Siuntinių pervežimas į Angliją mikroautobusu: greita ir patogu

Jau gal... tryloka metų vežame daiktus į Britaniją. Mikroautobusas čia yra toks pusiau nepažymėtas karalius – ne kamionas, kuris savaitę klimpsta muitinėse, ir ne lėktuvas, ant kurio viskas kainuoja tarsi auksu padengta. Išties, jei reikia pervežti kelias dėžes, galbūt dviratį ar tą seną fotelį, kurį mama prašo pristatyti į Birmingemą, mikroautobusas yra aukso vidurys. Greičiau nei konteineris, pigiau nei avialinijos. O ir lankstumo daugiau, ypač kai kalba eina apie smulkius krovinius. Kartais net per daug lankstumo būna – teko matyti visko. Tiesiog bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos klientai užduoda beveik kasdien. Ne visai tvarkingai, bet taip, kaip yra iš tiesų.

Kainos ir kodėl visiems taip įdomu

Kiek kainuoja siuntinį nugabenti į Londoną mikroautobusu?

Dažniausiai žmonės galvoja, kad yra fiksuota kaina. Nėra. Standartinė dėžė iki 30 kilogramų kainuos nuo 35 iki 55 eurų. Penkios didelės dėžės – skaičiuojame kubais. Mėgstu, kai atsiunčia nuotrauką. Ne dėl jūsų knygų, o dėl realaus įvertinimo. Būna, sako dvi mažytės dėžutės, o ten beveik šaldytuvai. Iš Londono į Vilnių kainos panašios, kartais pigesnės, nes važiuojame atgal tuščiomis. Dėl to galima ir sutaupyti, jei suderate tinkamą datą.

Ar galiu kažkaip pigiau jeigu mano dėžė mažesnė?

Taip ir ne. Mažesnė dėžė nereiškia mažesnės kainos, jei viena. Mikroautobusas vis tiek važiuoja, degalai dega. Bet jei turite vieną nedidelę siuntą po sėdyne – galima pigiau. Kartais prisigrūdame mažų krovinukų iki lubų. Kaina krenta iki 20-25 eurų. Tik rizika, kad kas nors užgrius. Jei dokumentų vokas – tada gal jau paštomatą rinktis vertėtų. Nors į Angliją mūsiškiai paštomatai tai nelabai veikia.

Kada geriau siųsti, nes kainos tai labai krinta?

Po kalėdų. Gruodžio pabaigoje visi stringa, vairuotojai nemato sniego. Sausis ir vasaris ramiausi – kainos krenta 15-20 procentų, nes nori užpildyti vietą. Rugsėjis brangsta dėl studentų. Vasara – chaosas. Aš nebežiūriu į kalendorių kaip stebuklingą įrankį. Geriau paskambinti. Kartais spalio vidury randi geresnį pasiūlymą nei sausio pradžioje. Nebūna taisyklės be išimties, nors gal ir ne taip jau stipriai krinta. Nu, priklauso.

O jeigu aš ne Londone, o kažkur Birmingemo apylinkėse?

Birmingemas – dažnai važiuojame. Bet jei jūsų kaimas už dvidešimt mylių nuo civilizacijos, teks primokėti. Paprastai iki 30 mylių nuo M1 kelio yra norma. Toliau – derybos. Kartais vairuotojas manevruoja, jei kelias stabilus. Kitais atvejais duodamas vietinis kurjeris, bet kaina šokteli 30-40 svarų. Geriau pats atvažiuokite atsiimti į artimiausią miestą. Susitarti dėl degalinės ar parduotuvės parkingo. Žinote, ten tų sumuštinių tai... na, nereklamuosiu.

Ar reikia mokėti prieš tai ar kai gaunu?

