Siuntinių pervežimas į Angliją: ar greitas pristatymas iš tikrųjų garantuotas?

Žiūrėk, jei turi siuntinį į Londone gyvenantį sūnėną ar į Birmingamą kraustančią seserį, pirmas klausimas visada tas pats – kiek tai kainuos ir ar spės iki gimtadienio. Aš šitoj srityje jau... na, gal šiek tiek per daug metų prabuvau, bet esmė ta, kad siuntinių pervežimas į Angliją atrodo paprastas, kol nesusiduri su muitais, blogai supakuotu dviračio rėmu ar vežėju, kuris priduria, kad „rytoj tikrai pristatys“, nors sėdi dar Kaune. Greitas pristatymas – graži frazė reklamose. Bet ar ji garantuota? Šiandien pakalbu kaip su kaimynu prie bendrų garažo vartų – be filtrų, su keiksmažodžiais mintyse (bet ne tekste, žinoma).

Pradžia – kaina, terminas ir tie paslaptingi skirtumai

Kiek maždaug kainuoja siuntinys iki 30 kg į Londoną ir ar galiu sumokėti tik gavęs?

Žiūrėk, jei pats nešiosi į terminalą ir pasiimsi kitame gale – gal ir nuo keturiasdešimto euro pradėsi. Bet jei reikia nuo durų Kaune iki buto Londone, su pakavimu, sekimu ir šypsena – realiai septyniasdešimt–devyniasdešimt eurų. Ir taip, dažnai galima mokėti pusę iš anksto, pusę kai pamatai, kad daiktai iškeliavo. Nors yra įmonių, kurios ima viską iš karto. Aš asmeniškai mieliau dirbu su tom, kur nereikia mokėti grynaisiais – pervesti banku paprasčiau. Kai kuriems klientams tai netikėta, bet čia kaip taksi: kas patogiau, taip ir darai.

Ar pervežimas į Angliją tikrai trunka tik 3-4 dienas, nes konkurentas taip sake?

Na, teoriškai taip, jei iš Vilniaus išvažiuoja antradienį rytą ir tiesiai per Lenkiją, Vokietiją, be jokių papildomų sustojimų. Praktiškai? Viskas priklauso nuo to, ar mašina pilna, ar vairuotojas netingi, ar ne stovi eilė prie Eurotunelio. Kartais tikrai per tris dienas pasiekia Londoną. O kartais mano kolega prisipažino, kad savaitei užtruko dėl sugedusio šaldytuvo – vežė su mikroautobusu ir nutrūko grandinė. Tad kai žada garantuotą greitą pristatymą, aš visada klausiu: o kas bus jei suges? Ir tylima.

Kodėl vienur kaina 40, kitur 120 eurų už tą patį daiktą? Čia afera ar aš kažko nesuprantu?

Čia ne afera, o logistika ir apetitas. Mažesnė įmonė turi partnerius, kurie surenka tris siuntinius ir veža bendru reisu – dalinasi kuro išlaidomis. Didelė firma turi savo parką, mokamus vairuotojus, draudimus, biuro nuomą Klaipėdoje arba Londone. Jiems reikia dengti sąnaudas, todėl kaina aukštesnė. O tas, kas siūlo keturiasdešimt eurų? Gali būti, kad važiuoja pats su savo tridešimtmečiu Mercedes ir daro tai savaitgaliais. Nieko blogo, bet jei dingsta – nerasi prie ko kabintis. Aš pažįstu vieną vaikiną jau trejus metus taip vežioja sėkmingai, bet rizika vis tiek lieka.

Pakavimas, svoriai ir draudimai – čia visi suklysta

Ar mano senelės porcelianas saugus jei aš jį tiesiog į rankinį įsimsiu ir perduosiu?

