Siuntinių pervežimas į Angliją specializuotais mikroautobusais – ką verta žinoti prieš perkant paslaugą

Žinai, kai dirbi su tarptautiniais perkraustymais keturiolika metų, pradedi pastebėti dalykus, kuriuos žmonės nutyli arba pamiršta paklausti. Siuntinių pervežimas į Angliją specializuotais mikroautobusais nėra tiesiog „nuvešiu dėžes“ – tai asmeniškas procesas, kur svarbu ne tik kiek, bet ir kaip. Klientas sako „man tik keli daiktai“, o paskui paaiškėja, kad reikia gabenti ir netinkamai supakuotas stiklo duris. Šiame tekste bandysiu atsakyti į tai, kas rūpi iš tikrųjų, be kataloginio šabloniškumo. Jei kam pasirodys, kad šneku per greitai – atleiskit, taip jau būna, kai vienu metu galvoji apie muitinę ir kažkieno pianiną.

Pradžiai – apie kainą, laiką ir kada verta

Kiek kainuoja siuntinių pervežimas į Angliją specializuotais mikroautobusais?

Vieno skaičiaus pasakyti negaliu. Pilnas mikroautobusas į Londoną gali kainuoti tūkstantį eurų ir daugiau, priklausomai nuo datos. Kelios dėžės – visai kitas skaičiavimas, pagal vietą ir svorį. Žmonės lygina su konteineriais, bet čia ne tas pats. Specializuoti mikroautobusai važiuoja greičiau, lanksčiau, bet ir kaina už operatyvumą – kitokia. Būna, klientas piktinasi, bet paskui atsiunčia nuotrauką – jo „kelios dėžės“ užima pusketvirtų kubinių metrų. Tada staiga viskas pasidaro aišku.

O jei mano daiktų tikrai mažai – ar verta užsakinėti visą mikroautobusą?

Ne. Sakau kaip žmogus, norintis parduoti. Jei turite dviejų kubų krovinį, neapsimoka varyti visos mašinos vien dėl to. Geriau paieškoti bendro krovinio – kaina kris perpus. Teks palaukti, kol surinksime pilną užsakymą, bet piniginė padėkos. Tik nepulkite į skelbimus, kur kaina žemesnė už rinkos. Ten dažnai nutinka keistenybės. Aš pats mačiau, kaip daiktus atvežė transportere be langų, be jokių tvirtinimų. Graudu tampa.

Ar reikia mokėti iš karto, ar galima kai jau pamatysiu, kad daiktai sveiki?

Dažniausiai imame avansą – trečdalį ar pusę, o likutį prieš pristatymą arba kai pasieks adresą. Taip apsaugoti mes ir jūs. Buvo atvejų, kai sakė „mokėsiu tik gavęs“, o paskui du mėnesius neprisiskambinsi. Ne, aš to nesureikšminu – taip veikia verslas. Yra tokių įmonių, kurios prašo visko iš anksto. Aš to nerekomenduočiau. Geriausia – pavedimas, kad liktų pėdsakas. Grynųjų atsisakiau prieš septynerius metus.

Kaip greitai galima suplanuoti pervežimą, jei skubu iki Londono?

Jei turite laiko – užsakykite likus savaitei ar dviem. Jei skubu – skambinkite dabar, bet būkite pasirengę mokėti daugiau. Specializuoti mikroautobusai važiuoja reguliariai, bet laisvų vietų likus dienai – retas dalykas. Kartais pasiseka, kad kažkas atšaukė. O kartais – nieko. Būna, paskambina penktadienį: „rytoj reikia.“ Aš dievo nedarysiu. Bandau derinti, bet čia ne stebuklai. Vienas vairuotojas aną savaitę spėjo per tris dienas nuvažiuoti ir atgal – bet tai buvo ekstremalu. Nežinau, ar pakartotų.

Ar kaina skiriasi, kai siunčiu į Londoną ar į kokį nors Anglijos užkampį?

Londonas – centras, ten važiuojame kas antrą rytą, todėl kaina mažiausia. O jei reikia į Šiaurės Jorkšyrą, kur avys ir vėjas – degalai brangsta, laikas ilgėja. Priemoka siekia šimtą kitą eurų. Klientai klausia: „kodėl brangiau?“ Atsakau – pabandykite patys nuvažiuoti. Nors jei turime kelis krovinius tame rajone, sumušame kainas. Tai atperka. Bet atvirai – Anglijoje viskas brangiau, kai atsuki ne iš M1 greitkelio. Ten net degalinės kitokios.

Kaip vyksta pats pervežimas – ką vežame ir kaip tai darome

Ar tikrai važiuoja specializuoti mikroautobusai, o ne koks nors senas krovininis?

