Siuntinių gabenimas mikroautobusu – greitas pristatymas Anglijon

Štai koks scenarijus: skambina klientas iš Kauno, sako, kad reikia šią savaitę nuvežti tris dėžes į Birmingemą. Klausi, kuo skubėti, o jis atsako, kad ten jo brolis laukia dokumentų ir dar šilčių pietų. Tokių pokalbių mano kabinete – kasdienybė. Jau dvidešimt ketverius metus žiūriu, kaip keičiasi siuntinių gabenimas mikroautobusu į Angliją, ir galiu pasakyt vieną dalyką: kai reikia greito pristatymo Anglijon, kartais mažas mikriukas lenkia didžiąsias korporacijas. Kodėl? Nes jis lankstesnis, važiuoja tada, kai reikia tau, o ne pagal grafiką, kurį sudarė biuras Berlyne. Šiame tekste nepuoselėsiu iliuzijų – atsakysiu taip, lyg sėdėtumei priešais mane ant odinės sofos.

Greitis ir pinigai – ką realiai gausi

Kiek dienų trunka siuntinių gabenimas mikroautobusu į Angliją?

Paprastai iš Vilniaus iki Londono – trys, keturios dienos. Būna ir dviejų, jei vairuotojas jau stovi pakeliui ir turi tik tave pasikrauti. Bet realiai skaičiuok keturias. Aš visada sakau klientams: planuok keturiom, o jei ateina anksčiau – šventė. Kartais orai prie Baltijos jūros sugadina reikalus, kartais keltas vėluoja. Nebūna taip, kad visada idealiai. Didžiosios kompanijos kartais greičiau, bet jos paima tavo dėžę, nusiveža į skyrių, ten rūšiuoja, vėl krauna. Mikroautobusas tiesiog važiuoja. Dienos tikslumas priklauso nuo to, ar vežėjas renkasi krovininį keltą, ar keleivinį, bet galutiniame taške mikriukas laimi lankstumu.

Tai ar tikrai greitesnis pristatymas Anglijon nei su DPD ar kuo panašiu?

Žiūrėk, jei šiandien penktadienis ir tau reikia pirmadienį – tik mikroautobusas. Kurjerinės tarnybos turi terminus, grafikus, centralizuotus terminalus Hamburge. Mikroautobusas gali išvažiuoti rytoj penktą ryto. Nebandau čia nieko parduoti, tiesiog faktas: kai skubi, mikriukas yra mikriukas. Kita vertus, jei tau neparūp, kada atvažiuos, ir svarbu, kad būtų pigiau – kurjeris kartais laimi kaina. Bet greičio prasme? Mažesnis transportas, mažiau rankų, mažiau sandėlių. Tiesus ryšys tarp taško A ir taško B. Tik reikia rasti patikimą vairuotoją, o ne tą, kuris pažada ir dingo dviem savaitėms.

Kokia reali kaina gabenti standartinę dėžę iki Londono?

Šiuo metu – jei tai bus viena standartinė kelioninė dėžė, apie 80–110 eurų. Kiti ima šimtą dvidešimt, kai kurie mažiau, jei mašina važiuoja pustuščia ir reikia užpildyti. Priklauso nuo kuro kainų, kurios, tiesą sakant, šiomis dienomis šokinėja kaip zuikiai. Štai praėjusį mėnesį skambino klientas iš Panevėžio, vežėm keturias dėžes – išėjo po devyniasdešimt eurų už vienetą. Bet buvo ir toks atvejis, kai vyrukui tik viena nedidelė dėžutė (o gal buvo dvi, dabar jau neprisimenu tiksliai) – paėmė šešiasdešimt. Taigi nėra vienos lentelės, bet maždaug tokie pinigai.

Ar kaina mažesnė, jei mikroautobusas važiuoja pilnas?

Teoriškai – taip. Praktikoje – irgi dažnai taip, bet ne visada. Kai mašina pilna, vežėjas jau yra sukomplektavęs biudžetą, ir tavo dėžė – kaip vyšnia ant torto. Tuomet gali derėtis. Bet jei jis turi tik tave ir dar tris mažas siuntas, o kuras brangsta, tai net pilnas mikroautobusas gali neatpirkti maršruto. Mačiau atvejų, kai klientas manė, kad važiuojant pilnam kaina turi būti pusė, o vairuotojas sako – ne, broli, man reikia dviejų šimtų vien tik keltui. Realybė tokia: geriau klausti konkrečios dienos, o ne spėlioti. Kiekvienas reisas skirtingas kaip sniego gniūžtės pavidalas.