O Dieve, ne. Praeitą mėnesį turėjau klientą, kuris būtent taip padarė – įmaišė į seną antklodę ir pažymėjo „atargai“. Žinoma, viskas atkeliavo į Londoną trupinių pavidalu. Porcelianas turi turėti dvigubą dėžę, putų tarpą, viršuje „žemo svorio“ lipduką. Rankinė skirta daiktams, kuriuos gali išnešioti oro uoste, bet ne tarptautiniams pervežimams. Aš kartais pats nenoriai paimu iš rankų, kai matau tokį pakavimą, nes žinau – kaltas busiu aš, ne klientas. Nors jei pasirašė, kad pats pakuota... tada jau kas kita. Fotografuok prieš pakraunant.

Ką daryti jei siuntinys sunkesnis nei aš galvojau – ar jie prie durų gali paprašyti dar pinigų?

Gali ir paprašys. Yra tokia bėda, kai žmonės sako „nuo iki trisdešimt kilogramų“ o paskui išeina keturiasdešimt penki. Kai kurie vežėjai, ypač tie pigesni, užsispiria primokėti čia ir dabar, nes jų mašina perskirstyta netinkamai. Aš asmeniškai bandau išspręsti telefonu – svarstyklių nuotrauka, sutartis. Bet buvo atvejis kai vairuotojas tiesiog atsisakė paimti sofą, nes klientas nepasiskaičiavo kaip reikiant. Tuomet žmogus pats turėjo muštis su juo kieme. Geriausias patarimas: pasversk bent pora kartų prieš skambindamas. Arba pasisakyk iš karto – mes apskaičiuojam papildomą įkainį iš anksto ir visi liekam ramūs.

Ar verta drausti siuntinį kuriam tik 50 eurų, ar čia absurdas?

Absurdas tai ne, bet sakykime taip – jei tai tavo senelės rankų darbo vazonas be piniginės vertės, bet su milžiniška sentimentalia... nu, gal neverta. O jei vežioji kompiuterį ar pasą? Tada tikrai verta, net jei kaina ir maža. Draudimas tarptautiniuose perkraustymuose kainuoja maždaug procentą–du nuo vertės. Aš pats esu matęs, kaip dingo nedrausta dėžė su apranga – atlyginta nulis. O drausta dėžė su batais buvo atlyginta per dvi savaites. Daugelis klientų pamiršta apie draudimą kol nenutinka bėda, o tada jau per vėlu dejuoti.

Kas realiai vyksta kelyje – ten, kur jūs nematote

Ar vairuotojas tikrai važiuoja tiesiai iš Kauno į Londoną, ar mano daiktai keliauja per penkis sandėlius?

Retai kada tiesiai. Dažniausiai surenka iš kelių adresų Lietuvoje, pvz., iš tavęs Kaune, dar iš kito žmogaus Jonavoj, tada važiuoja į terminalą prie Klaipėdos arba net Rygos. Ten perskirsto, užkrauna ant didesnės mašinos, kuri lekia per Lenkiją, Vokietiją. Kartais pakeliui atiduoda dalį siuntinių Olandijoj. Nufilmuotum kaip tai vyksta – daugelis pakeistų nuomonę apie „greitą pristatymą“. Ir dar vienas dalykas – apie kurą. Na, nėra taip pigu kaip atrodo. Bet grįžtant: jei sakoma, kad važiuoja tiesiogiai, tai reiškia tiesiogiai iš sostinės, o ne iš tavo gatvės.

Ką reiškia „express pristatymas“ jei mano siuntinys iš Vilniaus į Manchestery dingo savaitei?

Tai reiškia, kad kažkas sutriko ir niekas tau nepasakė tiesos. „Express“ dažnai būna tiesiog parduodamas terminas be realaus dublio po kapotu. Aš prisimenu konkretų atvejį prieš dvejus metus: klientė siuntė dukrai sukakties dovaną, mokėjo ekspresui, o siuntinys įstrigo kažkokiame sandėlyje netoli Doverio. Kodėl? Nes vežėjas sutaupė pinigų ir vietoj tiesioginio reiso užkrovė daiktus į autobusą per Daniją. Štai kodėl aš skeptiškai žiūriu į tuos, kurie žada auksines staigmenas pigiai. Greitas pristatymas įmanomas, bet garantuotas tik tada, kai turi raštišką sutartį su bauda už vėlavimą. Ko beveik niekas neduoda.

