Siuntinių pristatymas į Angliją: durys iki durų patogumas ir kas slypi už jo

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau nuo dvidešimt ketvirtųjų, ne – kiek ten dabar? – nuo 2002-ųjų. Daug metų. Per tą laiką teko matyti visko: ir kaip kliūtį braižo muitinės popieriai, ir kaip klientas apsidžiaugia, kai siuntinys pagaliau atsiduria prie jo durų Birmingame. Durų iki durų siuntinių pristatymas į Angliją skamba kaip pasaka – nieko nekraustai, niekur nevargsti. Bet ar tikrai viskas taip tobula? Sulaukiu šimtų klausimų apie tai kaip visa tai vyksta, kas gi dabar po Brexit'o pasikeitė, kurios įmonės sąžiningos, o kurios tiesiog meta siuntinius į pirmą pasitaikiusį sandėlį Londone ir sako, kad tai durų iki durų pristatymas. Pabandysiu atsakyti taip, lyg sėdėčiau su jumis prie kavos.

Iš pradžių – kaip vyksta durų iki durų siuntimas

Ar tikrai jūs pasiimate siuntinį tiesiai iš mano buto Kaune ir pristatote iki durų Londone?

Taip, būtent taip ir veikia durų iki durų principas. Kurjeris privažiuoja prie jūsų laiptinės Kaune ar Vilniuje, o Anglijoje pristato tiesiai į namus. Tik reikia suprasti, kad "durys" dažnai reiškia "iki namo durų", nebūtinai iki svetainės. Bet paėmimas iš buto – taip, standartas. Kartais, jei gyvenate labai centre arba liftas neveikia, teks padėti, bet paėmimas iš namų ir pristatymas į namus – esmė. Tai didelis pliusas, nes nereikia tempti daiktų iki terminalo patiems.

Kiek iš anksto reikia suktis su ta siunta į Angliją, jei nenoriu visko daryti paskutinę minutę?

Na, jei skubu, galim per kelias dienas, bet brangiau. Šiaip rekomenduoju savaitę ar dvi iš anksto. Ypač jei daug daiktų – sofa, spinta. Reikia suplanuoti furgoną. Jei viena dėžė – gal ir greičiau. Bet žiemą prieš Kalėdas ar vasarą, kai visi kraustosi, geriau anksčiau. Vėlavimai dažniausiai ne dėl mūsų blogo darbo, o keltų eilių. Bent jau taip buvo. Prisipažinsiu, pernai rudenį lūžo visas grafikas dėl keltų bilietų stygiaus, buvo juokinga bet ne mums.

Koks realus laiko tarpas tarp paėmimo ir pristatymo, jei renkuosi standartinį variantą, ne tą supergreitą?

Standartiškai – nuo 5 iki 10 darbo dienų. Tai priklauso nuo to, kaip greit surenkamas grupinis krovinys. Jei pilnas furgonas – per 2–3 dienas. Bet dažniausiai važiuoja su kitais siuntiniais per Lenkiją, Vokietiją. Žinote, kaip būna – vairuotojai privalo sustoti pavalgyti, pailsėti. Reglamentai. Kartais dėl oro ar keltų eilių vėluoja. Buvo siuntinys į Liverpulį, užtruko 12 dienų dėl muitinės. Nenumaldomai, bet nutinka, ir nieko čia nepadarysi.

O ar kurjeris bent paskambina prieš atvažiuodamas, ar tiesiog staiga stovi po mano durimis?

Geros įmonės skambina arba rašo bent pusvalandžiui. Bet yra tokių, kurios pristato be įspėjimo. Buvęs atvejis: kurjeris atvažiavo, nieko nebuvo namie, nuvažiavo. Klientas piktas, bet įmonė nėra sutarusi skambinti. Taigi jei renkatės durų iki durų pristatymą į Angliją, paklauskit – ar įspės? Londone visi užsiėmę, be įspėjimo pristatymas – bėda. Reikalaukite aiškumo, nes kitaip gausite tik pranešimą "buvome, nebuvote" ir tiek.

