Siuntinių pervežimas mikroautobusu į Angliją: ką verta žinoti prieš pakraunant dėžes

Žinai, per tuos 23 metus pervežimųse sako, kad mačiau viską – gal kiek per drąsu, bet devyniasdešimt procentų tikrai mačiau. Siuntinių pervežimas mikroautobusu į Angliją man tapo toks įprastas, kad vestibiuliuose iš toli atpažįstu, kas veža baldus, o kas – maišą drabužių. Šiandien tau papasakosiu be saldaus marketingo triuko. Kai kurie dalykai bus nepatogūs, kai kurie – juokingi. Realybėje kartais dėžės atvažiuoja kiaurai perlystos, o kartais vairuotojas negali pristatyti laiku, nes prie Doverio eilė kaip prie Naujųjų metų fejerverkų. Jei ruošiesi siųsti siuntą į Londoną – skaityk toliau, kaip pokalbį su kaimynu iš pirmo aukšto, kuris šitą daro jau du dešimtmečius.

Kainos ir užsakymas – praktiškai

Kiek dabar kainuoja siuntų pervežimas į Angliją mikroautobusu? Nėra kažkokių paslėptų mokesčių?

Kaina priklauso nuo svorio, gabaritų ir taško Anglijoje. Paprastai standartinė siunta, tarkim iki keturiasdešimties kilogramų, kainuoja nuo aštuoniasdešimt iki šimto penkiasdešimt eurų. Mažesnės dėžės, kurias galiu pats pasiimti ant vienos rankos, gal ir pigiau, bet tikrai ne už tuos dvidešimt eurų, kuriuos kai kurie rašo ant interneto. Kai paklausiu, kaip jie degalus sumoka, jie nutyli. Aš stengiuosi viską įskaičiuoti iš karto – ir kuro mokęsčius, ir keltą, ir vairuotojo nakvynę. Jeigu siunta stambiagabaritė ar reikia liftų, tada jau atskira daina. Nenoriu girdėt pykčio telefonu vėliau.

Ar galiu siųsti tik vieną lagaminą, ar privaloma užsakyti visą mikroautobusą?

Ištiktųjų dauguma važiuoja kaip bendri kroviniai. Tavo lagaminas susėda šalia kitų dėžių, sofos ir gal kokio dviračio. Nebūtina pirkti viso mikroautobuso vienam daiktui, nors būna norinčių. Aišku, jei veži šaldytuvą arba prabangią techniką, gali užsimanyt atskiro reiso – bet čia jau kita kaina. Kai skambina klientai ir klausia, ar galima vieną maišą, aš sakau – galima, bet stebėkitės, kad kartais minimalus mokestis vis tiek yra. Nes ir vienam maišui reikia dokumentų, maršruto ir vietos. Siuntinių pervežimas mikroautobusu į Angliją populiarus, nes lankstus – gali vežti ir sofą, ir batų dėžutę.

Kiek laiko prieš reikia pranešti, kad noriu išsiųsti siuntą kitą savaitę?

Žinai, čia kaip pas stomatologą – kuo anksčiau, tuo geriau, bet kartais ir savaitei galiu prisiderint. Idealu pranešti prieš tris-keturias dienas, ypač jei piktas sezonas, rugpjūtis ar prieš Kalėdas. Tada visi laksto kaip pasiutę ir vietos pritrūksta. Bet jei turi vieną nedidelę siuntą ir aš turiu maršrutą pro Vilnių, kartais poros dienų užtenka. Buvo situacijų, kai klientas vakare paskambino, o ryte jau padėjom dėžę. Retai, bet būna. Aš jau pasenęs bandyt viską planuot tobulai – gyvenimas pervežimuose greitesnis nei excel lentelėse. Paskambink, suderinsim.

Pakavimas ir pasiruošimas – čia visi suklysta

Ar jūs atvežate dėžes, ar aš pats turiu jas nusipirkti pas kaimyną?