Ar žinai kodėl kartais siuntinys į Angliją užstringa pasienyje – ar čia Brexit kaltas, ar blogas dokumentas?

Na, čia abu dalykai maišosi kaip košė. Po Brexit atsirado muitinės deklaracijos, kurių anksčiau nereikėjo. Kartais žmonės užpildo neteisingą kainą, pavyzdžiui, rašo, kad dviratis kainuoja 20 eurų, o muitininkas gi nekvailas, mato, kad tai yra Canyon klasė. Tada užstringa. O kartais tiesiog eilės didelės, ypač jei vežama keltais į Doverį. Aš pats suabejoju ar visada viskas aišku su tais naujais CN kodais – kartais tenka skambinti į muitinę ir klausti, nes instrukcijos pasikeičia dažniau nei aš keičiu padangas. Daugelis problemų kyla ne dėl Brexito, o dėl netinkamo popieriaus ar tingumo.

Ar oras tikrai gali vėlai pristatyt siuntinį, ar tiesiog ieškote pasiteisinimų?

Iš tikrųjų taip, gali. Praeitą žiemą kalnų serpantinuose Vokietijoje buvo tokia štorminė situacija, kad mūsų vairuotojas neturėjo kur prasilenkti su sniego valytuvu. Praleido ten dieną su karšta kava kabinoje. Ar tai pasiteisinimas? Tau gal atrodo taip, kol tavo daiktai šiltai sėdi, o aš žinau, kad vairuotojas nemiegojo naktį prieš. Aišku, yra įmonių, kurios naudoja orą kaip kliudį net tada kai lauke saulė – tada tai jau melas. Bet rimtai: tarptautiniame kelyje oras, avarijos, eismo ribojimai yra realybė. Nereikia tikėtis, kad tavo sofa skrenda lėktuvu jei sumokėjai už mikroautobusą.

Blogi dalykai, kurių nenori girdėti, bet turi žinoti

Ką daryti jei atsidarius dėžę teliko šukių – ir vežėjas sako kad ne jo problema?

Pirmiausia, jei pasirašei ant lapo be pastabų tikėdamasis, kad viskas kaip ir gerai – jau blogai. Visada tikrink siuntinį prieš pasirašant. Buvau liudininkas situacijos kai vyriškis gavo dviratį Londono priemiestyje, o ratas buvo sulamdytas kaip lietpaltis. Vairuotojas ramiai atsakė: „taip buvo kraunant pas jus kieme“. Ir ką tu padarysi? Todėl fotografuok pakrovimą, reikalauk akto. Jei esi verslo klientas – turėsi daugiau svertų. Jei esi privatus žmogus... na, kartais belieka tik pykti socialiniuose tinkluose. Ir dar vienas dalykas – drausti, drausti, drausti. Ilgai negalvojus.

Kaip atpažinti firmą, kuri žada pervežti siuntinį į Angliją greitai ir pigiai, bet iš tikrųjų apgauja?

Yra keletas raudonų vėliavų. Viena – nėra jokios fizinės buveinės adreso, tik Instagram paskyra su gražiom nuotraukom. Antra – žada paimti bet kurį svorį už fiksuotą dvidešimt eurų kainą. Trečia – rašo „garantuotas greitas pristatymas“ bet negali pasakyti, per kurį miestą važiuos maršrutas. Tokios įmonės dažnai surenka daiktus, sukrauna į kažkokį sandėlį Pabalty ir palieka mėnesiams. Aš pažįstu du žmones, taip prarado dalį baldų. Jei kaina skamba gerai kad būtų tiesa – dažniausiai taip ir yra. Patikrinkis bent Google apžvalgas, o ne tik svetainę. Ir jei prašo viso mokesčio į priekį be kvito – sprunk.

