Siuntinių gabenimas į Angliją mikroautobusu: durys iki durų

Dvidešimt treji metai kelyje tarp Lietuvos ir Anglijos, o kartais atrodo, kad mažai kas pasikeitė. Žmonės nori, kad atvažiuotų į butą Kaune arba Vilniuje, paimtų dėžes, lagaminus, o po kelių dienų paskambintų iš Londono ar Birmingemo. Siuntinių gabenimas į Angliją mikroautobusu – durys iki durų – nėra raketų mokslas, bet pilna smulkmenų, kurių ant gražios skrajutės nerasit. Dirbu su klientais kasdien, mačiau ir tokių, kurie supakuoja kaip laikrodis, ir tokių, kurie rytoj skrenda, o daiktai dar guli neplauti krepšeliuose. Pasakysiu tiesmukai: kaip per pokalbį telefonu, paaiškinsiu kiek kainuoja realybė ir ko geriau nesitikėti.

Pradžiamokslis – kas tai per paslauga

Kiek kainuoja mažą siuntinį nugabenti į Londoną mikroautobusu?

Sunku pasakyti iš galvos, nes kaina šokinėja kaip gyvsidabris. Mažai dėžei, tarkim iki trisdešimt kilogramų, jei sutampa maršrutas, galima ir už šešiasdešimt eurų, bet realiau bus aštuoniasdešimt ar šimtas. Čia ne DHL kurjerinis taškas – čia žmogus krauna į krovininį mikroautobusą, veža per Lenkiją, vairuoja po Londoną. Viskas priklauso nuo kitų klientų, nuo to ar pirkai vietą, ar paskutinę minutę paskambinai. Minimali kaina vis tiek egzistuoja, nes maršrutas turi atsipirkti.

Ar galiu atiduoti tik vieną lagaminą, ar reikia pirkti visą mikroautobusą?

Ne, neperkini viso mikroautobuso. Nors žinot, būna tokių istorijų kai žmonės galvoja, kad jei skambina perkraustymo firmai, iškart reikia kaip persikraustant visą namą. Vienam lagaminui ar dviejų pervargusiam studentui užtenka dalies vietos. Susideda penki šeši klientai, kiekvienas užima savo kampą. Tavo lagaminas keliauja šalia kito krepšio. Žiūrime kad daiktai nesispaustų, bet nereikia bijoti. Vienintelis dalykas – labai mažos siuntos kartais neatpirka maršruto, tai minimali kaina vis tiek yra.

Koks skirtumas tarp jūsų mikroautobuso ir paprasto kurjerio kaip DPD?

Oi, čia fundamentalus skirtumas. Kurjeris paima dėžę, meta į rūšiavimo terminalą, ten ji keliauja po banginius konvejerius, krenta, spaudžiasi. O štai kai keleiviai vyksta perkraustymo paslaugomis su mikroautobusu, tavo daiktai nuo tavo durų važiuoja tiesiai į tą patį mikroautobusą. Rankos keičiasi du kartus: kai krauna ir kai iškrauna. Ne kaip pašto centre kur perkraipoma dvidešimt kartų. Dažnai tai saugiau trapiems daiktams, bet lėčiau. Ne tobulas sprendimas, bet žmogiškesnis.

O jei aš gyvenu penktame aukšte be lifto – paimsite iš buto ar tiesiog paliksite prie laiptinės?

Čia tas atvejis kai reikia kalbėtis konkrečiai. Paprastai durų iki durų reiškia kad paimame arba paliekame prie įėjimo. Penktas aukštas be lifto – jau papildomas darbas. Vairuotojas vienas, prakaitas renkasi, nešynė keturiasdešimt kilogramų laiptais nėra maloni. Kartais imame už simbolinę priemoką, kartais atsakom – atsivežkit į apačią. Būna kad klientas piktas, bet aš suprantu. Jei žinot kad bus sunku, geriau pasakyti iš anksto, ne paskutinę minutę kai mikroautobusas jau po laiptine stovi.

Kaip viskas vyksta kelyje

Kaip užsakyti, kad paimtų Panevėžyje, o nuvežtų į Birmingemą?

