Siuntinių į Angliją sekimas ir greitas pristatymas: ką patarčiau po 24 metų sandėliuose

Aš jau 24 metus kapstausi tarptautinių perkraustymų reikaluose. Pastaraisiais metais labai padaugėjo privačių siuntų į Angliją – žmonės siunčia daiktus vaikams, giminėms, o kartais beveik visą butą. Ir jeigu prieš dešimtmetį siuntiniai į Angliją ėjo savaitę, dabar greitas pristatymas gali užtrukti ir tik 2–3 dienas. Bet štai kur šuo pakastas – jei blogai supakuosite arba neteisingai užpildysite deklaraciją, joks sekimas nepamaišys, kai siunta įstrigs muitinėje. Aš papasakosiu, kaip yra iš tikrųjų, be tos saldainių popieriaus retorikos, kurią matote didžiuosiuose portaluose.

Pakavimas, popieriai ir pirmi žingsniai

Kaip reikia supakuoti siuntinį, kad jis nenukentėtų iki Anglijos?

Kartą vežiau dėžę su porcelianu, o klientas suvyniojo viską į laikraštį. Aišku, į Angliją nuvažiavo druska, o ne lėkštės. Dvigubos kartono dėžės yra minimumas. Kampus aš dar papildomai suklijuoju juosta, kad net oras neišeitų. Jei viduje yra skystis – na, supratot, šampūnas ar panašus losjonas – dėkite į du maišus, ne į vieną. Nes muitinė gali atidaryti pačiu netinkamiausiu kampu, ir tada jūsų chaoso niekas nepakels. Kietas viršus, šiokio tokios apsaugos viduje – štai visa taisyklė. Ai, dar svoris: jei viršijat 30 kg be įspėjimo, vežėjas gali atsisakyti paimti iškarto.

Ar galiu siųsti lietuvišką šakotį į Londoną draugei, ar muitinė nepagaus?

Maistas į trečiąsias šalis... JK dabar yra trečioji šalis, sorry. Šakotis – konditerinis gaminys, bet su dideliu riebalų kiekiu. Aš tiksliai nebežinau, ar jis patenka į leistinų sąrašą... Draugė gaus siuntą, bet jeigu muitininkas bus blogos nuotaikos, gali paprašyti išmesti arba sumokėti papildomai. Jau geriau siųsti neišpažįstamą pavidalą – supjaustytą, supakuotą į vakuumą, su komercine sąskaita-faktūra. Ir vis tiek, atvirai, rizika yra. Reali situacija: pernai ponia siuntė varškę sūnui. Varškė. Neišgyveno net iki Vokietijos. Tai jeigu jau siunčiate maistą, geriau džiovintus grybus ar šaknis. Ir viską deklaruokite kaip „dried confectionery“ – taip bent jau saugiau nei atviras pyragas.

Kiek dažniausiai kainuoja siųsti 20 kg dėžę į Briminghamą?

Žiūrėkit, kainos – tai kaip orai. Šiandien gali būti 35 eurai, rytoj – jau 50. Nes priklauso nuo sezono, kurjerio ir to, ar turime tuščią vietą mašinoje. Realiai, jei siunčiate per stambų tarpininką, 20 kg į Briminghamą (oi, Birminghamą – nors angliškai rašoma taip, bet mes gi kalbame lietuviškai) – kaina svyruoja nuo 40 (oi, šiandien gal jau nuo 45) iki 70 eurų. Jei važiuoja tiesioginis transportas ir renkamės part-load, bus pigiau. Jei avia – brangiau. Aš klientams sakau: jei ne gimtadienis rytoj, rinkitės ekonominį variantą. Sutaupysite porą kavų Londono kainomis. Ir dar – nevežkite brangenybių neapdraustų.

Kokius popierius reikia pridėt prie siuntos į JK, aš nebežiūriu tos pačios informacijos?

