Siuntinių gabenimas į Angliją mikroautobusais – ar tai efektyvus būdas?

Jau gerą penkmetį, o gal net šiek tiek daugiau, sėdžiu šitoje perkraustymų ir pervežimų maišatyne. Iš pradžių galvojau, kad kuo didesnis furgonas, tuo geriau, bet po kurio laiko supratau – kartais mažesnis yra geriau. Ypač kai kalba eina apie siuntinių gabenimą į Angliją mikroautobusais. Žmonės dažnai klausia, ar mikroautobusas nėra per mažas, per brangus ar per lėtas. O realybė tokia, kad būtent tokie reisai, ypač į Londoną, Birmingamą ar net tuos mažesnius miestelius, dažnai būna patogiausi klientui. Nes mikroautobusas prisigeria iki pat durų, o didelis krovininis bullis jau nebeįvažiuoja į senamiesčio kiemą. Aš čia pasakosiu, kaip tai vyksta iš tikrųjų, be saldžių reklaminių šūkių.

Kainos, terminai ir kas įtakoja galutinę sumą

Kiek kainuoja siuntinių gabenimas į Angliją mikroautobusais vidutiniškai?

Na, čia kaip su dantų gydymu – priklauso. Bet jei reikia konkretumo, tai gabenti keletą standartinių dėžių, tarkime iš Vilniaus į Londoną, kainuoja koks šimtas dvidešimt – du šimtai eurų, priklausomai nuo svorio. Jeigu tik vienas lagaminas, tada dar mažiau, o jei pusė kambario – daugiau. Mikroautobusai paprastai neveja didelių kainų, nes jų išlaikymas mažesnis nei sunkvežimių. Bet žinokit, kai kurios įmonės, ypač tos, kurios tik perparduoda, rašo tris šimtus, nors realus vežėjas ima pusantro. Tai siūlau klausti, ar jie patys veža, ar tik telefonininkai.

Ar pigiau išsiųsti su dideliu furgonu, o gal mikroautobusas visgi geriau?

Didelis krovininis furgonas, vardu bullis, atveža daugiau, bet ir kaina didėja ne dėl kuro. Jei jus tik trys dėžės, tai perkate vietą vilkike, kuris galėtų vežti šešiasdešimt. Mikroautobusas čia kaip taksi – moki už savo lagaminą, o ne už visą saloną. Kainų skirtumas kartais dvigubas. Ai, ir dar – furgonai į Londono centrą be LEZ mokesčio neįvažiuoja, o mikroautobusai dažnai praslysta kaip keleiviniai. Papildomų išlaidų nėra, o ten Londonas jau ir taip brangus.

Koks realus pristatymo laikas, jei varau iš Vilniaus į Londoną?

Gerai suplanuotu reisu per Lenkiją ir Belgiją, naktį, kai sienos neužkištos, mikroautobusas pasiekia Londoną per trisdešimt–trisdešimt šešias valandas nuo durų iki durų. Kartais greičiau. Bet reikia atsižvelgti į faktorių X – kalę, avariją, arba Britanijos sieną, kur pasieniečiai dabar po Brexit tikrina smulkiau. Būna, kad ir dvi dienos. Aš visada sakau klientams: skaičiuokit tris dienas, bet mentaliai ruoškitės keturiom. Tada viskas gerai, o jei atvažiuoja ankščiau – džiaugsmas didesnis.

Ar kaina skiriasi, jei siuntas reikia paimti iš Panevėžio, o ne sostinės?

Skiriasi, bet nebūtinai drastiškai. Jei mikroautobusas važiuoja pro Panevėžį Kauno kryptimi, tai nuvažiuoti penkiolika minučių į šoną nepadaugina kažko fantastiško. Bet jei reikia sukti šimtą kilometrų, o tada grįžti atgal – tenka primokėti už degalus ir vairuotojo laiką. Kartais mes suderinam, kad klientas atveža daiktus į tranzito tašką. Aišku, jeigu esate užmiestyje prie Utenos – tada kaina kyla. Bet ne dėl to, kad norim daugiau uždirbti – tiesiog logistika tokia.

Kaip vyksta pats procesas – nuo durų iki durų

Kas atvažiuoja paimti siuntų – mikroautobusas ar kažkoks didelis krovininis automobilis?

