Siuntinių pervežimas Anglija durys iki durų sprendimas

Jau gerą dešimtmetį kas nors man rašo ir klausia – o kaip ten tas siuntinių pervežimas Anglija durys iki durų sprendimas? Ar tikrai paimsite iš namų Kaune ir atvešite tiesiai į Birmingemą? Ar reiks pats ką nors tempti? Atsakau paprastai – raketų mokslas čia nėra, bet niuansų yra. Šitam tekste sudėjau atsakymus į klausimus, kuriuos žmonės užduoda pirmą kartą veždami siuntinius. Ne viskas tobula, ne viskas švaru, bet taip jau ir būna gyvenime.

Pradžiai – kas čia per žvėris

Kas iš viso yra tas siuntinių pervežimas Anglija durys iki durų sprendimas?

Tai paslauga, kai atvažiuojame į tavo namus Lietuvoje, pasiimame dėžes ir nuvežame tiesiai į adresą Anglijoje. Ne į terminalą – į butą ar namą. Aš tai darau dvidešimt ketvertą metų ir galiu pasakyti – raketų mokslas čia nėra. Kartais galvoja, kad sudėtinga, bet esmė paprasta. Turi daiktą, mes turim mašiną, mes vežam. Dėl to ir vadina durys iki durų, nes tu niekur neini. Ai, kartais sumaišo su persikraustymu.

Ar tikrai paima iš namų ir atveža iki namų, ar čia tik gražus pavadinimas?

Taip, tikrai. Bent jau normalūs taip daro. Aš nesu girdėjęs, kad kas meluotų sąmoningai, bet pasitaiko – sako "durys iki durų", o paskui prašo atsiimti iš Kauno terminalo. Čia jau ne durys iki durų. Tokių istorijų dabar mažiau, bet vis pasitaiko. Kai matai per gerą kainą – patikrink. O jei randa tave per "Facebook" ir prašo apmokėti iš karto į privatą sąskaitą – bėk. Net jei sako, kad paims iš namų.

O kuo tai skiriasi nuo to, kai pats siunčiu per paštą ar DHL?

Paštas ar DHL veikia terminalais. Tu pats neši dėžę į skyrių, gavėjas pasiima iš paštomato. Durys iki durų sprendimas asmeniškesnis – atvažiuojam, paimam, vešam į rankas. Jei reikia siųsti vieną voką – paštas bus pigiau. Čia verta, kai yra kelios dėžės. Nežinau, gal ir didelius baldus gali, bet tada jau perkraustymas, ne siuntinys. Šiaip aš DHL gerbiu – jie savo darbą padaro.

Kaip vyksta procesas nuo žinutės iki pristatymo

Kaip viskas prasideda – aš turiu skambinti, ar galima per WhatsApp?

Šiais laikais dažniausiai prasideda žinute. Aš prie kompiuterio sėdžiu retai, dažniausiai atsakau per "Messenger" arba skambinu atgal. Skambutis irgi tinka, ypač jei žmogus vyresnis. Svarbu pasakyti ką veži, iš kur į kur, kokios apimtys. Tada aš arba kolega pasakom datą, kuri maždaug tinka. Kartais tenka palaukti dieną, kol susidėlioja maršrutas, nes važiuojam ne tuščiu greitkeliu vien su tavo daiktais. Ai, ir nereikia jokių dešimties puslapių formų. Bent j pas mus ne.

Ar man pačiam reikia supakuoti siuntinius, ar jūs tai padarysite?

Tu pats. Aš visada sakau iš karto, nes kartais atveria duris, o ten tiesiog krūva drabužių ant lovos. Ne, taip neveiks. Mes paimame jau paruoštas dėžes. Jei reikia – patariu, kaip supakuoti, bet aš nesu pakavimo kompanija. Buvo atvejis – vežiau į Londoną, o ponia buvo supakavusi indus į pirkinių maišelius (na, gerai, gal per švelniai pasakiau – tiesiog į plastikinius maišelius). Kelias pakuotes teko perdaryti mašinoje. Supakuok normaliai, žmogau.

Ar galiu pasirinkti, kurią dieną paimsite daiktus?

Gali, bet ne visada tiksliai. Važiuojam maršrutais – pavyzdžiui, antradienį Vilnius, trečiadienį jau į Angliją. Jei tinka antradienis – puiku. O jei tiksliai nori lapkričio 15-osios – gali tekti palaukti sekantį reisą ar mokėti daugiau už individualų važiavimą. Kalbu apie bendrą krovą. Jei užsakinėji pilną mašiną – gali rinktis bet kurią dieną, bet tada jau nebeskaitosi siuntinys. Taip kad taip, galim derėtis, bet su lankstumu.