Brexit viską apvertė. Anksčiau – lipdukas. Dabar reikia muitinės deklaracijos, sąskaitos su vertėmis eurais, prekių kodų, gavėjo telefono anglišku formatu. EORI kartais klausia, bet jei privati siunta – nereikia... (ar nereikia? Kai kuriems agentams prisiūlo, oi ne, jei ne komercinis kiekis – tada gal ir ne) – geriau pasitikrinkite su vežėju. Aš dar pridedu packing list'ą. Jeigu muitininkas atidarys dėžę su kojinėmis ir ten bus rašoma tik „drabužiai“, jis žinos, kad ne švartas. Smulkmenos, bet padeda praeiti greičiau. Dokumentai – pusė darbo, prisiminkite tai.

Ar galiu ranka užrašytą etiketę priklijuot, ar būtina spausdinti?

Ne, ne ir dar kartą ne. Rankraštis – tai mirtis jūsų siuntiniui. Būna, kad klientas gražiai išrašo markeriu, bet Anglijos rūšiavimo centruose skeneriai skaito brūkšninį kodą. Jei jo nėra, žmogus turi vesti ranka. O ten žmonės skuba. Kartą siunta išėjo su ranka rašytu adresu į „Londan“ – taip, su „a“ – ir paskui stebėjimasis, kur dingo. Spausdinkite lazeriniu spausdintuvu, ne rašalu, nes rašalas tirpsta nuo drėgmės. Taip, tai kainuoja porą centų, bet etiketė turi būtai (būti) įklijuojama į aplanką arba bent jau apsaugota nuo lietaus. Aš rekomenduoju kloti ne per brūkšninį kodą. Ir dar – nepamirškite telefono numerio. Be jo kurjeris dažnai net nebando skambinti.

Sekimas – kur žiūrėti ir ką reiškia tie kodai

Kur tiksliai galiu pažiūrėt, kur mano siuntinys yra dabar, nes tie kodai mane išmuša iš proto?

Sekimas vyksta per vežėjo portalą. Jei siuntėte per mus, kodas ateina į paštą. Įvedate į svetainę – ir matote istoriją. Bet JK sistemose kartais mūsų kodas persiverčia į vietinį, pavyzdžiui, į Royal Mail arba DHL lokalinį numerį. Tada reikia žiūrėti per originalų portalą, o jei siunta jau Anglijoje – per gavėjo kurjerio puslapį. Aš pats kartais pasimesdavau pirmais metais... nežinau, kodėl jie taip sudėtingai susiveda. Svarbiausia: neskubėkite panikuoti penktadienio vakarą. Dažnai būna, kad sistema atsinaujina tik pirmadienį ryte. Sekimas gyvas, bet ne realiu laiku kaip taksi. Kartais vėluoja pusdienį, kartais visą parą. Tai normalu, nors erzina.

Kodėl sekimo numeris rodo, kad prekė paliko Lenkiją, o tada trys dienos jokios informacijos?

Aha, klasika. Tai vadinama „juodąja skylė“ tarp mūsų ir Jungtinės Karalystės. Siunta iš Lenkijos važiuoja per Vokietiją ar Nyderlandus, laukia vietos kelyje į Angliją, paskui dar keltas ar tunelis. Tris dienas nieko nėra – reiškia, ji juda, bet nėra skenavimo taškų. Blogiausia, kad žmonės skambina kasdien. Aš suprantu jaudulį, tikrai. Bet sistema rodo tik tada, kai kas nors nuskenuoja. Tunelyje per Lamanšą skenuojasi retai. Jaučiatės pastatytas prie sienos? Normalu. Aš irgi nekenčiu tos tuščios eigos. Parašykite vežėjui, kad patikrintų vidinį registrą – ten kartais matosi daugiau nei jums duoda viešai. Ir dar – tai nepraradimas, tik tyla.

Ką reiškia „customs clearance in progress“ – ar čia jau blogai ar normalu?

