Siuntinių logistika į Angliją naudojant tik mikroautobusus

Na, jei prieš dvidešimt metų man kas būtų pasakęs, kad visą siuntinių logistiką į Angliją darysiu tik mikroautobusais, būčiau pasijuokęs. Turėjom didelius furgonus, konteinerius, visą paramą. Bet metai parodė, kad mažesnis formatas kartais laimi. Dabar mes vežam į Londoną, Birmingemą, Mančesterį ir mažesnius miestelius tik su mikroautobusais. Kodėl? Nes taip greičiau, lanksčiau ir žmoniškiau. Nežinau, gal skambės keistai, bet klientai dažnai net neįsivaizduoja, kaip šis reikalas iš tiesų vyksta. Tai bandau paaiškinti paprastai, kaip draugui prie alaus.

Kodėl mes taip užsiciklinę ant mikroautobusų?

Klausiu visai be užuolankų – kodėl tik mikroautobusai? Juk yra vilkikai.

Vilkikai gerai, kai veži dvidešimt tonų. Bet apie asmeninius daiktus į Angliją – didelių mašinų logistika tampa košmaru. Žmonės laukia po tris savaites, kol surinks traileri. Mes važiuojam, kai pilnas. Kartais dviese su vairuotoju susėdam ir išriedam jau kitą dieną po skambučio. Ai, ir Londono centras su dvylikos metrų furgonu? Pamiršk. Mikroautobusas prasispraudžia ten, kur kiti net nepabando.

Ar mikroautobusas nėra per mažas, kai reikia daug daiktų pervežti į Angliją?

Klausimas teisingas. Vienam asmeniui gali pasirodyti maža. Bet mes nevežam fabriko įrangos. Vežam dėžes, lagaminus, baldus, dviračius. Į standartinį krovininį mikroautobusą telpa apie dvylika judėjimo dėžių, o jei protingai sudėlioji – daugiau. Buvom vežę studentų butą iš Kauno į Oksfordą. Studentai visada turi daugiau daiktų, nei galvoja. Du kartus važiavo mikroautobusas, bet vis tiek greičiau nei laukti vilkiką. O jei turi vieną sofą – tada per mažai vietos, kad apsimokėtų gabenti be kitų.

Kiek realiai ten tos vietos? Nes skaičiai internete visur skirtingi.

Čia bėda, nes kiekvienas matuoja savaip. Aš skaičiuoju pagal tai, kiek telpa praktiškai. Standartinis krovininis mikroautobusas turi apie dešimt kubinių metrų. Bet čia jei sudėta kaip tetris. Jei kažkas atneša porankinį fotelį, kuris "valgo" vietą – tada mažiau. Kartais pats paskui persidėlioju daiktus, nes vairuotojas Mantas sukrauna per greitai. Tai va, realybė tokia. Nesitikėk brošiūros skaičių – ten visada optimizmas per daug.

Kainos, terminai ir kiti skaičiukai

Kiek dabar maždaug kainuoja dežės nusivežimas į Londoną mikroautobusu?

Oi, tiesiai į akis – maždaug nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų už standartinę dėžę, priklausomai nuo sezono. Prieš Kalėdas viskas šokteli kokius dvidešimt procentų, nes skubama, o mikroautobusų mažiau. Vasarą gal ir pigiau. Bet mes neprekiaujam kilogramais, kaip DHL. Mes žiūrim, kiek daiktas... (bla, koks ten žodis... užima vietos). Kartais žmogus atsiveža dėžę, kuri sveria penkis kilogramus, bet viduje dviejų metrų ilgio žūklės kotas. Tada skaičiuojam kaip už didesnę.

Ar vežimas mikroautobusu greitesnis nei didesniu furgonu?

Taip, dažniausiai. Ne todėl, kad variklis galingesnis – greičiau todėl, kad neturim stovėti muitinėse po pusdienį su krūva kitų vilkikų. Mikroautobusas eina per tą pačią muitinę, bet procesas paprastesnis. Kartais, jei pasiseka, per Doverį pralekiam per keturiasdešimt minučių. O vilkikai ten gali pragaišti valandas. Aišku, jei Keleto tunelyje spūstis, tai jau nebesvarbu, ką vairuoji – stovi visi. Bet faktas – mažiau stovėjimo, daugiau judėjimo.

