Siuntinių gabenimas į Angliją: kaip išvengti nemalonių staigmenų muitinėje

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir pasakyčiau, kad siuntinių gabenimas į Angliją niekada nebuvo lengvas, bet po Brexit'o tai tapo tikras sapnas kiekvienam logistikos vadybininkui. Anksčiau tiesiog užkraudavom važiuok, o dabar? Formos, EORI numeriai, tikrinimai prie pat sienos. Žmonės vis klausina, kodėl taip brangu ir kodėl trunka ilgai. Čia nebe ta pati rinka. Turiu prisipažinti, kartais pats užsirašau, ką reikia veikti su kiekvienu kroviniu, nes taisyklės keičiasi greičiau nei aš spėju sekti naujienas. Bet jeigu žinoi baisius, viskas daroma labai greitai. Svarbiausia yra suprasti, kas pasikeitė, kad nereiktų mokėti už savo klaidas dvigubai.

Kainos ir terminai: kas vyksta realybėje

Kodėl siuntinių gabenimas į Angliją dabar brangesnis nei anksčiau?

Viskas prasidėjo ne tik nuo kuro, bet ir nuo to, kas vyksta pasienio punktuose. Anksčiau pervežėjų mašinos važiavo be sustojimo, o dabar kiekviena sunkiasvorė turi pravažiuoti per muitinę net jeigu yra tik tranzite. Tai laikas, o laikas – pinigai. Be to, kainos auga dėl papildomų procedūrų, kurias turi atlikti vairuotojas arba brokeris. Užsakovams tai atroda keistas, kad teks mokėti už „popieriaus kėlimą“, bet tokie dabar įstatymai Anglijoje. Pameniu vieną atveją, kai vairuotojas praleido beveik visą dieną Doverio uoste tikėdamas, kol bus patikrintas dokumentai, o galiausiai klientui teko mokėti už šią laiko staigą. Nebuvom numatę tiek ilgų eilių.

Kiek laiko užtrunka standartinis krovinio pervežimas į Londoną ir Lietuvą?

Įprastas terminas, jeigu viskas tvarkingai su dokumentai, yra apie 3–4 darbo dienas. Tačiau visada turiu palikti rezervą, nes niekada nežinai, kas nutiks Ostende ar Kalkėse. Jeigu prekių gabenimas vyksta dalinėmis krovomis (LTL – dalinė krovinių krovos), tai gali pavėluoti dar diena dvi, kol reikės iškrauti kitas siuntas terminaluose. Kartais klientai skambina po d dienų ir klausia, kur jų dėžė su dalimis. Reikia suprasti, kad mes ne stebuklininkai, tik priklausome nuo kelių ir uostų apkrovos. Be to, pavasariais ir rudenis dažnai būna audrų, tad keltai gali nebevažiuoti.

Ar kas nors dar siunčia dalinėmis krovomis, ar tik pilni reisai?

Tikrai, dalinės krovos vis dar yra labai populiarios, ypač tarp mažųjų verslų, kuriems nereikia vilkti visos furos. Siuntinių gabenimas partiniu reisu leidžia sutaupyti, jeigu neskubate. Tačiau čia būna rizika, kad tavo siunta gali nukeliauti į tolimą kampą terminalo, kas ją iškraus paskutinę. Esu matęs, kaip maža dėžė su eletronika nuklydo į Birmingham'o sandėlį ir ten gulėjo savaitę, nes nepagilino į etiketę. Reikia labai tiksliai užpildyti važiaraštį, kad žmonės terminalese suprastų, kur tą dėbti. Pilnas reisas, aišku, yra greitesnis, bet ne visada apsimoka. (Pastaba: čia turėjau omenyje, kad terminalų darbuotojai kartais peržiūri tik viršų, o ne detalus adresas).

Ar galima kažkaip užtikrinti pristatymą konkretiu laiku?