Pakavimas ir paruošimas – nes čia visi daro klaidas

Ar galiu tiesiog suversti daiktus į maišus, ar būtinos dėžės?

Dėžės. Maišai plyšta. Ypač tie dideli juodi šiukšlių maišai – aš juos pavadinčiau siuntų katastrofa laukiančia įvykti. Prieš kelerius metus viena ponia iš Alytaus atsiuntė televizorių į Oksfordą. Gražiai įsivyniojo į antklodes. Atvažiavus ekranas buvo kaip voratinklis – akmenukai ant krovininio denio, viskas juda. Supakuok į dvigubas kartonines dėžes, apvyniok burbuline plėvele. Vairuotojas nėra tavo asmeninis pakavimo meistras. Tavo daiktai keliauja šalia kitų dėžių, kurios juda. Kuo tvirčiau, tuo ramiau. Ir taip, ant kiekvienos dėžės rašyk adresą Anglijoj didžiosiomis raidėmis. Nepatingėk.

Ką daryti, jei siunčiu elektroniką – ar pakanka vien tik dėžės?

Reikia. Jei kompiuteris ar televizorius – originali dėžė idealu, jei neturi, naudok bent dvigubą dėžę ir putas. Žmonės dažnai krauna tech į standartinę dėžę, aplinką užkloja drabužiais. Drabužiai nesulaiko smūgių. Buvo atvejis, kai vežėme seną konsolę į Bristolį. klientas prisiminė pakeliui, kad ten kietasis diskas. Prisiminėme per vėlai (o gal aš prisiminiau per vėlai – nesvarbu). Elektronika nemėgsta vibracijos. Įvyniok į plėvelę, pažymėk "atsargiai". Vairuotojai stengiasi, bet aiški informacija niekada nepakenkia.

Turiu dėžę, kuri turbūt sveria keturiasdešimt kilų. Ar vairuotojas supyks, ar paims?

Hmm. Oficialiai? Priimtiniausia iki 25–30 kg. Neoficialiai? Na, sveiko proto ribose. Mačiau, kaip žmonės atneša dėžę trigubai didesnę nei leistina, ir stebisi, kodėl vairuotojas rūksta iš nosies. Jis vienas. Jis turi ją pakelti, perkrauti, vėl pakelti. Jei turi didelę spintą – ardydyk. Jei turi knygų dėžę, kuri sveria keturiasdešimt – geriau skaidyk į dvi. Nežinau, ar yra griežtas įstatymas vienai siuntai, bet praktiškai – jei vairuotojas negali vienas pakelti, problema. Mikroautobusai turi irgi svorio limitus tilteliuose. Nors realybėj daugelis to nepaiso, aš rekomenduoju protingai. Tavo nugara ir vairuotojo nugara – abiem bus lengviau.

Ar tikrai reikia ant kiekvienos dėžės rašyti tą adresą? Negaliu tiesiog nurodyti vieną kartą elektroniniu?

Taip, ir ne tik rašyti, bet lipnia juosta apsaugoti nuo trynimo. Aš sakau: lipdukai iš visų pusių. Buvo situacija, kai dėžė nukeliavo į Mančesterį vietoj Birmingemo, nes adresas buvo nuplaunamas ant šviesaus kartono. Lietaus. Mirkę. Nebesimato. Vairuotojas turi dvidešimt dėžių, jis neatsimininės tavo veido. Telefonas ir pašto kodas – svarbiausia. Anglijoj pašto kodai gyvybiškai svarbūs. EC1V 4AB – jei suklysi vienu skaitmeniu, siunta atsidurs kitam gale miesto. Ir dar parašyk savo telefoną bei gavėjo telefoną. Du kontaktai, ne vienas. Aš tai kartoju kaip mantrą, bet vis tiek kas trečias pamiršta.