Jei užsakote kaip siuntinių gabenimas į Angliją mikroautobusais, tai ir atvažiuoja mikroautobusas. Na, ne keleivinis su langais, o pritaikytas krovininis Ford Transit ar panašus. Klientai kartais tikisi vietų sėdėt, o pamato tuščią skardą. Nes mikroautobusai skirti pervežimams – sutvirtintos sienos, kartais lentynos. Skirtumas nuo furgono – kompaktiškesnis, lengviau prisistato prie namų, nebijo aukštų bordiūrų. Didelis bullis jau kieme neapsisuka, o čia apsisuka ir dar atbulai prisistato.

Ar galiu pats atvežti daiktus į terminalą Kaune, ar būtinai reikia, kad jus atvažiuotumėt į namus?

Galit, žinoma. Mes Kaune turim punktą, kur galit atnešti dėžes, sudėt etiketes ir ramiai išeit kavos. Daugelis taip daro, nes pigiau gaunasi be paėmimo. Šiaip dabar lyginant su prieš penkerius metus, terminalų padaugėjo. Bet jei dėžių daug ir jos sunkios, tada geriau pasiimkim patys. Aš nepatariu tempti keturiasdešimt kilogramų dėžę patiems per visą miestą – stuburai brangūs. O jei tik vienas lagaminas ir gyvenat netoli centro, atneškit, mes be problemų priimam.

Kaip aš žinosiu, kad mano dėžės tikrai pasiekė Angliją ir kur jos bus iškrautos?

Šiuolaikiniai vežėjai, net tie su senais mikroautobusais, dažnai turi bent jau WhatsApp. Aš asmeniškai siunčiu nuotrauką, kad daiktai įkrauti, ir dar vieną, kai iškrauti Londone. Kitos įmonės naudoja sekimo nuorodas, bet čia jau puošmena. Svarbu turėti vairuotojo kontaktą. O dėl iškrovimo – dažniausiai yra partnerių sandėlis arba tiesiai į jūsų adresą. Jeigu į adresą, jūs sutinkatės dėl laiko. Kartais vairuotojas paskambina iš Doverio, sako – už valandą pas jus.

Ar vairuotojas padeda nešti daiktus iki buto, ar tik išmeta prie garažo?

Teoriškai jis vairuotojas, ne santechnikas. Bet praktiškai, jei ne pats karščiausias vasaros vidurys, padorus vairuotojas padeda nunešti iki laiptinės. Į trečią aukštą be lifto – jau nebent ranka rankon. Supraskit, kad siuntinių gabenimas į Angliją mikroautobusais nėra perkraustymas su nešikais. Ten vienas žmogus, jis vairuoja, krauna, pildo popierius. Jei reikia nešimo, sakyt reikia iš anksto, tada galim pagalbininką numatyti. Bet kaina kitokia tada. Paprastai – tik iki mašinos.

Ką galima leisti ir ko ne – svoriai, matmenys, trapi daiktai

Ar galiu siųsti elektrinį dviratį per mikroautobusą, ar jie nepradės pykti dėl baterijų?

Oho, čia jautrus klausimas. Ličio baterijos pagal taisykles yra rizikingas krovinys. Daugelis mikroautobusų perveža, bet ar legaliai – čia jau aš ne visad tikras šimtu procentų. Mažos baterijos dar praslenka, bet jei didelis e-dviratis, reikia dokumentuoti. Aš mačiau atvejų, kai muitinėje apžiūri ir liepia iškrauti. Tai jei siunčiat, praneškit – vežėjas turi žinot. Geriau pagalvot prieš, nei aiškintis vėliau Prancūzijos pasienyje. Ai, ir išimkit bateriją jei galit.

Ar yra kokia nors svorio riba vienam žmogui ar vienam užsakymui?

Jei ne tuščiažodžiaujanti įmonė, tai mikroautobusas ištemps apie toną – toną ir du. Bet vieno asmens siunta retai viršija du šimtus kilogramų. Ir mes nežiūrim į svarstykles ir nešnabždam "fu, per daug". Tiesiog jei pusė tonos, sakom – reiks didesnės mašinos. Nes mikroautobuso pati sąvoka – smulkus krovinys. Jūsų lagaminai, dėžės, gal kokis kompresoriukas. O jei ateina su keturiom spintom – raudona vėliava. Reikia arba dviejų reisų, arba furgono.