Asmeniškai renkuosi 50/50. Avansas parodo rimtumą, likutis prieš pristatymą. Yra kolegų, kurie ima viską iš anksto. Nenoriu teisti, bet kai sumoki viską nežinomam – rizikuoji. Buvo atvejų, kai sumokėjo ir mašina neatvažiavo. Nežinau, ar apgavystė, ar nelaimė. Jei reikalauja visos sumos į priekį – tikrinkite reputaciją. Banko pavedimas – taip. Grynaisiais – atsargiai, neatšauksi. Kai kurie net nepagalvoja, bet aš visada įspėju atsargiai.

Kaip vyksta transportavimas realiai

Mikroautobusas iš Vilniaus važiuoja tai tiesiai pas mane į namus ar kaip?

Ne visada tiesiai. Surenkame iš kelių adresų: Vilnius, Kaunas, vakare Lenkija. Jūs galite būti pirmas arba paskutinis. Centre prisistatys be problemų, kaime – prašome atvežti iki miesto. Nesitikėkite, kad devynviečis Sprinteris pasuks į žvyrkelį tarp miškų. Klientai kartais pyksta, bet pabandykite apsisukti 6 metrų mašiną ten. Apversti du kartus yra menas. O apvažiuojame su lengvu... (nors lengvu, ne pikapu čia).

Kiek dienų siuntinys važiuoja iki Anglijos?

Teoriškai per dvi. Praktiškai – trys, kartais keturios. Jei išvažiuojame pilnas antradienį vakarą, ketvirtadienį jau Londone. Bet jei vairuotojas pavargo – atidedama. Buvo, kai snigo Prancūzijoje, ir stovėjome 12 valandų eilėje prie tunelio. Klientas skambino piktas. Ką padarysi, oras yra oras. Lėktuvai skraido per sniegą, o mikroautobusai – ne visada. Planuokite keturias, o gausite per tris – džiaugsitės papildoma laime.

Ar galiu pats įsidėti daiktus į tą patį mikroautobusą jeigu važiuoju?

Tai dalinis perkraustymas. Keleivis su savo daiktais sėdi viduje, kaina pagal kubus. Lagaminai ir rankinė telpa po kojomis. Buvo atvejų su katėmis, bet reikia dokumentų. Reikia susitarti iš anksto, nes keleiviai gali būti alergiški. Prisimenu kelionę, kai keturi žmonės ir aštuoniolika dėžių važiavo kartu. Temperatūra kaip vonioje. Heathrow, Gatwick – netoli sustojame. Į Mančesterį truputį kitaip, bet irgi įmanoma. Tik reikia žinoti, kad vietos nėra begalybės.

Kas būna jei muitinėje užkliūna?

Užkliūva retai, jei legalu. Bet jei dėžėje dešrų ar medaus – muitininkai pikti. Tikrina procentaliai Doverį. Geriau atvirai sakyti, kas viduje. Mes duodame packing list'ą. Jei sąrašas neatitinka – baudos. Skaičiai tiksliai neprisimenu (kiekviena situacija skirtinga), žinau tik kad geriau nepiktžvalgiauti. Drabužiai ir indai – ramybė. Kompiuteriai – rašykite sąžiningai. Vienas vyras vežė kvepalų partiją. Tai jau visai kitas reikalas.

O mano siuntinys važiuoja vienas ar su kitomis siuntimis?

Su kitomis, aišku. Prigrūstas mikroautobusas. Jūsų dėžė šalia dviračio, viršuje krepšiai. Normalu. Kai kurie galvoja, kad 80 eurų – asmeninis reisas. Ne, asmeninis kainuotų 800. Perkate vietą. Todėl gerai pakuokite. Jei kaimyninė dėžė plyšta – kvepės skalbimo milteliais. Kiekvienas krovinys turi zoną. Buvo keista, kai gabeno didelį žvejybos laivelį. Užėmė pusę salono. Visi kiti tilpo aplink. Jei didelis daiktas – perspėkite iš anksto.

Ar man reikia kažkur atsiimt ar vežėjas atveš?