Kiek dienų dabar iš Lietuvos iki Anglijos durų?

Jeigu viskas pagal planą – trys keturios dienos nuo paėmimo iki pristatymo. Ne stebuklas, bet ir ne amžinybė. Buvo atvejų, kai iš Vilniaus į Londoną per dvi su puse dienos padarėme, bet tada vairuotojas beveik nemiegojo – nerekomenduoju. O buvo ir taip, kad Doverio uoste dėl audros keltai neplaukė pusantros paros. Siuntiniai vėlavo keturias dienas. Sakau klientams: keturios dienos, jei Dievas duoda. Jei duoda vėliau – atsiprašom.

Ar jei pilnas mikroautobusas – kaina mažesnė?

Logiškai galvotum, kad taip. Bet mes neturim tos sistemos, kur pildai traileri iki galo. Mes renkamės daiktus, kol pilna, ir važiuojam. Užimtumas padaro kainas stabilesnes, bet nebūtinai mažesnes kiekvienam klientui. Jeigu tu veži vieną sofą, kuri suvalgo pusę mikroautobuso – tu mokėsi daugiau nei trys žmonės po dėžę. Bet bendrai paėmus, pilnas transportas leidžia mums nenuostolingai važiuoti, o tai reiškia, kad galim siūlyti konkurencingesnes kainas visiems.

Kas tas dalinių krovinių pervežimas? Ar mikroautobusas irgi tai?

Tai vadinama dalinių krovinių pervežimu. LTL, jei domina tarptautiniai terminai. Mes lygiai taip ir darom – tavo siuntinys važiuoja su kitų žmonių daiktais. Tik mūsų mikroautobuse jie nestovi mėnesį kažkokiame skydo sandėlyje Belgijoje. Imi, susodinam, tiesiai į Angliją. Tai mažiau formalus būdas nei vilkikas, bet klientui dažnai patogesnis. Jei turi pilną namą – tada reikia pilno krovinio, o mes į tą nišą neatitinkam. Ne visi turi dvidešimt kubų daiktų.

Kaip čia viskas vyksta iš tikrųjų

Aš gyvenu kaime prie Panevėžio. Kaip man perduoti siuntinį, jei mikroautobusas iš Vilniaus?

Šiaip mes renkamės daiktus Vilniuje ir Kaune. Bet jei esi toliau – randam būdų. Kartais sutariam, kad atveši į artimiausią miestą. Kartais, jei yra keli klientai Panevėžio link, vairuotojas padaro lanką. Aišku, jei esi vienišas sodyboj ir pas tave vienas lagaminas – nesėsim specialiai, kuras neapsimoka. Tada bandome surasti kurjerį iki mūsų arba sutarti dėl perėmimo kitoje stotyje. Gyvenimas logistikoje toks: jei nori padėti klientui, turi būti išradingas.

Ar mano daiktai bus subadyti ar sugadinti, jei važiuoja su svetimais?

Gerbiamieji, jei matytumėte, kaip kai kurie vežėjai krauna... oi. Aš mačiau lagaminus mėtomus ant betono. Pas mus taip nėra, bet ne todėl, kad esam šventi. Buvom turėję situaciją, kai sunki metalinė dėžė sugadino šviesių kėdžių ratukus. Kėdės neatlaikė. Klientas supyko, ir teisiai. Dabar mes apsaugom viską antklodėmis, kartonu, kraunam sunkiausias dėžes apačion. Bet absoliuti nulinė rizika neegzistuoja. Ypač jei kas nors atneša netinkamai supakuotą veidrodį.

Ar telpa dviratis, du vejos žoliapjoviai ir dar kažkas į tą mikroautobusą?

