Siuntinių pervežimas į Angliją mikroautobusu: ką verta žinoti prieš atiduodant daiktus

Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau nuo 2003-ųjų, tai išeina kokie 21–22 metai. Per tą laiką į Angliją nuvažiuota tiek, kad praradau skaičių. Kasdien vežiojam siuntinius mikroautobusais, nes jie – auksinis viduriukas tarp kainos, vietos ir lankstumo. Klientai skambina ir klausia tų pačių dalykų, bet kiekviena situacija vis kitokia. Čia surašiau atsakymus taip, kaip paaiškinčiau prie kavos arba per žinutę. Jei norite, kad siuntinių pervežimas į Angliją mikroautobusu būtų tikrai patikimas ir be staigmenų, verta žinoti keletą dalykų, kurių niekas gražiai neparašo internete, o aš matau kasdien savo darbe.

Kainos, terminai ir kaip viskas sukasi

Kiek maždaug kainuoja siuntinių pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Na, paprastai standartinė dėžė iki 25–30 kg kainuoja nuo 60 iki 90 eurų. Jei siunčiat iš didmiesčio, kaina mažesnė, nes nereikia specialiai važiuoti į užkampį. Kartais žmonės nori penkias dėžes, o kartais – vieną krepšį. Visa tai skiriasi. Dar yra maršruto planavimas: jei mikroautobusas pilnas, galim padaryt geresnę kainą. Jei tuščias – brangiau. Man rodė, kad Anglijoje viskas brangsta, tai ir paslaugos kilnojasi, bet gal čia man vienam taip atrodo. Svarbiausia – pasakyti tikslų svorį, o ne spėlioti.

Ar galiu nusitikėti, kad daiktai tikrai pasieks gavėją per 3-4 dienas?

Paprastai taip, bet aš nebežinau kaip orų sinoptikas. Iš patirties kelionė trunka apie tris dienas, jei viskas pagal planą. Buvo atvejų – pavyzdžiui, praėjusį mėnesį – kai Doverio keltuose strigo eilės ir viskas užtruko dviem dienom ilgiau. Arba kelyje į Londoną sustojo eismas. Mes stengiamės pristatyti per 3–4 dienas, bet garantuoti negaliu. Geriau realistinės datos, nei tuščias pažadas, kai žmogus paskui sėdi ir nervinasi.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu iš Vilniaus, o ne iš Kauno?

Skirsis, bet ne drastiškai. Iš Kauno – beveik pakeliui, nes važiuojam per kelis miestus. O jei iš Šalčininkų priemiesto, ten jau reikia pasukti specialiai. Kaina gali pakilti kokias dešimt ar penkiolika eurų, ne šimtais. Aišku, jei Vilniuje mikroautobusas pilnas, o Kaune tuščias, gali nutikt, kad Kaune pasiūlys geresnę kainą, nes reikia užpildyti vietą. Kartais tai logistika, o ne atstumas. Dėl to ir verta paskambinti, o ne spėliot pagal žemėlapį arba Google žemėlapius. Aš tiesiog pasakau kaip yra.

Kodėl kartais kaina, kurią sužinau telefonu, vėliau pasikeičia?

Dažniausia priežastis – žmonės sako, kad turi dvi dėžes, o pasirodo, kad jos sveria po 40 kg ir dar yra šaldytuvas. Mes skaičiuojam pagal svorį ir apimtį. Kartais klientas pats nežino, ką siunčia. Buvę atvejis, kai moteris sakė, kad trys maišeliai rūbų, o ten – trys milžiniški lagaminai. Kaina pasikeitė. Nesakau, kad darome tyčia, bet turim žinoti, ką kraunam. Kartais mūsų kaltė – nepaklausiam, bet jūs irgi paminėkit tą krosnelę.

Ar verta rinktis pigiausią variantą, kurį randu internete?

Žiūrėk, nenoriu juodinti, bet per du dešimtmečius mačiau visko. Yra tokių, kurie pasiima siuntinį, o savaitę niekur nevažiuoja. Arba palieka krovinį kažkur prie Coventry. Pigiausia kaina dažnai reiškia mažiausią atsakomybę. Jeigu nėra gaila tos dėžės, rizikuokit. Bet aš rinkčiausi vidutinę kainą su žmogumi, kuris atsako telefonu vakare. Tai patarimas ne kaip verslininko, o kaip seno vilkiko.

Kaip vyksta pats siuntimas

Ar mano siuntinys keliaus vienas, ar su kitų žmonių daiktais?

Mikroautobusais vežam visada kelių klientų daiktus vienu metu, taip susidaro logistika. Jūsų dėžė nekeliaus viena, tai būtų savižudybė. Bet viskas kraunama tvarkingai, kiekvienas siuntinys pažymėtas. Neatsimenu, kad per visus metus būtų maišatis ar pametimas. Įsivaizduokit mikroautobusą kaip lagaminą ant ratų – kuo geriau pažymėta, tuo ramiau. Pilnas mikroautobusas dažnai važiuoja saugiau nei puspilnis, nes daiktai stovi stabiliau ir nesiblaško.

