Siuntinių gabenimas mikroautobusais į Angliją – ar saugumo garantija tikra?

Dvidešimt ketverius metus vežioju daiktus per Europą ir galiu pasakyt tiek – žmonės nuolat klausia, ar siuntinių gabenimas mikroautobusais į Angliją tikrai suteikia tą saugumo garantiją, kurią žada skelbimai. Atsakymas nėra paprastas taip arba ne. Viskas priklauso nuo vairuotojo, pakavimo ir ar kompanija turi ką prarasti sugadinusi. Mikroautobusai dažnai netgi saugesnis pasirinkimas nei dideli vilkikai, nes daiktai keliauja tiesiai nuo durų iki durų. Bet tik tada, kai dirba žmonės, kurie supranta, kad saugumas prasideda nuo smulkmenų. Tiesiog pasišnekėkim atvirai, be raudonų kilimų.

Pirmi žingsniai – kai dar nežinai, nuo ko pradėt

Kiek kainuoja siuntinių gabenimas mikroautobusu į Angliją ir kodėl vieni labai pigūs, o kiti ne?

Na, pirma paslauga į Londoną mažoms dėžėms dažniausiai kainuos nuo trisdešimt iki aštuoniasdešimt eurų, bet čia labai apytiksliai. Jei randi dvigubai pigiau – pagalvok. Aš prieš kelis metus mačiau situaciją, kai vaikinas iš Vilniaus pasirinko penkiolika eurų variantą. Dėžės nuėjo, atėjo po trijų savaičių su duobėmis kampuose. Kodėl? Nes tam vairuotojui nerūpėjo, kaip jis krauna. Pigiausias variantas dažnai reiškia, kad krauna ant grindų be jokios tarpinės. Arba su kitais kroviniais, kurie svilinasi. Taigi, mokėk vidutiniškai ir tikrink kompaniją, ne tik kainą.

Ar galiu vienu kartu išsiųsti visus buto daiktus vienam mikroautobusui?

Teorijoje taip, jei neturi labai daug. Didelis sprinteris telpa kokiai tonai, tonai dviems daiktų, bet čia jau riba. Realybė? Žmonės dažnai persivertina. Pamenu Doverio uoste mačiau mikroautobusą – šakės beveik gulėjo ant ratų. Vairuotojas dar piktinosi, kodėl muitinė stabdo. Nebent turi tik lovą, spintą ir tris kėdes, vienas mikrobusas tikrai pakaks. Bet jei dar ir vitrina, ir šaldytuvas – bus per ankšta. Tada jau reikia dviejų reisų arba didesnės mašinos. Ir taip, kaina tada šokteli. Sakau kaip yra – didelė siunta mikroautobusais yra greitesnis tik tada, kai važiuojama be papildomų sustojimų.

Kada geriausia siųsti siuntinius į Angliją – pirmadienį, penktadienį ar visvien?

Iš esmės skirtumas mažas, bet aš asmeniškai venk penktadienių. M25 greitkelis apie penktadienio pavakarę virsta vienu dideliu parkingu. Ir jei vairuotojas stringa kelyje dešimt valandų – nuovargis didėja, o daiktai ilgiau kratosi. Antradienis-trečiadienis man atrodo optimaliausi. Tiesa, kalėdinis sezonas... tada viskas lūžta. Kartais net nebematai skirtumo, kurią savaitės dieną renkiesi. Nu, bet jei gali rinktis – vidurys savaitės. Ne dėl bilieto kainos, o dėl tavo daiktų kokybės. Laikas kelyje kartais sveria daugiau nei keliolika sutaupytų eurų.

Kodėl kai kurios įmonės sako, kad gali pasiimt iš namų Vilniuje ir nuvežt iki Londono durų per dvi dienas? Ar tai realu?