Dėžes... na, aš pats dažniausiai neatvežu, nebūnu universali parduotuvė, bet galiu patart kur pirkt. Rimi ar Maxima turi tų kartoninių, bet geriau eit į statybines – ten storosios, pramoninės. Žinok, vienas klientas kartą supakavo į dėžes nuo bananų – atvažiavus į Mancesterį liko bemazgė krūva. Tobulas krovinių pervežimas mikroautobusu į Angliją prasideda nuo geros pakuotės. Kartais vairuotojas turi atsarginių kelias, bet nepasikliovėk tuo – tai atsitiktinumas, o ne taisyklė. Pažįstu kaimyną, kuris turi nereikalingų, bet čia ne mano reikalas.

Kaip pakuoti stiklines vazas, kai važiuoja per visą Europą? Bijau, kad sudūš.

Čia jau rimtas reikalas. Stiklas bijo dviejų dalykų – tuščios erdvės ir svorio iš viršaus. Kiekvieną vazą suvyniok į burbulinę plėvelę, padėk į dėžę, tarpus užpildyk popieriumi. Sunkių daiktų šalia ar ant viršaus – jokiu būdu. Mačiau, kai klientas supakavo krištolo taures į laikraščius – atvažiavus tai atrodė kaip dekoratyvinis smėlis. Ant dėžės rašyk didžiomis "STIKLAS", kad vairuotojas matytų. Nors prisipažinsiu – skaito ne visi, kai skubiai krauna ketvirtą valandą. Jei labai vertinga – geriau siųsk atskirai ir paženklint.

Ar tikrai galima vežtis šaldytus produktus? Močiutė nori atsiųsti kugelio.

Kugelis yra šventas dalykas, aš suprantu. Šaldyti produktai... na, galima, jei kelionė trumpa ir termodėžė gera. Bet mikroautobusas nėra šaldytuvas, gali pašilti pakeliui. Kugelis kraštuose supelytų per kelias dienas. Buvo atvejis, kai vežėm šaldytą žuvį – viskas praėjo, bet aš asmeniškai prižadu tik iki poros parų. Lašinius gali dėt – tie išgyvena bet ką. Svarbiausia, kad nebūtų skysčių, kurie išbėtų ant kaimyno sofos. (čia aš juokauju, bet beveik rimtai). Jei močiutė tikrai nori – pakuok į foliją ir putas, bet geriau jau sausainius.

Maršrutai, miestai ir laikas

Iš kur pasiimate siuntas Vilniuje ir kur galima pasiimti Londone – ar tik centre?

Pasiimam nuo durų. Vilniuje važiuojam per visus rajonus – Šeškinę, Naujamiestį, Pilaitę, kai reikia. Londone pristatom į Stratfordą, Ilfordą, Croydoną, kartais net į Redingą. Bet jei gyveni už M25 žiedinio kelio, papildomai teks susimokėt – degalai Anglijoje kurtina. Aišku, galima ir centrą, bet kam? Lietuviai daugiausiai gyvena rytuose. Aš asmeniškai mieliau pristatau ten, kur nereikia mokėti congestion charge, nes tada visi pyksta ant manęs, o kaltas ne aš. Prikrauname mikroautobusą ir judam.

Ar mano daiktai važiuos kartu su kito žmogaus baldais, ar bus atskirai?

Dažniausiai važiuos sumaišyti, bet atskirai sukrauti. Tavo dėžės bus šalia kito žmogaus sofos ir trečio spintos. Kiekvieno daiktai užfiksuojami sąraše, bet fiziškai vienas prie kito. Retai kas sumaišoma, bet būna nepatogu, kai vienas atveža penkiolika daiktų, kitas – vieną maišą, ir maišas nusėda po sofa. Mikroautobusų gabenimas į Angliją reikalauja balanso, tetrise žaidimo. Blogos firmos ten iš viso gali prarast daiktus, jei per daug skuba ir nieko nefiksuoja. Mes rašom sąrašus, nors ir tai kartais padeda mažai, kai viskas užversta.

Kiek dienų trunka kelionė iš Kauno į Londoną su siuntiniu?

Teoriškai dvi-trys dienos. Realybėje – trys-penkios, kartais savaitė, jei avarija Vokietijoje ar eilės prie tunelio. Aš vis sakau: planuokis penkias dienas, o jei atvažiuos anksčiau – šventė. Buvo pervežimas, kai dėl variklio Remshene (ar kažkur ten Vokietijos vakaruose) stovėjom parą. Siuntos liko saugios, bet vairuotojas suprakaitavo. Tiesiog siuntinių pervežimas mikroautobusu į Angliją greitesnis nei jūrinis konteineris, bet ne FedEx. Jei tau reikia garantuotai per 48 valandas – tada jau kitos kainos kategorija ir transportas.

