Siuntinių pervežimas mikroautobusu į Angliją: kaip tai vyksta iš tikrųjų

Jau dvylika metų vežioju siuntinius į Angliją mikroautobusais, o gal ir trylika – metai bėga taip greitai, kad nebesuskaičiuoju. Skambinate sumišę, nes vieni siūlo kainą kaip iš dangaus, kiti žada per dvi dienas Londone, bet realybė visada kitokia. Jeigu ruošiesi siųsti dėžes, lagaminus ar gal ir baldą į Londoną, Birmingemą ar gal į Mančesterį – pasakosiu kaip viskas vyksta iš tikrųjų. Be šypsenų kataloge ir be pasakų.

Kiek tai kainuoja ir nuo ko pradėti

Kiek maždaug reikia mokėti už dėžės nuvežimą į Londoną mikroautobusu?

Tai priklauso nuo svorio, bet dažniausiai žmonės nežino ką reiškia "voluminis svoris", tai paaiškinu paprastai: jei dėžė didelė bet lengva, mes ją tiesiog pasižiūrim – jei telpa į mašiną ir nesunku panešti, kaina bus nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Buvo atvejis, kai vežiau dviratį ir tris dėžes iš Kauno – sumokėjo aštuoniasdešimt. Bet jeigu narvas kaip iš zoologijos sodo, tada jau kita šneka. Taip kad skambinkit, apibūdinkit, ir aš pasakysiu be užuolankų.

Užsakinėti reikia prieš mėnesį ar galima ir šią savaitę?

Na, teorijai galima ir rytoj, jei turim laisvą vietą. Bet praktikoje – kuo ankščiau, tuo ramiau. Aš asmeniškai mėgstu kai žmonės paskambina bent prieš savaitę, nes tada galiu sudėlioti maršrutą protingai. Būna dienų, kai mikroautobusas pilnas, ypač prieš Kalėdas ar rugsėjo pradžią, kai studentai važiuoja. Kartą Vytas iš Panevėžio skambino tris dienas prieš išvyką ir labai pyko, kad negaliu paimti – bet deja, vietos nebuvo. Tai jei planuoji – better anksti, kaip sako mano anūkas.

Ar galiu pats atvežti siuntinį jums ar privalote pasiimti iš namų?

Gali pats atvežti į mūsų surinkimo punktą Vilniuje, nors adreso čia nerašysiu – duosim kai skambinsi. Bet jei neturi mašinos ar gyveni už dvidešimt kilometrų už miesto – juk neprašysiu kad traukiniu vežtum. Tada pasiimame mes, bet tam tikrose vietose. Ne į kiekvieną kaimą įvažiuojam, atvirai pasakysiu. Kartą bandėm į Žagarės apylinkes – prasibrovėm pro kokius penkis žvyrkelius, vairuotojas grįžo piktas kaip vapsva. Dabar toje vietoje nebepaimam, atsiprašom. Kartais realybė tokia.

Kada geriau siųsti – pirmadienį ar penktadienį?

Šitam klausimui neturiu vieno atsakymo, nes... hmm, galbūt pirmadienis? Ne, actually antradienis ar trečiadienis dažnai optimaliausi. Pirmadieniais vairuotojas dar pavargęs nuo savaitgalio (namie su vaikais, nervai kaip stygos), o penktadieniais pasienyje būna spūstys. Aš dažniausiai siūlau vidurys savaitės. Nors jei labai skubu – pirmadienis irgi sueis, tik reikia turėti omeny kad Prancūzijoje ar Belgijoje gali užtrukti dėl eilių. Tai vidurys savaitės – aukso vidurys.

Ar imate vežti ir iš kaimo, ar tik iš didmiesčių?

Kai kurie kaimai – taip, kai kurie – ne. Jei turi asfaltuotą privažiavimą ir nebūsi kažkur miške prie ežero kur tik dviračiu privažiuosi – galim bandyti. Bet jei gyveni tokioj vietoj kur GPS rodo "pasukite į lauką" – tada jau ne. Buvo toks atvejis prieš porą metų – klientė iš Raseinių rajono, adresas gražus, bet paskutiniai trys kilometrai – žvyras ir duobės. Prakabinom bamperį. Dabar toje vietoje nebepaimam, atsiprašom. Kartais realybė tokia.