Realu, jei jie turi pilną transportą be tarpinių stotelių. Daugelis sako "per dvi dienas", bet turėk omeny – tai greičiausiai tik tavo siuntinio surinkimas. Paima antradienį, tada važiuoja trečiadienį, trečiadienio vakarą ar ketvirtadienio rytą būna vietoje. Durų iki durų pristatymas Anglijoje mikroautobusu tikrai įmanomas, bet kai jie rašo "48 valandos" – tai dažniausiai nuo išvažiavimo, ne nuo paėmimo. Patikslink. Kartais net ir vairuotojas nežino tikslaus grafiko, nes dispečeriai kepasi sau įmonėje.

Pakavimas – čia dažniausiai ir prasideda bėdos

Ar man tikrai reikia viską dėti į naujas dėžes, ar galiu panaudoti senas iš parduotuvės?

Senos tinka, jei jos dvigubos ir nepermerktos. Viena klientė prieš pora metų panaudojo vienkartines bananų dėžes iš parduotuvės. Dugnas iššoko pusėje kelio. Visas turinys – porcelianas – pasibaigęs ant pervažos. Nekalbu apie dviratį. Taigi, jei naudoji parduotuvines – stiprink lipnia juosta kertant kryžium. Arba geriau pirk perkraustymo dėžes. Jos sukurtos svoriui. O jei dedi į maišus – nu, tada jau visai nusikaltymai prieš fiziką. Ypač jei tai stiklas.

Kiek sluoksnių burbulinės plėvelės reikia, kad daiktai saugiai atkeliautų į Angliją?

Dviejų-trijų sluoksnių pakanka daiktams kurie nėra ypač trapi. Veidrodžiams – keturi ar penki, ir kampuose kartoniniai profiliai. Žinok, šiaip burbulinė plėvelė pastaruoju metu pabrango taip, kad net aš jau svarsau ar ji greitai nebus brangesnė už mano telefoną. Bet juokinga, be jos tikrai nepavyks. Svarbiausia – be tarpų. Jei dėžėje barška, turinys bėgioja ir tada mikroautobuso vibracija padaro savo. Arba spaudžia kitos dėžės svoris. Užpildyk tuščias vietas, netgi laikraščiais. Seni laikraščiai puikiai tinka, beje.

Ar galiu daiktus suvynioti į storą audeklą ar popierių, nenaudojant kartono?

Gali, bet aš to nedaryčiau. Muitinė turi teisę prašyti atidaryti. Jei viskas suvyniota į audeklą – jie negali tavęs versti perrišinėti, bet tu pats turėsi vargti. Ir sugadinsi. Be to, audeklo nepakanka smūgiams amortizuot. Kartą klientas atvežė lempą suvyniotą į gobeleną. Atrodo minkšta. Bet kampas dėžėje prasimušė į metalinę kėdę šalia. Lempa – į šipulius. Paprastai kartonas su plėvele yra auksinis standartas. Nebandyk per daug išradinėti dviračio, nors ir vilioja sutaupyti.

Ar man pačiam reikia klijuoti etiketes, ar vairuotojas tai padarys?

Geriau pats. Aiškiai parašyk pavardę, telefoną ir kad siunčiama į Londoną ar kur tiksliai. Vairuotojai turi šimtus dėžių, kai surenka iš kelių klientų. Pamenu atvejį, kai dvi vienodos dėžės be etikečių atsidūrė Birmingeme vietoj Braitono. Viena įmonė sumaišė. Aišku, pataisė, bet prarado dvi dienas. Va, ir dar – nepamiršk dėžės viršuje parašyti "Trapi" ar "Nešioti atsargiai". Ne visada padeda, bet bent vairuotojas mato ir krauna viršuje, o ne apačioje po stalu.

Ką daryti, jei labai skubu ir neturiu laiko normaliai supakuoti?

Nu, atsiprašau, bet skubėjimas čia nepadės. Geriau palauk dieną ir nusipirk dėžių. Yra įmonių, kurios pasiūlys supakuoti už tave, bet tai kainuoja. Kai kurios kompanijos netgi atsisakys vežti, jei pamatys, kad viskas baisiai supakuota, nes jos bijo, kad neprisivirtų problemų. Aš irgi atsisakyčiau. Na, nebent tu moki trigubą kainą ir pasirašai, kad pats kaltas. O dar blogiau – yra tokių vežėjų, kurie pasiims bet ką, bet tada tavo daiktai guli surūšiuoti kaip šiukšlės bagažinėje. Kas vyksta kelyje – tu pats supranti. Ir dar – vėliau pykstis bus beprasmiškas.