Kaip žinoti, kur mano dėžė yra tam tikru metu?

Paprastai duodam telefono numerį ir sakom – skambinkit. Nesu didelis gerbėjas sekimo programėlių, kurios rodo, kad mašina Dunkerke, nors iš tikrųjų ji Doveryje. Realiai žinau maždaug kur esam pagal valandas. Jei labai neramu, parašom žinutę. Buvau pas klientus, kurie skambindavo kas tris valandas. Suprantu, jaudulys. Bet jei mikroautobusas važiuoja, jis važiuoja. Nėra kur dingsi dėžė, nebent nukristų į Lamanšą, ko dar nebuvo.

Ar vairuotojas padės užnešti dėžes į butą Londone?

Teoriškai taip, praktiškai – pažiūrėkim. Jei aukštas be lifto ir penkios sunkios dėžės, vairuotojas nebus jūsų porteris. Buvo atvejis, kai klientė Londone apsimetė, kad neišgirdo, jog reikia nešti iki ketvirto aukšto. Vairuotojas paliko prie durų laiptinėje – teisingai padarė. Mes vežam, o ne nešiojam. Žinoma, jei pirmas aukštas, visada padedam. Šitą klausimą aptarkit iš anksto, kad nebūtų paskui nemalonu.

Kas bus, jei gavėjas nebus namie pristatymo metu?

Tada skambinam. Jei nekelia – pabandom kaimyną, jei sutinka. Paliekam žinutę. Buvę taip, kad grįžtam po poros valandų, kai žmogus jau namie. Jei Londono centras, kur negalima sustoti, tenka ieškot artimiausios vietos ir derintis. Kartais prisėdam prie Tesco parkingo ir laukiame. Jei visai nesusisiekiam, vežam atgal, o paskui reikia mokėt už papildomą pristatymą. Geriau iš anksto suderint laiką, nes Anglijoj žmonės dirba ir ne visada sėdi namie.

Ar siuntinys tikrai važiuos tiesiai į Angliją, ar gali užsukti į Vokietiją?

Ne, į Vokietiją neužsuksim be reikalo, mums ten kelias – ne į temą. Maršrutas: Lietuva, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Belgija, Prancūzija, keltas, Anglija. Kartais pasitaiko, kad reikia kur nors išsukti dėl kito siuntinio, bet ne į šalį ir atgal. Važiuojam tiesiogiai, nes laikas – pinigai. Kartais per Prancūziją, kartais per Belgiją – priklauso nuo sutarto pakrovimo. Bet į Australiją neatvažiuos, žodžiu. Kuras irgi nėra pigus.

Dokumentai, draudžiami daiktai ir pakuotė

Kokius dokumentus reikia paruošti siunčiant siuntinį į Angliją?

Ko gero, jokių ypatingų, jei tai asmeniniai daiktai. Pakuotės sąrašas – taip, privalomas. Kartais muitinės paprašo įrodyti, kad ne pardavimas. Nesu 100% tikras dėl naujausių popiergalių po Brexit, nes taisyklės keičiasi kaip kojinės. Mes padedam užpildyt, bet patys dokumentai – jūsų atsakomybė. Būna, kad žmonės siunčia dovanas ir rašo apytiksliai, o po to muitininkai klausinėja. Geriau parašyti tiksliai, nei paskui aiškintis telefonu iš Doverio stovėjimo aikštelės.

Ar reikia vertinti daiktus sterlingais ar eurais?

Skaičiuojam eurais, nes dirbam iš Lietuvos. Anglijoj gavėjas gyvena svarais, bet mes sąskaitas išrašom eurais. Kartais klientai klausia, ar gali sumokėt sterlingais grynais vairuotojui – būna, bet kursas ne visai bankinis. Geriau pavedimas eurais, viskas aiškiau. Pamenu, prieš kelerius metus vienas vyrukas bandė atsiskaityt svarais, vairuotojas pametė keitimo kvitą. Chaosas. Eurai – ramiau. Jūsų gavėjas jau išsikeis ten, kur jam reikia.

Ar mano daiktai yra apdrausti pervežimo metu?

Bazinis draudimas yra, bet nepadengia visko. Jei siunčiate vertingus daiktus – kompiuterius, juvelyriką – verta pasidomėti papildomu draudimu. Aš siūlau nedėti brangių daiktų be pakuotės. Draudimo kompanijos ieško kaltų, jei matai, kad dėžė buvo suvyniota į celofaną. Kad ir ką vežam, mikroautobusu viskas laikoma sausai, bet kelias ilgas. Eismo įvykis gali atsitikti nors ir esame atsargūs. Tiesiog tokia realybė, su kuria tenka gyvent.

Kaip tinkamai supakuoti daiktus, kad jie nesugestų?

Nenaudokit senų bananų dėžių, prašau. Buvo atvejis, kai klientė supakavo porcelianą į žurnalus. Atvažiavus į Birmingemą ten buvo šukių per akis. Panaudokite burbulinę plėvelę, sandarias dėžes, tarp daiktų – drabužius kaip amortizatorių. Kai kraunam į mikroautobusą, dėžės remiasi viena į kitą. Jei viduj kažkas barška, barškės per visą Europą. Siunčiate šaldytuvą – jis turi būt sausas. Vienas vyras pamiršo, viduje buvo ledo kubiliuk. Vairuotojas neapsidžiaugė.