Ar jei siunčiu labai trapius stiklo daiktus, jie sudės viduryje, kur niekas nepatempos?

Bet kas šitaip galvoja... Ne, vairuotojas nėra tavo močiutė, kuri suvynioja į antklodes. Krautuvai deda daiktus taip, kad tilptų. Stiklas turi būti supakuotas tinkamai – putplasčiu, kampų apsaugomis, dviguboje dėžėje. Rašykit "TRAPI" ant šonų didžiomis raidėmis. Kitaip vairuotojas to nepastebi, kai skuba. Buvo atvejis – vežėm veidrodį, klientas supakavo į laikraščius. Na, atspėjat. Dabar reikalauju nuotraukos prieš pakrovimą. Geriau būt paranojiku nei mokėt du kartus.

Ar galima pervežti... kaip ten... baldus, pvz., komodą, per mikroautobusą?

Galima, bet tik jei komoda telpa. Mikroautobusas ne stebuklas. Jei tai IKEA komoda išlukštenama, tada surinkta vietoje – puiku. Išrinkta, sukrauta, perfektas. Bet jei senovės močiutės komoda iš ąžuolo, dviejų su puse metro pločio – ne. Tada jau reikia furgono su liftu. Ne kad negalima, bet praktiškai – kam? Mikroautobusas idealus dėžėm, lagaminam, dviračiam. Baldams – pagalvokit arba išrinkit, arba rinkitės kitą transportą. Nes kampas neįlįs.

Popieriai po Brexit – muitai, deklaracijos, galvosūkiai

Ar dabar, kai JK nebe ES, reikia kažkokių specialių muitinių dokumentų siuntiniams?

Reikia. Aišku kad reikia. Brexit viską apvertė. Dabar siuntinių gabenimas į Angliją mikroautobusais be muitinės deklaracijos – kaip be bilieto į traukinį. Reikia CN22 arba CN23, priklausomai nuo vertės. Ir sąžiningai aprašyti turinį. Ne "dovana", o "trys megztiniai, knygos". Nes jei muitininkai įtars melą, atidarys. Dar reikia EORI numerio, jei siunta komercinė. Privatiems – pakanka detalios sąrašo. Bet po 2021 metų – jokių lengvų pasivažinėjimų. Rimtai.

Ar mano dovana sesei Londone neįklius į muitus ir nereikės mokėti PVM?

Gaila, bet reikės. Štai kur šikšnosparnis paklydo. Dovanų siuntinyje irgi turi būti vertė. Jei viršija tam tikrą sumą – dešimt svarų gal mažiau apmokestinama, bet realiai daugiau nei trigubai dvidešimt trys svarai ar kažkas panašaus. Ai, čia aš tiksliai gal ir neprisimenu ribos (gal nuo 39 svarų ar 135), bet tikrai žinau, kad didelę vertę gavėjas apmokestins. Geriau siųskite tiesiog kaip siuntą be fanfarų ir parašykit tikrą vertę. Kitaip sesuo gaus sąskaitą iš Royal Mail.

Ką reiškia EORI numeris ir ar man jis būtinas, jei siunčiu tik du lagaminus?

EORI – Economic Operators Registration and Identification. Skamba baisiai, bet tai kodas, kurį muitinė naudoja atpažint jus. Privatiems asmenims siunčiant lagaminus – nereikia. Jei verslininkas siunčia prekes parduotuvei – tada privalomas. Bet retkarčiais pasitaiko, kad muitininkai užduoda klausimų, tai gerai turėti pasą po ranka. Du lagaminai su drabužiais ir batais – jokiu būdu neprekyba. Nors jei lagaminuose šimtai telefonų... na tada jau kita kalba. Ir bauda.

Ar galima per mikroautobusą siųsti maisto produktus, pavyzdžiui, šaldytą duoną ar dešras?

Ne. Nu ne. Anglijai maisto produktai iš trečiųjų šalių – tabu. Po Brexit mėsos, pieno, kiaušinių produktai draudžiami. Duona kita vertus... na, jei sustingusi ruginė, gal praslyks, bet nepatarčiau rizikuoti. Muitinė gali konfiskuoti. Klientė kartą vežė šakotį – atėmė pasienyje. Graudu buvo. Tai jei norite pamait tautiečius Londone – pirkit vietoje, negańskite per sieną. Kitu atveju – vien tik sausas maistas, konservai. Ir tai su sąrašu.