O kas jei aš tą dieną negalėsiu būti namie – ar grįšite?

Jeigu žinai iš anksto – perspėk. Mes galim paimti vėlesniu laiku arba perduoti kaimynui. Bet jei atvažiuojam, o tavęs nėra – problemos. Mes negalim laukti valandų, nes laukia kiti adresai. Kartais paliekam sandėlyje, bet tai papildomi pinigai. Atsimenu, kai klientas užsimiršo, o mergina buvo darbe. Teko derėtis su kaimynu. (Ne, juokauju, kaimynas buvo malonus). Geriau pats būk arba deleguok.

Ką daryti, jei mano butas aukštai be lifto – ar vis tiek paimsite?

Paimsim, bet pasakyk iš anksto. Aš pats neberiu sunkias dėžes į aštuntą aukštą – nugarai nepatartina. (Ne, rimtai, sveikata svarbiau nei penkiasdešimt kilogramų). Jei trečias aukštas – dar pakeliu. Bet jei devynių aukštų blokas be lifto – kaina padidės arba nesišk pats. Buvo atvejis, kai klientė sakė "vyras padės", o vyras apsimetė nebuvęs. Teko kviesti pagalbą už papildomą kainą. Taip kad atvirumas – tavo draugas.

Kainų dalykai – už ką realiai moki

Kiek maždaug kainuoja siuntinių pervežimas Anglija durys iki durų?

Sunku vienas skaičius pasakyti. Labai apytiksliai – vienos dėžės siuntimas kainuoja nuo 50 iki 100 eurų, priklausomai nuo sezono ir kuro. Jei keturios sunkios dėžės – gali išeiti 200–400 eurų. Žiemą prieš Kalėdas brangsta, nes visi veža dovanas. Vasarą pigiau. Aš stengiuosi kainas laikyti adekvačiom, bet degalai, nu, patys matai. Lyginti su lėktuvo bilietu nereikia – neatiduosi gi savo daiktų už penkiolika svarų.

Ar kaina labiau priklauso nuo svorio, dydžio ar nuo to, kur vešite?

Labiausiai nuo vietos, kurią užima mašinoje, ir nuo to, kur Anglijoje važiuoti. Svoris svarbu, bet plotas svarbiau. Kartais atveža milžinišką dėžę, kuri sveria penkis kilogramus, bet užima pusę vietos. Tuomet kaina didesnė nei už sunkų lagaminą. Ir Londonas visada pigiau nei Penrith šiaurėje, nes ten reikia nukrypti nuo magistralės. Maršrutas irgi įkainojamas. Nebūčiau sąžiningas, jei sakyčiau, kad kilometras nekainuoja. Kainuoja. Bet ne tik jis.

Kodėl vienos įmonės prašo dvigubai mažiau nei kitos?

Vieni dirba be licencijų, draudimo, arba tai pikapo savininkas, kuriam reikia degaliniams. Mačiau klientų, kurie rinkosi pigiausią variantą, o paskui skambinėjo, nes vairuotojas paprasčiausiai dingo. Pigūs pervežėjai dažnai neturi atsakomybės draudimo, mašinos geros nebūna. Kartais iš viso prapulna su užstatu. Ne visi pigūs blogi – būna naujokų – bet rizika didesnė. Jeigu kaina triskart mažesnė už vidurkį – paklausk savęs, ką tenka paaukoti. Aš asmeniškai nepatariu taupyti ant saugumo.

Ar būna kokių nors paslėptų mokesčių?

Pas mane – ne. Bet rinkoje pasitaiko. Kartais parašo vieną kainą, o paskui prideda "už krovą", "už muitinę". Aš to nedarau. Kai deramės, pasakau galutinę sumą. Asmariškai siūlau visada klausti: "Ar tai galutinė kaina?" Tačiau jei nepasakai, kad reikia neštis iš ketvirto aukšto be lifto – gali tekti primokėti. Tai ne paslėptas mokestis, o paprasčiausiai trūko informacijos. Būk atviras.

Ar galiu dalintis vienu reisu su pažįstamu, kuris irgi siunčia į tą patį miestą?

