Siuntinių pristatymas į Angliją moderniu mikroautobusu – ką verta žinoti prieš renkantis

Jei svarstai siųsti daiktus užsieniui ir tave domina tikras siuntinių pristatymas į Angliją mikroautobusu, turbūt nori sužinoti, kaip visa tai atrodo iš vidaus, o ne iš reklaminio lanksto. Aš šitam reikale jau virš dvidešimt metų – pradėjau tada, kai į Londoną važiuodavom su popieriniais žemėlapiais ir viltimi. Šiandien turim modernius mikroautobusus, bet principas išlieka: daiktai turi atvažiuoti sveiki, o ne sulamdyti kažkokiame rūdyje prie Mančesterio. Šiame tekste bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas antras klientas. Kai kurie kvaili, kai kurie ne, bet visi jie realūs.

Kainos ir laikas – kas lemia galutinę sumą

Kiek kainuoja siuntinys į Londoną mikroautobusu?

Įprastai, jei kalbam apie standartinę dėžę iki 30 kilogramų, kaina svyruoja nuo 80 iki 150 eurų. Tačiau viskas priklauso nuo to, ar mikroautobusas važiuoja pilnas, ar ten dar liko vietos kampelyje. Kartais turim specialius pasiūlymus, kai surenkam kelias siuntas į vieną reisą. Tuomet kaina gali būti didesnis nei pigiausia kurjerių alternatyva, bet daiktai nevaikšto po tris sandėlius. Vairuotojas paima, veža ir atiduoda. Be tarpinių stotelių. Aišku, jei gyveni ne Londone, o kur nors prie Bristol kanalo, gali prisidėti papildomi kilometrai.

Kodėl vieni vežėjai prašo 400, o kiti 150 eurų?

Čia kaip su remontu – vieni dirba pigiai ir dingsta, kiti brangiai ir irgi dingsta. Ne, juokauju, bet tik iš dalies. Jeigu mačiau kompaniją, kuri siūlo 40 eurų už siuntinį, aš asmeniškai pabėgčiau. Tokioj kainoj neatsiperka net kuras per Prancūziją. Realus vežimas kainuoja realius pinigus: dyzeliai, tunelio mokesčiai, vairuotojo nakvynė. Kai kurie žaidžia ant kiekio, kaupia krūvas siuntų mėnesiui. Tada jų maršrutas nėra greitas. Pas mus reisas vyksta savaitės eigoje, dažnai jau surinkęs grupę.

Ar kaina priklauso nuo to, koks mikroautobusas važiuoja?

Na, jei vežam Mercedes Vito ar naujesnį Transit Custom, kuras ir amortizacija skiriasi nuo seno Ducato. Bet tau kaip klientui skirtumo beveik neturėtų būti. Svarbiau – kiek vietos užima tavo siuntinys. Kartais klientas klausia, ar važiuoja klimatizuotas mikroautobusas. Taip, bet tavo daiktams tai visiškai nesvarbu. Jiems svarbiau, kad nebūtų drėgna. Šiaip modernūs mikroautobusai turi atskirtus krovinių skyrius, taigi siuntiniai nevažiuoja ant keleivių sėdynių. Nors seniau taip būdavo, prisipažinsiu.

Ar galiu sumokėti gavus siuntinį, o ne prieš?

Teoriškai taip, bet praktiškai mes to nedarom. Buvę atvejų, kai klientas Anglijoje atsisako mokėti, nes "neturėjo grynųjų" arba "žmona užsakė, o aš nežinojau". Tada vairuotojas stovi svetimoje gatvėje kaip nemokamas parodų eksponatas. Atsiskaitymas pavedimu prieš reisą yra standartas. Jei perkraustymų kompanija sutinka vežti be užstato, greičiausiai ji arba labai kitokia, arba labai kvaila. Aš per dvidešimt metų mokausi iš klaidų. Tos klaidos mokėjo mano sąskaita.

Kiek dienų trunka pristatymas į Birminghamą?

