Siuntinių pristatymas į Angliją per savaitę – ar ta garantija reali?

Sveikas. Jau beveik dvidešimt ketveri metai sukuos tarptautinių perkraustymų ir siuntinių versle – nuo Lietuvos iki Anglijos ir atgal. Kad ir kokia keista ta patirtis kartais atrodo, bet siuntinių pristatymas į Angliją per savaitę su garantija laiku – tai frazė, kurią girdžiu kasdien. Klientai skambina, vėlai vakare, kartais net penktadienį prieš didžiąsias šventes, ir klausia, ar tikrai spės per savaitę. Trumpas atsakymas – taip, gali spėti. Bet, kaip ir visur gyvenime, yra niuansų, kuriuos vertėtų žinoti prieš patikint savo daiktus kelionei per Lamanšą. Nes per savaitę įmanoma, bet ne su bet kokia dėže ir ne visada tiksliai septintą dieną.

Ar tikrai pristatys per 7 dienas?

Ką reiškia "garantija laiku" siuntinių versle, kai kalbama apie Angliją?

Garantija dažnai reiškia, kad jei pavėluos, grąžins dalį pinigų arba duos nuolaidą kitam kartui. Bet čia ir slypi kas – jei kompanija yra tarpininkas, o ne vežėjas, ji gali nuleisti rankomis ir pasakyti, kad tai force majeure. Tikra garantija galioja tada, kai firma turi savo vairuotojus ir savo mašinas. O jei tik sudarinėja sutartis su kitais? Tada ta garantija – skambus žodis. Esu matęs atvejų, kai klientui buvo pasiūlyta 20 proc. nuolaida paskui, bet papildomai dar neaišku, ar jis iš viso siųs dar kartą. Verčiau rinktis tuos, kurie atsako už kiekvieną etapą.

Kada siuntinys iš Lietuvos į Angliją tikrai spėja per savaitę?

Iš Vilniaus ar Kauno į Londoną ar Birmingemą? Dažniausiai taip. Paimkime pirmadienį – tada penktadienį ar šeštadienį dažnai jau atiduodame. Kelias nuo mūsų iki Duvro uosto yra maždaug dvi paros važiavimo mašina, plius keltas arba tunelis, plius rūšiavimo centrai. Jei siunčiate asmeninius daiktus, muitinė paprastai neblaško ilgai. Bet jei yra elektronikos arba maisto produktų, gali užtrukti. Aš asmeniškai mačiau, kad standartinės dėžės su drabužiais juda greičiau nei deklaruojama. O štai jei penktadienį vakare paduodate užsakymą, tada savaitė skaičiuojasi nuo kitos savaitės pradžios.

O jei mano siuntinys iš Lietuvos, bet aš gyvenu kaime Anglijoje – tas pats?

Londonas, tiesą pasakius, yra lengviausias taikinys. Ten važiuojam beveik kasdien. Bet jei jūs gyvenate Kumbrijoje, Kornvalyje ar kur nors Šiaurės Velse, ten jau reikia pridėti dieną-kitą. Aš turėjau klientą prie Ežerų krašto – nuostabi vieta, kalnai, ežerai, bet mūsų fūra turėjo apsisukti atskirai už pakeliui negabenamų siuntinių. Tai kainavo papildomą pusdienį važiavimo. Kaimo vietovėse kurjeriai ne visada važiuoja kasdien, ypač jei tai ne express tarnyba. Geriau iš karto pasakyti savo pašto kodą, o ne tik miesto pavadinimą. Anglijoje nemažai kaimų vadinasi panašiai, vienas jau patekome ne ten.

Kainos, svoriai ir popieriai

Kiek kainuoja siuntinys į Londoną, kad būtų pristatytas per savaitę?

Sunku pasakyti nepamačius. Standartinė apie 20 kg dėžė nuo durų iki durų paprastai kainuoja nuo 35 iki 60 eurų. Jei patys atvešate į terminalą, bus pigiau. Yra tokių, kurie prašo 80, nes mėgsta dirbti mažesniais kiekiais ir brangiau. Visada klauskite, ar kaina galutinė, ar dar bus kuro priemoka. Nemėgstu slaptų mokesčių. Anąkart vienas vyras iš Panevėžio sumokėjo dvigubai, nes nepaisė smulkio rašto. Penkios dėžės drabužių ir keli batai – galit planuot apie 150–200 eurų visam paketui.