Dokumentai, draudimai ir kiti nemalonūs dalykai

Ar mano daiktai apdrausti, jei kas nors nutiktų? Aš girdėjau istorijų...

Istorijos... taip, jų girdėjau per daug. Yra vežėjų, kurie sakosi apdraudę, bet kai bėda – draudimas tėra marketingo žodis. Aš dirbu su CMR draudimu ir papildomai, jei reikia. Tačiau draudimas nedengia tavo aplaidumo. Jei pats supakavai stiklą į laikraštį ir jis suskilę – čia bus sunku įrodyt. O jei mikroautobusas užsidegtų (būna ir taip, nors labai retai), tada kita kalba. Aš visada sakau: vežk tik tai, ką gali sau leist prarast, o vertingiausia – siųsk kitaip. Blogiausios istorijos ateina iš tų, kurie taupo ant draudimo ir pakuotės vienu metu.

Kas būna, jei siunta per didelė ir neįtelpa į planuotą vietą?

Oho, dažna problema. Sakei – viena dėžė, o atvežei tris maišus ir sofą. Tada tenka improvizuot. Kartais randam vietos, nes kitas klientas atšaukė, o kartais reikia papildomo tarifo. Anglijoje buvo atvejis, kai klientas pakrauna daugiau nei sutarta – teko krautis valandą pertvarkant. Galvojau, ar neprisižaidžiau. Na, bet susitvarkėm. Siuntų gabenimas mikroautobusu primena tetrisą. Svarbu prognozuot realius gabaritus. Geriau nufotografuok ir atsiųsk – aš patikrinsiu ar tilps, ar reikės dviejų reisų. Taip visi ramūs.

Ar reikia kažkokių popierių – sąskaitų, aprašymų kai veži asmeninius daiktus?

Personalūs daiktai... reikia sąrašo. Ne kasdien vežam be popierių, jei daug dėžių. Muitinės gali paklausti kas viduje. Duodu klientams standartinę formą – ką veža, kiek vienetų, vertė. Dėl muitų tarp ES ir UK... hmm, (o, palauk, UK jau nebe ES, tiesa? Aš kartais susipainioju nuo tų 2021-ųjų pasikeitimų) – tai va, reikia deklaracijų dabar. Asmeniniai naudoti daiktai paprastai praleidžiami, jei sąrašas tvarkingas. Bet jei atveži penkis naujus televizorius originaliose dėžėse – muitininkas pagalvos, kad prekiauji. Ir be reikalo neišsisuksiu, nes jie tikri profesionalai ten.

Kas dar telpa į mikroautobusą?

Ar galima vežti dviratį? Jis nesidaužo, bet yra keistas formato.

Dviratis? Aišku, galima. Tik atsukt pedalus ar pritvirtink prie rėmo. Aš esu vežęs ir elektrinį paspirtuką. Vežėm net stacionarų treniruoklį – klientė Londone norėjo sportuot svetainėj. Pervežimas į Angliją mikroautobusu labai lankstus. Svarbu, kad ratai būtų užfiksuoti ir nebūtų tepalų ant kilimo. Dviračius dažnai kabinam horizontaliai viršuje. Buvo keleivio atatranka, kai per sunkiai pritvirtintas... nu, nesvarbu, sutvarkėm. Žodžiu, galima vežt, bet pranešk iš anksto, nes forma keičia planą.

Kiek kainuoja jei reikia pristatyti ne į Londoną, o kad į Birmingemą ar ten... buvau užmiršęs pavadinimą?

Buvau užmiršęs pavadinimą... o taip, Birmingemą! Aš čia visada maišau jį su Mančestru, nors skirtingi galai. Tai va, Birmingemas, Liverpulis, Notingamas – viskas brangiau nei Londono rytai. Papildomi trisdešimt-penkiasdešimt eurų, nes nuo M25 dar du šimtai kilometrų. O jei Mancesteris ar Glazgas – ten jau kaina rimta. Reikia skaičiuot vairuotojo laiką, nakvynę. Kai kurie galvoja, kad Anglija maža kaip Lietuva. Kai pasakai, kad iki Birmingemo kaip nuo Vilniaus iki Klaipėdos, akys atsimerkia. Aš pats kartais nustembu, kiek mylių praskrieji, kai užmiegi kaip keleivis.