Dažniausiai iš Lietuvos išvažiuojam antradienį ryte, o iki ketvirtadienio vakaro jau bemėtom apylinkes. Bet tai nėra garantuotas greitis. Pasitaiko, kad Doverio muitinėje eilė – nesąmoninga. Kartą dėl vėjo keltas atšauktas ir visą dieną sudeginom Belgijoje. Klientas skambino gal dešimt kartų. Suprantu. Jei tau reikia iki konkrečios datos, pvz., gimtadienio, geriau siųsk bent savaitę anksčiau. Anglija nėra aplink kampą, nors žemėlapyje taip neatrodo.

Pakuotė ir saugumas – čia daugiausia problemų

Ar man reikia supakuoti siuntinį pats, ar jūs tai padarysite?

Geriau pats. Tikrai. Aš žinau, kad daugelis nori, kad kažkas kitas susitvarkytų, bet pakuotė yra pirmoji apsauga. Mes galim padėti įrengti dėžes į mikroautobusą, pritvirtinti diržais, bet jei viduje puikavos neįtvirtintos arba stiklinis indas be burbuliukų – niekaip nepadėsim. Buvo toks atvejis: klientė įsimetė monitorių į lagaminą, tarp drabužių. Atrodė saugu. Bet kelyje į Londoną sutreškėjo, nes kitas lagaminas užkrito. Dabar ji siunčia monitorius tik originalioj pakuotėje ir plius dėžė.

Kas jeigu mano dėžė sudūš gabenant?

Sudužta, o ne sudūš, bet supratau klausimą. Jeigu tai mūsų kaltė – prastai pritvirtinom – mes atsakingi. Jei pakuotė buvo silpna, atsakomybė kliento. Vairuotojas fiksuoja nuotraukas. Mačiau žmones, kurie klijuoja dėžes rašikliu skirtu lipniai juostai. Tai ne pakuotė, o estetinis gestas. Naudokite dvigubą banguotą kartoną. Ir nepasikliaukite, kad mikroautobusas važiuoja švelniai. Anglijos arteriniai keliai nedaro išimčių.

Ar galima siųsti televizorių tiesiog originalioj dėžėje?

Originali dėžė skirta saugojimui parduotuvėje, ne karavanui per Europą. Ji ištvers, jei stovi vertikaliai ir ją prilaiko siena. Bet kai mikroautobuse šalia atsiranda dvi sunkios dėžės su knygomis, o vairuotojas stabdo prie žiedo ties Calais – ta inercija dirba savo. Geriausias variantas: originali dėžė įmesta į dar vieną. Arba bent kampai apsaugoti profiliu. Žmonės galvoja, kad modernus mikroautobusas turi kažkokią magišką amortizaciją. Neturi. Turi spyruokles, kaip visi. Ir duobės yra realios, ypač kai po lietaus neaišku, kur asfaltas, o kur duobė. Vairuotojas nemato visko.

Ar reikia išrašyti kokį nors draudimą siuntiniui?

Draudimai siuntiniams... na, galima ir apdrausti, bet praktiškai retas kuris tai daro. Dėl vienos dėžės derybos su draudikais užima daugiau laiko nei pats važiavimas. Mes ne draudimo agentai, mes vežėjai. Jei siuntinys vertinamas dideliais pinigais – verčiau vežkite jį pats arba naudokitės specializuota logistika. Dėl buitinės technikos ar drabužių – paprastai žmonės tiesiog pasitiki mikroautobuso transportu. Blogiausia, ką gali padaryti, – palikti be priežiūros priešais duris. Tada jau nieks nebeapsidraudė.

Ką daryti, jei pakuotė atrodo kaip po katastrofos, bet viduj viskas sveika?

Nufotografuoti ją prieš atveriant. Rimtai. Jei dėžė atvažiavo su skylėm, skiautėm, o viduje servizas sveikas – niekur neskubėk jos draskyti. Paprašyk vairuotojo užrašyti aktą. Jei jis atsisakė – bent jūsų žodis prieš žodį. Aš mačiau dėžes, kurios atrodė lyg po trolių antpuolio, o viduj – idealiai suvynioti taurės. Ir mačiau priešingai: graži dėžė, o viduj baisu. Kartais pats krovinys yra tvirtesnis už kartoną. Taip, kartonas nėra stebuklinga medžiaga.

