Siuntinių pristatymas į Angliją – kaip stebėti siuntą realiu laiku, neišeinant iš proto

Dirbti perkraustymuose tiek metų prideda keistų įpročių. Pats pabrėšiamai tikrinu telefoną, jei žinau, kad siunta kerta Vokietiją apie trečią valandą nakties. Nes taip jau yra – kai siuntiniai į Angliją iškeliauja, norisi žinot, ar jie dar gyvi. Daugelis klientų manęs klausia, kaip ten tiksliai viskas, kur pakuotė, ar saugu. Surinkau klausimų, kuriuos gaunu kas savaitę, ir atsakau kaip žmogus žmogui. Jokių enciklopedijų. Tik tai, kas realiai padės suprast, kur tavo daiktas dabar mindžioja.

Prieš užklijuojant dėžę

Ar tikrai turiu rašyti siuntėjo adresą ant dėžės angliškai?

Žinai, aš pirmąkart kai siunčiau į Londoną, pats svarstiau – o jei lietuviškai? Nu, darykit angliškai. Kurjeris, kuris paima Vilniuje, dar supras lietuviškai, bet kai pakuotė nusklinda iki Harlow ar į kokį Coventry centrą, ten žmonės lietuvių nemoka. Aš mačiau atvejų, kai siunta pabūt prastovi papildomą dieną, nes niekas neatpažįsta gatvės pavadinimo. Adresą rašyk angliškai, aiškiai, didžiosiomis raidėmis. Ir ne po viduri dėžės – viršuje, kur lengviausiai matosi atplėšus.

Kaip supakuot siuntinį, kad jis neišsiteptų kelyje?

Stiprus kartonas yra pusė darbo. Aš mėgstu dvigubą sluoksnį, bet realybė tokia, kad ir taip kartais nutinka. Buvo klientas, vežė indaują į Reading – aš pats mačiau, kaip vokietiškame terminale krautuvas įmetė dėžę (ne, tiksliau – numetė iš aukščio) ant kampo. Indai viduje padribo kaip kiaušiniai. Apvyniokite burbuline plėvele kiekvieną daiktą atskirai, tarpus įdėkite kartono lakštų, o pati dėžė tegul būna šiek tiek didesnė nei turinys, bet ne tuščia – su užpildu. Kitaip sakant, vaizduok, kad dėžę numes iš metro aukščio. Jei bijai, kad vidus sulūš – perpakuok.

Kiek maždaug kainuoja siuntinys į Angliją, pvz., iki Londono?

Čia toks klausimas, kur norisi atsakyt „nuo šimto eurų iki begalybės“, bet nebūsiu toks. Paprastas keturių kilogramų siuntinys į East Londoną kainuos kokius 25–35 eurus jei autobusu, o jei skubus oro transportas – gali šokt ir iki 80 ar daugiau. Skaičiai nuolatos linguoja. Dar yra papildomi mokesčiai jei siunta didesnė nei 0,1 m³ – tada jau žiūri ne į svorį. Buvo atvejis, kai klientas siuntė pagalvę. Svoris – nieko. Tūris – kaip šaldytuvas. Kaina dvigubai. Taip kad matuok ne tik svarstykles.

Ar aš galiu siųst ragaišį ar rūkytą dešrą ten, į Birminghamą?

Oi. Anglijos muitinė maistą žiūri skeptiškai. Ypač po visų pokyčių paskutiniu metu. Jei tai komercinis siuntinys – gali pamiršt iš kart. Jei asmeninis – leidžiama tam tikra norma, bet labai ribota. Aš turėjau situaciją, kai šeima siuntė sūrelį vaikui į universitetą Oksforde. Muitinė praleido, bet kai kurie vežėjai atsisakė vežt, nes bijojo dokumentų. Kitaip sakant, nepatariu. Išskyrus šokoladą. Šokoladas dar kaip nereikalingas. Nors ir jis vasarą gali ištirpti taip, kad gavėjas gaus šokoladinį fonduantą.

Kur pasiimti tą sekimo numerį ir kaip suprasti

Siunčiau siuntinį pas draugą į Angliją, o numerio man nedavė. Ką dabar?