Skirtumas milžiniškas. Specializuotas turi sutvirtintus bortus, tvirtinimo diržus ir apsaugines juostas, kad daiktai nesimėtų. Paprastas krovininis – dažnai tuščias metalo gabalas, kuriame krovinys šokinėja kaip riešutas. Mes pildome parką tik tam paruoštais transporteriais, nes mačiau, kaip nuverčiamos spintos dėl to, kad kažkas taupė ant dviejų diržų. Jei skelbime rašo „vežu pigiai“ ir mašinos nėra – spręskite patys. Aš tokio nesirinkčiau savo daiktams.

Kaip turiu supakuoti daiktus, kad jis nenukentėtų kelyje?

Dėžės – tik dvigubos siūlės, o jei stiklas – putų folija ir dar kartono sluoksnis. Nesiųskite šlapių daiktų, net jei atrodo sausi. Buvo atvejis – moteris supakavo sofą į maišus, o lietus... Anglijoje lyja. Atvažiavus viskas kvepėjo pelėsiu. Tvirtinkite kiekvieną dėžę lipnia juosta – ir viršų, ir apačią. Kartais žmonės pakrauna sunkias dėžes, o apačia atšoka pakėlusi. Tada kaltina vairuotoją, nors jis važiavo normaliai, tiesiog centrinė masė buvo netvarkinga.

Ar galiu siųsti buitinę techniką – šaldytuvą, skalbimo mašiną?

Gali, bet taisyklės būtinos. Šaldytuvas turi būti atšildytas ir atviras maždaug parą – kitaip viduje drėgmė. Skalbimo mašina – atsukti transportavimo varžtai iš apačios. Tai pamiršta kas trečias. Kai žmogus sako „pats atsukinėsiu“, o pamiršta – būgnas daužosi kaip tikras būgnas per visas saleles. Traskia. Kartais net sudomina muitininkus. Geriau patikėti meistrui, nors brangiau. Važiuojant per Prancūziją tiltais tas garsas erzintų net beždžiones.

Kas atsakingas, jei pakeliui kažkas dūžta ar subraižoma?

Priklauso nuo sutarties. Mes fiksuojame išvykimo ir atvykimo būklę nuotraukomis. Jei brokas dėl netinkamo pakavimo – atsakomybė dažnai tenka siuntėjui. Jei dėl mūsų klaidos – mes. Buvo situacija: vežėme stiklinę vitriną. Vairuotojas sakė, kad sutvirtino, bet žinokit... vienoje vietoje greičio ribotuvas (nors gal ženklas buvo, aš neatsimenu tiksliai), vitrina įsirėmė į bortą. Draudimas padengė, bet nemalonu. Daugelis mažų vežėjų nedraudžia krovinio. Tada belieka teismai. Niūru.

Ar pervežate gyvūnus kartu su siuntiniais?

Šunis ar kates – taip, jei kantrios ir turi dokumentus. Bet ne visada kartu su baldais, nes kailis ant sofos – ne pats geriausias derinys. Dažniausiai dedame į priekinę dalį ar specialią zoną. Klientai prašo: „prižiūrėsite?“ Vairuotojai geri, bet ne prižiūrėtojai dešimt valandų iš eilės. Kartais tenka sustoti kas kelias valandas. Tai prailgina kelionę. Jeigu norite gyvūno transporto – perspėkite iš anksto, nes orlaides reikia paruošti. Ir nepamirškite vandens.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais iki pat Anglijos?

Teoriškai taip, praktiškai – retas atvejis. Salonas pritaikytas kroviniams, ne keleiviams. Kartais, jei turime antrą mašiną su laisva vieta – sutariame atskirai. Bet tai ne keleivinis reisas. Negalima tikėtis, kad sustosime pas kaimyną, o paskui dar pamatysite Big Beną. Vairuotojas turi grafiką. Buvo ponas, atsinešęs keturis lagaminus ir šuniuką, paskui piktavosi, kad netilpo. Na, čia reikėjo autobuso stoties, o ne mūsų mikriuko. Būna visko.

Ar galima pervežti dviratį ar motociklą specializuotame mikroautobuse?

Motociklą – taip, bet tvirtai surakintą prie borto su ne mažiau trijų taškų. Neturi liestis apie baldus, nes grandinės tepalas ištepa viską. Dviračius – geriau išrinkite ir suvyniokite. Buvo juokingas atvejis: atvežė dviratį be priekinio rato, paskui pykosi, kad rato neranda. Pasirodo, jis buvo neiškrautas dar Vokietijoje prieš mėnesį. Čia ne mūsų kaltė, bet aiškintis teko. Kartais vairuotojai stabdo staigiai, o atrištas dviratis nuvažiuoja kaip sviedinys. Nepatogu.

Dokumentai, muitinė ir dalykai po Brexit

Ar po Brexit reikia kažkokių papildomų popierių, kai vežu daiktus į Angliją?