Kas dedasi kelyje ir pasienyje

Ar mikroautobusas kerta pro keltą ar Eurotunelį?

Abu variantai egzistuoja, bet dažniausiai renkamės keltą Doveris–Kalais arba Eurotunelį. Keltas pigesnis, bet užima daugiau. Yra laivų, kur garso izoliacija tobula. Bet jei reikia greičio, renkamės tunelį. Tunelis brangesnis, bet esi Anglijoje per pusvalandį. Mikroautobusai turi specifinius matmenis, ne kiekvienas keltas priima labai aukštas mašinas. Jei ant stogo dar bagažinė – kartais reikia pirkti brangesnį bilietą. Bet čia jau mūsų galvos skausmas, ne tavo.

Ar reikia muitinės deklaracijų siunčiant į Angliją?

Po Brexit viskas pasikeitė. Anglija nebe ES, reiškia – muitinė. Jeigu siuntinio vertė viršija tam tikrą sumą... na, čia aš pasimesiu, nežinau ar tai 135 svarų sterlingų, ar mažiau. (Reikia pasitikrinti GOV.UK puslapyje, nes ten keičia taisykles dažniau nei aš padangas.) Bet taip, reikia CN22 arba ilgesnės deklaracijos. Jei siunčiate dovanas, amatus, buitinę techniką – viskas turi būti aprašyta angliškai. Netikslus aprašymas reiškia sustojimą muitinėje. O sustojimas muitinėje reiškia brangius nuostolius ir piktą vairuotoją.

Ar dėl Brexit viskas pasunkėjo?

Žinoma. Anksčiau varydavom kaip į Lietuvą dabar – pro Lenkiją, Vokietiją ir štai tu jau Londone. Dabar prieš keltą ar tunelį stoja eilė dokumentų patikrinimui. Kartais pareigūnai atidaro mikroautobuso galą ir peržvelgia. Retai, bet pasitaiko. Jei važiuojame ne pirmą kartą, dažnai praleidžia greičiau. Bet naujiems maršrutams – pasiruoškite, kad gali tekt atidaryti dėžes. Brexit buvo politinis sprendimas. Mes tiesiog vežėjai, kuriems tenka tai išgyventi kasdien.

Kiek laiko užtrunka pasienio patikra?

Jei dokumentai tvarkingi – dažniausiai nieko neužtrunka. Penkiolika minučių ar net nevyksta. Bet jei įtartinas turinys ar pareigūnas blogai išsimiegojęs – gali užsitęsti valandas. Buvo situacijų, kai Anglijos muitinėje praleidom tris valandas, nes vairuotojas neturėjo atspausdintos deklaracijos. Ji buvo telefone. Bet pasienyje signalas silpnas, internetas stringa. Nuo tos dienos visada vežamės popierines kopijas. Gyvenimiška pamoka, kuri mums kainavo nervus.

Ar vairuotojas gali pasikeisti kelyje jei pavargsta?

Ne, mikroautobuse nevežame atsarginio piloto. Tokiems atvejams turime numatę nakvynės taškus. Po aštuonių valandų vairavimo vairuotojas privalo sustoti. Tai nėra "jei nori", tai yra įstatymas. Ir labai geras įstatymas, nes pavargęs žmogus prie vairo yra pavojingiau nei bet kokia bloga pakuotė. Mūsų mikroautobusai turi GPS ir mes matom realų laiką kelyje. Jeigu kas nors viršyto greitį ar nenoriai stabdo – skambiname. Buvo, kad vairuotojas sugalvojo aplenkti eilę prie keltą ir praleido reisą. Bauda, rėkimas, bet visi gyvi.

Kas tinka ir kas ne – siunčiamų daiktų ribos

Ar galiu siųsti maisto produktus į Angliją mikroautobusu?