Brukštelėk tam, kuris siuntė. Rimtai. Kartais žmonės tiesiog pamiršta nusiųst sekimo numerį, o kartais reikia poros dienų, kol kurjerio sistema jį sugeneruoja. Yra buvę, kad klientui aš pasakiau – palauk iki vakaro. Jis paskambino į kompaniją, ten pasakė tą patį. Kitą dieną numeris atsirado. Jei praėjo trys dienos ir viskas tuščia – tada jau skambink pardavėjui arba pervežėjui. Netikėkis, kad ką nors rasi be numerio. Yra retų atvejų, kai randa pagal adresą, bet tai kaip adata šieno kupetoj.

Kas tas tracking numeris ir kur aš jį randu?

Tai unikalus kodas, dažniausiai raidžių ir skaičių mišinys, kartais prasideda RC ar LV priklausomai nuo kurjerio. Kai siuntiniai į Angliją iškeliauja per sandėlį, numerį rasi ant lipduko arba el. laiške. Jei naudoji platformą kaip eBay – ten jis būna skyriuje „order details“. Svarbiausia – neprarask to kodo. Aš žinau žmonių, kurie screenshotą padaro, o paskui screenshotą irgi praranda. Geriau atsiųsk sau laišką arba įsimink žinutėse. Kai kuriose sistemose be numerio esi lyg be rankų.

Ar galiu matyt, kur mano siunta dabar tam tikru momentu, žemėlapyje?

Taip ir ne. Kai kurios kompanijos turi tikslią GPS sekimo žemėlapį. Bet jei siunta keliauja iš Lietuvos į mažesnį miestelį Anglijoje, pvz., į Plymouthą, dažnai matai tik bendrus statusus: išsiųsta, perduota partneriui, pristatoma. Realiu laiku stebėti gali ne visada. Yra buvę, kad pats stebiu ir matau, jog mašina stovi pasienyje jau 8 valandas. Ar ji tikrai ten? Nežinau. Gal tiesiog sistemą atnaujino paskutinį kartą ten. Nesitikėk stebuklo kaip taksi programėlėj.

Kodėl sistema rodo „information received“, o po to tyla savaitę?

Nes dažnai pirmasis statusas sugeneruojamas, kai tik sukuriamas lipdukas. Siunta realiai dar net nepaimta. Aš žinau, kad tai erzina. Buvo pavasaris, klientė skambino pykte – ji rodė savo telefone tą „information received“ septynias dienas. Paaiškėjo, kad kurjeris Vilniuje sirgo, o niekas neatėjo paimti dėžės iš namų. Sistema nemato to – ji rodo, kad viskas tvarkoj. Po to jei ilga tyla, gali būt ir taip, kad siunta įkrito tarp sandėlio stelažų. Taip nutinka. Geriau paskambint po trijų darbo dienų, jei nepasikeitė statusas.

Kelyje – muitai ir pervežėjai

Kodėl siuntinys slampinėja po Vokietiją jau trečią dieną?

Vokietija yra kaip milžiniškas tranzito krūtinės ląstas. Dauguma maršrutų iš Lietuvos į Angliją eina per Lenkiją, Vokietiją, o tada į uostą arba oro uostą. Kartais tenka palaukt, kol surinks pilną krovinį. Jei tavo dėžė atvažiavo į Hamburgo terminalą pirmadienį, o kitos siuntos atvažiuos tik ketvirtadienį – tavo pakuotė patingins ir palauks. Tai vadinama konsolidacija. Būna ir blogiau: techninis gedimas kelyje arba vairuotojai viršijo darbo valandas ir stovi. Tai ne idealus pasaulis. 72 valandų Vokietijoje nėra mirtis, nors nervus graužia.

Ar muitinė Anglijoje dabar tikrina viską taip griežtai kaip anksčiau?

Po 2021 metų pokyčių tenka pripažint, kad taip. Buvo laisviau, dabar – biurokratija. Kiekviena siunta iš ES turi turėt aiškų aprašymą, vertę, kartais reikia invoice. Aš pats mačiau, kai muitinė kažkur netoli Londono atidarinėjo dėžę su drabužiais ir vertino kiekvieną marškinėlių eilę, kad atitiktų deklaraciją. Jei siunta be dokumentų – savaitei stringa. Yra ir atvirkščiai: maža dėžutė kartais pralekia, niekas jos nepaliečia. Hmm... atvirai, čia aš ne visada suprantu logiką. Vieną kartą praleidžia, kitą – grąžina atgal. Tikriausiai nuo muitininkų nuotaikos.

Ką reiškia „customs clearance completed“ – jau viskas, laisvė?

