Siuntinių gabenimas mikroautobusais Anglija – patogus ir greitas

Klausyk, jei ieškai būdo nusiųsti siuntinį į Angliją arba atgal į Lietuvą ir neturi laiko naršyti po devynis skirtingus tarpininkus – aš čia tam, kad paaiškinčiau, kaip tai vyksta gyvai. Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau kokių 23 metus, ir per tą laiką mačiau visko: nuo idealiai supakuotų dėžių iki tokių, kurios atrodė lyg šiukšlių maišai. Siuntinių gabenimas mikroautobusais Anglija mano akimis – tai pats lankstesnis ir greičiausias būdas gabenti mažesnius krovinius, jei tik žinai, ką darai. Mikriukai važiuoja tiesiai, nereikia laukti, kol pilnas konteineris susikraus Kaune ar Londone, ir dažniausiai tavo daiktai juda iš taško A į tašką B be ilgų pasiklydimų dideliuose sandėliuose.

Kaip tai apskritai veikia

Ar tikrai mikroautobusais greičiau nei dideliais furais?

Dažniausiai taip. Fura turi logistikos grandinę: surinkimas, perkrovimas, terminalai, laukimo laikai. Mikriukas važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Angliją. Mūsų maršrutai netiesiogiai aplenkia nereikalingus sandėlius. Mačiau siuntas, kurios pasiekė Londoną per 48 valandas nuo paėmimo Vilniuje, jei viskas sustyguojama pirmadienio vakarą. O kita vertus, kartais fura gali būti lygiai taip pat greita, jei tai tiesioginis reisas be tarpinių stovių. Bet aš sakau taip: jei turi 30–150 kg krovinį, mikroautobusas laimi. Nebent vairuotojas įklimpsta į eilę ties Kalė uostu – tada visi patiriam po pusdienio nuostolį.

Kiek kartų per savaitę važiuoja tie mikriukai?

Pas mus du kartus – antradieniais ir penktadieniais. Kitos įmonės gal ir tris. Yra vienišų vilkų, kurie važiuoja "kai susirenka pakankamai daiktų". Aš tokių nelabai rekomenduočiau, nes buvo toks atvejis praėjusį mėnesį: klientas užsisakė pas "autonomą", o tas susirgo. Siunta iš viso pragulėjo 11 dienų. (Actually, correction – ten ne 11 dienų, o 9, aš pamenu blogai, bet vis tiek ilgai). Geriau rinktis įmones, kurios turi fiksuotus maršrutus. Jei reikia skubiai, žiūrėkit, kad būtų išvykimas artimiausiomis dienomis, o ne "gal kitą savaitę".

Kiek tai kainuos ir kaip skaičiuoja

Kainą skaičiuojat už kilogramą ar už vietą mašinoje?

Daugiausiai už kilogramą, bet yra minimumas. Pavyzdžiui, jei tavo dėžė sveria 4 kg, gali mokėti kaip už 10 ar 15. Kitos įmonės taiko fiksuotą kainą iki 30 kg siuntai. Kainos Londonas–Vilnius koridorius labai varijuoja – mačiau nuo €1,80 už kg iki beveik €5. O jei skuba, tai dar brangiau. Visada klausk, ar kaina "iki durų", nes kai kurie palieka sandėlyje, o tu paskui turi pats važiuoti į Harlow ar kur ten jie turi bazę. Kartais tas "sandėlis" yra kažkur užmiestyje ir tau brangiau kainuos nuvažiuoti, nei skirti skirtumą už pristatymą.

O jei siuntinys didelis – pavyzdžiui, dviratis ar orkaitė? Ar telpa?

Telpa, bet matuok. Dviratį įsistatome, orkaitę irgi, jei supakuota. Turėjau atvejį, kai vyras bandė siųsti pilną spintą. Sakiau – ne. Mikroautobusas nėra stebuklinga erdvė. Tilpa maždaug 8–10 kubinių metrų, ir tai jei žaidi tetrisą. Kartais klientai siunčia nuotrauką, klausia "ar tilps?", o aš žiūriu – ten pusė buto. Skambink iš anksto. Geras vairuotojas pasakys "ne", kol nepavėluotai. Aš pats esu matęs, kaip dėl vienos neatsakingos siuntos negali paimti likusių – tada visi kenčia.