Normalu, bet gali būti blogai, jei trunka per ilgai. Šis kodas rodo, kad UK muitinė tikrina popierius. Jei siunta nekomercinė, praleidžia per kelias valandas. Jei su elektriniais prietaisais – gilesnė tikrinimo zona. Kartą savaitę stovėjo siunta. Paaiškėjo, kad klientas įrašė vertę 5000 eurų vietoj 50. Muitininkai pagalvojo, kad auksas. Teko aiškintis. Tai „customs clearance“ nereiškia, kad blogai. Reiškia – pasižiūrėkite į deklaraciją dar kartą. Jei ilgiau nei keturios dienos – tada jau imkitės skambučių, o ne laukite stebuklo be budėjimo.

Ar Anglijoje pristatinėja tik Royal Mail, ar dar kas nors vežioja iš Lietuvos?

Ne tik Royal Mail, iš viso tolo. Iš Lietuvos siuntos keliauja per mūsų partnerius – DHL, DPD, UPS. Royal Mail ima mažesnius siuntinius iš paštomatų, bet didelė dėžė dažniausiai pasiekia duris per DPD ar specialų partnerį. Aš mėgstu DPD, nes jie fotografuoja prie durų. Royal Mail kartais tiesiog meta į pašto dėžutę. Priklauso nuo kanalo. Jei greitas pristatymas į provinciją – DHL geriau pasiekia kampus. Miestuose – Royal Mail tvarkingai. Kaimuose kartais atveža mikroautobusu, kurio vairuotojas jau pažįsta visą gatvę iš atminties. Tai toks gyvas procesas.

Ar per lietuvišką vežėjų svetainę galėsiu matyti, kada siunta pasieks Bristoli, ar ten atskiras portalas?

Jei vežėjas normalus, viskas bus vienoje vietoje. Bet kai siunta persimauna į vietinį paskirstymo tinklą Anglijoje, mūsų svetainė kartais rodo tik iki sienos. Bristolio centre – jau kitas kodas. Tada geriau naudotis universaliąja platforma, pavyzdžiui, 17track, arba tiesiai klausti mūsų. Aš siunčiu tiesioginę nuorodą į JK partnerio puslapį, jei matau, kad mūsiškėje sustojo. Realiai, sekimas per lietuvišką portalą veikia maždaug 80 procentų kelio. Likusieji 20 – tai Anglijos vidaus logistika. Ir nepykite, kad svetainė lėta; kartais serveriai miega, o siuntos – ne. Šiaip radau gudrybę: jei nukopijuojate numerį ir įvedate į Google su žodžiu „track“, dažnai pats išmeta naujausią vietą.

Greitas pristatymas – kiek tai realu ir kiek kainuoja

Kiek realiai trunka greitas siuntimas į Mančesterį, jei aš moku už ekspresą?

Ekspresas per Europą dažnai reiškia 48–72 valandas nuo sandėlio iki sandėlio. Iš Lietuvos į Mančesterį – realiai dvi darbo dienos. Trečią dieną jau pristatymas. Bet aš sakau „realiai“, nes buvo atvejis, kai pirmadienį išsiųstas siuntinys pasiekė trečiadienį vakarą, bet gavėjas gavo tik ketvirtadienį, nes vietinis kurjeris nepataikė laiko. Greitas pristatymas į Angliją nereiškia, kad paskambins į duris lygiai po 48 valandų. Tai reiškia, kad jis bus prioritetinis kelyje. Šventiniu laikotarpiu čia gali stringti net express. Aš rekomenduoju nepasakoti gavėjui konkrečios valandos. Geriau sakykite „šia savaitę“ – ramiau bus visiems.

Kas yra pats greičiausias būdas nusiųsti dokumentus į Londoną, kad ryt jie būtų ten?