Teoriškai taip, praktiškai – dar ne. Tai reiškia, kad dokumentai sukramtyti ir muitinė oficialiai nebeturi priekaištų. Bet tada siunta dar turi patekti į vietinį paskirstymo centrą. Buvę taip: klientas pamato „customs clearance completed“ ryte, džiaugiasi iki ausų, o pristatymas vyksta tik po dviejų dienų, nes reikia perduoti iš nacionalinio į vietinį terminalą. Būna ir tarpinis vežėjas, kuris ima papildomą mokestį... bet čia jau aš pykstu. Skaityk atidžiai sutartis. Kai matai tą statusą, žinok: finišas jau matomas, bet dar ne čia.

Ar mano siunta tikrai skrenda lėktuvu, ar gali būt, kad važiuoja mikroautobusu?

Priklauso nuo to, ką sumokejai. Jei rinkaisi ekonominį variantą – 99 proc., kad ji važiuoja keliais autobusais, kartais vadinamais „linijiniais“. Tai normalu. Orlaiviai naudojami dažniausiai express siuntiniams. Buvęs atvejis, kai pagalvojau – jei siunta į Bristolį atkeliavo per dvi dienas, turbūt ne vandeniu ir ne raiteliais, bet kartais net sausuma per Prancūzijos uostą gali būt greičiau nei tu manai. Jei tau sako, kad skris lėktuvu, bet kaina 15 eurų – gal tiesiog nemeluok sau. Tas sunkvežimis grūdės per Doverį ir viskas bus gerai.

Anglijoje – paskutinė mylia

Kas nutinka, jei gavėjo namuose nėra, kai kurjeris atvažiuoja į Notingamą?

Kurjeris palieka pranešimą – lipduką arba skaitmeninį laišką. Šiuolaikinės kompanijos fotografuoja dėžę prie durų, jei palieka. Bet buvo ir atvirkščiai: mačiau, kaip vienas didžiosios raudonos kompanijos veikėjas mano klientui įmetė siuntinį per tvorą į šunų voljerą. Rimtai. Šuo pašoko, dėžė suplėšyta. Jei nėra kam atsiimt – dažniausiai išveža į vietinį pašto skyrių, kuris gali būt už 15 mylių. Gavėjas turi tris-penkias darbo dienas atsiimt, paskui grąžina siuntėjui. Taip kad jei siunti vertingai – perspėk, kad būtų namie.

Ar aš pats galiu atsiimt iš skyriaus, jei gyvenu netoli Liverpulio centro?

Jei žinai, kuris depas. Problema ta, kad pristatymo kompanijų Anglijoje depai dažnai būną už miestų, pramoninėse zonose. Tu negali tiesiog užeiti kaip į parduotuvę. Tam reikia laiko langų, kartais – išankstinės registracijos. Aš turėjau kelis klientus, kurie bandė važiuoti tiesiai pas DPD į padalinį – atvažiavo, o ten vartai, kodas, niekas neatidaro. Geriau palauk, kol atsiunčia į artimiausią paštomatą arba PickUp pointą. Yra tokių prie Tesco, tai netgi patogiau, nei depas kažkur tarp sandėlių Merseyside.

Kurjeris pažymėjo „delivered“, o mano draugas Londone nieko negavo. Gal čia vagystė?

Aš neskubėčiau šaukt „vagystė“. Pirmiausia pažiūrėk į nuotrauką, jei sistema ją prisegė. Dažnai kurjeris padeda už durų, po kilimu, pas kaimynę. Buvę, kad Londone daugiabučiuose tiesiog meta į laiptinę ir bėga. Jei nuotraukos nėra – skambink. Kartais systema (na, sistema, rašykime teisingai) leidžia pasirinkt „negaunu“ ir pradeda tyrimą. Tas tyrimas trunka 3–10 darbo dienų. Jei siunta tikrai pavogta – atsakingas paskutinis vežėjas, bet atgauti pinigus sudėtinga, jei nedraudei. Štai kodėl fotografija prieš pristatymą dabar yra gelbėtoja.

Kiek dienų siuntinys palauks pašto skyriuje Mančesteryje, jei niekas neatvažiuoja?