Žinoma. Jeigu abu siunčiate po dvi dėžes į Mančesterį – paimsim iš abiejų adresų ir vešim kartu. Tada kaina mažesnė, nes erdvė išnaudojama geriau. Tik reikia suprasti, kad jei vienas vėluoja su pakavimu – strigs visas reisas arba teks laukti. Buvo taip, kad du studentai dalijosi reisu į Braitoną, o vienas paliko raktus pas kaimyną, kuris užmigo. Teko laukti valandą. Na, bet sutaupė po trisdešimt eurų – gal ir verta.

Kas vežasi ir kaip – daiktų ypatumai

Ar galiu siųsti maistą, šaldytuvą, augalus – ar kas nors draudžiama?

Maistas yra problematiškas, ypač mėsa ir pienas po Brexit. Augalus vežti galima, bet reikia fitosanitarinio sertifikato, kurio retas turi. Aš šviežio maisto nevėžu, nes mašinos ne šaldytuvai, o per sieną gali kilti klausimų. Šaldytuvą – taip, jei išvalytas ir apvyniojamas. Alkoholis – butelis kitas praslysta kaip asmeninis daiktas, bet dešimt dėžių – muitinė supras, kad ne sau gersi. Geriau nepasiklysti taisyklėse. Aš čia kiekvieno kodekso nežinau – jei abejoji, geriau paklausk muitinės tiesiogiai.

Kas atsitiks, jei kelyje mano daiktai sudaužysis – ar yra draudimas?

Normalios įmonės turi vežėjo atsakomybės draudimą. Pas mus yra. Reiškia, jei dėl mūsų kaltės – blogas vairavimas, užlietas krovinys – draudimas padengia. Bet jei pats supakavai indus į maišą ir jie sudužo – sunku kaltę mesti mums. Fotografuok vertingus daiktus prieš paimdami. Kartais norisi prisirišti, bet draudimai turi limitus. Pasiskaityk sutartyje. Aš pats nepamenu kiekvienos draudimo kompanijos sumų – jos keičiasi. Bet kad yra – garantuoju.

Ar galiu gabenti elektroniką, kompiuterius – ar jie saugūs?

Kompiuteriai, planšetės – vežasi, tik reikia supakuoti, kad ekranas nepūstų. Originalios dėžės arba burbulinė plėvelė – tavo draugai. Kartais vežasi televizorių, o paskui stebisi dėl trūkinėjusio ekrano. Na, jei dėžėje nėra putų – logiška. Dėl baterijų problemų paprastai nebūna asmeniniams daiktams. Aš nesu muitinės ekspertas (nenoriu veltis į teisinius niuansus), bet vienas kitas kompiuteris praeina. Svarbiausia – atjunk nuo stovų, sutvarkyk laidus.

O galima ir atgal – iš Anglijos į Lietuvą tokiu pačiu būdu?

Žinoma, važiuojam į abi puses. Daugelis galvoja, kad siuntinių pervežimas Anglija durys iki durų sprendimas veikia tik iš Lietuvos į Angliją, bet ne – lygiai taip pat paimame iš Londono, Birmingemo, Bristolio ir vešame į Kauną, Panevėžį ar Vilnių. Dažnai mašina važiuoja pilna ten ir atgal. Kainos atgal panašios, kartais kiek mažesnės, jei turim laisvų vietų grįžtant. Užsakydamas atgal tiesiog rašyk kaip paprastai – nieko stebuklingo.

Brexit, popieriai ir muitinės reikalai

Kaip dabar su muitais – ar po Brexit labai pasikeitė siuntimas į Angliją?

Pasikeitė. Anglija nebe ES, todėl formalės daugiau. Bet asmeniniams daiktams procesas lieka gana sklandus, jei ne verslo kiekiai. Deklaracijas mes sutvarkome patys. Kartais paklausia, kas dėžėje – rašom sąžiningai. Nekalbėsiu už visą muitinę – kartais tikrina, kartais praleidžia. Po naujausių taisyklių keičiasi smulkmenos, aš jas stengiuosi sekti. Realiai – vežam trečius metus po Brexit ir dar nei vieno siuntinio nebuvo areštuota.

Ar man pačiam reikės sėdėti ir pildyti krūvą popierių muitinei?