Ar reikia kažkokių spec. popierių, jei siunčiu asmeninius daiktus į Angliją po Brexito?

Šitas klausimas mane visada sustabdo, nes po Brexito taisyklės keitėsi ne kartą. Asmeniniams daiktams reikia bent jau pakavimo sąrašo su apytikslėmis vertėmis. Nereikia pilnos verslio deklaracijos, bet negalima parašyti tiesiog „daiktai“. Nauji prietaisai – jau prekyba. Mmm, atvirai pasakius, aš ne muitinės tarpininkas, ir dabartinės taisyklės gali skirtis nuo to, ką žinojau praėjusį ketvirtį. Paprastai sakau klientams – naudotas asmeninis daiktas, vertė maža. Bet jei siunčiate kažką vertingo, geriau pasitikslinti. Arba klausti tiesiogiai vežėjo, o ne manęs čia.

Ar mano brolis gali supakuot daiktus į bet kokią seną dėžę nuo kosmetikos?

Techniškai taip, bet praktiškai aš žiūriu į tai kaip į nelaimę laukiančią progą. Praėjusiais metais matėme atvejį, kai šampūno buteliukas sudužo ir viską išteplėjo. Vonios spintelės kartonas – ne tokios kokybės. Reikia dvigubo sluoksnio dėžių, juostos per visas siūles. Jei ten tik pagalvės, gal ir pratemps. Bet rimtesni daiktai – jokiu būdu. Yra kompanijų, kurios priims bet ką, bet aš nenorėčiau, kad mano pavardė būtų ant pakuotės, kuri byra Birmingemo sandėlyje. Rimtai.

Koks svorio limitas, kai kalba eina apie greitą pristatymą į Angliją?

Daugelis kurjerių stabdo ties 30–40 kg vienai vietai. Jei viršijat, kažkas turi kelti. Praėjusiais metais vežėm skalbimo mašiną – apie 65 kg. Vairuotojas pasitempė nugarą. Nejuokinga, kai žmogus savaitę vaikšto vingiuodamas. Jei turite ką sunkaus, padalykite į dvi dėžes. Jūsų nugara padėkos, mūsų irgi. Be to, po 30 kg kaina šokteli, nes reikalingos papildomos rankos. Yra išimčių su liftais, bet kurjerinis servisas retai turi forklius privatiems siuntiniams.

Kai kas nors nutinka ne taip

Ką daryti, jei siuntinys užstrigo muitinėje – dar galioja ta garantija laiku?

Dažniausiai ne. Jie vadina tai force majeure. Bet force majeure neturėtų apimti jūsų klaidingos deklaracijos. Jei parašėte „dovana“, o parduodate prekę, tai jūs problemos autorius. Geros kompanijos padės ištraukti siuntinį, blogos pradings. Abu variantus mačiau. Vienas klientas siuntė „naudotas knygas“. Ten buvo du šimtai naujų telefonų. Muitinė neužtruko ilgai – tik tris savaites. Jokios kompensacijos. Sutartys dažnai turi punktą apie neteisingą turinio aprašymą. Skaitykite smulkųjį šriftą, net jei akys pavargsta.

Ar buvęs atvejis, kai siuntinys vėlavo tik dėl kliento kaltės?

O, taip ir nuolatos. Praėjusį mėnesį kaunietis nebuvo namie, kai atvažiavom paimti. Palaukėm keturiasdešimt minučių. Dėl to visas grafikas pasistūmėjo dviem dienomis, nes tiesioginė fūra važiavo tik trečiadienį. Arba viena ponia surašė adresą ranka – „Londn“. Taip, tikrai taip. Be pašto kodo (aišku, nepakako vien gatvės, teko skambinti ir tikslinti). Dar buvo atvejis, kai žmogus pakeitė pristatymo adresą paskutinę minutę į būsimą butą, kurio dar net nebuvo. Kurjeris stovėjo prie tuščios statybų aikštelės.

Kokių blogų kompanijų reikia saugotis, ieškant pervežėjo siuntiniams į Angliją?