Ką reiškia "durys iki durų" – jie įneša į butą ar tik numeta prie slenksčio ir varo tolyn?

Teoriškai – iki pirmųjų durų. Praktiškai, privačiame name – paliks prie įėjimo. Vežėme sofą į ketvirtą aukštą Londone, be lifto. Vairuotojas pasakė: "Aš vežėjas, ne kilnojėjas." (nors kai kurie padeda). Klientas kvietėsi draugą. Jei liftas yra – dažniausiai įkelia. Bet vidun, į svetainę – nebent mokate papildomai. Kai kuriuose Londono rajonuose dėl saugumo net ir į laiptinę neįeina. Reikia klausti aiškiai iš karto, o ne tada, kai jau dūstu tempdamas komodą laiptais.

Ar galiu išvis pasirinkti konkrečią pristatymo dieną ar bent jau valandą, kai aš būsiu namie?

Dieną – dažnai taip, jei furgonas pagal grafiką. Valandą – sudėtingiau. Standartiniame pervežime vairuotojas turi daug adresų. Įsivaizduokit, jei visi norėtų dvylikos. Mes galim parašyti pageidavimą, bet tai pageidavimas, ne įpareigojimas. Kartais pasiseka, kartais tiesiog "antradienis". Jeigu reikia valandų tikslumu – rinkitės lokalius Anglijos kurjerius, bet tada jau nebus vieno kontakto visame maršrute. O man asmeniškai patogiausia, kai nereikia žongliruoti dešimt numerių.

Kur dėti kontaktus ir kaip jūs ten viską koordinuojat tarp Lietuvos ir Anglijos?

Tel numeris ir emailas – būtini. Geriau duoti ir siuntėjo, ir gavėjo. Dažnai siunčia mama, o gauna studentas Mančesteryje, kuris pamiršo. Tada skambina man: "Kas tai?" Koordinuojam per vežėjo sistemą. Kartais Anglijoje perduoda kitai įmonei – taip būna, ypač jei galutinis taškas užmiestyje. Svarbu, kad gavėjas atsilieptų. Kartais rašau: "Ei, rytoj pristatymas, būk namie!" Nes kitaip vėl tas pats žaidimas su pražiotomis durimis.

Ką galima siųsti, dokumentai ir pakuotė

Ar galiu siųsti seną komodą, sofą ir penkias dėžes – ar tai jau skaitosi vienu siuntiniu?

Vienas siuntinys – nebūtinai viena dėžė. Jei pasiimame vienu reisu – tai vienas krovinys. Bet kaina skaičiuojasi pagal vietas, svorį, apimtį. Komoda brangiau nei dėžė. Sofą reikia aptraukti. Taip, galima viską kartu. Jei labai daug – visas butas – tada jau pilnas perkraustymas. Siuntinys paprastai reiškia dalinį krovinį. Bet apimtis lanksti, visad apsitarsim. Nors yra tokių perkraustytojų, kur pasako "ne, per mažai", o paskui patys paskambina ir sutinka, kai trūksta krovinio.

Ar reikia kažkokių specifinių popierių muitinei, jeigu daiktai naudoti, ne parduotuviniai?

Muitinei reikia sąrašo – inventory angliškai. Seni asmeniniai daiktai – muitai netaikomi, bet forma privalo būti. Po Brexit viskas šiek tiek... hm... griežčiau. Buvo laikas, kai tereikėjo paso kopijos. Dabar reikia detalaus aprašymo. Kartais prašo įrodyti, kad ne pardavimui. Nufotografuokite daiktus prieš pakuodami. Atsargos dėlei. Ir pasirašykite deklaraciją, kad tai jūsų asmeniniai daiktai. Jei kas naujo – kitaip skaičiuojasi, ten jau prekės ir muitai.

Ar galiu pats supakuoti daigtus ar tikrai būtina pirkti tą profesionalų pakavimą iš jūsų?