Skambinat tiesiai. Geriausias būdas – paskambinti, pasakot kiek daiktų, kokios apytikslės datos. Tuomet žiūrime ar mūsų mikroautobusas bus arti Panevėžio. Jei važiuoja iš Latvijos link, gali paimti. Jei iš Alytaus – mažai tikėtina kad apsisuks. Planuojame maršrutus savaitės tikslumu. Kartais deriname su kitu klientu, kad neišpūstume oro. Birmingamas toliau nei Londonas, bet priimtas. Reikia kantrybės dėl laiko, bet taip – imam ir iš Kauno, jei trasos sutampa.

Kelionės į Angliją metu kur tiksliai bus mano daiktai – priekyje prie vairuotojo ar gale?

Tavo siuntinys keliauja krovininėje dalyje, už kieta pertvaros. Ne ant keleivio sėdynės, ne prie kojų. Sutvirtiname diržais, dedame ant antklodžių kad nesubraškėtų. Vairuotojas sėdi savo vietoj, priešakyje dažnai tuščia, tik navigacija ir termosas. Kartais vyksta du vairuotojai jei tolimas reisas, tada vienas miega keleivinėj daly. Būna kad sustojam Lenkijoj kavos, viskas saugiai užrakinta. Anglijoj kiti keliai, siauuresni. Tiesa, kartais prie M25 ringo būna kamščiai juodi kaip naktis, tada stovi. Bet daiktai ten pat.

Ar važiuojama tiesiai iš Lietuvos į Londoną be sustojimų, kaip lėktuvas?

Ne, netiesiai ir tikrai ne be sustojimų. Maršrutas driekiasi per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Prancūziją, tada keltas. Sustojame nakvynei, vairuotojai turi dirbti pagal tachografą, negali vairuoti parų iš eilės. Jaunesnis būdamas aš pats bandžiau varyt be miego – pabudau griovy. Dabar viskas legaliai. Kartais paimame dar vieną dėžę Berlyne, tada šiek tiek nukrypstam. Kelionė trunka, bet daiktai važiuoja oriai, ne kaip skirstomajame sandėlyje.

Ką reiškia, kad pristatote durų iki durų – iki buto durų ar kiemo vartų?

Durų iki durų. Skamba gražiai, bet realybėje daug niuansų. Stabtelime prie tavo namo adreso Anglijoj. Jei tai nuosavas namas Newham rajone – puiku, ratu privažiuojam prie įėjimo. Jei tai daugiabutis Birmingemo centre kur už dviejų šimtų metrų apsisukt negalima – ten jau durys yra kiemo vartai arba laiptinės. Kartais Londone vietos mašinai nėra, policija baudas dalija. Tada skambam, išlendat. Bet principas toks – atvežam kuo arčiau tavo slenksčio. Ne iki virtuvės stalo.

Apie pinigus ir terminus

Kodėl vieni vežėjai prašo devyniasdešimt, o kiti šimtą šešiasdešimt eurų už panašų siuntinį?

Oho, čia jautri tema. Rinka pilna vaiduoklių. Matau skelbimus feisbuke – "vežu į Angliją per dvi dienas, kaina kaip autobusui". Dažnai tai žmogus su pūvančiu transporteriu, be draudimo, be licencijos, prisirinko skelbimų ir nežino ar suspės. Aštuoniasdešimt eurų skamba kaip dovana, bet jei dingsta su daiktais – skambinėji veltui. Rimtas vežėjas skaičiuoja kurą, keltą, mokesčius. Po Brexito degalai Anglijoj kainuoja kosminius pinigus. Šimtas dvidešimt ar šimtas penkiasdešimt eurų yra reali kaina. Pigiau būna tik jei daliniesi kuro sąskaitą.

Kiek realiai dienų trunka siuntinių gabenimas į Angliją mikroautobusu?

Paprastai žiūrėkit į tris–penkias darbo dienas nuo paėmimo. Bet. Vakar buvo toks atvejis kai Prancūzijos uoste keltas atšauktas dėl vėjo. Sėdi vairuotojas, keltas plaukia kitą dieną. Arba muitinėje eilė netikėtoj vietoj. Arba klientas Londone nepasirodo, vairuotojas dvi valandas laukia, paskui vėlai į kitą adresą. Taigi trys–penkios dienos yra idealus atvejis. Planuokitės septynias. Jei reikia per vieną dieną – tai jau lėktuvas, o ne perkraustymo mikroautobusas. Aš asmeniškai sakau žmonėms: skaičiuokit penkias, džiaukitės jei ketvirtą atvažiavom.

Ar brangiau jei siunčiu į Mančesterį ar Glazgą, o ne į Londoną?