Ar normalu, kad jie prašo visą sumą iš anksto, ar turėčiau sunerimti?

Dalinė įmoka yra standartas skirtingai nei pilnas avansas. Bet jei maža įmonė, kurią radai per skelbimą ant stulpo, prašo šimto procentų prieš matant mašiną – aš sunerimčiau. Yra buvę atvejų kai klientai sumoka viską, o numeris tampa nebepasiekiamas, o daiktai – be žinios. Aišku, didelės firmos, kurios turi sąskaitas ir sutartis, kartais ima avansą, bet tada gauni sąskaitą faktūrą su visais rekvizitais. O kai paprašo pervesti tik į privatų IBAN sąskaitą? Tada jau arba pusė algos avansu, arba geriau atsisakyk. Aš ne teisininkas, bet širdimi jaučiu ten problemas. Saugokis tų, kurie spaudžia skubėti.

Kai jau Anglijoj – pristatymas ir painiava

Ar galiu pats atsiimti siuntinį iš jų depo Bristolyje, nes pristatymo metu dirbu?

Dažniausiai taip, bet reikia derinti iš anksto. Praeitą vasarą vienas vaikinas taip ir padarė – nuvažiavo į depą netoli Bristoli centro, o ten paaiškėjo, kad dėžės dar neiškrautas (pataisau, neprikrautos, buvo pavėlavęs vairuotojas). Palaukė valandą kieme. Tai va, visada skambink prieš važiuodamas. Kitas dalykas – darbo valandos ten kitokios nei mūsų, jie užsidaro anksčiau. Aš pats esu užsipuolęs ant jų durų po kelių vakaro kai saulė dar švietė, o jau rakinama. Tokiu atveju siųsti į darbovietę ar pas kaimyną paprasčiau.

Ką daryti jei adresas Anglijoj neteisingas – ar siuntinys grįš pas mane į Kauną?

Grįš? Vargiai. Dažniausiai arba pristato pas kaimynus, arba siuntinys atsiduria grąžinimo centre Londone ar Birmingame. Grįžimas atgal į Lietuvą kainuoja beveik tiek pat kiek pirmasis kelias, o dažnai klientas to nebenori mokėti. Buvo atvejis kai moteris... kur ten ji buvo... Hampšire suklydo namo numeriu. Siuntinys gavo visai kiti žmonės. Surado tik per vietos Vietnamo restoraną šalia – laimė ten lietuviai dirbo ir palaikė ryšį. Tai jei neteisingas adresas – skambink iškart, nes pataisyti galima tik kol dėžė dar neįteikta. Po to labai sunkiai.

Ar turiu mokėti muitą Anglijoj gavus siuntinį iš Lietuvos, dabar po Brexit?

Čia aš tiksliai nežinau tavo situacijos, turiu prisipažinti. Jei siunti asmeninius daiktus, deklaruotus kaip perkraustymo dalis, ir jie naudoti daugiau nei pusę metų – paprastai nereikia mokėti. Bet jei naujas šaldytuvas draugui kaip dovana? Tada gali prisikviesti muito sąskaitą ir Anglijos mokesčių inspekcija nelabai linkus diskutuoti. Aš praeitą rudenį turėjau klientą, kuris gavo pranešimą sumokėti šimtą svarų sterlingų už kompiuterių supakavimą. Kodėl? Nes deklaravo kaip „komercinį pavyzdį“. Tai jei nežinai – klausk muitinės konsultanto, o ne manęs. Aš vežu, bet ne aš renku įstatymus.

Praktiški patarimai – ne iš brošiūros, o iš kiemo

Koks popierius labiausia tinka pakuotėi – ar galiu naudoti seną laikraštį ir trikotažą?