Tų, kurios žada tris dienas už penkiolika eurų. Tai neįmanoma. Jie surenka pinigus ir perduoda kažkam kitam, o jūs niekada nesužinosite, kas realiai veža. Venkite ir tų, kurie turi tik WhatsApp ir jokio telefono. Mačiau „firmą“, kuri buvo vienas vaikinas su furgonu, paėmė užstatą ir išgaravo. Užstatų didiesiems perkraustymams – normalu. Bet už vieną dėžę? Keista. Dar yra tokių, kurios slepia kainą tol, kol siuntinys jau pakeliui, o tada prisideda mokesčių. Pasitikėkite, bet tikrinkite.

O jei siuntinys atėjo, bet sulamdytas ar sužalotas – kas tada?

Fotografuokite iš karto. Prieš atplėšdami juostą, jei įmanoma. Dažnai žmonės šoka vidun, o paskui bando įrodyti, kad taip atėjo. Taip neveikia. Geros firmos turi draudimą iki tam tikros vertės, bet jei pakuotė šuniukšta – kaltins jus. Buvo atvejis – klientas atsiuntė televizorių, įvyniotą į pledą. Aišku, atėjo įskilęs. Mes kompensavom dalį, bet paklausiau – ko jūs tikėjotės? Kartais žmonės taupo ant pakuotės dešimt eurų, o paskui rizikuoja dviejų šimtų daiktu. Nekvailiokit. Dėžė, putos, kampų apsauga. Rimtai, ne aš čia išmanau, tai tiesiog sveikas protas.

Praktiniai patarimiai prieš pakavimą

Kaip supakuot daiktus, kad jie neišbyrėtų per savaitę trunkančioje kelionėje?

Įsivaizduokite, kad dėžė nuleidžiama iš metrų ant betono. Nes taip kartais nutinka. Naudokite burbulinę plėvelę, laikraščius, bet ne riebaluotus skudurus. Užklijuokite kiekvieną kraštą. Aš sakau – pakratykite dėžę. Jei viduje kažkas banguoja, blogai. Praėjusiais metais viena ponia supakavo stiklines taures tik į kojines. Nustebau – išgyveno. Bet aš ant kojinių nesiryžčiau dėti savo porceliano. Dvigubai juostokite dugną. Nes jei dugnas atsivers Anglijos plente, jūsų daiktai paklius po kitomis mašinomis.

Ar tiks mano sena drabužių dėžė iš IKEA?

IKEA dėžės stebėtinai tvirtos, jei sausos. Bet rankenų vietos – silpnos. Drabužiams tinka. Knygoms – trūko vienas toks atvejis. Galima pirkti specialias iš mūsų arba statybinėse, kainuoja apie 2–4 eurus. Tiesa, bananų dėžės iš parduotuvių yra geros, bet skylėtos. Pažįstamasis iš Jonavos naudojo bananų dėžes viskam. Iki tol, kol lijo iškrovimo metu. Drabužiai kvepėjo bananais ir buvo šlapi. Štai jums ir natūralus vandens pažeidimas. Geriau nepiginkite pakuotės, jei siunčiate per maršrutą su galimu lietumi Anglijoje – o ten juk retai sausa.

Ką reiškia "durų durų" paslauga ir ar verta ją rinktis siunčiant į Angliją?

„Durų durų“ reiškia, kad paimsiu iš namų Lietuvoje ir atvesiu po namus Anglijoje. Patogu. Bet jei Anglijoje nebūsite namie, vaiduoklystė prasideda. Kai kurie supranta „durų durų“ kaip iki namo, ne į butą. Ypač Londono daugiaaukščiuose be parkavimo. Turėjau ginčą su klientu, kuris manė, kad mūsų vairuotojas nešios į penktą aukštą be lifto. Mes nešėm, bet sutarimas turi būti aiškus. Klauskite – tai kiemo pristatymas, namo vidus, ar laiptinė? Nes jei pašto kodas yra EC1, ten parkuotis kartais brangiau nei pats siuntinys.

Ar galiu sekti siuntinį realiu laiku, kai jis važiuoja į Angliją?

Nevisiškai. Dažniausiai gaunate sekimo numerį, kuris atsinaujina privažiavus prie terminalų. Bet kad matytumėte furgoną GPS tinklu realiu metu? Tik brangesnės tarnybos turi tai. Standartiškai rodo „tranzite“ dvi dienas – reiškia, kad kažkur tarp Lietuvos ir UK. Atšviežinėjimas pusšimtį kartų nepagreitins. Pats taip darau, laukdamas savo siuntinių. Keista žmogaus prigimtis – žinom, kad nieko nekeis, bet vis tiek spaudžiam F5. Bent jau pamatote, kai jau vietiniame centre. Tada ramiau.