Avialinija. Ne žemės transportas – per vėlai. Yra paslauga „next flight out“ – dokumentai pakyla artimiausiu lėktuvu, o Londone juos pasitinka kurjeris. Kainuoja nemažai, bet kitą rytą – jau ant stalo. Alternatyva – EXPRESS kurjerinis oro siuntimas per DHL. Jei išsiuntėte antradienį iki 14 val., trečiadienį per pietus Londonas jau gauna. Aš asmeniškai tokiam reikalui renkuosi ne trumpąjį kelią per Lenkiją, o tiesioginį oro koridorių. Svarbu – dokumentai turi būti kietuose vokuose, ne minkštuose, nes minkšti vokai voliojasi rūšiavimo mašinose. Ir nepamirškite EORI... oi, čia ne prekė, dokumentams EORI nereikalinga. Pamirškite paskutinį sakinį. Tiesiog nuneškite iki kabineto.

Ar tas „2-3 dienų pristatymas į Angliją“ ne vien tik reklaminė frazė?

Marketingas? Iš dalies taip, bet iš dalies ir tiesa. Kai kurie žaidėjai rašo „2–3 dienos“, turėdami omeny darbo dienas, be muitinės vėlavimų, be klaidingų adresų. Realybė – 3–5 dienos dažniausiai. Jei pasirinkote ekonominį variantą, tai tikrai ne 2–3. Jei express su oro transportu – tada taip, galima. Aš klientams niekada nežadu dviejų dienų, net jei partneris žada. Verčiau pasakau 4–5 ir tada džiaugiamės, jei ateina anksčiau. Anglijoje būna streikai, rūkas oro uostuose, panašių problemų. Tai tie skaičiai – idealus scenarijus. Aš jau tiek metų dirbu, kad žinau: kuo mažesnės lubos pažadėtos, tuo didesnė laimė gavus anksčiau.

Kuo skiriasi DHL ir tokios lietuviškos įmonės kaip jūsų, kai veža į Naująjį Castle?

DHL turi savo lėktuvus ir terminalus. Mes – partneriai, renkamės geriausią maršrutą. Jei siunčiate į Newcastle upon Tyne, DHL bus greičiau tiesioginiu oru. Mes galime tą patį, bet lanksčiau – paimsime iš namų, supakuosime, užpildysime muitinę. DHL reikia atnešti į terminalą arba mokėti už paimimą. Mūsų kaina dažnai žemesnė per jungiamuosius reisus. Be to, pas mus telefonu atsako žmogus, ne robotas. Nors paskutinį kartą robotas pas DHL irgi erzino. Tai vėlgi – jei vertinate servisą ir mažesnę kainą, lietuviškas tarpininkas. Jei absoliutus greitis – DHL. Abu variantai turi teisę gyvuoti, tik rinkitės pagal kišenę ir nervus.

Ar verta mokėt papildomai už skubų delivery į Liverpulį, jei ten drabužiai, o ne vaistai?

Drabužiai nesugenda. Rimtai. Jei tai ne vestuvinė suknelė rytdienai, nereikia mokėti dvigubai. Liverpoolas yra vienas iš tų uostų, kur laivai ir taip plaukia dažnai. Ekonominis variantas ten atkeliaus per 4–6 dienas. Už express mokestį sutaupysite dvi dienas. Ar tos dvi dienos vertos keturiasdešimties eurų? Atsakymas akivaizdus. Bet jei ten vaistai, dokumentai ar suvenyras gimtadieniui, kurį žmona jau ruošia – tada taip, verta. Aš pats klientams sakau: jei tai nekvepia, neišsimpuola, nesugenda – siųskite ekonomiškai. Anglijos keliai ir taip geri, drabužiai atvyks švarūs. Jei balti marškiniai – dėkite į maišą, nes tuneliuose būna dulkių. Bet pristatymo greitis čia visai ne prie ko.

Mano siunta užstrigo muitinėje – kaip ją ten iškrapštyti greičiau?