Paprastai – ne. Mes paruošiame reikalingus sąrašus ir deklaracijas. Tu turi pasakyti, kas siuntinyje, kokia vertė, ar dovana. Dovanos lengviau praeina, bet nereikia meluoti, kad viskas dovana, jei dėžėje dvidešimt vienodų dėklų. Muitinininkas ne kvailas. Buvo atvejis, kai klientas taip pasielgė ir teko pildyti papildomai. Kai dirbi sąžiningai, popierių mažiau. Aš pats popierizmo nemėgstu, todėl stengiuosi, kad ir jums jo kuo mažiau liktų.

Ar reikia kažkokių specialių leidimų, jei vežu daiktus parduoti?

Jei veši parduoti – tai jau komercinis krovinys. Tuomet reikia EORI numerio, invoices, gal muito mokesčių. Aš stengiuosi tokių daiktų nevežti standartiniu būdu. Kartais žmonės to nežino: "nu tai vietoj manęs ten paliksi." Ne, nedarysim. Durys iki durų sprendimas skirtas asmeniniams daiktams. Verslo logistika – kita sritis, ten kitos licencijos. Aš su komerciniais kroviniais nedirbu jau kokią dešimtį metų. Oi, ne, gal penkerius. Bet esmę jau supratai – asmeniniam naudojimui viskas paprasčiau.

Kai kelyje kas nors nepasiseka

Kas jei mano daiktai vėluoja savaitę – ar tai normalu?

Normalu? Ne. Pasitaiko? Taip. Turėtų užtrukti kelias dienas, dažniausiai iki savaitės. Bet būna gedimų, orų, krovinys laukia sandėlyje. Savaitė dar kitaip, bet jei dvi ar trys – skambink. Kartais stringa muitinėje dėl kito kliento. Tada vėluojam visi. Aš stengiuosi informuoti, jei matau vėlavimą. Deja, ne visi taip elgiasi. Yra įmonių, kurios paprasčiausiai dingsta. Tai jei ilgai tyla – reikalauk atsakymų ir rašyk ultimatumus.

Ar būna taip, kad daiktai paskui kažkur nukeliauja ir pametami?

Retai pas normalius vežėjus, bet pasitaiko. Dažniausiai dėl chaoso mašinoje – daiktai be numeracijos. Mes žymime dėžes, fotografuoju. Mačiau kolegų, kurie veža kaip bulvių maišus. Kartais etiketė nubyre, dėžė pasistumia. Jei pametama – ieškoma. Per dvidešimt ketverius metus praktikoje buvo du trys rimtesni atvejai. Daiktai atsirado. Bet rizika egzistuoja. Vertybes siųsk su draudimu ir sekimo numeriu.

Kaip atskirti normalų pervežėją nuo sukčiaus, kuris tik paims pinigus?

Sukčiai žada auksinius kalnus – per tris dienas, pigiau, be klausimų. Reikalauja visos sumos iš anksto į privačią sąskaitą. Normalus pervežėjas paprašys užstato, turi įmonės kodą, sutartis. Aš neturiu didelio biuro, bet turiu draudimą. Jei rašo be pavardės, be įmonės, prašo vesti į Revolut "Antanui" – tai lažybos. Buvo atvejis, kai moteris neteko dviejų šimtų eurų "perfect express" vardu. Paieškojus – tos įmonės ten nebuvo. Tikrink, klausk, nebijok suabejoti.

Ar galiu atšaukti užsakymą ir atgauti pinigus?

Priklauso nuo kada. Jei atšauki iš karto po derėjimosi, o mašina nepajudėjo – dažniausiai grąžinu užstatą. Jei dieną prieš, kai vieta rezervuota – užstatas prarandamas. Jei po paėmimo – siuntinys važiuoja arba grįžta, bet pinigai už paslaugą lieka. Aš stengiuosi būti lankstus, bet yra ribos. Jei dėl tavo atšaukimo nukenčia kiti klientai, kuriems nebeliko vietos – skauda visiems. Sutartys egzistuoja tam, kad nebūtų nesusipratimų. Mes ne oro linijos, kad keistume bilietus laisvai.

Ar verta rašyti ant dėžių, kas viduje, ar tai nesvarbu?

Verta rašyti. Ne tik tam, kad mes žinotume, bet ir jei muitinė klausia – viskas aišku. Nereikalauju dešimties puslapių inventorizacijos, bet žymėjimas "virtuvė – indai" pagelbėja. Ypač kai tavo siuntiniai pakeliui su kitais. Buvo taip, kad žmogus sudėjo be žymų, o paskui stebėjosi, kodėl vieną dėžę palikom sandėlyje.