Dedamosios pastangos yra, bet garantijų neduodu. Yra tokia paslauga kaip „guaranteed delivery“, bet ji kainuoja kaip nupirkti sparnus. Anglijoje daug kur yra uždaras transporto judėjimas (Low Emission Zones), todėl vairuotojui gali tekti apvažiuoti šaliais. Priteisinu tuos klientus, kurie sako: „aš laukiu iki 15 valandos“. Geriau iškarto pasakyti, kad bus tarp 8 ir 18. Jeigu skubate gerai, geriau renkantis orų pašto arba nedidelius kurjerius, kurie dega benzino kelyje taip, kaip motociklininkai.

Kas veikia kainodarą daugiausia – svoris ar tūris?

Čia tas amžinas klausimas. Dažniausiai tūris, nes erdvės furoje tiesiog nėra. Jeigu siunčiate putlas pagalves, mokėsite už 33 kilogramus vietą, nors ji svers vos penkis. Tarptautinių pervežimų srityje tai vadinama „užmokesčiu už užimamą vietą“. Paskaičiuoti galite paprastai: ilgis plotas aukštis padalintas iš 5000 (arba 333, priklauso nuo vežėjo). Tada gaunate svorį, už kurį mokėsite. Vienas mano klientas bandė išsiųsti didelią vaikišką kalnelį, kuris beveik nebuvo suspaudžiamas. Tai jam atėjo brangiau nei siųsti metalo konstrukcijas.

Burokratija ir svarbiausi terminai

Kas yra tas EORI numeris ir ar jis būtinas kiekvienam?

EORI (Economic Operators Registration and Identification – registracija ir identifikavimo numeris) tai pagrindas. Be jo jums neleis įvežti ar išvežti nės mažiausios dėžės į Angliją. Jį gausite per valandą, prisijungę prie muitinės sistemos, bet žmonės visada pamiršhta tai padaryti iš anksto. Esu matęs, kaip mašina stovėjo pasienyje tris dienas tik todėl, kad vadovas nespėjo užpildyti paraiškos. Dabar, kai Didžioji Britanija atsiskyrė, jums reikalingas ne tik ES EORI, bet ir JK numeris (jeigu esate importuotojas ar eksportuotojas ten). Būkite PROTINGI ir užsisakykite tai iš karto. (Klaida: nusipirkti nereikia, jis gaunamas nemokamai, bet žmonėms taip lengviau suprasti).

Kas yra CMR važiaraštis ir kodėl jis svarbus?

CMR (Tarptautinė vežimo sutartis keliu) tai jūsų draudimas, jeigu kas nutinka kelyje. Be šio popieriaus arba jo elektroninio varianto, vairuotojas neturi teisės važiuoti. Čia turi būti nurodytas ne tik gavėjo, bet ir siuntėjo adresas, krovinio svoris ir vertė. Vieni klientai bando nurodyti mažesnę vertę, kad taupyti draudimui, bet tai pavojingu. Jeigu dings prekės, kurios kainuoja 10 tūkstančių, o CMR parašyta 100, neišsiginsite nieko. Mano patirtis rodo, kad geriau būti sąžiningu, nes muitinė taip pat tikrina, ar deklaracija sutampa su važiaraščiu.

Ką reiškia Incoterms EXW ir kodėl vengiu jo?

EXW (Ex Works – gamybos vieta) reiškia, kad jūs paimate prekes iš gamyklos durų ir visą atsakomybę perimate. Dauguma klientų mano, kad taip bus pigiau, bet nemanau. Kai turiu organizuoti vairuotojui įvažiavimą į siaurą gamyklą Vilniaus priemiestyje, pakrovimą rankomis (nes nėra keltuvo), tai laikas ir pinigai pralieka pro pirštus. Geriau sutarti FCA, kai gamintoja užkrauna į furos šoną. Tada vairuotojas tik pasirašo už perdavimą važiuoja toliau. Siuntos į Angliją su EXW terminu dažnai baigiasi tuo, kad vairuotojas reikalauja papildomo mokestio už laukimą.

Ar reikia muitinės brokerio paslaugų?