Kaip supakuoti ir ko vengti

Ar man pačiam reikia vynioti stretch folija?

Jei nori kad daiktai atvažiuotų tokie pat kaip išsiuntei – taip, geriau apvyniok. Mes turim ir savo medžiagų, bet ne visada turim laiko apvynioti kiekvieną dėžę penkis kartus. Atsivežk jau bent jau su balta plėvele ar burbuline. Kartą vežiau kompiuterio monitorių – klientas sakė "jis gi tvirtas", o atvažiavo į Londoną su įtrūkusiu kampu. Nežinia ar dėl kelio ar dėl pakavimo, bet jei būtų apvyniotas – gal nebūtų įskilęs. Geriau saugiau negu paskui gailėtis.

Ką daryti jei siuntinyje yra labai trapių daiktų?

Pranešk iš anksto. Ne tada kai mikroautobusas jau du šimtus kilometrų nuvažiavęs ir tu paskambini "o ten viduje yra krištolinė vaza". Mes turim saugumo ženklus "Dėmesio, stiklas", bet daiktai turi būti atitinkamai supakuoti – burbuline, į vidurį dėžės, apsupti minkšto turinio. Buvo atvejis kai vežiau porceliano rinkinį į Birmingemą – iš pradžių bijojau, bet moteris supakavo į du kartonų sluoksnius ir antklodę. Atvažiavo sveikas. Tai galima, bet jei sluoksnis – vienas laikraštis, tada jau nebesivelkam.

Ar galima siųsti šaldytuvą mikroautobusu į Angliją?

Galima, bet turi būti paruoštas. Iš pradžių turi būti išvalytas, išdžiovintas ir durys uždarytos taip kad neatsidarytų. Ir svarbiausia – mes nevežam šaldytuvų kurie dar veikia ir pilni maisto. Tai ne mašina su rozete kelyje. Kartą vaikinas bandė įkišti pilną šaldymo dėžę su žuvimi viduje – atvėmėm. Anglijos muitinė to nepraleistų be dokumentų, be to, smirda po visą mašiną. Dėl to – tik tuščius, švarius, supakuotus.

Koks didžiausias svoris, kurį dar galiu siųsti?

Mikroautobusas nėra sunkvežimis, todėl jei turi metalinį garažą ar tris šimtus kilogramų plytų – ne, nereikia. Vienas vairuotojas vienu metu gali pakelti apie dvidešimt-keturiasdešimt kilogramų be problemų, o jei sunkiau – reikia liftu arba forkliu. Mes turim hidraulinį vežimėlį kai kuriose vietose, bet Anglijoje ne visur galim panaudoti dėl šaligatvių aukščio. Aišku, jei tai sofa iš Ikeos – kitas reikalas, tą išardom, sudedam. Bet jei krovinys sunkus kaip akmuo – gali tekti ieškot sunkvežimio.

Ar tinka bet kokia dėžė, pvz., nuo bananų, ar reikia specialios?

Dėžė nuo bananų – jei sausa ir tvirta – why not. Bet dažnai tos dėžės būna sudrėkusios, minkštos, ir rankenos nutrūksta. Geriausia – dvigubo sluoksnio kartoninė dėžė iš perkraustymo parduotuvės. Buvo atvejis kai vaikinas atnešė dėžes nuo alkoholio – tvirtos, gerai užrašytos, super. O kitą kartą atnešė kažkokias iš šiukšlių konteinerio – ai, ne, ne iš konteinerio, iš statybų aikštelės (pataisymas: iš garažo) – ir jos subyrėjo kelyje pro Rumuniją. Gerai kad ten ir sustojom, radom parduotuvę, nusipirkom normalių.

Kas vyksta kelyje ir kiek tai trunka

Ar vairuotojas vienas važiuoja ar keičiasi kas nors?