Paprastai 18 kalendorinių dienų, bet skirtingos kompanijos kaprizingos. Vienos saugo 7 darbo dienas, kitos – 10. Po to grįžta pas siuntėją. Jei siunta grįžta į Lietuvą, paprastai tai trunka dar savaitę. Buvę, kad klientas atvažiavo 19-ą dieną – buvo per vėlu. Todėl jei žinai, kad gavėjas negalės atsiimt, geriau iš karto derink pristatymo terminą arba pasirink kitą adresą. Dar vienas niuansas: jei pašto skyrius toli, pvz., Salford, o gavėjas Oldhame – kelionė gali užtrukt, tad ne visus 18 dienų praleis ten patogiai.

Kai kyla problemų arba viskas stringa

Trackingas jau savaitę stovi vietoje. Ar siunta dingo?

Nebūtinai. Būna terminalų, kur skeneriai sugenda arba žmonės tiesiog pamiršta nuskanuoti partiją. Kartais siunta sėdi krūvoj ant padėklo Lenkijoje ir laukia. Aš patarčiau palaukti dar dvi tris dienas, tada skambint. Buvęs atvejis: trys savaitės stovėjo „in transit“, o paskui per dvi dienas atsirado Londone. Jei po 10 darbo dienų nulis pokyčių – tada jau rašyk formalų skundą siuntimo kompanijai. Yra ir blogesnių scenarijų: siunta neteko lipduko ir dabar ji kaip benamis be vardo keliauja po Europą. Tad realistškai – savaitė dar ne mirtis, bet nervinti jau gali.

Ar verta skambint į klientų aptarnavimą, ar jie ten tik išdirbinėsi?

Pripažinkim – dalis operatorių dirba pagal scenarių ir negali tau pasakyt daugiau, nei rodo ekranas. Buvę, kad pats paskambinau dėl kliento siuntos ir man pasakė: „šiuo metu jūsų siunta tranzite“. Kur? „Tranzite.“ Ačiū. Bet kartais pavyksta rasti žmogų, kuris turi prieigą prie lokalaus terminalo ir gali pažiūrėt giliau. Paskutinį kartą, kai skambiau dėl pakuotės į Newcastlą, moteris pasiūlė paieškoti pagal apsunkintą lipduką – ir surado. Skambink, bet netikėkis stebuklo. Geriau rašyk el. paštu, nes tada lieka įrašas. Jei reikės aiškintis – įrašai tavo draugai.

Kodėl kai kurios įmonės žada „next day delivery“, o paskui dingsta iš radarų?

Aš nenoriu šnekėt blogai, bet... ne, pasakysiu. Yra mažų tarpininkų, kurie pasiima pinigus už express pristatymą, o paskui sudeda tavo siuntą į bendrą konteinerį, kuris važiuos savaitę. Jie nesugeba perduoti „next day“ ir tiesiog sustoja atsakinėt į laiškus. Tokių esu matęs per savo praktiką ne vieną. Jei kaina per maža skubiam siuntimui į Angliją – tai ne skubus siuntimas. Tai rinkodara. Patikimas siuntinių pristatymas į Angliją reikalauja tinklų, o ne gražių Facebook skelbimų. Tikrink atsiliepimus prieš mokėdamas. Jei žada per 24 valandas iš Lietuvos – klausk, KURIUO maršrutu. Jei neatsako – bėk.

Mano sistemoj rašo „exception". Aš panikuoju ar ne?

Ne visada. „Exception“ gali reikšt, kad adresas buvo neaiškus, kad gavėjas prašė perskirstyt, kad oro sąlygos vėlavo skrydį. Bet gali reikšt ir tai, kad dėžė pažeista ir atidarinėjama. Aš mačiau „exception" dėl to, kad etiketė atšoko ir dabar siunta „be šeimininko“. Paprastai per 24–48 valandas statusas pasikeičia – arba problemą išsprendžia, arba grąžina siuntėjui. Svarbu nepasimest. Verta paskambint, jei tas „exception" stovi ilgiau nei tris dienas. Tada jau gali būt, kad reikės pateikt papildomus dokumentus. Arba tiesiog jie pametė tavo dėžę tarp dviejų sunkvežimių ir ieško. Taip irgi būna.

Siuntinys visiškai dingo, nėra jokio signalo. Ar dar yra viltis atgauti pinigus?