Pristatymas į duris – standartas. Bet jei jūsų durys aukštikalnėje, atsiimkite patys. Londone parkavimas košmaras. Vairuotojas nepaliks dviguboje geltonoje tam, kad neštų į septintą aukštą be lifto. Susitariame realistiškai: kiemas, laiptinė ar artimiausia vieta. Kartais prašo palikti pas kaimyną. Kaimynai pasiima. Buvęs variantas – paliko gyvulinio pašaro parduotuvėje, nes savininkas pažįstamas. Lankstus pervežimas, bet ne Cirko du Soleil.

Pakavimas ir ko neprikišt po vandeniu

Ar turiu įpakuoti pats ar jie tai padarys?

Už mokestį galime. Dauguma pakuoja patys. Rekomenduoju dėžes iš statybinių, jos tvirtos. Jei sena dėžė – gali neatlaikyti, nes kita siunta guli ant viršaus. Kartais paimame neįpakuotus, bet tada kokybė negarantuojama. Pakavimas turi būti "vežėjui palankus" – neturi kyšoti kampai. Per klampias keliones viskas trinasi. Klientai pyksta, kad subraižėme stalą. Na jei apvyniojote tik popieriniu rankšluosčiu, ką galime padaryti? Rimtai. Nepykite, bet pagalvokite logiškai.

Galima vežt šaldytuvą tokiu būdu?

Mažą šaldytuvą – taip, didelio nebus. Fizika: lubos ir durys. Tvirtinti, išpakuoti maistą. Kelionės metu šiltas – ne bėda. Prisimenu kelionę į Nottinghamą. Viduje likęs ledas išbėrėsi. Valanda valymo. Nuo to laiko kiekvienam liepiu atitirpdyti – gerai, ne liepiu, siūlau. Ar tai taisyklė? Ne, mano įprotis. Jūsų rizika. Bet aš jau pasakiau – gerai atitirpdyti. Dažnai neišklauso, paskui stebisi bėdomis. Tokia jau žmonių prigimtis.

O jei dėžė truputį pliurpia ir neatlaiko svorio?

Jei pliurpia – bėdoje. Lipnia juosta sutvirtinkite. Jei dugnas krenta kelyje – jūsų kaltė. Tos "dvi knygos" kartais sveria 40 kilogramų. Dėžė turi atlaikyti. Geriausia – dvigubas dugnas. Vairuotojas nėra pakavimo meistras. Buvo liūdno atvejis su porcelianu – ne dėl mūsų kaltės, dėl silpnos dėžės. Draudimas atlygina tik jei užsakyta. Kitaip lieku be žodžių. Na, žodžių lieku, bet pinigų negausite. Tai realybė kurią reikia žinoti perkrauustantis.

Sakykit, o ar pervežimas mikroautobusu tinka ir dokumentams?

Tinka. Svarbūs popieriai vežami atskirai, specialiuose krepšiuose. Dažniau rekomenduoju skenuoti. Originalai tegul lieka pas jus. Jeigu siunčiate – registruotu laišku su kroviniu, kaina simbolinė. Kartais žmonės veža testamentus. Dedame prie vairuotojo, ne salone. Jei vertybės – nerekomenduoju, nors kartą vežėme antspaudą. Nemėgstu to daryti, bet klientas prašė. Buvau neramus visą kelią. Geriau tokių dalykų neimti. Suprantu, kad kito kelio kartais nėra. Vis tiek neramu.

Kas jei mano daiktas yra labai jautrus?

Jautrūs daiktai – menas, instrumentai – reikia plokščios plokštės ir burbulinės plėvelės. Turime standartines medžiagas. Buvo, kai vežėme studijos plokštes. Viena įskilo – kaimyninis metalinis daiktas prasimušė. Nelaimingas atsitikimas. Ar galiu žadėti, kad taip neatsitiks? Negaliu. Galiu pažadėti, kad stengsiuosi. Rimti menininkai verčiau ieškokite specializuotų draudžiamųjų pervežimų. Mikriukas tam – kompromisas. Geras, bet vis dar kompromisas. Kartais tenka tai pripažinti ir nukreipti klientą kitur.