Pirmiausia neskambinkite muitinei tiesiogiai – jie nepriima skambučių iš fizinių asmenų taip lengvai. Skambinkite savo vežėjui. Jei trūksta dokumentų, pasiųskite momentu. Kartais reikia tikslinti prekės aprašymą – pavyzdžiui, „elektronika“ netinka, reikia „Bluetooth speaker, 2 kg, made in China“. Turėjau situaciją, kai siunta laikė penkias dienas, nes buvo parašyta „dovana“. Muitininkas atsisakė tikėti, kad dovana yra keturios vinilinės plokštelės. Teko deklaruoti tikrąją vertę. Greičiausias būdas – pateikti visas sąskaitas, PayPal pavedimų kopijas. JK muitinė dabar labai jautri dėl Brexit. Kuo aiškesnė dėžutė su skaičiais ir kodais, tuo greičiau paleis. Ir nebandykite meluoti – jie jau matę viską.

Kai kas nutinka ne taip, kaip žadėjo (ir tai normalu)

Draugės siunta dingo tarp Kauno ir Londono – kur pirma ieškot?

Kvaila mintis, bet pirmiausia patikrinkite, ar tikrai draugė perdavė siuntą vežėjui. Būna, kad dėžė stovi koridoriuje tris dienas, nes „pamiršo paskambinti ir pranešti“. Jei tikrai perduota, rašykite el. paštu su numeriu – skambučiai dažnai nukeliauja į balą. Tada vežėjas tikrina vidinį registrą: iš Kauno sandėlio į Lenkijos terminalą, iš ten į, na, gal Vokietiją. Turėjau atvejį, kai siunta buvo palikta greta kito kliento dėžių Klaipėdoje. Tiesiog nepakrauta. Dešimt dienų niekas nepastebėjo. Ir tai didelė įmonė. Pradėkite nuo vežėjo, tada – nuo tarpininko. Nereikia šauktis policijos pirma – jie nieko nedarys, kol nepraeis mėnuo. Dažniausiai randasi saugyklos kampe.

Ar tiesa, kad kai kurie tarpininkai pameta dėžes sandėlyje ir tada nutyli?

Taip. Ne visi, bet taip. Yra mažų biurų, kurie priima siuntas į virtualų adresą, o turi dvidešimt kvadratinių metrų sandėlį Kauno pašonėje. Kalnas dėžių, jokios eilės, vienas darbuotojas, kuris rūko kieme kas pusvalandį. Pametama, pamirštama. Tada klientui sako: „Gal muitinė sulaikė?“ – tai pigi strategija nukreipti dėmesį. Aš nepuolu visų kaltinti, bet kai kuriuos pažįstu asmeniškai. Patarimas: jei siuntinių į Angliją sekimas ir greitas pristatymas jums rūpi, rinkitės vežėją, kuris turi realų terminalą arba bent vaizdo stebėjimą. Apie tokius nutylėjimus sužinosite internete – skaitykite kitų klientų atsiliepimus. Tik nepirkite paslaugos vien pagal kainą iš neaiškaus Facebook puslapio. Nebus taupumo.

Ką reiškia „attempted delivery“, jeigu bute niekas nebuvo ir skambučio irgi nebuvo?

Tai reiškia, kad vairuotojas nenorėjo lipti iš mašinos. Atsiprašau, bet taip būna. „Attempted“ JK sistemoje dažnai reiškia „mašina pravažiavo gatvę“. Kartais jie tikrai bandė, bet neturėjo telefono numerio. Kartais skambutis nepasiekia, nes lietuviškas numeris su plius 370 pradžia irgi juos glumina. Jei matote tokį statusą – skambinkite vietiniam kurjeriui nedelsiant. Pasakykite, kad esate namie. Paprašykite dar vieno bandymo rytoj. Jei nepaskambinsite, siunta grįš į vietinį terminalą, o tada – atgal į Lietuvą per savaitę. Tai pinigų ir nervų švaistymas. Buvau Londone, kai kurjeris net nepasibeldė – radau lipduką pašto dėžutėje. Nemalonu. Skambinkite ir kirskite klausimus be gėdos.