Maistas... šviežias – ne. Jokiu būdu. Konservuotas, fabriškai supakuotas, su etiketėmis – galima tam tikrais atvejais. Bet jei siunčiate šviežią duoną, sūrį ar dešras, greičiausiai jas pasigriebs pasieniečiai. Anglija turi griežtas taisykles dėl gyvūninės kilmės produktų. Po 2021 metų tai tapo ypač aktualu. Kartą klientas bandė prasmugdinti kibinų. Kvapas mikroautobuse buvo nuostabus, muitininkams – mažiau. Teko palikti kelis ten. Jei jau labai reikia, geriau siųsti sausą nepradūstantį maistą, hermetiškai supakuotą.

Ar leidžiama vežti baterijas ir elektroniką?

Lietuviški įkrovikliai, telefonai, planšetės – problema tik jeigu siunčiate didelius kiekius kaip prekybai. Tuomet reikia sertifikatų. O asmeniniam naudojimui – dėžė su buitine elektronika praeina be didelių problemų. Bet ličio jonų baterijos yra jautri tema. Jų negalima gabenti be apsaugos nuo trumpo jungimo. Kai kurie vežėjai to nežino. Aš pats sužinojau prieš kokius penkerius metus, kai muitininkas pasiuntė mus pas taisyklių skyrių. Dabar visada juostojame kontaktus izoliacija. Saugiau visiems.

Kas būna, jei slapta įsandėliuoju draudžiamus daiktus?

Nepasikliaukite. Mūsų mikroautobusai nepereina rentgeno nematomi. Jei randame – ir randame, nes patikriname – reisas gali būti atšauktas arba sustabdytas. O jūs tampate nepageidaujamu klientu. Buvo vienas atvejis: senolis įsimetė dujų balionėlį keptuvei. Mažas, mėlynas, atrodė nekaltai. Bet keltuose tai yra sprogstamos medžiagos kategorija. Vairuotojas rado, išmetė, beveik išsiskyrė su žmona dėl streso. Nesiųskite to, ko neparašėte. Tai nėra pokštas.

Ar galiu siųsti baldus ir siuntinius tuo pačiu reisu?

Mikroautobusas nėra furgonas beprotiškai sofai, bet kompaktiniai baldai – taip, jei telpa. Jeigu siunčiate dėžę su daiktais ir kartu norite išvežti sulankstomą stalą, tai jau vadiname daliniu perkraustymu. Tokiu atveju kaina skaičiuojama ne pagal svorį, o pagal užimamą erdvę. Būna, kad žmonės prie siuntinio priduria dviratį. Tada grindys tampa kaip tetrisas. Bet jei sudėliojame protingai – kodėl gi ne. Tik neikite iš proto su kampuotais gabaritais, jie žeidžia kitus daiktus arba braižo salono sieneles, o tai brangiai kainuoja tvarkyti.

Kiek kilogramų gali sverti viena dėžė?

Rekomenduojame neviršyti 25–30 kilogramų vienai dėžei. Kodėl? Nes vairuotojas vienas. Jis neišsikvies kiekvienoje stotelėje vietinio samdinio. Ir ne visuose namuose Anglijoje yra liftas. Kartą turėjau atvejį, kai dėžė svėrė 47 kilogramus. Klientas sakė, kad ten "tik knygos". Aha, tik knygos, kurias reikia nešt į trečią aukštą Londone be lifto. Vairuotojas buvo raumeningas vyras, bet net ir jis trenkė dėžę keliui. Dėl tokių dalykų prašome skaldyti svorį. Jūsų nugara bus sveikesnė, mūsų – irgi.

Realūs niuansai – klientų klaidos ir blogos patirtys

Kodėl kartais siuntinys vėluoja savaitę net jei viskas buvo suplanuota?