Dažniausiai važiuoja vienas, bet su geru miego grafiku. Ne mes tokie kieti kaip tie kur žada per dvi dienas – ten dažnai du vairuotojai keičiasi ir mašina rieda be sustojimo. Mes nedarom taip dėl siuntinių, nes... na, tuščia mašina ar su perkraustymu – kitaip, bet siuntiniams nereikia spausti iki begalybės. Vairuotojas miega viešbutyje prie Lutono ar kur nors Calais apylinkėse. Buvo atvejis kai Vytas (vairuotojas) pamiršo pasiimti miego krepšį ir miego su striuke. Nepatogu, bet saugu.

Kiek realiai trunka kelionė iš Vilniaus į Mančesterį?

Paprastai keturios–šešios dienos, priklausomai nuo to kaip sudėliotas maršrutas. Ne dvi. Ne trys. Nes iškraustom Londonas, Birmingemas, gal dar Kenterberis ar Braitonas – ir tik paskui į šiaurę. Kartą maršrutas užtruko septynias dienas dėl to kad vairuotojas susirado... ne, ne korona, bet paprastą slogą. Turėjo stovėt porą dienų, nes vairuoti su karščiavimu negali. Klientai pyko, bet ką padarysi. Aš pats nesiunčiau per tą savaitę irgi laukiau. Realybė.

Ar galite paskambinti kai artėjate prie mano durų?

Žinoma, bet nevisada iš karto. Kartais ryšys kelyje prastas, ypač Prancūzijos šiaurėje – ten kažkokia zona be normalaus tinklo. Mes stengiamės kad viskas būtų gerai, ir skambinam likus valandai. Bet jei tu matai nepžįstamą numerį – atsiliepk. Būna kad žmonės neat siliepia tris kartus, tada vairuotojas turi temptis pas tavo kaimyną arba palikt sandėlyje. O tada vėl skambinimai, vėl rūpesčiai. Atsiliepk kai skambina – bus paprasčiau visiems.

Ar mano siuntinys važiuoja kartu su kitais baldais ir daiktais?

Taip, mikroautobuse būna ir kita siuntų, ir kartais baldų. Bet viskas sudėliota tvarkingai – sunkiausia apačioje, trapios – viršuje arba tarp minkštų daiktų. Mes nevežam kažkokio šlamšto po mašina – viskas turi būti surišta diržais. Kartą vežėm ir sofą, ir dėžę su porcelianu – sofos pagalvės tarnavo kaip buferis. Atvažiavo abu sveiki. Aišku, jei tavo siuntinys – lagaminas su rūbais, jis tikrai gaus kitų dėžių "dulkę", bet rūbai juk plaunami.

Ar galima sekti kur siuntinys yra realiu laiku?

Neturim kaip DPD ar AmazonGPS sekimą telefone, atvirai pasakysiu. Bet galiu duoti vairuotojo telefoną ir jis parašys "esu ties Amsterdame" ar panašiai. Kai kurios firmos žada appsus ir žemėlapius, bet tai dažnai makulatūra. Geriau tiesiog bendrauti su žmogumi. Kartą klientė iš Bristolio taip ir darė – rašė vairuotojui kas kelias valandas, jis atsakinėjo kai sustodavo. Per senas aš tam appsams, nors anūkas sako kad reikia įsirengt. Gal kada nors.

Popieriai, muitai ir ta tikrovė

Ar reikia kažkokių popierių siunčiant siuntinį į Angliją?

Pagrindinis dalykas – sąrašas turinio anglų kalba. Ne receptas ir ne poezija, o paprastas sąrašas: "3 knygos, 2 poros batų, senas radijas". Muitinei to užtenka, jei tai asmeniniai daiktai be komercinės vertės. Jei veši dešimt vienodų telefonų – tada jau kita kalba, tada reikia papildomai. Bet šiaip siuntinių pervežimas mikroautobusu į Angliją dažnai paprastesnis nei oro paštu, nes mes deklaruojam bendrai. Svarbu kad tuose popieriuose nebūtų klaidų – kartą vairuotojas užrašė "shouse" vietoj "blouse", muitininkė šyptelėjo, bet praleido.