Kas vyksta kelyje ir pasienyje

Po Brexit turbūt viskas pasikeitė. Ką dabar reikia pildyti? Neseniai siunčiau pirma kartą ir visai pasimečiau. Popieriai?

Reikia. Čia jau nebe ta laisva erdvė kaip anksčiau. Turi būti pakavimo lapas – kas yra viduje, svoris, vertė. Jei prekės naujos – sąskaita faktūra. Muitinė žiūri atidžiau nei anksčiau. Aš pats kartais pasimesdavau su tais kodais, ne visada žinau, ar reikia EORI numerio mažoms asmeninėms siuntoms. Pasieniečiai kartais prašo, kartais ne. Esmė – neturi būti jokio "parduotuvės dovanų" rašymo, jei tai naujas daiktas. Būna, kad žmonės bando apeiti mokesčius, o tada siunta stringa savaitę Calais. Sąžiningai parašyk turinį, nurodyk svorį, ir bus greičiau. Nebandau čia būti muitinės brokeriu, bet šito nepaslėpsi – po 2021 metų viskas pasikeitė.

Kas bus, jei muitinėje atidarys mano dėžę?

Atidarys. Pamatys. Ir jei viduje chaosas – pradės klausinėti. Kartais patikrinimai atsitiktiniai, kartais dėl kažko įtartino. Tavo darbas – turėti sąrašą, kas yra viduje. Mačiau, kaip atidarinėjo dėžę su keramika – nes kvapo nebuvo, o rentgenas parodė kažką tankaus. Delstas – pusdienis. Realybė tokia, kad kai kurios įmonės skelbiasi "100% praeis be patikrinimo" – tai melas. Visada yra rizika. Jei veši maisto produktus ar augalus – ten išvis atskira istorija. Geriau to nedaryti. Atsidarys, pamatys tavo rūbus ir batus – uždarys ir paleis. Bet jei slepi kažką neleistino – tuomet jau ne manęs klausk.

Ar vairuotojas stos prie mano durų Anglijoje, kaip pas kurjerį, ar turiu kažkur važiuoti?

Oi, kad norėtumsi. Filmuose viskas kitaip. Dažniausiai vairuotojas turi terminalą arba susitikimo tašką. Pavyzdžiui, mano nuolatinis maršrutas baigiasi Rytų Londone, netoli Stratfordo. Ten žmonės atvažiuoja pasiimti. Jeigu gyveni už trisdešimties mylių – mokėsi papildomai, arba pasiimsi pats. Buvo atvejis, kai klientas gyveno Edinburge – ten jau kita kaina, mikriukas nevažiuoja. Taigi neplanuok, kad į duris pasibelš vyrukas su kepure. Nors kartais, labai retai, jei maršrutas leidžia, gali ir privažiuoti. Bet neprisižadėk sau to. Geriau aiškiai paklausk vežėjo, koks yra galutinis taškas.

Kaip žinoti, kad mano siuntinys tikrai iškeliavo, o ne tik pažadėta "kitą savaitę"?

Tai milijono vertas klausimas. Yra tokių vežėjų – pažada pirmadienį, paskui trečiadienį, paskui sako, kad mašina sugedo. Aš šitą matydamas kraujuoju ausimis. Paprašyk nuotraukos savo dėžės mikroautobuso salone. Normalus vairuotojas nufotografuos. Arba klausk vaizdo įrašo iš muitinės. Jei žmogus tikrai turi krovinį ir veža, jis gali parodyti. Jo kalbos "rytoj tikrai" neturi trukti savaitę. Aš žinau vieną firmą... na, nevardinsiu, bet jie du mėnesius žadėjo išvežti sofą. Mikroautobusai, kurie tikrai vyksta, turi datą. Tikslią datą. Ir jei jie jau pilni – sako, negaliu, kitas reisas po trijų dienų. Jei girdi tik "galbūt" – bėk.

Kai situacija nepavaldi planui

O jei gavėjas išėjo į darbą tą dieną, kai atvažiuoja mikriukas? Kas tada, padės? Laikys?