Viltis miršta paskutinė, bet pinigus atgaut galima tik jei draudei arba turi raštišką įrodymą, kad vertė tikrai tokia. Dauguma vežėjų kompensuoja iki tam tikros sumos, bet jei siuntei brangų printerį į Sheffieldą be draudimo ir jis dingo – veikiausiai gausi tik standartinę kompensaciją, pvz., iki 100 eurų, nors daiktas kainavo 800. Buvęs atvejis, kai kompanija paprasčiausiai pasiuntė mane „pasivaikščioti" po tris mėnesius, kol pripažino, kad siuntos nebėra. Atgavau tik draudimo dėka. Todėl dar kartą – brangiems daiktams draustis privaloma. Nes kitaip lieki be dovanos ir be pinigų.

Smulkmenos, kurias žino tik tie, kas matė

Ar man reikia draudimo, jei siunčiu nešiojamą kompiuterį į Birmingemą?

Brangus klausimas. Aš drąsiai sakau – taip. Nešiojamas nėra tik svoris; jis yra jautrus, trapias, dažnai vagiamas daiktas. Be draudimo, jei jis sudaužys arba dings, turėsi didelę problemą. Yra ir papildomų niuansų: baterijos. Kai kurie vežėjai atsisako vežti nešiojamuosius be specialaus ženklinimo dėl Li-ion baterijų. Gali reikėti papildomų dokumentų. Jei siunti per paštą – pasitikslink. Jei per privatų kurjerį – dažnai jie tiesiog nutyli, bet jei muitinė atidarys ir pamatys nežymėtą bateriją – grąžins atgal. Tad ne tik draudimas, bet ir popieriai svarbūs.

Pakuotė atėjo visiškai sulamdyta, bet vidus sveikas. Ar aš dar turiu ką nors veikti?

Galbūt ne, bet aš patarčiau nufotografuot prieš atplėšiant. Jei dėžė sulamdyta, bet prekė gyva, vežėjas dažnai nekompensuoja nieko, nes „tai tik pakuotė". Jei planuoji dar naudot tuo pačiu pervežėju – gali parašyt atsiliepimą. Bet dažniausiai žmonės džiaugiasi, kad vidus sveikas, ir numoja. Aš pats daryčiau taip pat. Nors jei tai buvo dovana ir dėžė atrodė kaip po tanko vikšro – gėda padovanot. Tada gali reikt iškelt problemą dėl estetikos. Realybėje – jei nepražysta prekė, vežėjai mažai ką darys. Negražu, bet teisybė.

Kodėl aš pats kartais naktį atsikėlęs tikrinu trackingą?

Nes esi žmogus ir tau rūpi. Aš irgi taip darau. Kai siunta artėja prie finišo tiesiai į Angliją, smegenys tiesiog nenori atsiplėšti nuo to scenarijaus. Žinai, kad ji turėjo palikt Paryžių vakare, ir 4 ryto bandai pamatyt, ar jau Doveris. Tai visiškai normalus nerimas, ypač jei siuntei kažką asmeniško. Techniškai tai nepadeda siuntai judėt greičiau, bet psichologiškai ramina porai minučių. Tada vėl užmiegi. Kitą rytą vėl tikrinsi. Toks jau gyvenimas su siuntinių pristatymu į Angliją realiu laiku – esi priklausomas nuo atnaujinimų.

Koks realus terminas siuntiniui iš Vilniaus į Bristolį šiais laikais?

Su standartiniu kuru – 5–10 darbo dienų. Su express oru – 2–4 dienos, bet kaina smarkiai kitokia. Žiemą per šventes gali užtrukti ir 15 dienų, nes Anglijos vidiniai centrai tiesiog užsiėmę. Aš dažniausiai sakau klientams: jei iki penktadienio neišsiuntei, tai savaitgalis prideda dienas niekaip. Ir dar – Bristolys nėra Londonas. Iš Londono centrai skirsto greičiau, o į mažesnius miestelius paskutinė mylia užtrunka. Tai ne katastrofa, bet realybė. Jei reikia konkrečiai iki ketvirtadienio – rinkis skubų variantą arba siųsk pirmadienį anksti ryte.

Išvada

Taip jau yra – siuntinių pristatymas į Angliją reikalauja kantrybės ir blaivaus proto. Realiu laiku stebėti siuntą galima, bet nereikia tikėtis milimetro tikslumo. Svarbiausia – patikimas vežėjas, tvirta pakuotė ir išsaugotas numeris. O jei kas stringa – skambink, rašyk, priminėk apie save. Galiausiai dauguma siuntų pasiekia gavėjus. Tik niekas nežada, kad pakeliui nebus istorijų apie vokiškus terminalus ar Anglijos muitinę.