O jei muitininkai atidarys dėžę ir pradės viską laiškoti?

Būna taip, nors retai. Dažniausiai jei mato kad deklaraciją atitinka ir nėra įtartino – praleidžia. Bet jei svyra arba krypuoja – gali pradėt klausinėt. Kartą Calais tikrino mikroautobusą dėl to kad... hmm, gal dėl to kad mus supainiojo su kita mašina? Nežinau tiksliai, bet atidarė dvi dėžes iš dešimties, pasiėmė plaukų džiovintuvą pasižiūrėt ar originalus, ir paleido. Vairuotojas sako kad jie ten lygiai taip pat pavargę kaip ir mes. Nepatogu, bet atlaikom.

Ar galiu siųsti maisto produktus – šakočius, dešras, kiaušinius?

Techniškai – asmeniniam vartojimui galima šiek tiek, bet aš patarčiau to nedaryti. Ypač su kiaušiniais – jie keliauja išties blogai, nors apvyniosi kaip nori. Šakočius dar galima jei gerai supakuoti, bet dešros, pieno produktai – muitinė gali paklausyti. Buvo toks atvejis su klientu iš Peterborough – vežėsiu... o, ne, jis gabeno patys, ne mes. Bet istorija tokia kad muitininkai paėmė visą kumpį. Tai jei jau labai reikia – geriau siųsti per draugus, bet oficialiai – rizikinga. Ne visada verta.

Kai nutinka bėdos, o nutinka tikrai

Ką daryti jei siuntinys atvažiavo sulamdytas ar nutrintas?

Pirmiausia – nereikia ant manęs rėkti, aš ir taip suprantu kad blogai. Antra – nufotografuok iš karto, kol vairuotojas dar šalia. Mes turim draudimą, bet be nuotraukų ant pakuotės – sudėtinga įrodyti. Kartą atvežėm dėžę su lempom, o dėžė buvo per didelis ir išsprogavo. Nuotraukos padėjo, klientas gavo atlyginimą per savaitę. Bet jei pasirašei kad viskas gerai, o paskui namie atidarei – tada jau prašom nesiskųsti. Tikrink vietoje.

Kodėl kartais reikia palaukti dieną ilgiau nei žadėta?

Nes žadėta – orientacinė data. Mes ne DHL su lėktuvais. Būna eilės Doverio uoste, būna kad vairuotojas negali rasti adreso Anglijoje nes numeracija ten keista – kartą ieškojom namo Liverpool gatvėje trisdešimt minučių, o apie keturiasdešimt numerių per tą laiką pravažiavom. Klientas neatsiliepė į duris, tada vairuotojas nuvežė į sandėlį, kitą dieną vėl grįžo. Tai pridėjo beveik dvi dienas. Dar oras kaip anglų tradicija – lietus, rūkas, tuneliai lėtesni. Mes ne stebukladariai.

Ar galiu būti tikras kad tikrai atvešite ir neapginsite?

Aš galiu pažadėt, bet tu pažinoti manęs nepažįsti. Tai čia pasitikėjimo reikalas. Aš dirbu dvylika metų, turiu rekomendacijų, bet jei žmogui iškart kyla įtarimas – geriau ieškok didelės kompanijos su logotipais ir sutartimis. Nors net ir ten kartais nutinka nesąmonių. Buvo atvejis kai konkurentas paėmė depozitą ir dingo – aš to nedarysiu, bet suprantu jei tu atsargus. Atsiskaitymas dažniausiai dalimis – prieš išvykstant ir po pristatymo. Taip saugiau abiem pusėm, specialiai taip darom kad žmonės jaustųsi komfortiškiau.

Kodėl vienos įmonės žada pristatyti per dvi dienas, o jūs per penkias?