Situacijos, kurios realiai nutinka ir ne visada gražiai

Ar teko matyti, kad vairuotojas pavėluoja dviem dienom – kaip tada būna?

Beveik kiekvieną mėnesį. Priežasčių begalė – sugedo vairo kolonka Lenkijoje, arba Doverio uoste eilės, arba vairuotojas pagavo virusą. Reali situacija: mikroautobusas stovi pasienyje dėl dokumentų klaidos. Ką darom? Derybos. Skambinam, derinam. Klientas nervinasi, mes irgi. Svarbu, kad bendrovė neslepia. Kartais duodam nuolaidą, kartais atsiprašom. Bet jei kas žada, kad niekada nevėluos – meluoja. Transportas toks. Oras, žmonės, technika – nepasirašė už idealumą.

Ką daryti, jei mano siunta atsirado, bet dėžė sulaužyta – kur kaltę dėti?

Fotografuokit iš karto. Be nuotraukos prie durų – neturit rankoje nieko. Gali būti kaltas vairuotojas, kuris per stipriai stabdė, o gal kaltas siuntėjas, kuris dėžę sulankstė iš seno kartono. O gal kaltas kelias. Mes aiškinamės. Jei draudimas buvo – gaunat pinigus, nors ir nevisada pakankamai. Buvę, kai klientas atsiuntė nuotrauką, o dėžė ir pradurta. Tada vežėjo atsakomybė aiški. Svarbiausia – nepasirašyti be apžiūros. Pasirašot – pripažįstat, kad viskas gerai.

Ar visos įmonės, kurios skelbiasi "pervežame siuntas į Angliją mikroautobusais", iš tikrųjų tai daro pačios?

Va čia didžiausias galvos skausmas rinkoje. Dešimt iš penkiolikos yra brokeriai. Jie pasiima užsakymą už du šimtus, o parduoda kitam už šimtą. Ir jūs nežinot, kas vairuoja. Kartais tarpininkas net nežino, kur jūsų daiktai. Buvę, kad klientas skambino mūsų vardu, o pasirodo – aš nežinojau apie jį, nes tai buvo perpardavėjas nuo perpardavėjo. Tikras vairuotojas buvo neaiškus vyrukas be licencijos. Tai klauskite: ar turite savo mikroautobusą? Jei vengia atsakyti – sprukt.

Ar buvo atvejų, kai klientas supakavo taip prastai, kad teko viską pervynioti ant vietos?

O buvo ir buvo. Kartą atvažiavom paimti – moteriškė sudėjo porcelianą į pirkinių krepšius. Be jokio popieriaus. Mes stovim kieme, aš žiūriu ir galvoju – o Dieve. Teisėm daryt – pervyniojom mūsų bubble wrap'u, bet papildomai apmokestinom, nes medžiagos mūsų. Klientės veidas buvo toks nustebęs, lyg tai normalu. Ne, nenormalu. Kartonas turi būti dvigubas, lipnia juosta, o ne pyragaišiais. Aišku, mes padedam, bet jei laiko nėra – tada problėma.

Kada mikroautobusas per mažas, o kada tiesiog tobulas pasirinkimas

Ar mikroautobusas gali pasiekti tokius kaimus, kur beturįs furgonas neužsuks?

Tai vienas pagrindinių pliusų. Mašina trijų metrų aukščio, ne septynių. Sugauna kiekvieną provincijos gatvelę. Buvom Anglijoje, kaime, kur gatvė vos dviejų metrų. Bullis nebūtų įvažiavęs, o mikroautobusiukas kuo puikiausiai. Aišku, ne visada iki pat durių, nes kai kurios sodų bendrijos be kelio, bet iki artimiausio taško tikrai. Jei gyvenat ne centre, o prie Norfolkines upės – mums tas pats. Tik iš anksto perspėkit, busiu kaime, nes Google maps kartais veda per ganyklas. Taip nutiko.

Kuo skiriasi "bendras krovininis" pervežimas nuo tiesioginio mikroautobuso?