Ištikrųjų kiek dienų važiuoja siunta iki Londono?

Realiai 2–4 dienos. Ištikrųjų kartais 5, jei atšaukia keltą. "Express per 24 val." dažniausiai mitas, nebūt tai oro siunta. Mes važiuojame keliu. Doveris–Kalė uostas gali pridėti pusdienį, jei eilės blogos. Brexit tikrinimai 2021-aisiais viską sulėtino, dabar geriau, bet dar visko pasitaiko. Vienai močiutei siunčiau vaistus – sakiau, kad per 2 dienas, o jie išvyko tik trečią. Laimei, vaistai nebūtini buvo, bet nervų pakutėjo. Dar pamenu tą laiką, kai karantinas buvo – tada net 7 dienos neužtekdavo, nes kiekviena šalis tikrindavo. Dabar laisviau, bet vis tiek reikia skaičiuoti resursus.

Popieriai, muitinė ir visokios problemos

Ar reikia popierių siunčiant į Angliją po Brexit?

Taip. Personalui – CN22 forma, jei prekės. Dovanos – kitaip. Vertė... iki 135 svarų sterlingų nereikia mokėti importo muito? (Hmm, tiksliai dabar nepasakysiu, HMRC kažką keitė šį pavasarį, gali būti kad 150, pasitikrinkite Britanijos gov svetainėj). Verslo siuntos – ten VAT istorijos. Mes vežame, bet muitinė yra muitinė. Turėkite sąskaitą faktūrą ar dovanos deklaraciją. Neužtenka pasakyti "ten drabužiai". Muitininkas turi matyti skaičius, o ne jūsų pasakojimą.

Ar deklaravęs siuntinys tikrai praeis be problemų?

Ne. Nėra jokių garantijų. UK Border Force tikrina ką nori. Praėjusią žiemą klientas deklaravo batus €40 vertės, o ten buvo akivaizdžiai dizaineriai už €400. Muitinė laikė 3 savaites. Reali istorija. O kitas klientas siuntė seną kompiuterį, deklaravo kaip "naudotą elektroniką" be sąskaitos – irgi savaitę stovėjo. Nenuvertinkite daiktų. Aišku, ir nepadidinkite – tada mokėsite mokesčius iš kalno. Būkite sąžiningi. Kitaip tie popieriai kaupiasi kaip sniegas ant kalno.

Ką daryti jei siuntinys stringa muitinėje?

Skambiname savo UK agentui. Kartais reikia sumokėti muitą internetu, kartais reikia papildomų paaiškinimų iš jūsų. Tai erzina, nes kai muitinė pasiema, mes valdymo netenkam. Sakau visada: siųskite anksčiau, nei jums pradeda degti padai. Muitinė kartais yra juodoji skylė. Mes irgi nekenčiam tos vietos. Kartais ten dingsta laiko tiek, lyg būtum įstrigęs beviltiškam kamštyje M1 magistralėje, kai visi spaudžia gazą, bet niekur nenuvažiuoji.

Ką gali vežti ir kaip pakuoti

Ar galiu siųstis maistą – pavyzdžiui, šaldytą vištą?

Ne. Negalima. Praleidžiamas maistas iš ES asmeniniam siuntimui į UK neleidžiamas. Be to, mes neturime šaldytuvo. Turėjau atvejį – kimchi stiklainis sprogo. Kvapas nepraėjo tris reisus. Buvom priversti vėdinti mašiną pasienyje. Sausi produktai – sausainiai, makaronai – paprastai praeina. Bet jokio mėsos, pieno, šviežių daržovių. Nebent norit, kad jūsų ir vairuotojo kelionė taptų nemaloni bei socialiai žlugdanti.

Ar leidžiama siųsti vaistus ar vitaminus?