Nežinau kaip jie per dvi dienas darosi, širdingai pasakoju. Gal turi du vairuotojus ir važiuoja be sustojimo, gal jie specializuojasi tik London centre ir tiek, gal tiesiog meluoja kad paimti užsakymą. Aš pasakau penkias–šešias dienos nes taip yra realu. Mikroautobusas nėra raketa. Vairuotojas turi valgyt, miegot, dar mašiną tikrint, degalą pirkt. Kai kas sako dvi dienos paskui skambina iš oro uosto "deja, vairuotojas susirgo". Aš tokių triukų nemėgstu. Penkios dienos – ir dažniausiai atvežu anksčiau, tada klientas nudžiunga.

Ar buvote užstrigę kelyje dėl sniego ar kitokios stichijos?

Žiemą per Europą pro Prancūziją ar Belgiją – taip, buvo ir taip. Dėl pūgos sustojom porai valandų, nes slidus kelias ir mikroautobusas nėra keturatis (nors žieminės padangos geros). Buvom ir Doveryje kai uostas neveikė dėl rūko – dividešimt valandų laukėm eilėj. Tada vairuotojas valgė sumuštinius ir skaitė knygą, kurios pabaigos nežinojo. Klientai iš Kenterberio turėjo palaukti. Žiemą visada reikia pridėt papildomą dieną į planus. Geriau nustebinsi pristatymu anksčiau, nei aiškinkis kodėl vėluoji.

Ką daryti jei aš nebūsiu namie kai atveš?

Tada geriau iš karto pasakyk kai užsakinėji. Mes galim pristatyti kaimynui, jei jis sutinka, arba palikt sandėlyje Londone iki savaitgalio. Būna kad žmonės sako "atvesiu rytoj", bet rytoj jie išskrenda į Ispaniją. Tada vairuotojas stovi prie durų, skambina, niekas neat siliepia. Praleidžiam pusdienį. Tai jei žinai kad gali nebūt – pasakyk. Mes galim suderėt atsiėmimą iš mūsų taško arba kitą adresą. Komunikacija čia yra pusė darbo. Kitaip nei pas kurjerius – mes lankstesni, bet reikia žinoti iš anksto.

Paskutiniai dalykai prieš kelionę

Kaip jus surasti jei man labai skubu ir reikia dar šią savaitę?

Skambink tiesiogiai. Ne į el. paštą – ten galiu pamatyt tik vakare. Skambink ryte, apie devintą–dešimtą, kai geriu kavą ir planuoju maršrutus. Jei labai skubu – pasakysiu ar galiu įkišt tavo siuntinį jau rytoj važiuojančiam mikroautobusui. Kartais būna, kad kažkas atsisako vietos paskutinę minutę, ir aš turiu laisvą plotą. Bet nepamiršk kad skubumas = rizika. Geriau ramiai planuot nei paskutinę dieną verkt. Nors jei jau dega – skambink, pažiūrėsim.

Ar galima mokėti grynaisiais ar tik pavedimu?

Mūsų vairuotojai Anglijoj dažnai neturi tam tikrų pinigų grąžai, tai pavedimas arba pavedimas prieš ir likusi dalis grynais pristatymo metu. Bet jei tik grynieji – reikia tiksliai paruošti sumą. Nepyk, bet vairuotojas ne bankas. Kartą atsivežė du tūkstančius svarų sterlingų ir klausė ar turiu grąžos už penkiasdešimt eurų... Vyras, aš važiuoju mikroautobusu, o ne dirbu keitykloj. Tad susitarkim iš anksto dėl mokėjimo būdo. Paprasčiau visiems bus.

Siuntinių pervežimas mikroautobusu į Angliją nėra raketų mokslas, bet ir ne automatiškas procesas kaip nusipirkti bilietą į kiną. Reikia pakalbėt, suderint datas, supakuot daiktus kaip žmogus o ne kaip karštai užsimanęs. Aš nežinau visko – kartais situacijos keičiasi kelyje, oras, eilės – bet dvylika metų patirties sako kad sąžiningumas ir laiku pasakyta informacija svarbiausia. Jei ruošiesi siųsti – skambink, neišdėliok visko paskutinę minutę, ir viskas praeis sklandžiau nei galvoji.