Tada prasideda laikymas. Vairuotojai nėra sandėliai – jie neturi kur palikti tavo dėžės savaitę. Kartais sutinka palaikyti dieną kitą, bet už tai paprašys pinigų. Buvo situacija, kai Londone gavėjas išsiruošė į Paryžių būtent tą savaitgalį. Teko ieškoti saugaus garažo Rytų Londone. Ne visi jie saugūs. Geriausia – derėtis dėl atsiėmimo datos realistiškai. Jei negali pasiimti – sutark, kad kažkas kitas paims su dokumentu. Neleisk siuntai pakimti tarp stotelių nesuglausdamas plano. Mikroautobusai neturi atsarginių kambarių, kur galėtų sandėliuoti tavo mantą be rūpesčių.

Ar mano daiktai apdrausti, jei kelyje kas nutiks?

Formaliai – taip, pagal CMR konvenciją. Praktiškai – gausi kelis eurus už kilogramą, o tai juokas. Jei veži seną kompiuterį, kuris sveria dešimt kilogramų, gausi maždaug tiek, kad nusipirktum picą. Ne kompiuterį. Jeigu siuntinys vertingas – drausk atskirai, papildomai. Aš tai sakau kiekvienam, bet daugelis skuba ir pamiršta. Realybė yra tokia, kad vairuotojai stengiasi, jie nenori nuostolių, bet duobės kelyje pasitaiko. Pats mačiau, kaip griovėje pribyrėjo dėžių. Niekas dėl to nepasikeis – kelyje visko būna. Tiesiog apsidrausk pats, jei bijai. Blogiausia, kai žmonės mano, kad "visa tai padengia kažkas kitas". Ne. Ne visada.

Ką daryti, jei dėžė atėjo, o viduje skaldyti daiktai?

Pirmiausia – fiksuok iškart. Nuotraukos, kol vairuotojas dar šalia. Jei paleidi jį, o paskui skambini – gali užmiršti. Turėjau klientę, kuri vežė stiklainius į Liverpulį. Atidarė dėžę – uogienė buvo ant batų. Reikėjo vertikaliai statyti, o vežėjas sukrovė horizontaliai. Sunku įrodyti kas kaltas, bet jei turi nuotraukų – turi šansų. Nepasirašyk, kad gavai gerai, jei nesi tikras. Kartą pats pasakiau klientui "viskas ok" (nors iš tikrųjų nebuvau patikrinęs), tai pamoka visam gyvenimui.

O jei aš nupirkau gerą sūrį Kaune ir noriu į Londoną nusiųst broliui? Gal išeis?

Aš tavęs labai prašau – nesiųsk. Bent jau ne tų, kurie nefabrikuoti, neįpakuoti. Muitinėje veterinariniai patikrinimai Anglijoj yra beprotiškai griežti. Paskutinį kartą, kai kažkas siuntė šaltą rūkytą dešrą, šito reikėjo atsisakyti pasienyje. Klientas pyko, sake, kad giminaitis laukia. Deja. Galima siųsti sausus produktus fabrikinėje pakuotėje su ingredientais, bet net ir tada – rizika. Anglijos maisto agentūra nejuokauja. Mikroautobusas nepadarys stebuklo, jei tavo siuntinys užstrigs patikrinimui. Verčiau nuperk vietoj. O paprastas siuntinių gabenimas mikroautobusu nėra skirtas maistui, jau ne dvidešimt pirmame amžiuje.

Apie vežėjus – tai, ko niekas nesako garsiai

Kodėl kai kurios įmonės siūlo stebuklingai mažas kainas siuntoms į Angliją?

Nes jos arba neįmonės, arba kažko nepadarys. Per dvidešimt ketverius metus mačiau visko. Buvo tokių, kurie sutelkdavo dvidešimt dėžių pažadų, pasiimdavo avansą ir dingdavo. Joks mikroautobusas nevažiuoja už trisdešimt eurų per visą Europą, jei ne subsidijuoja kokia nors mistinė programa. Kuras kainuoja, keltas kainuoja, draudimas kainuoja. Jei kaina per žema – galvok, kurioj vietoj pjūva. Gal nėra draudimo. Gal mašina neprižiūrėta. Aš nenoriu nieko juodinti, bet faktas: šioje rinkoje pilna aferistų. Patikimas greitas pristatymas Anglijon turi savo rinkos kainą.