Terminai, vietovės ir sėkmės faktorius

Ar sekmadienis skaičiuojasi į tą savaitę, nes jei ne – tai jau beveik 6 dienos?

Labai geras pastebėjimas. Daugelis kompanijų turi galvoje penkias darbo dienas, kai sako „per savaitę“. Tai pirmadienis iki penktadienis. Jei paėmimas ketvirtadienį, savaitė tampa beveik dešimt dienų. Visada klauskite – ar kalendorinės, ar darbo dienos. Nes teisiškai jie gali būti teisūs, o jūs jausitės apgauti. Ypač gruodį prieš šventes – žmonės siunčia pirmadienį ir laukia iki penktadienio, pamiršdami, kad tarpinės dienos – laisvos. Aš skaičiuoju ketvirtadienį kaip paskutinę saugią dieną.

Ką reiškia "darbo dienos" terminuose – man rodos tai triukas pristatymui į Angliją?

Ne visada triukas, bet kartais taip perkama laiko. Penkios darbo dienos gali tapti septyniomis kalendorinėmis. O muitinė savaitgaliais nedirba. Taigi jūsų siuntinių pristatymas į Angliją per savaitę laiko (taip, žinau, per savaitę ir taip aišku, bet žmonės taip sako) gali išsiverti į devynias dienas. Prašykite aiškiai raštu. Telefonu pažadai – tušti popieriai. Na, ne tušti, bet mažiau vertingi nei el. laiškas su data. Yra firmų, kurios sąmoningai naudoja darbo dienų terminą tyliai, o paskui rodo sutartį.

Ar pristatom ir į Birmingemą, ar tik į Londoną per tą savaitę?

Birmingamas netgi kai kuriose situacijose arčiau uostų nei Londono centras. Mančesteris, Lidsas, Liverpulis – visi pasiekiami. Volumai didžiausi Londono lietuvių bendruomenėse, bet mes važiuojame pagal pašto kodą, ne pagal tautybių žemėlapius. Velsas yra rimčiau – Kardifas gali užtrukti papildomą dieną. Šiaurės Škotija jau kitas lygis. Bet Anglijoje didieji miestai per savaitę tikrai pasiekiami. Buvo vienas klientas iš Noridžo – laukė atskirai, atvežėm penktadienį, nors pašto kodas atrodė keistai. Pasirodo, naujas kvartalas.

Kas, jei siunčiu elektroniką – ar per savaitę galima pristatyti neprarandant garantijų?

Nauja elektronika su ličio baterijomis? Kurjeriai kartais atsiriboja. Naudotas nešiojamas be įtaisytos baterijos – lengviau. Po Brexito muitinė padidino dėmesį elektrai. Deklaruokite sąžiningai – naudotas nešiojamas, vertė du šimtai eurų. Jei du tūkstančiai, drauskite. Naujas telefonas originalioje dėžėje atrodo kaip perpardavimas. Aš mažus vertingus daiktus dažnai patariu vežtis lėktuve patogiai. Taip ir padariau su savo planšete prieš metus. Per siuntinį rizikingiau, nors ir įmanoma.

Ar muitinė tikrina kiekvieną dėžę į Angliją, ar tik atsitiktinai?

Daugiausia atsitiktinai. Rentgenai pamato keistas formas. Jei mato laidus ar skysčius, atidaro. Maistas, alkoholis, tabakas dažnai signalizuoja. Asmeninės dėžės paprastai praeina be problemų. Bet jei nepasiseks, pridėkite dvi-keturias dienas. Tai tokia loterija. Kartą tikrino kūdikių drabužių siuntinį – tris dienas stovėjo. Nežinia kodėl. Kartais paprasčiausiai parinko atsitiktinį numerį. Jūs to nekontroliuojate ir mes irgi ne. Dėl tos pačios priežasties aš vengiu žadėti datų muitinei – ne jos daržas.

Kompanijos, kainos ir sąžiningumas

Koks skirtumas tarp kurjerio ir perkraustymų kompanijos, jei reikia greito siuntinio?