Brexit viską apsunkino. Anksčiau važiuodavome kaip į kaimyninį rajoną. Dabar reikia muitinės deklaracijų – CMR arba eksporto sąrašo. Naudoti asmeniniai daiktai be mokesčių, bet reikia įrodyti, kad tikrai naudoti, pavyzdžiui, nuotraukomis iš senojo buto. Būna, žmonės nuperka sofą IKEA ir galvoja prastums kaip seną. Muitininkai mato pagal pakavimą. Tada kyla nemalonumai. Geriau nuoširdžiai deklaruoti. Aš pats ne viską žinau apie muitinės atnaujinimus, nes taisyklės keičiasi kas kelis mėnesius.

Ar privaloma pateikti daiktų sąrašą anglų kalba?

Taip, deja. Muitinei reikia angliškai arba su vertimu. Patariu iš anksto parašyti sąrašą, mes sutvarkome jei reikia. Kartais žmonės atsiunčia ranka rašytą lapelį: „trys dėžės, spinta“. Anglijoje muitininkas skaito ir jei neaišku – stabdo. Vėluojame. Vienas kartas buvo tragikomiškas: „asmeniniai daiktai“, o viduje keturi nauji dviračiai. Muitas išėjo šakališkai didelis. Nuo to laiko rašome detaliai. Gerai supakuotos dėžės su etiketėmis – pusė darbo. Nereikia rašyti romano.

Ką daryti, jei muitininkai sustabdo mikroautobusą ir nori patikrinti?

Leisti atidaryti. Kito varianto nėra. Vairuotojas parodo, paaiškina. Jei dokumentai tvarkingi – dažniausiai praleidžia per kelias valandas. Kartais pusdienis, jei eilė didelė. Būna, atidarome, o ten klientas paslėpė dešrelių. Mėsa ir pieno produktai – draudžiami. Tada konfiskuoja, o mes galim gauti baudą. Aš niekada nevežu maisto, bet ne visada žinau, ką klientas įkišo į septintą dėžę. Todėl klausiu: „ar yra maisto?“ Deja, kartais meluoja. Nežinia kodėl.

Ar galima vežti gėles, maisto produktus ar prieskonius į Angliją?

Šviežias maistas – ne. Džiovinti prieskoniai, arbatos – dažniausiai taip, bet su apribojimais. Gėlės turi fitosanitarinį pasą, kitaip išmes. Anglija labai saugo savo ekosistemą. Buvo atvejis, kai moteris vežė du vazonus su papartimis. Gražu, bet be dokumentų – atiduoti teko. Aš pats mėgstu prieskonius, bet jų neprikrauname. Kartais klientai veža medų – tada reikia tikrinti, ar nėra bakterijų. Taisyklės griežtos, geriau nežaisti. Muitininkai nemėgsta netikėtumų.

Būna visko – apie blogas patirtis ir kaip jų išvengti

Kodėl vienos įmonės siūlo žymiai mažesnes kainas į Angliją?

Dažnai be licencijų, be draudimo, be sutarčių. Pasiima pinigus, prikrauna kaip išeina ir meta kelyje. Buvau matęs skelbimą – 300 eurų į Londoną viskam. Apsidžiaugiau, paskui pamačiau: mašina be langų, be ženklo, vairuotojas nežino kas yra CMR. Tai ne pervežimas, tai azartas. Tikri specializuoti mikroautobusai kainuoja, nes reikia degalų, draudimo, techninės, tvirtinimų. Jei kaina žemiau savikainos – kirptas kampas. Paprastai kirpimas vyksta ant jūsų daiktų saugumo. Manęs neatrodo, kad taupytis verta, kai kalba apie močiutės indaują.

Ar teko matyti, kaip klientai būna apgauti pervežant siuntinius?

Taip. Šeima sumokėjo pusę sumos internetu, kontaktas dingo. Mašinos numeris lenkiškas, vairuotojas „lietuvis“. Telefonas išjungtas. Daiktai – kaip į vandenį. Kitas atvejis – atvežė, bet pareikalavo dvigubos kainos, grasindami palikti ant šaligatvio Londone vidury nakties. Policija sako – tai civilinis ginčas. Aš turiu sutartis, sąskaitas. Bet rinkoje pilna vilkų. Geriausia pagal rekomendacijas, o ne pagal skelbimą, kur kokia nors Ona rašo „patikimai vežame“. Kas ta Ona? Nežinau. Rinkitės tuos, kurie turi adresą.

Ką daryti, jei vairuotojas pavėluoja ir nekelia telefono?