Kas vyksta kelyje – nuo durų Lietuvoje iki durų Anglijoje

Ar tikrai saugu gabenti siuntinius mikroautobusu į Angliją, ar geriau dideliu vilkiku?

Mikroautobusas dažnai kur kas saugesnis mažoms ir vidutinėms siuntoms. Kodėl? Nes nereikia perkraipinėt į sandėlį, paskui į kitą mašiną, paskui į trečią. Durų iki durų pristatymas mikroautobusu reiškia, kad daiktai įkraunami vieną kartą ir iškraunami tiesiai pas tave. Tiesa, jei gabeni penkias paletes arba pilną trijų kambarių butą – tada vilkikas arba fura efektyviau. Bet kai kalba apie saugumą... mažiau manipuliacijų, mažiau paketimo. Buvau matęs ir tokių, kuriose gale vežiojamos alyvos statinės šalia vaikų vežimėlių. Tada nebesvarbu ar mikroautobusas, ar laivas.

Kas nutinka jei mašina sugenda kelyje – ką tada daro su mano siuntiniu?

Tvarkingos įmonės turi antrą pagalbinį variantą. Skambina kolegai, perkelia daiktus ir važiuoja toliau. Realistiškai? Ne visada taip greitai. Kartais reikia laukti pusdienį, o jei vykstate žiemą per Lenkiją – gali ir parą. Bet daiktai liks saugūs, jei mašina užrakinta. Blogiausia, kai vežėjas dirba vienas pats be jokio plano B. Tada jis bando meistrauti, o tavo dėžės šąla arba kaitina saulėje. Klausk iš anksto – ar jie turi draudimą ir ar turi su kuo pakeisti transportą. Rimta kompanija neįsižeis tokio klausimo.

Ar per Eurotūnelį ar keltą daiktai iškeliauja iš mikroautobuso?

Paprastai ne. Eurotūneliu važiuoji kaip keleivis – mašina stovi vagone. Todėl siuntiniai saugiai guli savo vietose. Keltu principas panašus, turi savo parkavimo vietą. Bet... muitininkai turi teisę prašyti atidaryti. Ypač jei kyla įtarimų. Tada tavo supakuotos dėžės atsidaro, muitininkas žiūri, aišku, bando atidžiai, bet popierius vis tiek plyšta. Taip nutinka pakankamai retai, jei turi tvarkingus dokumentus. Dar vienas dalykas – jei važiuoji keltu, o ne tuneliu, kelionė ilgesnė, vairuotojas pavargsta. O kai pavargsta – atsargumas sumažėja. Aš pats renkuosi tunelį, kai galiu.

Ar lietus ar sniegas kelyje kaip nors veikia siuntinių saugumą?

Šiaip mikroautobusai sandarūs. Šiaip. Prieš kokius aštuonerius metus vežiojau siuntinį senesniu sprinteriu – viduryje kelyje liūtis, o vanduo tekėjo per stogo sandarinimą. Knygos. Visos knygos. Klientas nepyko dėl pinigų, labiau dėl prisiminimų. Po tos istorijos aš visada prašau atidaryti gale ir patikrinti ar nesrūva. Nauji mikroautobusai – taip, saugūs. Bet jei vežėjas taupo ant technikos... tada net saulėta diena gali baigtis liūdnai. Apie žiemą kalbant, slidiniai keliai ir paskubėtas vairavimas – tada saugumą lemia ne dėžės, o benzinas po stabdžių pedalais.

Kodėl kai kurie vairuotojai vežioja daiktus pasiunčiant savo draugą – ar tai normalu?