Į klausimą atsakysiu kitaip: ar matei, kaip auklėtas vyras sudeda lagaminus? Dviratis – be problemų, tik nusiimk priekinį ratą (ai, ne, gal galinį... nusiimk vieną ratą, nesvarbu). Žoliapjoviai – irgi telpa, jei neužpyla likusios vietos benzino kvapu. Buvom vežę ir triratį, ir šunų narvus. Mikroautobuso privalumas yra ne tik kubatūra, bet ir lubų aukštis. Vilkikas temptų daugiau, bet negalėtum taip išmaniai sustatyti. Nors kartais žmonės atsiveža tokių gabaritų daiktų, kad net aš nustembu. Tada sakom: kitą kartą.

O jei man reikia ne į Londoną, o į Bristolį ar Birmingemą?

Mes dažniausiai važiuojam į Londoną, nes ten didžiausias susisiekimas ir daugiausia klientų. Bet į Birmingemą, Mančesterį, Livertpulį vežam nuolat. Tik į atokiausius kampelius – na, nepristatys tiesiai į kaimo trobelę Škotijoje, nebant mokėsi atitinkamai. Tada ieškom vietinio kurjerio. Anglija nėra tokia didelė: autostrada M6 nuvarai iš Londono į Birmingemą per kelias valandas. Kaina kils maždaug dvidešimčia procentų, jei ne sostinė, bet daug priklauso nuo siuntinio dydžio.

Ar aš galiu žinoti, kur yra mano siuntinys, kai jis jau pakeliui?

Gali skambinti vairuotojui. Nesiveliu – mes neturim tokių žvaigždžių GPS portalų, kur matai kiekvieną posūkį. Kartais ryšys prastas, ypač jei kerta kanalą. Bet iš esmės, jei mikroautobusas išvažiavo antradienį – jis ketvirtadienį ar penktadienį jau Anglijoj. Skambini man, aš skambinu Mantui, Mantas perskambina tada, kai sustoja. Tai ne Amazon Prime, bet veikia. Kartais klientai stresuoja dėl to, kiti supranta. Buvom planavę diegti sekimą, bet vis neišbrendam darbų sūkury.

Nesąmonės, kurios pasitaiko

Teisiuos – ar ne per brangu vežti vieną kėdę į Angliją mikroautobusu?

Jei tau ta kėdė sentimentali – sakykim, močiutės fotelis iš Raseinių – tada kaina antraeilis dalykas. Bet jei tai paprasta IKEA kėdė iš Vilniaus... atsakymas taip, per brangu. Geriau nusipirkti naują Bristolyje. Mes kartais atsisakėm klientų, kurie norėjo vežti dviratį, kurio vertė mažesnė nei pervežimas. Jeigu tai dalinis krovinys ir telpa kampelyje tarp lagaminų – imam. Bet kai kam nepatiko, kad esu atviras. Sakiau: ne, nereikia. Jie supykę išėjo pas konkurentus, kurie paėmė pinigus ir paskui vėlavo trim savaitėm. Daugelis tokių pasiūlymų – tuščias oras.

Kas būna, jei mikroautobusas sugenda pakeliui? Tarkim, Vokietijoje?

Būna. Buvo praėjusiais metais, kai autostradoje netoli Liubeko pakiro pavarų dėžė. Teko skambinti servisą, laukti, perkrauti dalį siuntinių į kito kliento draugo furgoną. Išgelbėjo situaciją. Klientai apie tai nesužinojo, jei neklausia smulkiai. Turim draudimą, bet jis nepadeda, kai turi penkiolika siuntinių, kurie turi būti Londone rytoj. Tada visi darom klaidų spaudime. Svarbiausia, kad vairuotojas liko gyvas. Kelios dienos vėlavimo... kartais nutinka, nors stengiamės, kad ne.

Ar buvo taip, kad siuntiniai tiesiog dingo?

Ne pas mus. Bet aš girdėjau iš kolegų, kad yra vežėjų, kurie surinkę dalinius krovinius tiesiog apsistoja Ispanijoj ir prekiauja siuntiniais kaip šrotu. Mes taip neveikiam. Mūsų didžiausia bėda buvo, kai dėžė nukrito per pakrovimą ir prasiskėlė – rūbai išsibarstė ant asfalto. Surinkom, supakavom į maišus, atvežėm. Klientė pravirko, kai pamatė maišus vietoj dėžės, bet viskas buvo viduje. Dingo – ne, bet apgadinimų pasitaiko kaip ir visur.