Maži kiekiai asmeniniam naudojimui – paprastai taip. Bet ne viskas. Receptiniai vaistai reikalauja dokumentų. Kartais. Aš sakau tiesiai: viena dėžutė aspirino – niekas nežiūri. Visa vaistinėlė – jau rizika. Geriau paklauskite prieš siųsdami. Yra kurjerių, kurie iš viso atsisako vaistų. Mes imam, jei deklaruojat, bet tik be didelių keistų skysčių. (Wait, actually skysčiai – juos vežti sudėtingiau nei kietas tabletes, aš čia pataisau save). Skysčiai gali prakiurti slėgių pokyčio metu.

Kaip reikia supakuoti, kad nesudužtų kelyje?

Ne šiukšlių maiše. Rimtai. Matau žmonių bandančių siųsti porcelianą plastikiniu maiše. Naudokite kartono dėžę, burbulinę plėvelę, užpildą. Apklijuokite taip, lyg nuo to priklausytų gyvybė. Vairuotojai stengiasi būti atsargūs, bet mašinoje kraunama. Daiktai slenka apylinkėse. Jei dėžėje parašyta "žiuoti" ar "atsargiai" lietuviškai, Anglijos sandėlio darbuotojas gali neperskaityti. Gera pakuotė – 80 proc. saugumo. Kitaip sakant, jei tu pats vietoj dėžės matytum maišą, nedėtum to į mašiną.

Ar daiktai drausti, kai jie važiuoja mikroautobusu?

Klauskit. Mūsų transportas turi CMR draudimą, bet tai nereiškia, kad senovinė vaza bus apmokėta pilna verte. Draudimo klausimas yra rimtas, nes daugelis galvoja, kad jei mašina drausta, tai ir daiktai. Ne. Transporto priemonės draudimas apima kelius ir trečiuosius asmenis, o ne jūsų asmeninį turtą. Jei vertė didesnė nei €500, pirkit papildomą draudimą. Yra viena biudžetinė įmonė… vardų nemesiu… ten pasirašote, kad jie atsako tik už minimalų kiekį. Tada stebimiesi, kad dingsta daiktai. Reali istorija: monitorius atkeliavo su bato antspaudu. Kompensacijos nulis dėl "netinkamos pakuotės." Žiauru.

Kur nuveža ir kaip paima

Važiuojat tik iki Londono ar ir kitur?

Londonas – centras. Bet vežame ir į Birmingemą, Mančesterį, Notingamą. Jei M1 ar M6 magistralė – tipas. Škotija? Dar viena diena. Velsas? Įmanoma, bet rečiau. Jei gyvenat kaime Kornvalyje, gali tekti susitikti Ekseteryje ar mokėti papildomai. O Londonas–Oksfordas–Tilburis – tai mūsų duona kasdienė. Ten važiuojam nuolat. Nordamptonas irgi populiarus. Aišku, jei reikia į patį Džersį – ten jau laivu reikia, mikriukas nenuplauks. Turim turėti saiko jausmą.

Ar paimsite iš namų Kaune, ar turiu atvežti pas jus?

Galimas ir tas, ir tas. Iki durų brangiau. Jei atvešiate į mūsų bazę netoli Jonavos… hmm, ar tai dar netoli Kauno? (actually, correction – taškas yra šalia Kauno ribos, bet Jonavos rajone, taip ir rašykite adresą) – sutaupote 10–15 eurų. Vilniuje turime paėmimą. Bet jei tai viena maža dėžė, geriau pasiųskite ją paštu iki mūsų. O jei sofa – mes privažiuosime. Nėra prasmės tempti sofą per miestą dėl dešimt eurų. Tokios logistikos aš nesuprantu, kai žmonės taupo centus, bet praranda dienas.

Kai nutinka bėdos

Kas jei nebūsiu namie, kai atvažiuos kurjeris?