Problemos ir nesąmonės kurios pasitaiko

Ar teko matyt kad koks siuntinys pasimeta?

Taip, nors retai. Yra vežėjų, kurie surenka siuntas ir dingsta. Nežinau, pavagia ar sujaukia logistiką. Buvo – variklis užsidegė kelyje, daiktai sudegė. Ne viską padengė. Sandėlyje gali pasimesti, jei blogai pažymėtas. Telefoną rašykite markeriu ant kiekvienos dėžės, ne tik ant lipnios etiketės. Atšoka nuo šalčio. Jei pasimetęs, dažniausiai randama. Jei ne – blogas ženklas. Tikrinkite ar turi realų adresą. Paprasta taisyklė, kuri padeda atskirti rimtus nuo ne.

O jei vežėjas pasiima ir dingo?

Skambinate policijai. Ten pilna šarlatanų. Ima avansą, pasiima daiktus į mašiną be numerių. Kaip išvengti? Tikrinti registraciją, kodą, draudimą, CMR. Jei rašo tik telefonu ir žada stebuklą už pusę kainos – bėkite. Gaila tų, kurie sumoka ir gauna tik nuotrauką. Geriau įspėti nei verkti. Rimtas vežėjas nepyks, kad tikrinat. Jei pyksta – įtartina. Tai svarbiausias patarimas per visus mano trylokos metus. Pardon, trylikos. Matai, net apsirikstu skaičiuodamas.

Kodėl vieni vežėjai žada per 2 dienas, o kiti sako per savaitę?

Nes vieni parduoda viltis, kiti sąžiningi. Pats mašiną nurūkčiau per 36 valandas, bet tai nereiškia. Dvi dienos tik jei du pailsėję vyrukai, bet realybėje surenkame, pristatome, sutrikimai. Aš sakau 3-5 darbo dienos. Jei greičiau – džiaugiasi. Tie, kurie žada per dvi, dažnai slepia mokesčius arba meluoja. Ne visi – kai kurie turi tiesioginį reisą. Bet retai. Atšiaurus patarimas: jei skamba per gerai – neskamba teisingai. Patikėkite seno vilko uosle. Aš toje uoslėje ir nusvilau kartą. Pamenu kaip šiandien.

Ar galiu tikėtis kad tikrai atveš sutartu laiku?

Sutartu laiku – teorijoje. Realybėje be 10-15 minučių, kartais pusvalandžio. Londone kamščiai faktas. Vairuotojas sakė 14:00, atvažiuoja 15:30. Ne tinginiai, o M25 košmaras. Geri skambina perspėdami, blogi tyli. Stengiamės būti tikslūs. Bet jei "savaitgalį" – tai gali reikšti šeštadienį vakare. Tikslaus laikrodžio čia nėra. Būkite lankstūs, ypač Londone. Ten apsisukti gali užtrukti kiek kitur 20 kilometrų. Aš sakau – planuokite dieną, ne valandą. Arba dvi dienas, jei blogas oras.

Ar visi tie facebooko skelbimai rimti?

Ne. Absoliučiai ne. Sakau kaip žmogus, kuris ir skelbiasi ten. Pilna draugo draugų su mikroautobusu. Gali būti sąžiningi, gali ne. Kai kas veža be jokios drausmės: vieną kartą pavesa, kitą – pamiršta. Jums reikia reputacijos. Žiūrėkite atsiliepimus. Ne tik žvaigždutes – skaitykite tekstą. Jei visi komentarai tą pačią savaitę – suklastoti. Rimtas pervežimas kainuoja pinigus ir laiko. Jei per gerai – kažkas blogai. Nepirkite katės maiše. Aš mačiau ašarų dėl pigaus skelbimo. Nepulkite.