Kodėl kai kurie pervežėjai Anglijoje žada per tris dienas, o po trijų savaičių vis dar nėra siuntinio?

Nes jie meluoja. Surenka tavo kėdę, pakiša į kažkokį sandėlį Krokuvoj ir laukia, kol prisipildys furgonas. Tu skambinėji, jie sako "rytoj važiuoja". O ten dar trys kėdės ir skalbimo mašina. Tai labai paplitusi schema tarp pigių pervežimų į Angliją. Aš gal per atviras, bet noriu, kad žmonės suprastų: jei kaina šiknos nepraplatins – bus negerai. O jei dar nėra jokios raštiškos sutarties... tada prašau, nerasi net kam inkšti.

Ar teko gabenti ką nors, ką klientas "pamiršo" deklaruoti, ir ką tada darei?

Buvo toks atvejis prieš kokius penkerius metus, kai vaikinas atvežė dėžę, pasakė – knygos. Muitinė užklausė, atidarėm – cigaretės. Ne truputį, o pilna dėžė. Vairuotojas beveik neteko vežimo. Aš supyko, bet realiai kaltas klientas. Tada tas žmogus nebeturėjo mūsų paslaugų, aišku. Dabar klausinėjam kelis kartus, kas viduje. Jei jautiesi nesaugiai – atidarom drauge. Nes jei muitininkas randa kontrabandą mikroautobuse, sėdi ne klientas, o vairuotojas. Ir mano nervai jau nebegeba tokių staigmenų.

Anglija po Brexit ir kiti niuansai

Brexit pasikeitė kažkas iš esmės siuntinių logistikoje į Angliją mikroautobusais?

Pasikeitė popierizmas. Buvom įpratę važiuoti kaip į kaimyninę šalį, o dabar reikia muitinės deklaracijų, EORI numerių, prekių aprašymų. Mikroautobusas muitinėje tikrinamas maždaug taip pat kaip furgonas, bet procesas greitesnis, nes dažnai mažiau pozicijų. Klientai kartais pyksta: "Anksčiau taip paprastai buvo". Taip, anksčiau. Bet mes prisitaikėm. Turiu savo muitinį agentą, kuris ruošia popierius. Be jo – raizginys. Anglija dabar nebe ES, ir net jei veži asmeninius daiktus, gali prisireikalauti įrodyti, kad tai tavo naudoti batai, o ne prekybai skirti.

Ar reikia dabar kokio nors papildomo popieriaus, lyginant su vilkiku?

Žinok, nežinau ar čia viskas vienodai teisiškai, nes kai kuriose srityse vilkikai turi kitas procedūras dėl TIR karnetų ir panašių dalykų. Mes, kaip mikroautobusai iki 3,5 tonos, važiuojam pagal paprastesnę CMR schemą. Popieriai tie patys – važtaraštis, sąskaitos, deklaracijos. Bet jei esi juridinis asmuo ir siunti prekes – turi būti muitinės sandoris arba atstovas. Fiziniams asmenims lengviau. Tiesą sakant, šiuo klausimu aš gal per devyniasdešimt procentų tikras, bet jei klystu – pasitikslink su muitinės atstovu. Aš ne teisininkas, o vežėjas, tai daugiau apie praktiką, o ne įstatymų kiekvieną kablelį.

Ar muitinė labiau tikrina mikroautobusus nei furgonus?

Man atrodo, kad taip. Ne dėl to, kad esam blogesni, o dėl to, kad Anglijos muitinė žino – dalinis krovinys mikroautobuse dažnai būna "suglamžytas" nelegaliais daiktais. Buvom sustabdyti prieš dvejus metus – pilnas patikrinimas. Iškratė pusę siuntinių, šunys apuostė, viskas tvarkinga, bet praradom keturias valandas. Vilkikai eina per kitas juostas, jų daugiau, sistema jiems automatizuotesnė. Mes – amatininkai, rankų darbas. Kartais muitininkai smalsūs, paklausinėja. Bet jei popieriai tvarkingi – praleidžia. Tik nervai nėra iš plieno.