Taip, šiaurė yra šiaurė. Iš Doverio uosto iki Londono centro – dvi trys valandos. Iki Mančesterio dar penkios šešios. Kuras brangsta, laikas yra pinigai. Kartais mes nusivežam iki Londono sandėlio, o ten perduodam partneriui šiaurės kryptimi. Tada kaina šokteli. Jei tiesiogiai mikroautobusas važiuoja į Liverpulį, aišku, kaina atitinkamai didesnė. Ne dvigubai, bet gali būt dvidešimt trisdešimt proc. antkainis. Kuo arčiau pietrytinės pakrantės ar Londono – tuo pigiau. Žmonės dažnai klausia apie kainos ir tikisi kad Anglija yra kaip Vilniaus rajonai. Nėra.

Ar galiu mokėti grynaisiais kai atveža, ar pirmiausia reikia pervesti?

Paprastai mūsų tvarka – pusė iš anksto, pusė kai atiduodam. Pilnai grynaisiais pas vairuotoją yra nepatogu, nes jis tada vežasi kišenėj solidžią sumą per visą Europą. Nors būna visko, yra vairuotojų kurie sutinka, bet aš asmeniškai nerekomenduoju. Bankinis pavedimas arba Paysera, TransferGo. Ypač jei pirmas kartas – avansas užtikrina vietą. Buvo atvejų kai klientas žadėjo mokėt grynais, o kai privažiavo Bedforde – žmogus be grynų ir kortelės nesuveikė. Visi supykę. Apie kainos deramės iš anksto, o mokėjimas – prieš pristatymą.

Ar reikia mokėti kokius nors muitus ar mokesčius pasienyje po Brexit?

Va čia aš pasimesiu ir atvirai pasakysiu – nebežinau visų kabliukų tiksliai. Anksčiau, prieš Brexit, viskas slinko kaip sviestas. Dabar, kai Jungtinė Karalystė iškrito iš ES, taisyklės pasikeitė. Jei vežate asmeninius daiktus, naudotus, paprastai reikia parašyti raidą, deklaruot kad tai jūsų mantą. Bet jei siunčiate naujus daiktus, elektroniką parduotuvių dėžėse – gali užklausti muitininkai. Man rodos, kad tam tikra suma prasideda, bet tikslaus limito dabar nepamenu. Patikrinkit UK.gov puslapy. Mes vežam, bet muitus mokat jūs.

Ruošimasis ir daiktų tvarkymas

Kaip supakuoti daiktus, kad neužimtų daug vietos mikroautobuso krovininėje?

Atsukit lentynas, sulankstykit lovas, išimkit stalčius, apvyniokit drabužius maišais kurie traukia orą. Vietos mikroautobuse nėra begalinės. Kartais atvažiuoja pas klientą, o ten apatinė spinta nesuardyta, dvigubai didesnė nei reikia. Tada vietoje dviejų kubinių metrų gaunasi keturi, ir kaina šokteli. Jei norit sutaupyt, pakuokit protingai. Dėžes pildykit pilnai, kad nesubyrėtų. Drabužiai į maišus, popierius tarp indų. Buvo atvejis kai moteris supakavo porcelianą į rankšluosčius – išlindo sveikas. Kitas į laikraščius – atvažiavo skiedros.

Ar tinka parduotuvių maišeliai, ar reikia specialių dėžių?

Parduotuvių maišeliai – ne, nepatinka man jie. Ne todėl kad esu išrankus, bet todėl kad tie plastikiniai nykai plyšta pakeliui. Būna situacijų kai klientas atneša daiktus krepšiuose, o mes juos vertiname į mikroautobusą ir – riekšė – kampas nutrūksta. Tada viskas barbena viduje. Geriausiai kartoninės dėžės, dviejų bangų, užklijuotos geru lipniu. Jei labai sunkūs daiktai – penkių sluoksnių. Maišelius galit naudot tik minkštiems daiktams. Rimtos įmonės tiesiog atsisako vežti paprasčiausius maišininkus, bet mes kartais paimam jei skubu.

Ar būtina rašyti sąrašą kas viduje kiekvienos dėžės?

Būtina – ne, bet protinga – taip. Parašykit numerius ant dėžių ir į bloknotą ką kur sudėjot. Ne detaliai iki paskutinio šaukštelio, bet "virtuvės indai" arba "sportiniai rūbai". Kodėl? Nes Anglijos muitinėje gali paklausti. Be to, kai vairuotojas krauna trisdešimt dėžių į mašiną, o paskui iškrauna lietumui lyjant, jis neatsimins kur yra jūsų fonas. Jūs pasiimate bloknotą ir sakot – dėžė numeris penki su fonais, eina į miegamąjį. Taip greičiau. Kai kuriems klientams aš pats siūlau markerį.