Laikraštis gerai, bet rašalas kemša rankas ir kartais aptepa plastiką. Geriau baltas popierius, burbulinę plėvelę, o kaip užpildą – seni marškinėliai, rankšluosčiai. Aš pats savo daiktus į sandėlį vežiau su senais vilnoniais pledais kaip amortizacija. Veikia. O kartais matau žmones naudoja senus kartonus nuo picų – nu irgi galima, bet degtų kvapas tuomet išlenda. Svarbiausia, kad viduje neslidinėtų. O dėl trikotažo, ne, tik ne tas plonas moteriškas, jis per slidus. Va dar vienas dalykas – apie kurą. Ne, čia ne prie temos.

Ar tiesa, kad rytinius siuntinius vežėjai paima greičiau nei popietinius – ar čia pokštas?

Tai labiau susitarimo reikalas. Jei iš vakaro sukrauta ir ryte septintą jau išvažiuojama – bus greičiau nei popiet laukiant atlaisvėjant vairuotojui. Bet aš esu matęs, kaip klientas aštuntą ryto skambina pykdamasis, kad niekas neatvažiavo, nors buvo sutarta dvylikai. Sako, „turiu skubiai į Angliją pervežti siuntinį ir kas čia per servisas“. Ką aš galiu... laikas laikas. Ryto siuntinys tą pačia dieną paimamas, bet nebūtinai tą pačią dieną pasiekia gavėją. Tai čia pokštas toks pusiau, pusiau. Realybė tokia, kad vežėjas turi maršrutą ir tu jame kaip taškas, ne kaip karalius ant sosto.

Ką tu asmeniškai darytum kitaip, jei šiandien siuntinėtum daiktą į Angliją pirmą kartą?

Atsiversiu? Ko gero, neskubėčiau rinktis pagal kainą. Paskambinčiau į tris skirtingas įmones, paklausčiau ar jie patys važiuoja ar perduoda kitiems – taip vadinamas brokeriavimas. Ir dar: fotografuočiau kiekvieną siuntinio kampelį prieš paklausdamas vairuotojo pasirašyti ant būklės aprašymo. Daugelis to nedaro, o paskui verkia. Ir maisto produktų... hmm, atrodo kad negalima, bet aš čia ne šimtu procentu tikras dėl šviežio sūrio, geriau nepasakosiu. Tiesiog rinkčiausi tuos, kas kalba kaip žmogus, o ne kaip telefonas. Pagal balsą jauti ar meluoja, ar ne. Tai pats svarbiausias rodiklis mano galva.

Depai, sekimas ir kas liko už kadro

Ar vairuotojai miega kabinose ir ar mano daiktai su jais nakvoja?

Taip, ir tai normalu. Vienas važiuoja su kroveju, keičiasi vietomis, miega stovėjimo aikštelėse po medžiais ties Hanoveriu. Kabinoje po sėdyne yra miegmaišis, termosas. Kartais ten ir vaistinėlė, ir koklių dulkės – na, tiek to, nėra idealu. Tavo daiktai saugūs, nes mašina užrakinama, bet temperatūros svyravimai būna – ypač jei krovinys stovi kelyje per karščius. Tai porcelianui karščio jautriai reikia galvoti. Aš pats savo akim nemačiau kad kas nors apvogtų nakčiai, bet girdėjau legendų apie Prancūzijos stovėjimo aikšteles. Legendų, ne faktų. Tačiau jei labai jaudini – rinkis draudimą. Jau sakiau tai, bet verta priminti.

Ką reiškia kai sekimo numeris rodo „išsiųsta“, bet jau savaitė niekas nesikeičia?

Reiškia, kad sistema neveikia kaip laikrodis. Arba siuntinys tikrai stovi, arba jis jau Anglijoje, bet ten dar neįskenuotas. Kartais tas numeris – vienintelis kontaktas su realybe. Buvau atvejis kai numeris „miegojo“ dešimt dienų, o paskui staiga atsirado Šefilde. Klientas manė, kad viskas prarasta. Aš paskambinau pačiam vairuotojui – pasirodo, jis pamiršo pažymėti važiuodamas per kalnus, o po to vėl prisiminė viduryje Vokietijos. Štai kodėl aš... na, nepatikimi sekimo numeriai manęs nestebina. Jei numatyta data praėjo – skambink, nerašyk tik komentarų Google.