Grupinis pervežimas, arba LTL, reiškia, kad jūsų dėžės Kaune, kitų iš Panevėžio, ir tik tada išvažiuojama. Pigiau, bet laukiate. Tiesioginis – atvažiuoja pas jus, pakrauna ir vara tik pas jus. Brangiau, bet greičiau. Realybė tokia, kad net ir grupinis variantas būna pakankamai greitas, nes renkam pilną mikroautobusą per dvi tris dienas. Kaip taksi vs maršrutinis autobusas. Vienas veda tiesiai, kitas stoja. Bet jei ne skubi operacija – LTL mano favoritas. Patikrinta.

Jei man reikia pervežti pusę buto turinio į Birmingamą, ar mikroautobuso užteks?

Atsakymas jūsų buto dydyje. Jei penkiasdešimt kvadratų studija – gali ir neužtekti. Jei dviejų kambarių – tikrai ne. Pusė buto... nu, dvidešimt dėžių, sofa, spinta? Mikroautobusas čia neatlaikys. Reikia trijų mikroautobusų arba vieno furgono. Žmonės perskaičius žodį mikroautobusas galvoja, kad tai mažas stebukladaris. Ne, tai mikroautobusas. Matmenys riboti. Konsultuokitės, gal siųsti per kelis reisus, bet tada kaina kyla. Nebent turit draugų, kurie dalinasi kaina. Tada gal ir įmanoma.

Ar galima vežti gyvūnus kartu su daiktų siunta, ar reikia atskiro transporto?

Še, kategorija visai kita. Gyvūnai – ne siuntinys, tai keleiviai su širdimi. Mikroautobusas gali vežti, bet reikia narvo, veterinarijos pasų. Skirtingose šalyse skirtingos taisyklės. Aš asmeniškai nerekomenduoju kišti šuns užpakalinėje dalyje su dėžėmis. Geriau užsakykit specialų pervežimą, kur sąlygos, vėdinimas, patyręs vedlys. Buvo atvejis, kai klientė įkišo katiną į narvelį šalia kavos aparato. Katinas gyvas, bet traumuotas. Tai gyvūnai – atskira istorija. Nesusijusi su siuntomis. Rimtai.

Praktiniai patarimai prieš paleidžiant dėžes kelionėn

Ar verta daryti dėžių sąrašą ant popieriaus, ar vairuotojui tai nerūpi?

Vairuotojui paprastai nerūpi, bet jums privalu. Aš nejuokauju – turėkit sąrašą. Nes kai reikia aiškintis su muitais arba dėžė pasimetė, jūs turite įrodyt, kas viduje. Be to, tai padeda ir vairuotojui – jei ant dėžės "Virtuvė / 3 iš 8", jis krauna tvarkingiau. Aš pats prašau sąrašo. Kartais jie sako, o kam, aš pats žinau. Na, paskui pats ir aiškinasi. O jei dar nufotografuosite turinį prieš pakuodami – bus ramiau. Popierius nebūna tik popierius kai kalba eina apie tarptautinį gabenimą.

Koks yra pats blogiausias dalykas, kurį žmonės dažnai padaro ruošdamiesi siuntinių gabenimui į Angliją?

Pats blogiausias? Jie nepasitikrina adreso. Anglijoje pašto indeksas – šventas. Be jo jūs niekur nepristatys. Klientai rašo "Londonas, net Big Beno", o paskui stebisi. Antra – sudeda viską į vieną krepšį, kuris byra. Trečia – neišmatuoja laiptų. Buvę, kad mikroautobusas atvažiuoja, o komoda netelpa pro duris. Tada arba ardom, arba paliekam. Ruoškitės taip, lyg patys važiuotumėt. Nes kelionė ilga ir dauguma problemų kyla ne dėl kelio, o dėl pačios pradžios ruošos. Deja.

Išvada

Taigi, siuntinių gabenimas į Angliją mikroautobusais nėra magija, bet ir ne loterija. Jei pasirinksit patikimą vežėją, supakuosit protingai ir neužmiršit, kad po Brexit pasienis tapo biurokratiškesnis, viskas bus gerai. Mikroautobusas čia tik įrankis – greitas, lankstus, nepastovus orų sąlygoms. Aš po dvidešimt metų šitoje srityje galiu pasakyt vieną – transportas vyksta, žmonės vyksta, svarbiausia tiesiog nesėdėti susmėlę ir drąsiai klausti, jei kas neaišku. Nes krovininiai mikroautobusai važiuoja kas savaitę, o jūsų ramybė svarbiausia. Sėkmės jūsų dėžėms ir saugių kelių.