Jeigu nežinote, kas yra HS kodas (Prekių tarptautinės prekybos nomenklatūros kodas), tai tas, jums būtinas. Bandydami užpildyti deklaracijas patys, padarysite klaidų ir gausite baudą. Brokeris žino, kokia procedūra reikalinga jūsų konkrečiam atvejui. Pavyzdžiui, vienas klientas bandė siųsti medicnines priemones kaip paprastus drabužius. Muitinė sustabdė visą konteinerą. Būtų buvę pigiau iš karto sumokėti brokeriui. Dabar vis dažniau siūlau savo klientams naudotis mūsų partnere brokeriu, kad nebūtų dramų.

Kas tas HS kodas ir kaip jį surasti?

Tai kodas, sudarytas iš skaitmenų (nuo 4 iki 10), kuris nusako, kas tai per daikt. Jis nulemia mokesčius. Galite paieškoti internete, bet ten lengva suklysti. Kartais atrodo, kad tai paprasta lentelė, bet vien neteisingas skaičius gali pakeisti mokesčio dydį nuo 0 iki 20 procentų. Kai kurie įrankiai jums parodo keistus dalykus, todėl geriau klausti specialisto. Aš, pavyzdžiui, vis dar turiu problemų su kai kurių plastiko detalių kodais, tai geriau nedaryti spėjimų. Yra speciali EU Trade Helpdesk puslapis, ten tiksliau.

Problemos sprendimas ir realios situacijos

Kas nutinka, jei prekės sugadintos ar dingsta čia?

Pradžioje reikia užpildyti pretenziją (pranešimą apie žalą) vairuotojui, nepaliekant vietos. Turiu omenyje, kad tai padaryama tą patį dieną. Tada prasideda draudimo išmokos procesas. Be CMR važiaraščio čia nieko nedarysi. Kartos klientai skambina po savaitės ir sako, kad dėžė buvo sutrūkinėjusi. Bet kas žino, kas nutiko tą dieną sandėlyje Anglijoje? Gali būti, kad ten ją nuplėšė. Be žaloš dokumento, kurį pasirašo gavėjas, negalęska nieko padaryti. Dėl to visur primybinu tikrinti kroviniį prieš pasirašymą.

Ar galima siųsti maistą ir gėrimus?

Galima, bet tai visas siaublas. Muitinė tikrina labai atidžiai, o ypač jautrios zonos (išskyrus kai kuriuos produktus). Jei siunčiate sausą maistą, reikia deklaruoti sudėtį ir alergenus. O kiaulienos ar jautienos produktai? Dažnai visai draudžiami arba reikalauja labai sudėtingų veterinarijos sertifikatų. Pamenau, kaip vienas klientas norėjo išsiųsti dešrų rinkinį senelei į Londoną gimtadieniui. Gi turėjome gražiai atsisakyti, nes sertifikato brangumas pralenkė tų dešrų vertę. Geriau ten nusipirkti vietinę, kad nesusirgti su dokumentais.

Ką daryti, jei Anglijos gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai baisiausia scena. Krovinys grįžta atgal, ir jums teks mokėti už važiavimą į abi puses bei sandėliavimą. Prieš siunčiant siuntinius Anglijoje, visada patikrinkite, ar gavėjas tikrai tam. Jeigu jis neatsako į telefonus arba adresas neteisingas, mes negalėsime nieko padaryti. Yra tokia paslauga kaip „ destruction“ (naikinimas), kai pigiau išmesti prekes vietose nei vežti atgal. Bet tai atiduoda šaltus šaltus. Geriau dar kartą paskambinti tam gavėjui ir paklausti, ar jis tikrai laukia.

Kodėl reikia deklaruoti prekių vertę taip tiksliai?

Nes muitinė turi savo mechanizmus, kuriais tikrina, ar vertė nenukrypsta nuo rinkos. Jei parašysite, kad laptopas kainuoja 10 eurų, jums nebelieps. Tai vadinama „customs valuation“. Dejažuoti neleidžiama. Jeigu verte realiai maža (pvz., dovanos ar panaudoti daiktai), reikia priedėlio, kur tai įrodys. Priešingu atveju, jie ims vertinimą pagal savo sąrašus, o ten kainos gali būti dvigubai didesnės. Tada mokesčiai tampa milžiniški.

Ar saugu siųsti brangius daiktus paprastomis kurjerinėmis firmomis?