Kodėl kai kurios įmonės nesiūlo siuntinių pervežimo į Angliją tiesiai iš Lietuvos provincijos – tik iš didžiųjų miestų?

Klasikinė logistika – joms neapsimoka važiuoti į Palūkę ar Zarasus dėl vienos dėžės. Surenka Vilniuje, Kaune, gal dar Klaipėdoj, ir tiek. Provinciją aptarnauja per tarpinius punktus, arba jau tavo problema nusivežti iki artimiausio miesto. Aš suprantu tą pyktį, kai sako „paimsime tik iš sostinės“. Dešimt metų atgal ir Šiaulius aplenkdavo. Šiandien jau geriau, bet mažos įmonės vis tiek taupo kurą. O didelės turi sunkvežimius, bet jie nepasidairys po kaimo kelius dėl dviejų daiktų. Yra išimčių, bet reikia derėtis atskirai. Kartais nutinka, kad provincijoje sutiksi privatų vežėją, kuris važiuos – tada pasisekė. Skambink vietiniams.

Ar galima vežti... (numetu mintį) ...maisto produktus į Angliją? Pamiršau paklaust anksčiau.

Oi, taip, aš irgi nusivažiuoju. Maisto produktams taikomi griežti reikalavimai. Šviežia mėsa, pienas, kiaušiniai – tikrai ne. Sausi produktai, saldainiai, kartais ir duoną leidžia, bet privaloma deklaruoti. Vieną kartą klientė bandė vežti šviežių grybų – sustabdė muitinė pasienyje, nes neturėjo veterinarinio pažymėjimo. Grybai. Prašauta. Tai jei nori siųsti tokių dalykų, geriau pasitikrink iš anksto. Aš asmeniškai stengiuosi nevežti nieko, kas gali supelyti ar kvepėti pro dėžę. Nebent labai gerai supakuota ir su ledo paketais, bet čia jau kita istorija. Ir visai ne apie perkraustymus. Nu, bet galima.

Jeigu vežu ne siuntinį, o keturias dėžes ir fotelį – ar tai vis dar skaitosi siuntiniu?

Iš esmės taip, kol tai telpa į vieną krovinį ir neturi gabenti su kranu. Bet žmonės kartais galvoja, kad siuntinys – tik maža dėžutė su kojinėmis. Jei kraustaisi ir veži dalį kambario, tai vis tiek pirminis terminas lieka siuntinys arba krovinys, priklauso nuo svorio. Mes vadiname tai daliniu kroviniu. Jeigu viršysi tam tikrus matmenis, gali tekti mokėti už papildomą vietą. Aš turėjau atvejį kai klientas prigrūdo tiek daug, kad dėžės buvo pakrautas viena ant kitos be juostos. Gerai dar, kad niekas neiškrito kelyje. Na, bet tokie dalykai nutinka. Skambink jei nežinai – patarsim.

Ar tuomet, kai visi sako „garantuotas greitas pristatymas“, iš tikrųjų kas nors garantuoja, ar tai tik rinkodaros triukas?

Va čia aš užverda. Garantuotas pristatymas egzistuoja tik tada, kai turi raštišką sutartį su konkrečia data ir pinigine bauda jiems per dieną vėlavimo. Realybė – niekas to nesiūlo privačiam klientui. Žodis „garantuotas“ dažnai reiškia „mes pasistengsim“. Siuntinių pervežimas į Angliją yra ilgi kilometrai, kitos šalys, muitinės. Kas garantuos kad vilkikas neužsilenks? Tik ne aš. Rimtos įmonės sako „planuojama per 3–5 dienas“. O ne „garantuojame rytoj“.