Ką daryti, jei reikia nugabenti šaldytuvą ar skalbimo mašiną į Angliją?

Šaldytuvą – tik iš anksto atitirpinkit. Rimtai. Buvo situacija: klientas Palangoj atidavė šaldytuvą, vyras galvojo atitirpęs, bet viduje liko ledo sluoksnis. Kelionė per karštąją Lenkiją, mikroautobuso krovininėje dalyje drėgmė kaip pirtyje, ledas atitirpo, vanduo pasipylė ant odinės rankinės. Savininkė Anglijoj nelabai apsidžiaugė. Skalbimo mašina – užlaikykit būgną. Sunkūs daiktai, reikia bent dviejų vyrų. Jei siunčiat vieni, be baldų, gali nepavykt įkelt. Tada reikia papildomų rankų. Čia jau nebe siuntinys, o krovinys.

Klausimai, kurių niekas neužduoda, bet reikia

Kas jei vairuotojas pavėluoja dviem dienom – skambinėti policijai?

Policijai tikrai ne. Nueisit ne ten kur reikia. Vėlavimai tarptautinių perkraustymų versle – dažnas dalykas. Keltas vėluoja, padanga suplyšta Vokietijos autobane, Anglijoje sniegas, nors ten retai, bet buvo. Kartais vairuotojas pats susirga ir persėda ant kito reiso. Mes skambiname jums ir sakome – pavėlavom. Jei nežinot kur daiktai, skambinat mums, ne numeriu nulis-du. Mes žinom kur vairuotojas. Tiesiog reikia kantrybės. Yra buvę kad klientai šaukia, bet aš juos suprantu – jie nervinasi. Daiktai atsiranda.

Ar buvę atvejų, kai siuntiniai paprasčiausiai dingsta pas vežėjus iš skelbimų?

Buvę. Yra tokių "firmų" kurios susikuria feisbuke pirmadienį, prisirenka krovinių, paima avansą ir antradienį ištrina puslapį. Realybė. Nemalonu pasakoti, bet taip yra. Aš pats mačiau klientų kurie skambina ašaroti – atidavė daiktus kažkokiam Marijaus transporteriui, o telefonas išjungtas. Saugokitės įmones be registracijos numerio, be adreso, be atsiliepimų. Tiesioginis siuntinių gabenimas į Angliją mikroautobusu reikalauja bent jau SOS numerio. Jei vairuotojas vengs rašyti sutartį – bėkit. Ne visi pigūs yra vagys, bet visi vagys pigūs.

Ar tikrai negalima siųsti maisto produktų į Angliją po Brexit?

Negalima. Tašk. Po išstojimo iš ES, UK pasienis tapo kaip forto siena dėl maisto. Mėsa, pienas, kiaušiniai, net kai kurie sausainiai gali sukelti problemų. Muitininkai tikrina. Jūs rizikuojet ne tik kad konfiskuos, bet ir baudą gausit. Buvo klientė norėjo siųsti mamos šaldytą kotletą sūnui į Londoną. Širdis liepia, o protas sako – ne. Nesupakuokit to. Jei jau desperatiškai reikia, siunčiat per specialias maisto importo kompanijas. Mikroautobusas skirtas daiktams, o ne maisto prekių įvežimui.

O jei mano draugė Vilniuje pamiršo įdėti striukę – galima ją paimti dar pakeliui?

Oi, šitas klausimas... Būna, ir taip, ir ne. Jei mikroautobusas dar neprivažiavo jūsų rajono – galima sutarti dėl greito sustojimo. Bet jei jis jau prie Marijampolės, o draugė gyvena Fabijoniškėse, tai grįžti atgal su dideliu transporteriu – misija neįmanoma. Yra buvęs toks atvejis su klientu iš Klaipėdos (ai, atsiprašau, ne iš Klaipėdos – iš Marijampolės, čia mano mintyse sumaišiau pakrantę) – reikėjo paimti dokumentus. Valanda pakelionės prarasta, kiti klientai pikti. Tad koordinuokitės prieš kelionę. Kai užrakinti durys – jau viskas.

Ar reikia draudimo siuntiniams kai veža mikroautobusu?