Nelaimkite galvos, bet ir nesėdėkite. Pirmiausia bandykite rytą – gal miegojo kabinoje, telefonas nutildytas. Jei nekelia pusdienį – rašykite žinutę. Mes paliekame du kontaktus. Būna, navigacija veda klystkeliais, ypač Anglijoje, kur kaimo keliai siauri kaip pas mus prie Antavilių. Kartais vairuotojas nemoka angliškai paaiškinti, kur įstrigo. O kartais, graudu sakyti, dalį krovinio paleidžia pakeliui. Aš tai girdėjęs, ne su mumis. Jei ryšio nėra, o avansas sumokėtas – dokumentuokite viską.

O jei mano daiktai dingo pakeliui – kas tada?

Jei neturite draudimo ir sutarties – praktiškai niekas. Tegul skamba žiauriai, bet taip yra. Kreiptis į policiją, bet jei vairuotojas be įmonės, o tik asmeninė mašina – ieškokite vargo. Todėl prieš pervežimą į Angliją specializuotais mikroautobusais paklauskite: „Koks draudimas?“ Jei pradeda vynioti – bėkit. Buvo atvejis prieš trejus metus: pradingo dėžė su kompiuteriais. Radom po mėnesio – palikta sandėlyje be žymėjimo. Savininkas neišdrįso išmesti. Grąžino aplamdytą, bet sveiką. Galėjo ir negrįžti.

Ar visi vairuotojai tikrai profesionalūs, ar čia sėda kas papuola?

Profesionalūs turi kito mentaliteto. Jie žino, kad kvapnūs oro gaivikliai blogai maišosi su kitais kvapais salone. Jie nekalba telefonu ranka vairuodami. Bet yra tokių, kurie ima bet kurį su B kategorija. Pamatai – stabdo staigiai, keletas manevrų iš proto varo. Mes renkamės ilgai, bet piko metu tenka samdyti ir pagalbinius. Atvirai, aš ne visada pažįstu kiekvieną, kas sėda į antrąją mašiną. Stengiuosi, bet žmonių ribotai. Jei matote apsileidimą – praneškite. Mes patys norim žinoti.

Kiek laiko prieš reikia užsakyti, jei planuoju persikraustyti rudenį?

Ruduo – karštasis sezonas. Rugsėjis-spalis, kai studentai grįžta. Vietos tirpsta kaip sniegas balandį. Rekomenduočiau prieš tris–keturias savaites. Žiemai užtenka savaitei, vasarai – mėnesiui. Jei data lanksti, rasime. Būna, skambina vasarį dėl liepos – užsiregistruojame, o jis pamiršta. Rugpjūčio pabaigoje pykstasi, kad laisvų nėra. Kas pirmas, tas gudresnis. Nebūtinai teisus. Aš mėgstu planuotis pirmadieniais, kai galva šviežia. Nors šiandien jau trečiadienis ir galvoju tik apie kavą.

Ar reikia draudimo daiktams, jei pervežu asmeninius baldus?

Reikia. Ir sąžiningo vertinimo. Daug kas galvoja: jei nurodysiu mažesnę vertę – mokėsiu pigiau. Bet jei atsitiks kas – draudimas atlygins tik tiek. Vienas klientas deklaravo sofą už šimtą eurų. Kai ji apdegė (kažkas su instaliacija kyšojo), draudimas išmokėjo šimtą. Nauja kainuoja tūkstantį. Liūdnai juokėmės. Tai vertinkite realiai. Daugelis paslaugų turi bazinį draudimą, bet jis ribotas. Geriau primokėti dešimt eurų ir miegoti ramiai. Kitaip galvoji visą kelią.

Kaip atskirti tikrą pervežimo specialistą nuo pavienio vairuotojo skelbime?

Tikri specialistai turi svetainę, ne tik „Facebook“ puslapį. Rašo sutartis, o ne žodžiu per Messengerį. Atsako į telefonus net šeštadienį vakare. Bet žinokit, ir mes kažkada pradėjome nuo vieno mikriuko ir skelbimų portalo. Tai nereiškia, kad naujas yra blogas. Bet jei sutarties nėra, avansas į privatų sąskaitą ir jokio juridinio asmens – rizikuojate. Aš mėgstu, kai klientas klausia. Tuomet matau, kad rimtas. O jei tik „kada galit“ ir „kada galit“ – nebežinau, ar supranta, kad čia ne taksi. Ieškokite skaidrumo.

Taigi, siuntinių pervežimas į Angliją specializuotais mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet reikalauja žmogaus, kuris žino, ką daro. Nepasitikėkite vien skelbimais – klauskite, tikrinkite, reikalaukite sutarčių. Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa – taip ir yra. Per keturiolika metų išmokau: daiktai turi vertę, bet ramus važiavimas pasiekus tikslą – neįkainojamas. Skambinkite, rašykite, aiškitės. Nėra kvailų klausimų, yra tik neišsakyti. Sėkmės kraustantis.