Tai keblus klausimas. Daug mažų įmonių naudojasi laisvai samdomais vairuotojais per atostogas arba kai per daug užsakymų. Techniškai ne nusikaltimas, jei žmogus turi teises ir transportas priregistruotas. Bet pavojus aiškus: jis nepatarinės su tavimi dėl pakavimo, neturės specifinio draudimo. Vienas vaikinas pasakojo, kad jo daiktus vežė kažkieno draugas, kuris pametė raktus nuo mikroautobuso oro uoste. Siuntinys parėjo savaitę vėliau. Taigi, jei tau sako "šiandien paims mano kolega" – paklausk ar tai pastovus darbuotojas. Aš pats retsykiais samdau kolegą, bet tik tą, kuriam duočiau ir savo asmeninius daiktus. Nepasitikiu bet kuo.

Ar saugu, kai viename mikroautobuse krauna kelių klientų daiktus kartu?

Taip, jei jie nesuspaudžia tavo dėžių po svetima sofą. Problema ta, kad kai surenka iš penkių klientų, erdvė tampa tetrisu. Stipresnė dėžė laimi. Silpnesnė – sulūžta. Geros kompanijos stengiasi neperkrauti ir nespausti. Buvęs atvejis, kai mano kliento lagaminas buvo užkrautas po sofa, nes ta sofa buvo didesnė. Lagaminas sulūžo. Taigi, jei jie sako, kad gabena grupiškai – ne bėda, bet pasidomėk ar turi limitą kiek klientų surenka. Ką aš darau – ne daugiau trijų-keturių per reisą. Kitaip chaosas. Ir dažnai tenka perkratinėti pasienyje.

Kai kas nors nepasiseka – draudimas, pinigai, atsakomybė

Kokia siuntinių saugumo garantija galioja ir ar kas nors sumoka, jei sudaužo?

Va čia ir slypi didžiausia problema. Daugelis rašo "100% saugumo garantija". Tai gražu. Bet kas yra rašte? CMR draudimas galioja komerciniams kroviniams, o asmeniniai daiktai... nu, štai čia aš neesu šimtu procentų įsitikinęs kaip viskas reglamentuojama po naujausių pakeitimų. Įmonės turėtų turėti krovinio draudimą, bet sumos skiriasi. Klausk aiškiai – kokio dydžio draudimas, ar galioja visą kelionę. Kai kurios mažos įmonės turi tik pagrindinį CMR su apribojimais. O jei gabeni kompiuterį už du tūkstančius, o draudimas dengia tik šimtą eurų už kilogramą – gali likti ant ledo. Prašyk draudimo poliso numerio. Ne dėl to, kad nepasitiki, bet dėl to, kad pasitiki raštu.

Ar visos perkraustymo įmonės automatiškai turi draudimą siuntiniams?

Norėčiau pasakyti taip, bet negaliu. Teoriškai turėtų. Praktiškai – aš mačiau įmonių, kurios važinėjo be jokio krovinio draudimo metus. Kai įvykdavo bėda – dingdavo iš žemėlapio. Rimtos įmonės pasiūlys matyti polisą. Jei vengia rodyti – begink. Daug kas vadina "perkraustymo paslaugos į JK", bet iš tikrųjų yra tiesiog vaikinas su furgonu. Kita vertus, net ir su draudimu yra išlyčių – drabužiai gali būti lengviau apdrausti nei porcelianas. Todėl visada skaityk smulkųjį šriftą. Aš žinau, kad niekas nenori to daryt, bet ten parašyta tiesa.

Kiek laiko turiu pranešti, jei radau pažeidimą atidarius siuntinį Anglijoje?

Idealiu atveju – iškart. Praktiškai – per savaitę, daugiausia dešimt dienų. Vienas mano klientas pastebėjo įbrėžimą ant veidrodžio tik po dviejų savaičių, kai jau išsikraustė. Aš jam patikėjau, bet draudimo kompanija parodė duris. Skaudu, bet teisėta. Todėl kai pristato – atidarinėk čia ir dabar. Jei vairuotojas skuba, pasakyk "palauk minutėlę". Padaryk nuotraukų. Jei fiksuoji problemą ant vaizdo per penkiolika minučių – rimčiau atrodo. Kartais žmonės bijo atidarinėt prie vairuotojo, nes nepatogu. Nu, atsiprašau, bet jei nepatogu dabar, bus labai nepatogu vėliau su draudimu.