Reikia. Yra CMR draudimas kuris dengia pagal taisykles, bet sumos kartais juokingos. Kai vežate vertingus daiktus – antikvarą, kompiuterius – gerai pagalvot apie papildomą. Realybė tokia kad daugelis klientų sako "kam čia proto dėt". Bet mačiau kaip per Belgiją nenusisekęs manevras, daiktai persimėto. Be draudimo belieka ginčytis. Rimtos įmonės siūlo draudimą. Jei siuntinių gabenimas vertas daugiau nei du tūkstančiai – drauskitės. Ta papildoma dešimt eurų neskriaus.

Dar keli praktiniai dalykai prieš skambinant

Ar galiu pats važiuoti kartu su savo daiktais iki Anglijos?

Teoriškai taip, jei yra laisvų sėdynių. Bet praktiškai – retai. Mūsų mikroautobusai registruoti kaip krovininiai, dažnai draudimas neleidžia vežti keleivių krovininėje dalyje. Jei yra speciali keleivinė zona – galima. Bet mes vykstame dirbti, ne ekskursijai. Jūs norėtumėt sėdėt dvylika valandų šalia dėžių, klausytis radijo? Aš ne. Jei planuojat persikraustymą, tai jau kitokia paslauga. Siuntiniams to nereikia. Geriau nusipirkite lėktuvo bilietą ir laukite ten.

Kaip sužinoti kur šiuo metu yra mano siuntinys – yra kaip nors sekimo numeris?

Nėra tokio kaip DPD kur parašai kodą ir matai kiek per Katowice praėjo. Čia kita stichiška sistema. Paprastai skambinate man arba vairuotojui tiesiai. Kartais vairuotojas siunčia Whatsapp lokaciją – "esu prie Lillės". Buvo atvejų kai klientai nervinasi kas dvi valandas, nori fotografijų. Suprantu. Bet vairuotojas vairuoja, ne žaidžia telefone. Jei norit absoliutaus sekimo – tik keliamieji konteineriai arba fura su GPS. Mikroautobusu dažnai tiesiog pasitikėjimas. Skambinat ryte: "Kur?" Atsako: "Briuselis." Vakare: "Kalais." Tai ir visas sekimas.

Ar sekmadieniais pristatote į Angliją, ar tą dieną visi ilsisi?

Sekmadienį Anglijoj daugelis miega ilgiau, parduotuvės atsidaro vėliau, gatvės tuštesnės. Mes stengiamės pristatymus daryti darbo dienomis, nes žmoniai turi būt namie. Jei reikalas skubus ir pirkėjas aiškiai sutinka – mielai atvežam ir sekmadienį, bet tokį pageidavimą reikia sutart iš anksto. Vairuotojui irgi poilsis reikalingas, juo labiau po tokios kelionės. Kai kurie Londono rajonai sekmadienį uždari – apie siauras gatves apsisukti sunku. Pirmadienis–šeštadienis yra standartas. Planuokitės taip.

Koks pats patikimiausias būdas su jumis susisiekti – skambinti ar rašyti žinutę?

Skambinti. Tiesiog paskambinkit. Žinutės feisbuke dingsta tarp šimto kitų pranešimų, el. paštą aš tikrinu vakare kai grįžtu. O kai skambinate – iškart girdžiu kokia situacija, kiek daiktų, kokios datos. Per penkias minutes susitariam. Prisipažinsiu, kartais pats pametu siūlą pokalbyje kai labai daug skambučių iš eilės, bet atsiprašau ir viską pakartoju. Kalba gyva yra geriau nei joks pokalbių botas. Jei jau rašot – elektroninis paštas geriau nei Messengeris. Bet telefonas yra karalius šitoje srityje. Ir dar – jei skambinat po dešimtos vakaro, turbūt neatsiliepsiu.

Išvada

Taigi, siuntinių gabenimas į Angliją mikroautobusu – durys iki durų – tai ne visada tobulai algoritmiška paslauga, bet žmogiška ir tiesioginė. Svarbiausia – rinkitės tuos, kurie atsako į skambučius, paaiškina viską ir nežada stebuklų už mažą kainą. Supakuokit daiktus protingai, pasiruoškit kad terminai gali svyruoti, ir viskas bus gerai. Po dvidešimt trejų metų galiu pasakyti – absoliučios garantijos nėra niekur, bet sąžiningas darbas visada atsiperka. Sėkmingos kelionės jūsų daiktams.