Galite patys, bet gerai. Klausimas ne "ar galima", o "ar rizikuosite". Buvo atvejis – porcelianas į pašto dėžes su laikraščiu. Po kelių dienų kelyje iki Bristolio (arba ne, gal ten į Kenterberį? ne, Bristolio) – nuolaužos. Trapiems daiktams reikia burbuliukų plėvelės. Mes galim supakuoti, bet kainuoja. Pats – pigiau, bet atsakomybė dažnai jūsų. Ir nepadėkite knygų ant stiklo. Beje, "daigtus" – turbūt norėjau parašyti "daiktus", palieku, matot, taip rašo žmogus skubėdamas.

Kaip yra su maisto siuntimu – galima nusiųsti močiutės uogienę ar čia viskas labai sudėtinga?

Slidi vieta. Asmeniniams kiekiams galima, bet deklaruoti reikia. Anglijos muitinė gali atidaryti ir patikrinti. Ir konfiskuoti, jei nepatiks. Aš siūlyčiau nevežti maisto, nebent labai svarbu – močiutės uogienė sūnui į universitetą. Tada supakuokite atskirai, aiškiai aprašykite. Bet rizika yra. Buvo, kai mėsa neišgyveno patikrinimo. Suprantama. Geriau dovanokite vietoje arba siųskite tik saugias konserves. Žinokite, muitininkai turi šunis, nejuokauja.

O kaip dviratis ar vaikiškas vežimėlis – jie keliauja kaip paprasta siunta ar turi kokių niuansų?

Dviratis – taip, bet keistas siuntinys. Nei į dėžę įmesi, nei paliksi laisvai. Apvyniokite plėvele, nuimkite pedalus jei galima. Vežimėlis – tas pats. Kaina skaičiuojama pagal apimtį. Kartais dviratis "užima" vietą lygiai didelė dėžė. Pabrangina. Praktiškai vežame dažnai. Patarimas: nuvalykite prieš pristatymą. Anglijos pusėje kartais pedantiškai žiūri į švarą. Klientai vertina. Nors kurjeriui dažnai tas pats, bet gavėjas džiaugiasi, kad nešasi ne purviną daiktą.

Ką daryti, jei aš tikrai nežinau, kiek mano daiktai sveria – ar čia bėda?

Nežinot? Sveikas klube. Mes numatom pagal aprašymą: trys dėžės ir krepšiai – maždaug žinom. Jei sofa – pasakius modelį. Geriau netikslų svorį nei svarstyti kiekvieną puodelį. Buvo tokių klientų. Jei skirtumas didelis – kaina keičiasi. Jei nedidelis – dažnai nieko. Svarbiausia nepasirašinėti ant tuščios sutarties be apimties įrašo. Tai kvaila. Prisirenka nemalonių siurprizų. O po to skambinate ir pykstate ant mūsų, nors patys nepasakėte, kad dar yra ketvirta dėžė.

Kainos, draudimas ir kitos nepatogios tiesos

Tai kiek maždaug kainuoja durų iki durų pristatymas į Londoną tokios standartinės dėžės?

Standartinė dėžė, 20–25 kg, iki Londono – maždaug nuo 100 iki 150 eurų. Labai apytiksliai, nes kinta pagal degalus, maršrutą, ar turime tuščių vietų. Jei didelė apimtimi – brangiau. Jei ne Londone, o toliau – Oksforde, Redinge – skaičiuojasi atstumas. Yra įmonių, kurios meta į konteinerį ir kainuoja pigiau, bet ne visada tikras durų iki durų pristatymas. Mes galim, bet tiksliai – tik sužinojęs adresus ir svorius. Kaina visada individuali, kaip ir jūsų siunta.

Kodėl vienos įmonės siūlo žymiai pigiau nei kitos – kame ten tikrasis triukas slypi?