Ar galiu siųsti elektroniką – kompiuterį, televizorių?

Galit, bet protingai. Kompiuterį įpakuokit į originalią dėžę, jei yra. Jei ne – bent į dvi dėžes su putų padėjalais. Ekranai jautrūs vibracijai. Televizorių siunčia daug kas, jei iki 55 colių. Didesnius nelabai imam, nes mikroautobuse aukštis ribotas. Senos radijo aparatinės su dulkėmis kartais keliauja be problemų, bet milteliniai gesintuvai gali kelti klausimų. O taip, baterijos irgi svarbu. Geriau paklausti prieš pakuojant, nei aiškintis su muitininkais. Patikėkit.

Kas realiai gali pakrypti ne taip

Ar buvę atvejų, kai siuntinys vėluoja dėl muitinės patikros?

Būta. Kartą vežėm dėžę su įrankiais, muitininkai nusprendė, kad per daug metalo ir mažai paaiškinimų. Laikė dvi dienas. Kitą kartą – kosmetikos rinkinys, įtiko, kad gali būti skysčių. Tai normalu, ypač po Brexit. Anglijos muitinė dabar atidesnė. Jei dokumentai tvarkingi, paleidžia per kelias valandas. Kartais renka atsitiktinę siuntą. Čia jau loterija, kaip eilėj prie kasos – kartais greitai, kartais lėtai. Kantrybės reikia, bet per dažnai tai nenutinka, bent jau pas mus.

Ar teko matyti, kaip blogai supakuoti daiktai kelionėje sulūžta?

Deja, taip. Atidarai dėžę, o ten lemputės dalys maišytos su stiklo šukėm. Klientas paskui verkia, o tu nežinai kaip paguost. Buvo ir toks atvejis, kai dviratis vežamas be išardymo, grandinė nutraukė kartoną ir subraižė kito lagaminą. Tada abu pyksta ant mūsų, nors mes sakėm – darykit kitaip? Čia kaip vežti puodą be dangčio. Techniškai galima, bet kvaila. Geros pakuotės kaina maža, palyginti su sugadintais daiktais.

Kodėl kai kurios įmonės pažada pervežti viską, o paskui atsisako?

Todėl kad nori tik gauti užsakymą. Žmogus paskambina – vešit armoną ir pianiną? Kita pusė sako taip. Pamato, kad pianinas ant penkto aukšto be lifto, ir ieško pasiteisinimų. Arba pažada kainą, nepasiteiravę svorio, o paskui vos pamatę sako – per sunku. Tai klasika. Patikimas siuntinių pervežimas į Angliją mikroautobusu prasideda nuo sąžiningo pokalbio. Jei bendraujat su mumis, mes sakom, ko negalim. Neįžeidinėjam tiesos, net jei tai nepatogu.

Ar galiu pasitikėti kiekvienu skelbimu socialiniuose tinkluose apie pervežimą?

Anksčiau galvojau, kad visi suprantami, bet ne. Socialiniuose tinkluose pilna skelbimų iš žmonių, kurie turi draugo draugą su mikroautobusu. Kartą paskambino klientė, kuri patikėjo grupei – paėmė pinigus ir dingo. Policija ieškojo, bet jis naudojo kitą pavardę. Renkamės žmones, kurie turi svetainę, sutartis, sąskaitas. Ne dėl reklamos, o dėl ramybės. Sutartis nėra formalumas, tai jūsų apsauga. Jei skelbimas tik su numeriu – pagalvokit du kartus.

Ką daryti, jei siuntinyje yra draudžiamų daiktų, kurių pats nežinojau?

Priklauso nuo daikto. Jei aerozolis ar degios medžiagos – vairuotojas neišpakuos, nes taisyklės taisyklės. Geriausiu atveju paliksime pas jus, blogiausia – jei vežam ir muitininkai randa, gali konfiskuoti. Buvo, kad vyrukas įsimetė žiebtuvėlių rinkinį. Muitinė paėmė, bet siuntinį paleido. Ne baudžiamoji atsakomybė, bet gaišta laikas. Visada geriau paklausti prieš pakuojant. Mes duodam sąrašą, ko nevežam. Paprastai tai akumuliatoriai, ginklai, chemija, neapdoroti maisto produktai.

Specifika, svoris ir stambūs daiktai

Koks didžiausias leidžiamas svoris vienai siuntai?

Paprastai viena dėžė neturėtų viršyti 30–35 kg. Ne todėl, kad negalim pakelti, o todėl, kad vairuotojai turi nugaras ir nėra šachmatai. Jei per sunku, kraunasi prasčiau. Buvo atvejis, kai vežėjas patyrė traumą dėl 40 kg dėžės. Aš asmeniškai nepriimu vieneto virš 40 kg be perspėjimo. Jei norit siųst šaldytuvą, kalbam atskirai. Tos 3 kilogramai, kurie viršija taisykles, kartais sugriauna stuburą.