Koks maksimalus svoris vienam siuntiniui? Turiu cemento maišą.

Cemento maišas? Na gerai. Techniškai galima, bet svoris – koks, dvidešimt penki kilogramai? Didžiausia problema ne svoris, o kaip įkelt be keltuvo. Jei iki keturiasdešimties, mes dar įveikiam, bet jei keturi tokie – jau sunkvežimis reikalingas. Aš esu atsisakęs kliento, kuris norėjo vežt metalinį garažo vartą – šimtas dvidešimt kilogramų. Mikroautobusas ne tam. Cementas dar pavojingas, nes jei maišas suplyšta – balta dulkė visur. Buvo vežtas gipskartonio plokščių siuntinys – lengvas, bet milžiniškas. Radom vietą. Sunkūs daiktai – tik atsargiai ir įspėję.

Pristatymas ir mokėjimas

Kokiu laiku dažniausiai pristatomos siuntos – dieną ar vakare?

Pristatymo laikas... čia loterija. Planuojam dieną, bet jei Dunkerke ar Doverio uoste stovim keturias valandas eilėj, tada vakaras. Vairuotojai stengiasi pristatyt rytais, nes po to reikia krautis kitus. Kartais paskambina iš vakaro – "ryt apie dešimt vienuoliktą". Būna, kad avarija ir pasiekiam tik aštuonioliktą. Aš nekentių skambučių vakare, kai žmonės pyksta, kad vėlai. Bet ką padarysi – mikroautobusas nėra lėktuvas. Būna, kad pristatom vidurnaktį, nes klientas sakė, kad reikia kitą rytą. Ne pats maloniausias dalykas, bet padarom jei labai reikia.

Ar galima mokėti grynais ar tik pavedimu? Nenoriu banknotų vežtis.

Grynais galima, bet aš labai nenoriu didelių sumų ypač Anglijoj – nepatogu keist, skaičiuot. Pavedimas yra geriausias variantas, likus dienai iki pakrovimo. Buvo, kad klientas sako "kai atvešit tada pervesiu" – o paskui dingsta savaitėm. Ne, taip nedirbam. Grynieji gerai tik jei atiduodi mūsų kolegai Lietuvoje prieš pakrovimą arba nedidelė dalis. O didelius banknotus vežiotis? Geriau nepulk – Anglijoj pinigų plovimo įstatymai griežti. Aš pats beveik niekada neimu grynųjų virš penkių šimtų, jei nepažįstu žmogaus seniai.

Kaip elgtis jei dėžė atvažiavus į Angliją aplūžusi – pasirašyti ar ne?

Nepasirašinėk nieko, kol neperžiūrėjai. Kai kurie spaudžia – "chau, čia smulkmena, pasirašyk greičiau". Ne. Jei dėžė aplūžusi, atsidaryk ir patikrink. Jei kas sudužę – fiksuok. Būna, kad pakuotė įplyšusi, o viduje viskas gyvas – tada gali imt. Bet jei akivaizdus pažeidimas, nepasirašyk be išlygų. Blogiausia – pasirašyti "gauta tvarkingai", o po savaitės skambinti, kad kažko trūksta. Aš tuo metu galiu būti jau Prancūzijoj ir negalėsiu nieko patvirtinti. Geriau kelios minutės įtampos dabar nei mėnuo problemų. Rimti pervežėjai tai supranta, chuliganai – ne.

Ką reiškia "door to door" paslauga, nes kažkada man paliko prie garažo?

"Durys iki durų" – teoriškai nuo slenksčio iki slenksčio. Bet jei penktas aukštas be lifto – vairuotojas gali sakyti "iki durų, bet ne į vidų". Buvo, kai pats atsivežiau skalbimo mašiną pas klientą Londone – susipykom, kol nešėm. Padarėm, bet prisiekiau nebe kartot. Dėl garažo – turbūt susitarta buvo iki namo, o nebuvo aišku ar vidun. (čia aš pataisau save – ai, palauk, gal tada aš pats nepaaiškinau). Aiškinkis iš anksto: kelintas aukštas? Yra liftas? Ar tiksliai į butą? Aš dabar visada klausiu: "O kelintas aukštas? Yra liftas?" – ir tada jau niekas nenustemba.