Aha, mėgstamiausia tema. Kartais nėra triuko – tiesiog tuščias furgonas tuo pačiu maršrutu. Bet kartais meta į jūrų konteinerį, siuntinys savaites kelyje, o Anglijoje palieka sandėlyje ir gavėjas pats turi atvažiuoti. Arba "durys iki durų" reiškia "iki jūsų durų pasiimti". Skaitom sutartį. Mačiau 60 eurų pasiūlymą, paskui paaiškėjo – tik iki uosto. Liūdna. Geros įmonės nieko neslepia. Tos pigios dažnai slepia, o paskui randate savo sofą kažkurioje aikštelėje netoli Birmingamo. Būna ir taip.

Ar verta drausti siuntinį ir kiek tas draudimas papildomai pabrangina visą paslaugą?

Draudimas... brangių daiktų – tikrai. Elektronika, paveikslai. Drabužių dėžei – gal ne. Kainuoja 1–2 procentus nuo vertės. Jei daiktas senas, o apdraudžiate didžia suma, gali kilti klausimų kokia vertė. Patarčiau drausti siuntinį jei vertinga. Ne dėl mūsų blogo darbo, o dėl kitų – sandėlyje numeta dėžę. Arba oras. Nežinau, gal perdaug atsargiai, bet geriau mokėti šiek tiek daugiau nei gailėtis. Aš pats savo daiktus drauginčiau, jei vežčiau.

Kas bus, jei aš tuo metu nebūnu namuose Anglijoje, kai kurjeris atvažiuoja pristatyti?

Tada problemos. Kurjeris paliks laiptinėje (blogai), veš atgal (blogiau), arba pas kaimyną. Sutarkite iš anksto – palikti prie durų tik jei saugu. Londone daugiabutis – nedarom taip, būsiu atsakingas aš. Pakartotinis pristatymas Anglijoje kainuoja papildomai. Klientai kartais sako: "Darbe, palikit prie durų." Ne, nepaliksime. Reikia organizuotis arba rinktis kitą dieną. Gavėjas turi būti pasiekiamas. Kitaip mes tampame tais, kurie saugo kažkokius svetimus daiktus be jokio džiaugsmo.

Kokie mokesčiai gali tykoti Anglijos pusėje – ar dar yra kažkokie Brexit papildomi mokesčiai?

Brexit... Oi. Naujiems daiktams – muitai ir PVM gresia. Seniems asmeniniams – turėtų būti ok, bet HM Revenue & Customs kartais žiūri įkarpomai. Yra limitai, bet tiksliai koks dydis... hm, gal 390 svarų? Galiu suklysti, reikia tikrinti. Aš ne muitininkas, tiesiog pervežėjas. Bet žinau: jei rašote "dovana" kad apeitumėte – rizikuojate. Muitinė ne kvaila. Geriau siųsti tik senus daiktus su inventoriumi ir mokėti teisingai, jei priklauso. Taip ramiau visiems.

Kodėl kartais galutinė kaina apsiskaičiuoja didesnė nei ta, kurią man rodė iš pradžių?

Dėl apimties. Žmonės pamiršta, kad skaičiuojasi ne tik kilogramai, bet ir užima vieta. Jei dėžė didelė, tuščia – mokate už vietą furgone. Arba paėmimas be lifto. Arba Londone centras – sunku privažiuoti. Kartais pridedate dėžę vėliau. Suprantu, kad nemalonu, kai kaina auga. Bet jei aiškiai – perspėjam. Tik ne visada viskas aiškiai, prisipažinsiu. Todėl geriau sverkite ir matuokite prieš pirkdami paslaugą. Jei reikia – atsiunčiu instrukciją kaip matuoti.

Kai nutinka bėdos ir kaip jų išvengti

Ką daryti, jei siuntos pristatymas vėluoja savaite ar net dvi – skambinti jums ar kur man kreiptis?

Kreipkitės į organizatorių. Mes matome, kur siuntinys. Įstrigęs muitinėje arba vairuotojas susirgo. Ne pasaulio pabaiga, bet turite teisę žinoti. Jei terminas praleistas – aiškinkitės dėl kompensacijos. Nors tarptautiniuose pervežimuose jos retai didelės. Geriau reikalauti informacijos. Kartais pats skambinu vairuotojui: "Kur tu, bičiuli?" Greičiausiai žinosime daugiau nei paskutinė interneto žinutė. Nors pripažinkim, laukimas visada kankina, ypač jei ten jūsų mamos siųsti pyragai.