Visų košmaras. Skambiname. Jei neatsileidžiat, paliekam pas kaimyną – jei leidžiat. Arba grįžta į depą dabar jau Peterborough. Tada kaupiasi saugojimo mokesčiai. Turėjau klientą Lestyje, kuris išskrido į Lenkiją dviem savaitėm. Jo dėžės pragulėjo. €40 "ramybės" kaina. Paprasčiausiai praneškite savo tvarkaraštį iš anksto. Mes galim derintis, bet ne skaityti mintis. Vienas telefono skambutis gelbėja nuo visos šitos nesąmonės.

Ką daryti, jei siuntinys atkeliavo sulaužytas?

Fotografuokite. Prieš atidarant, atidarant, po atidarymo. Praneškite per 24 val. Jei dėžė atrodo sulamdyta pristatymo metu, pasirašinėdami rašykite "gauta pažeista." Be tokio įrašo – nieko nepadarysim. Žinau, kad nepatogu sakyti vairuotojui "stok, mano dėžė sulamdyta," bet jie pripratę. Be nuotraukų šansai kristi kokiu 80 procentų. Aš pats nekenčiu šitos procedūros, bet ką padarysi. Geriau jau saugiau nei po to raudoti.

Ar pasitaiko, kad siuntiniai tiesiog dingsta?

Retai, bet pasitaiko. Iš tūkstančių gal keli per metus. Dažniausiai dėl klaidingo lipdukų adreso – tada atsiduriame ne pas tuos žmones. Randam daugumą. Tikras praradimas – dažniausiai vagystės stovėjimo aikštelėse… (ne mūsų vairuotojai, bet bendrose aikštelėse). Todėl sakau: aiškus adresas, abiem kalbom, GPS sekamas lipdukas. Yra blogų įmonių, kurios meta dėžes kaip šiūkšles ir paskui jos atsiduria labdaros parduotuvėse. Nejuokauju. Todėl lipdukai su QR kodais ir kontaktiniais telefonais yra aukso verti.

O jei vairuotojas pavėluoja – kaip sužinosiu kur siuntinys?

Rašome žinutes. Kartais duodame vairuotojo numerį, kartais ne. Aš pats mėgstu kartais pasakyti tiesiai: "jūsų siunta ant A1 magistralės, rytoj vakare bus." Jei vėluoja – oras ar keltas. Neskambinkite kas pusvalandį. Kartą ar du – pakankamai. Realiu laiku stebėjimas egzistuoja, bet iš tikrųjų vairuotojai nenori, kad 40 klientų matytų, kur jie miega nakvynėje. Tai normalu. Šiek tiek supratingumo reikia ir iš jūsų pusės. Jie irgi žmonės, o ne robotai.

Palyginimai ir kaip rinktis įmonę

Kuo jūs skiriatės nuo didžiųjų DHL ar UPS?

DHL – mašina. Brangu, greita, be asmeninio prisilietimo. Mes žinom jūsų vardą. Siunčiate paletę – imkit DHL. Siunčiate tetos uogienes ir bylas – imkit mus. Pigiau 20–150 kg kategorijoj. Mažiau skenavimo, daugiau skambučių. Kartais padarom paslaugų – pavyzdžiui, palaukiame 10 minučių, nes kamščiuje užstrigot. DHL to nedarys. Tiesa, jie turi gražesnius lipdukus ir viskas skenuojasi automatiškai. Bet mes žinom, kas kažkur galo nepristatė, nes paskambinome patys.

Kas tas "keleivių pervežimas su siuntiniais"? Ar saugu?

Kartais mikriukas veža ir žmones, ir siuntas. Tai normalu. Saugiau nei atrodo – daiktai važiuoja bagažinėje, keleiviai salone. Bet jei perpildyta, tada jau nebejuokinga. Yra tokių "mikroautobusų linijų", kur bagažo skyrius prigrūstas virš galo, o viršus pasidaro sunkus. Tada važiuoja kitaip, nepatogiai, o štai taip aš tokių reisų vertingiems daiktams nesiūlyčiau. Aš pats mėgstu atskirti: arba žmonės, arba krovinys. Sumaišius – nepatogumai visiems.