Jeigu vairuotojas pats pripažįsta, kad užmynė ant dėžės, ar tai man naudai?

Taip, bet tik jei tai užrašai. Prieš kelerius metus nutiko taip: vairuotojas sakė "ups, sumyniau tą mažą dėžutę, atleiskit". Klientas mandagiai nusijuokė ir pasakė "nieko baisaus". Po savaitės atsidarė – ten buvo kavos aparatas. Sulamdyta skarda. Vairuotojas nebeatrašinėjo, o jo bosas sakė – nieko nežinau, neturim rašto. Jei pripažįsta – paprašyk pasirašyti ant sąskaitos arba ant popieriaus. Nufotografuok apgadinimą su jo mašinos numeriu fone. Nebusite draugais po to, bet garantija saugumo ne apie draugystę. Apie raštą. Aiškiai ir trumpai.

Popieriai, muitai ir tos datos kurių niekas nepamena

Ar siunčiant siuntinius mikroautobusu į Angliją po Brexit reikia kažkokių ypatingų formų?

Reikia. Pakuočių sąrašas – privalomas. Jei asmeniniai daiktai, turėtų tikti Užsienio prekybos inspekcijos forma arba bent jau angliškas inventorius su verte. Kartais prašo TO01 ar panašių, nors... na, čia reikalai keičiasi taip greit, kad aš jau ir pats nebespėju visko atsiminti. (nors, tiesa, jei vežėjas tvarkingas – jis pats pasakys ko reikia). Svarbiausia – neparašyk naujų daiktų vertės kaip nulio, jei tai nėra visai naudota. Muitininkai žino, kad porceliano rinkinys iš "Ikea" nėra nemokamas. Jei sugalvosi pažaisti protingą – gali likti be siuntinio savaitę ilgiau. Rimtai. Aš ne sykį matęs tokius bandymus.

Ką reiškia kai sako, kad siuntinys "stuck in customs" – ar ten saugu?

Saugiau nei pas tave namie, jei atvirai. Britų muitinės sandėliai yra stebimi, rakinami. Fizinis saugumas ten aukštas. Bet... kaip greitai išeis – nežinia. Ir va čia bėda: jei sulaiko ilgiau nei penkias dienas, dažnai prasideda saugojimo mokesčiai. O tie gali išaugti didesni nei pats gabenimas. Aš turėjau atvejį, kai siuntinys dėl blogo inventoriuso užstrigo beveik savaitei. Klientui kainavo šimtą svarų tiesiog tam, kad leistų atsiimti. Taigi saugu nuo vagių, bet ne nuo biurokratijos. Ir tai skamba kaip pažodinis apibrezimas, bet taip yra.

Ar galiu nuvažiuoti su savo siuntiniu kartu, kaip keleivis, mikroautobusu iki Anglijos?

Kai kurios įmonės sutinka, bet tai nėra pagrindinė paslauga. Teisiškai... hmm, jei vežėjas vežioja samdiniu režimu, tada gali būt keblu pasiimt svetimą keleivį. Ne teisiškai keblu, o draudimo prasme. Aš pats retai pasiimu keleivius, nes mano mikroautobusas skirtas kroviniams, o ne komfortui. Bet jei vieta yra ir sutariame – kodėl gi ne. Tik netikėk, kad bus kaip Flixbus. Sėdėsi ant daiktų arba salono kėdėje, jei kuri likusi. Ir tualetinių pertraukų grafikas bus vairuotojo, ne tavo. O dar – savo daiktus vis tiek turi deklaruot kaip krovinį, o ne bagažą. Čia svarbu.

Ar mikroautobusai dažniau tikrinami muitinėje nei dideli vilkikai?