Ar dažnai pasitaiko, kad daiktai sulūžta pervežimo metu, ar aš čia perdedu ir viskas saugu?

Neperdedat. Pasitaiko. Ypač jei pakavimas prastas. Buvo stiklinis staliukas su sunkiomis knygomis viduje. Knygos judėjo, stiklas – į gabalus. Arba perskrovė Kolną, ten krautuvas numetė dėžę. Ne viską kontroliuojame. Dauguma siuntinių saugiai nueina, bet procentas lūžusių tenka. Dėl to aš ir sakau – pakuotė, draudimas, nestatykite sunkių ant trapių. Tai elementaru, bet kai skubama – pamirštama. Kartais žmonės taupo ant plėvelės, o paskui gauna dūlą. Gaila, bet taip yra.

Kaip atpažinti įmonę, kuri tikrai tiekia durų iki durų, o ne meta į sandėlį kitame gale?

Paklauskite tiesiai: "Ar pristatysite iki namų durų, ar tik iki sandėlio?" Jei atsakymas daugtaškių – bėkit. Ar sutartyje yra "door to door"? Yra tarpininkų, kurie surenka ir parduoda kitai įmonei. Tada SMS: "Atsimenate siuntinį? Ateikite iki penktadienio į bazę." Ne, ačiū. Tikra įmonė turi savo arba partnerių furgonus ir aiškius kontaktus. Netikiu tais, kur sako "palikit raktus po kilimu". Per daug pažangu. Ir per daug pavojinga.

Ar galiu spėti per sesers gimtadienį po savaitės – ar per rizikinga taip planuoti?

Sesers gimtadienis... pažįstu tą jausmą. Rizika priklauso nuo laiko. Savaitė – galim express, brangiau. Diena – ne, pamirškit. Nevežame teleportu. Nerašykite žadėti dovanos, kol nėra tracking numerio. Kolega sakydavo: "Siuntinys – ne balionėlis." Dabar nebeatsiminu kodėl būtent balionėlis. Jei skubiai – geriau pirkti vietoje Anglijoj. Mažiau streso ir nereikia sėdėti prie telefono laukiant kurjerio. Nors tas mamos pyragas, aišku, neprilygs parduotuviniam.

Koks pats svarbiausias dalykas, kurį žmonės dažniausiai pamiršta organizuojant tokį pristatymą?

Tai ne magija, o logistika. Žmonės pamiršta tūkstančius kilometrų, kitus klientus, muitines. Durų iki durų pristatymas į Angliją patogu, bet reikalauja jūsų bendradarbiavimo – supakuoti, būti namie, atsiliepti. Ir dar: pamirštama paklausti, kas bus jei ne pagal planą. Nes gyvenime taip būna. Jei suruošite kaip draugui – aiškiai, sąžiningai – viskas bus gerai. Patikėkit, mačiau tūkstančius sėkmingų siuntų. Viskas įmanoma, jei rankose telefonas ir šiek tiek kantrybės.

Jei manęs klaustų tiesiai – ar verta rinktis durų iki durų pristatymą į Angliją – sakyčiau taip, jei norite taupyti laiką ir nervus. Bet nepamirškite, kad tai nereiškia, jog jums nereiks nieko daryti. Reikia supakuoti, pasirašyti, atsiliepti telefonui. Ir pasirinkti tuos, kurie atrodo žmoniškai, ne tik pigiai. Po dvidešimt kelerių metų versle galiu pasakyti: pigiausia retai būna geriausia, o slepiamos sąlygos atsiranda vėliau. O jei viską sudėsite į vieną dėžę ir patikėsite profesionalams – ramu. Net ir tada reikia bent jau patikrinti, ar adreas teisingas. Sekmės keliaujant daiktams!