Ar galiu pasikeisti gavėjo adresą Birmingame, jei siunta jau iškeliavus iš Lietuvos?

Iš Lietuvos – tai iš Muitinės sąjungos. JK nebėra sąjungoj, taigi jei siunta jau važiuoja į keltą, pakeisti adresą galima, bet mokama. Reikia kreiptis į vežėją, o jie – į partnerius Birmingame. Papildomai kainuos 15–30 eurų. Jei siunta jau išleista į paskutinį kilometrą – vargu. Tada siūlau paskambinti gavėjui, kad jis susisiektų su vietiniu terminalu. Turėjau atvejį: pakeitėme adresą iš Birmingham centro į Solihullą. Praėjo. Bet tai buvo prieš pristatymo dieną, ne tą pačią sekundę, kai dėžė jau autobusiuke. Kuo vėliau bandote keisti – tuo mažesnė tikimybė. Ir ne visos kompanijos tai daro. Kai kurios tiesiog atšaukia ir prašo siųsti iš naujo. Brangiausias variantas.

Kokia rizika, kad siuntinys bus sulaužytas, jei aš pakuoju į max bangų dėžę?

Didelė. Bangų kartonas – šventas dalykas buityje, bet jokiu būdu ne logistikoje. Jis sulimpa nuo drėgmės, nuo svorio, nuo stūmimo. Turėjau atvejį: klientas supakavo į didžiulę dėžę su užrašu „vaikų žaislai“. Atkeliavo į Angliją kaip trapecija. Jei viduje krištolas – jis trupės. Jei drabužiai – bus raukšlių gyvatynas. Rizika ne tik sulaužymas, bet kad subyrės pati dėžė. Terminaluose kartais leidžia konteinerius iš dviejų metrų aukščio. Ne dėl pykčio – tiesiog taip vyksta darbas. Imkit dvigubo sluoksnio dėžes, net jei dvidešimt procentų brangiau. Arba paprašykite, kad vežėjas perpakuotų. Mes taip darome už simbolinį mokestį. O bangų dėlai – tik viduje, kaip užpildas, o ne kaip siena.

Ar be draudimo galima siųst elektroniką į Angliją, kai pakuotė tvirta?

Galima, bet aš asmeniškai nerekomenduoju. Elektronika jautri ne tik smūgiams, bet ir elektrostatinėms problemoms. Be to, jei keltas per Lamanšą kresteli per audrą – pakankamai dramatiška, bet realu. Draudimas kainuoja 2–5 procentus siuntos vertės. Jei vežate telefoną vertą 800 eurų, tai 16 eurų už ramų miegą. O jei be draudimo dėžė pradingsta – vežėjas mokės pagal standartines taisykles, dažnai kelis eurus už kilogramą. Tada gausite 60 eurų už 800 vertės daiktą. Skamba teisingai? Ne. Tvirta pakuotė saugo nuo trupėjimo, bet nedraudžia nuo vagysčių ar potvynių sandėlyje. Daug elektronikos pasiekė Angliją sveika... bet man nervų neverta. Geriau apsidrausti kvailai, nei gailėtis vėliau protingai.

Kodėl kartais į Angliją siunta važiuoja ilgiau nei į Nyderlandus, nors atstumas panašus?

Brexit. Vienas žodis. Nyderlandai – ES, Anglija – jau ne. I Nyderlandus siuntinys važiuoja kaip viduje: nėra sienos. Į Angliją – privaloma muitinė, duty declarations, inspekcijos. Dar pridėkite keltą arba tunelį. Automobiliai laukia eilėje, ypač jei prasideda papildomi tikrinimai. Nors atstumas fiziškai panašus, logistinis skirtumas milžiniškas. Nyderlandai yra tranzitas į Europą, Anglija – sala. Tenka kraustytis iš vieno transporto į kitą. Siuntinių į Angliją sekimas ir greitas pristatymas dažnai vėluoja ne dėl mūsų tingumo, o dėl sienos formalumų.