Nebūtinai dažniau, bet kitaip. Dideli vilkikai eina per sistemas, o mikroautobusus kartais pasirenka atsitiktine tvarka. Kai kurie sienos pareigūnai profiliuoja – jei mašina atrodo perkrauta arba vairuotojas blogai kalba angliškai, gali patikrinti kruopščiau. Ypač jei numeriai ne vietiniai. Buvo tendencija kelerius metus, kad iš rytų Europos mikroautobusai sulaukdavo daugiau dėmesio. Ne visada sąžiningai, tiesiog statistika. Tada ir saugumo garantija trumpam pametu – tu negali kontroliuot muitininkų nuotaikos. Bet jei turi popierius ir nesiveži draudžiamų daiktų – išleis. Tik ilgiau.

Ar galiu pasiųsti maistą, gėles ar šaldytų produktų mikroautobusu į Angliją?

Tik jei tai šaldytuvas-furgonas. Standartinis mikroautobusas – be šaldymo. Žiemą gal ir išgyvens šokoladas, bet vasarą per Prancūziją jis taps sriuba. Gėlės taip pat – nuvys. Yra specializuoti autobusai, kurie vežioja šaldytą maistą, bet tada jau kalba eina apie logistikos grandinę, o ne paprastą siuntinių gabenimą mikrobusu į Angliją. Klasikinis furgonas oro kondicionieriumi tik salone, ne bagažinėje. Maistas keliaus kokioj trisdešimt plius laipsnių. Aš neimčiau tokios atsakomybės. Nebent termosas su mama pyragais. Tada galima.

Kodėl vienas siuntinys atkeliauja per tris dienas, o kitas – per dvi savaites, nors ta pati įmonė?

Nes greitai atkeliaus tada, kai mikroautobusas važiuoja tiesiai ir pilnas. O lėtai – kai tavo dėžė guli sandėlyje laukiant kol surinks dar tris klientus. Tai grupinis gabenimas. Kai kurios įmonės surenka siuntas penkias dienas, tada važiuoja. Tuomet durų iki durų pristatymas Anglijoje trunka ilgiau, bet kainuoja pigiau. Jei nori express – moki daugiau, važiuoja kitą dieną. Aš dažnai sakau klientams: jei neskubu – sutaupyk. Jei skubu – esi antroje eilėje. Ir dar, būna, kad dėl transporto gedimo nukeliauja visa savaitė. Rimtos įmonės perspėja. Netinkamos – paprasčiausiai nebeatrašo tris dienas.

Ką daryti, jei pristatymo metu Londone nėra kur prisistatyti su mikroautobusu?

Londone centras yra košmaras. Aš pats praleidau valandą ieškodamas vietos keturiems ratams netoli Westminsterio. Jei tavo namas – siaura gatvė, vairuotojas teisus nepribsistatęs prie pat durų. Jis gali pasiūlyti atnešti iki artimiausios galimos vietos. Kai kurie atsisako vežti į central Londoną apskritai. Pasitark iš anksto. Arba sutark, kad atsiimsi iš kažkur pakraščio. Arba... mokėk papildomai, jei turi valandinį stovėjimą. Deja, bet taip nutinka. Saugiai vežančiam mikroautobusui reikia vietos sustot. Kitaip jis tave pasitiks už kelių šimtų metrų nuo tavęs.

Išvada: saugumas prasideda nuo smulkmenų

Gabenti siuntinius mikroautobusu į Angliją gali būti ne tik pigiau, bet ir saugiau – jei pasirenki ne pagal skelbimą, o pagal tai, ką kompanija gali įrodyti. Saugumo garantija nėra magiška formulė, o daugybė mažų sprendimų: kita dėžė, tvarkingas vairuotojas, realus draudimas ir pristatymas be perkrovimų. Nepasitikėk šūkiu – pasitikėk raštu ir nuotraukomis. Ir jei jei kažkas skamba per gerai... nu, dažniausiai taip ir yra. Aš dirbu dvidešimt ketverius metus ir sakau: sąžiningumas sveria daugiau nei greitis.