Muitai, popieriai ir kitokios bėdos

Ar reikia sąskaitos faktūros ar kažkokio popieriaus?

Ne tik nereikia – rekomenduoju turėti. Prekėms – sąskaita faktūra privaloma. Asmeniniams daiktams – packing list užtenka. Bet sąskaita nepakenkia. Surašykite kas viduje ir vertę. Net senas megztinis – 5 eurai. Muitinė gali paklausti. Geriau turėti nei spėlioti. Dabar Anglijos pusėje griežčiau. Vežėme biuro kėdes į Bristolį – deklaracijos paruoštos. Eilė 15 minučių. Be jų – valandos. Popierius apsaugo. Atrodo biurokratija, bet tai jūsų ramybė. Aš pats raginu rašyti sąrašus, net jei tingisi.

O jei pervežu dovaną, ar irgi muitas?

Pilka zona. Asmeninė dovana – paprastai praleidžia. Bet "dovana" negali būti dvidešimt vienodų šalmų. Tada prekyba. Nežinau tikslios niekinamosios vertės – gal apie 39 svarus, galiu klysti (patikrinkite muitinės puslapyje, nes keičiasi). Geriau rašyti tikrąją. Senas albumas – sentimentali vertė. Muitininkai supranta. Bet jei naujas kavos aparatas pakuotėje – nepatikės. Būna ir taip: sako dovana, o tiesiog pigiau pirkti Lietuvoje. Suprantama, bet rizikuojate. Aš pats dovanų nevežu be sąžiningo sąrašo. Nors mamai norisi padėti.

Iki kokios verties galima siųsti be problemų?

Nėra magiškai saugios ribos. Dešimt tūkstančių kompiuterį galima, tik sumokėsite muitą. Problemos kai įtaria, kad vertė sumažinta. Rašykite realią kainą. Senas daiktas – rinkos vertę. Po šitų pokyčių (Brexit, aišku) sąlygos kitos. Vertybės virš 135 svarų gali būti apmokestinamos. O gal 150? Šioje vietoje gerai neprisimenu. Nežaiskite su ugnimi, pasitikrinkite. Arba siųskite mažesnėmis sumomis. Nors ir tai turi savo taisyklių. Geriau permokėti muitą nei gauti baudą. Baisiau nei bauda – popierių pildymas savaites.

Ar nieko nereikia pildyt iš mano pusės muitinėje?

Dažniausiai nieko. Vairuotojas turi CMR ir sąrašus. Jūs geriate arbatą. Bet jei muitinė tikrina jūsų siuntą – gali tekti įrodymų. Pirkimo sąskaitą, paaiškinimą. Mes atstovaujame, bet negalime žinoti, ar sofą pirkote prieš trejus metus. Buvo kai paklausė, kodėl 20 porų batų. Klientas rašė, kad asmeninis garderobas. Skamba juokingai, bet jie taip tikrina. Anglijos pusėje retai problemų, bet Doveris kartais griežtas. Turėkite popierių ir ramų žarnyną. Aš vairuotojams sakau – dokumentus po ranka. O ne po sėdyne.

Siuntinių pervežimas į Angliją mikroautobusu išties yra greitas ir patogus būdas, jei nenorite laukti mėnesį konteinerio. Yra niuansų, yra rizikų, kaip ir visur. Bet su normaliu vežėju viskas įmanoma. Nepulkite ant pigiausio skelbimo, nepakuokite daiktų į šlapias dėžes ir turėkite telefoną pasiekiamą. Jeigu kils klausimų – rašykit. Nepuikiauju, bet per tiek metų esu matęs pakankamai. Kartais pats apsirikau, bet pasimokiau. Sėkmės jūsų siuntiniams ir tegul kelias būna sausas. O jeigu ne – vairuotojai turi kaip išsisukti. Išskyrus tą kartą su sniegu... bet čia jau kita istorija.