Realybė rinkoje

Ar sekmadieniais taip pat važinėjat, ar tik darbo dienomis?

Sekmadienis... teoriškai poilsio diena, bet realiai judam pagal trasą, ne kalendorių. Jeigu išvažiuojam ketvirtadienį, sekmadienį jau pristatinėjam. Bet pakrauti Vilniuje sekmadienį? Sunkiau, nes sandėliai nedirba. Aš pats sekmadieniais stengiuosi neimt naujų pakrovimų. Kartais klientas sako "bet man tik tada patogu" – tada derinam individualiai. Tiesa, Anglijoj pristatyt sekmadienį dažnai neapsimoka – daugelis žmonių irgi ilsisi, o tada vairuotojas tūnota kieme. Geriau darbo dienomis, bet jei krizė – visada galima kalbėtis. Mes ne bažnyčia, turim dirbt ir savaitgaliais kai reikia.

Kodėl vieni pervežėjai per pigiai siūlo – ar čia kokia apgaulė?

Jei kaina per maža, kad būtų tiesa – ji nėra tiesa. Skelbimas "į Angliją 20 eurų" reiškia: arba pats vešk į jų sandėlį kitam mieste, arba kaina išaugs "staiga" dėl kuro, arba daiktai bus pamesti. Realus siuntinių pervežimas mikroautobusu į Angliją turi savo kainą. Degalai, draudimas, vairuotojo atlyginimas, nakvynės. Jei kažkas aiškiai neįskaičiuota – kažkas ne taip. Aš mačiau, kaip po tokių "pigūs" skelbimų žmonės ieško savo dėžių mėnesiais. Nenoriu nieko juodinti, bet rinkoje pilna vienkartininkų, kurie surenka krovinius ir paskui dingsta be žinios. Ačiū, ne.

Ar galima vežti augintinius kartu su daiktais? Katiną, pavyzdžiui.

Katinai... aš pats to nedarau. Ne dėl to, kad blogai, bet dokumentai. Reikia veterinarinio paso, skiepų, mikroschemos, o dabar, kai UK nebe ES, reikalavimai dar griežtesni. Be to, mikroautobuse ne visada tinkama temperatūra gyvūnui. Aš per daug metų vežiau gal du kartus katiną – abu specialiame narve, atskirai, bet tai buvo ne prie siuntų. Geriau lėktuvu ar specializuotu gyvūnų pervežimu. Nežinau, gal koks kolega ir sutiktų užmesti katę tarp dėžių – aš nesiūlyčiau. Gyvūnai jaudinasi, retai kas kelyje jais normaliai pasirūpins.

Ką daryti jei aš pats persikraustau, bet prieš tai noriu atsiųsti siuntą su drabužiais?

Tai protingiausias variantas. Drabužius, batus, knygas siųsk pirmiau. Tada sau pasilik lagaminą su skubiais daiktais. Taip ir pigiau, ir paprasčiau. Turėjau klientą, kuris pats skrido į Londoną, o mes vežėm baldus ir dėžes. Atkrido, susitvarkė reikalus, mes pristatėm kai jau turėjo butą. Siuntų pervežimas mikroautobusu į Angliją puikiai tinka kaip pirminė banga. Tik suderink datas – mes ne visada galim garantuoti tą pačią dieną, kai tu atskridinėji. Kartais savaitės skirtumas, bet aš visada stengiuos atvesti tavo siuntas ten, kur reikia, laiku.

Išvada

Siuntinių pervežimas mikroautobusu į Angliją yra tradicija, kuri gyvuos, kad ir kaip keistųsi kainos ar sienos. Aš per du dešimtmečius mačiau visko: ir tobulų pervežimų, ir tokių, kai reikėdavo improvizuoti ant ratų. Svarbiausia – rinkitės tuos, kas kalba atvirai, kas nebijo pasakyt "nežinau, bet sužinosiu", ir kas vertina tavo daiktus kaip savo. Jei ieškot patikimo pervežimo, skambinkit anksti, paklauskit visko, kas neduoda ramybės, ir nepamirškit – gera pakuotė yra dovana sau. Sėkmės kraustantis!