Kur rasti tikrų atsiliepimų, o ne dirbtinių?

Facebook grupės. Rimtai. "Lietuviai UK" ir panašios. Ten žmonės pliekia blogas įmones atvirai. Trustpilot gali būti sufabrikuoti. Google apžvalgos irgi. Ieškokite detalių istorijų, o ne "puikus servisas ačiū." Jei įmonė turi 50 penkių žvaigždučių įvertinimų, visų paliktų per savaitę – raudona vėliava. Mačiau konkurentų vieni kitus triuškinančių fake atsiliepimais. Žmoniška netvarka – skaitykite tarp eilučių. Rimtas balsas grupėje vertesnis nei šimtas žvaigždučių.

Praktika prieš siunčiant

Ar verta siųstis prieš pat Kalėdas?

Tikrai ne. Nuo lapkričio 20-os iki sausio 10-os – chaosas. Kainos šokteli, mašinos pilnos, visi įsitempę. Jūsų dėžė gali pragulėti savaitę, nes tarp skalbimo mašinos ir kažkieno perkraustymo daiktų tiesiog nėra vietos. Turėjau klientą, kuris verkė, tiesiog pravirko, nes Kalėdų dovanos atvyko sausio 9-ąją. Ir tada visi skambinėja, rėkia, rašo. Tai neverta to streso. Siųskite spalio pradžioj. Tada visi laimingi ir nervai sveiki.

Koks optimalus svoris pirmą kartą siunčiančiajam?

Pradėkit nuo mažo – 15–20 kg dėžė. Patikrinkit procesą. Ar normaliai bendrauja? Ar atsiliepia į skambučius? Pirmas įspūdis paprastai nemeluoja. Vienas vyrukas iš karto siuntė 300 kg, nepaklausęs nieko. Pasisekė, bet tai azartas. Aš pats siunčiau pirmą siuntą pas save tik su 12 kg – bylos ir batai. Veikė kaip laikrodis. Oi, o jei laikrodis neveiktų, tai nieko gero. Mažais žingsniais pažįsti žmones.

Ar galiu siųsti augalų ar sėklų?

Augalai – techniškai ne, reikia fitosanitarinių pažymų. Sėklos – jei komerciškai supakuotos, gal. Realybėje būna įvairiai. Kartą kažkas siuntė pomidorų sėklas – muitinė nepagavo. Kitą kartą siuntė vazoninį augalą – konfiskavo. Atsitiktinumas. Aš nerizikuočiau. Anglija biologinio saugumo atžvilgiu griežta. Geriau nusipirkit ten sėklų. Pigiau nei prarasti siuntą be žinios ir dar gauti baudą iš muitinės.

Ką daryti, jei pristatytas brokuotas daiktas iš Anglijos pardavėjo, o jis nenori priimti atgal?

Tai tarp jūsų ir pardavėjo. Mes tik vežame dėžes. Bet jei reikia grąžinti, darom ir atvirkštinį logistiką – Londone paimam, parvežam į Lietuvą. Kaina panaši. Tik šį kartą pakuokit geriau. Dokumentuokit žalą dar prieš grąžinant. Pardavėjas turi pripažinti broką raštu, tada mes galim paimti. Be raštiško pripažinimo – vėlgi, problemų kratinys. Mačiau žmonių bandančių grąžint sulaužytas prekes dar prasčiau supakuotas, o paskui kaltinti transportą. Nu, broliuk, tai neveikia taip.

Išvada

Štai – siuntinių gabenimas mikroautobusais Anglija nėra raketų mokslas, bet reikalauja bent trupučio supratimo ir pasiruošimo. Pasirinkite normalią įmonę, supakuokite taip, lyg dėžę mestų iš antro aukšto, ir nesitikėkit stebuklų per 24 valandas. Jei ką – rašykite, skambinkite. Mes čia, kad jūsų daiktai nukeliautų sveiki. Ir labiausiai pamenu – niekada nesiųskite šaldytų vištų. Tiek to.