Gyvenimas. Technika. Oras. Kartais surenkame reisą, o klientas paskutinę minutę atšaukia daiktus. Tada liekam su vieta ir neapsimoka važiuoti. Kartais mikroautobusas sugedsta Vokietijoje. Turim patikimas mašinas, bet net nauji Mercedes'ai neapsaugoti nuo elektros gedimų. Kartais ilgiau trunka surinkti kritinę masę siuntų. Mes ne vežam tada, kai nori vienas. Vežam, kai grupė sudaryta. Kartais stringa. Tada rašome: "šią savaitę vėluojame" (na, arba tikėkimės, kad parašome laiku, kartais pasitaiko ir vėlavimų su žinute). Nėra čia paslapties.

Ką daryti jei pamiršau pridėti gavėjo telefono numerį?

Oi. Tada gerai, kad Anglijoje ne visi gatvių pavadinimai unikalūs. Kartais vairuotojas turi skambinti siuntėjui ir klausti: tai koks tas numeris? Buvo atvejų, kai jis praleido valandą Liverpool priemiestyje, nes numeris neparašytas, o turas – dienos vidury. Nieko neina į kiemą. Geriausias patarimas: supakuokite, suklijuokite, nueikite pasivaikščioti. Kai grįšite, pasižiūrėkite į etiketę. Ar matote telefoną? Ne? Perrašykite.

Ar tikrai mikroautobusu saugiau nei per paštą ar kurjerines?

Tikrai saugiau nei per pigią nežinomą kurjerinę. O ar užtikrinau absoliučią apsaugą? Ne. Paštas turi didžiulius logistikos centrus, bet ten daiktai važinėja konvejeriais, krenta, kraunami mašinomis. Mikroautobusu daiktas paimamas, padedamas į vidų, važiuoja, išimamas. Trys etapai. Ne trisdešimt. Vairuotojas mato, kur kas dedasi. Bet jei pats vairuotojas neatsargus – saugumo nėra. Aš tiesiog sakau: pasirinkite ne transporto priemonę, o žmogų. Jei tas žmogus dirba dvidešimt metų, turi vardą, atsako telefonu – mikroautobusas bus tik jo įrankis. Ir dažnai pats patikimiausias daiktas yra ne mašina, o sąžinė.

Kokie yra didžiausi ženklai, kad vežėjas gali būti nepatikimas?

Pigiausia kaina. Telefonas, kuriuo atsiliepiama tik skaitytuku. Nėra interneto svetainės, nors aiškiai ne pirmas sezonas. Buvo atvejų, kai klientas sumokėjo avansą mažai žinomai įmonei per skelbimų lentą. Kaina 60 eurų. Praėjo savaitės, niekas neatsiliepia. Mašina stovi Kaune be techninės apžiūros, daiktai kažkokiame garaže. Patikimas vežėjas pateikia sutartį, nurodo datas. Ne "bet kuriuo metu artimiausiomis dienomis". Jei jaučiatės kaip pokšto dalyvis – tikriausiai tai pokštas.

O jei aš gyvenu kaime, o ne Londone – ar pristatysite iki durų?

Anglija didelė. Maršrutas braižomas pagrindiniams taškams: Londonas, Reading, Bristol, Birmingham. Jeigu gyvenate Kornvalyje, gali tekti derėtis dėl papildomo mokesčio. Kartais pristatom iki artimiausio didmiesčio, ten susitinkate. Ne dėl noro padaryti blogai, tiesiog laiko limitai. Vairuotojas negali praleisti dienos vienam asmeniui, nes tada vėluoja dešimt kitų. Bet jei esate netoli M1 greitkelio tarp Londono ir Leeds – tikrai atvešim prie slenksčio. O jei prie jūros – skambinkit, pažiūrėsim žemėlapį.

Išvada

Tai va, daugmaž viskas ką norėjau papasakot apie siuntinių pristatymą į Angliją moderniu mikroautobusu. Nėra čia raketų mokslas, bet yra daugybė smulkmenų, kurios skiria sklandų reisą nuo problemų krūvos. Jei ką nors pamiršau – o aš tikrai ką nors pamiršau, nes dvidešimt metų praktikos netelpa į dvidešimt penkis klausimus – skambinkit arba rašykit. Svarbiausia nepasikliauti vien kaina ir visada paklausti: o kas bus, jei kažkas nepavyks? Jei atsakymas mokamas – bėkit.