Kurjeris standartizuoja mažus siuntinius, automatizuotai, dokumentai tvarkingi. Perkraustymų firma daro nestandartinius dydžius, asmeniškiau, bet gali kaupti krovinius, kol prisipildo fūra. Vienai dėžei kurjeris greičiau ir pigiau. Aštuonioms dėžėms su dviračiu ir vežimėliu – jau mus kviesti. Nors, būsiu atviras, kartais ir vienai dėžei geriau kreiptis į DPD ar UPS, o ne į mus. Mes specializuojamės didesniuose kiekiuose. Neapsimesiu, kad mažam siuntiniui esam geriausi – tai tiesiog nepraktiška nei jums, nei mums.

Ar visada galima pasitikėti, kai kompanija žada "100% garantiją" pervežimui?

Ne. Logistikoje nėra šimto procentų. Orai, avarijos, muitinė, žmogiškos klaidos. Šimto procentų garantija – rinkodaros šūkis. Svarbu, kas nutinka, kai viskas eina ne pagal planą. Ar jie atsako telefonu vakare? Ar skambina pirmieji, kai mato vėlavimą, ar slepiasi? Tai yra tikroji garantija. Dirbu nuo tų laikų, kai Google dar nebuvo pagrindinis paieškos įrankis, ir galiu pasakyti – pasitikėjimas vienintelė valiuta. Jei žada mėnulį, paklauskite, kiek mėnulio kaina.

Kodėl vieni pervežėjai siūlo 3 dienas, o kiti 10 dienų tam pačiam siuntiniui į Angliją?

Trys dienos – oru arba dedikuotu furgonu. Brangu. Dešimt – grupinis krovinys, kaupiamas, kol prisipildys mašina. Abu variantai logiški. Bet trys dienos už dvidešimt eurų – melas. Nuo Kauno iki Douvro, muitinė, tada į Mančesterį per pusę dienos? Neįmanoma. Kuras vienas kainuoja daugiau. Taigi klauskite savęs, kur yra kas. Kartais tai tiesiog klaidinanti reklama, kad pritrauktų, o paskui žmogui pasiūlo standartinį terminalinį variantą. Būna ir taip, kad trys dienos tampa dešimčia be jokio perspėjimo.

Jeigu aš labai skubu, ar verta mokėt dvigubai, kad siuntinys į Angliją garantuotai spėtų per savaitę?

Priklauso – kaip skubu. Medicinos dokumentai? Taip, mokėkite. Žieminiai batai rugsėjui? Ne, nesąmonė. Yra skubus kurjeris, vadinasi express arba dedikuotas, kaina prasideda nuo dviejų šimtų eurų ir aukštyn. Standartinė savaitinė paslauga kainuos gal keturiasdešimt. Sutaupysite, jei planuosite iš anksto. Dauguma žmonių neplanuoja. Skambina ketvirtadienį vakare, panikuoja. Suprantu, ir aš pats su savo daiktais taip pasielgiau prieš kelerius metus. Planavimas sutaupo nervų ir pinigų. Bet jei degantis reikalas – per daug negalvojant mokėkit.

Gal galiu pats nuvežti siuntinį į Angliją ir bus greičiau nei tas pristatymas per savaitę?

Jei turite laiką, mašiną ir keltos bilietą? Žinoma. Kaunas–Kalė yra maždaug penkiolika valandų vairavimo, paskui tunelis arba keltas, tada dar Anglijos vidus. Realiai dvi dienos kieto vairavimo. Vienas klientas taip padarė su Honda Civic – prikrovė visą bagažinę. Sakė, niekada daugiau. Nugara skaudėjo, muitinė Folkestone užtruko, o dyzelinas kainavo brangiau nei siuntimas per mus. Taip, greičiau per dvi–tris dienas, bet jūsų laikas ir kūnas sumoka. Aš asmeniškai tokių žygių nebenorėčiau, nors jaunystėje ir pats taip dariau.

Išvada

Tiesiai šviesiant – siuntinių pristatymas į Angliją per savaitę su garantija laiku yra įmanomas, bet ne stebuklas. Reikia geros kompanijos, tvirtų dėžių, teisingų popierių ir trupučio sėkmės. Jei norite be staigmenų, rašykite, skambinkite ir klauskite bent savaitei į priekį. Nes per dvidešimt ketverius metus neišmokau valdyti oro sąlygų ar muitininkų nuotaikų. Bet išmokau pasiruošti. Sėkmės renkantis – jei kas, mes čia.