Ar gali mano siuntinys įstrigti pasienyje ar uoste?

Gali, jei tavo dokumentuose nesutampa svoriai ar aprašymai. Buvo atvejis, kai klientas parašė "elektronika", o viduj buvo senas radijo imtuvas. Muitininkui pasirodė, kad tai naujas pirkinys, norėjo mokesčių. Stovėjo dvi dienas. Doverio uoste, beje, keltai vėluoja dažniau nei norėtųsi. Jei keltas vėlavo ir tu pavėlavai į rezervaciją – lauki kito. Tai ne kosmosas, o logistika. Siuntiniai į Angliją mikroautobusu tikrai gali įstrigti, bet retai dėl mūsų kaltės. Dažniau dėl oro, keltų ar muitinės nuovargio.

Koks didžiausias siuntinys, kurį teko tempti į Angliją mikroautobusu?

Metalinė spinta, kurią klientas teigė išardęs. Atvažiavo – supakuota į foliją, bet vis tiek dviejų metrų aukščio. Įlipo kaip tetris, bet teko nuimti galines sėdynes. Vairuotojas tada važiavo be galinio vaizdo, tik per šoninius veidrodžius. Buvo siek tiek baisoka. Bet atgabenom. Palyginus su vilkikais, tai juokinga, bet mikroautobuso logistika į Angliją leidžia tokius dalykus, kai esi pasiryžęs improvizuoti. Aišku, dabar kai ko nebeimam. Reikia turėti ribas, nes kitą kartą pasiūlys pianiną.

Ar mikroautobusas gali atvažiuoti iki pat durų Anglijoje, jei aš gyvenu mažam miestelyje?

Mažuose miesteliuose taip, Londone – ne visada. Yra mokami srautai, aukščio ribojimai. Kartais privažiuojam iki kelių gatvių, o tada skambinam: "Sveiki, išlįskit su vežimėliu". Arba jei tai daugiabutis be lifto – pristatom iki laiptinės. Mes nesam stebukladariai. Buvom vežę į kaimą netoli Šefildo – kelias siauras, akmens tvoros. Mikroautobusas vos prasispraudė, bet prasispraudė. Furgonas būtų pasikabinęs veidrodį. Tai va, lankstumas laimi. Bet iki durų – ne visada, tai faktas.

Ką patartum žmogui, kuris svarsto – siųsti mikroautobusu ar naudotis paštu?

Jei siunti lagaminą asmeninių daiktų – paštas pigesnis, bet jie numes ir parimpys, kaip daro didelės korporacijos. Jei veši baldą, dviratį ar šešias dėžes – mikroautobusas. Mes tvarkomės kaip žmonės žmonėms. Kartais rašau žinutes vidurnaktį, nes vairuotojas dar vairuoja. Paštas neduos telefono numerio. Siuntinių pervežimas į Angliją mikroautobusu turi vieną minusą – didesnė kaina mažiems daiktams. Bet jei vertini ramybę ir tai, kad tavo daiktai neatsidurs ant laiptų su kaimynų paštomis – rinkis mus. Arba dar pagalvok.

Išvada

Tikėtis tobulybės nereikia. Aš pats per dvidešimt metų matau, kad jos nėra nei dideliam vilke, nei mikroautobuse. Bet siuntinių logistika į Angliją naudojant tik mikroautobusus leidžia dirbti žmogiškai – matyti klientą, girdėti, ką jis veža, reaguoti greitai. Jei rinksies mus ar kitus – tegu tai būna žmonės, kurie neslepia savo veido už svetainės formos. Saugoki daiktus ir neskubėk pasikliauti stebuklais. Kelias į Angliją – ne artimas, bet ir ne baisus, jei važiuoji su tais, kurie žino kelią.