Nesu didelis to pralinėjas. Brangią elektroniką ar juvelyrinius dirbinius geriau siųsti specialiu monitored reisu. Paprastos kurjerinės firmos dažnai riboja atsakomybę iki keliasdešimt ar šimtų eurų, net jei jūs nurodėte tūkstantį. Tokie dalykai turi būti gerai draudžiami. Krovinių transportavimas į Angliją yra pakankamai saugus, kai yra didelės furos su kėbulu, bet mažos paketėliai kurjeriams dažnai dingsta arba sumušami. Girdėjau istorijų, kad vaikišką dviračį nutrynko kelio vidury, nes blogai buvo užpakuota.

Ar reikia rūpintis pakuote?

Tai būtina. Vairuotojas gali sukioti furos kabančią spyną, o viduje įvyksta žemės drebėjimas. Jeigu statote mašiną dalimis, jos turi būti ant paletės ir sužeistos plėvele. Jeigu tai dėžės, jos turi būti tvirtos, ne iš seno kartono. Vieną kartą gavome nuotrauką iš Anglijos – buvę atkeliavęs „kubas“ buvo tiesiog apskritos formos. Niekas nenori sumokėti už sugadintas prekes, todėl investuokite į pakuotę. Geresnis kartonas ar medinė dėžė sutaupys jums nervų, ko gilaus.

Specifiniai atvejai ir nerašytos taisyklės

Ar galima siųsti pavojingas krovinius (ADR)?

Galima, bet tai atskira pasaulis. ADR (Europos sutartis dėl tarptautinio pavojingų krovinių kelių transporto) reikalauja specialios įrangos ir dokumentų. Negalima tiesiog užmesti akumuliatoriaus į dėžę ir sakyti, kad tai tai. Jis turi būti specialiai pakuotas ir uždarytas, kad neisitektų. Dauguma vežėjų tiesiog atsisako imti tokius krovinius, nes reikalavimai per griežti. Jeigu turite dažų ar chemikalių priskiriamų prie pavojingų, praneškite iš karto, o ne tada, kai vairuotojas jau atvyko pas jus.

Kas daryti su vairuotojo dokumentais ir vizomis?

Nuo 2024 metų pradžios (ar kada tai buvo galutinai patvirtinta?), reikia atkreipti dėmesį į „Kent Access Permit“ ir kitus leidimus Anglijoje. Vairuotojas turi turėti pasą, o jeigu jis ne iš ES, tai vizą. Visi šiai dalykai daro didelę įtaką tam, ar sėkmingai įveiksime siuntinių gabenimas į Angliją. Kartais vairuotojas pamiršta savo leidimą vairuoti, ir visas reisą staigiai stovi. Mums reikia tikrinti ne tik krovinio dokumentus, bet ir vairuotojo pasą. Kas mums labai erzina, bet kaip yra, taip yra.

Ar būna, kad muitinė prašo papildomų dokumentų patikrinimo metu?

Labai dažnai. Jeigu tai yra vaistai arba kosmetika, gali prašyti sertifikatų, kurių net nenumatėte. Muitininkai turi teisę sulaikyti siuntą ir prašyti įrodymų, kad prekė atitinka standartus. Anglijoje jie yra labai griežti apie tai, kas įeiną į šalį. Vieną kartą laikiau tris savaitės konteinerį su plastiko indais, kol gavome atitiktos certifikatą iš gamybos. Buvo baisiai, nes klientas šaukėsi kas dieną.

Kuo skiriasi pristatymas į „remote areas“ Anglijoje?

Jei siunčiate į Škotijos kalnus arba Velsą kaimą, tai kainos gali šokti. Ten važinėja mažiau vairuotojų, ir keliai būna siauri. Didžioji dalis vežėjų kaip standartinę zoną laiko Londoną, Birmingamą, Mančesterį. Už šių zonų ribų reikia mokėti priedą. Prieš užsakydamas pasitikrinkite indeksą. Dažnai klientai sako: „Oi, tai tik už 50 km nuo Londono, kaip toli?“, bet jeigu ten nėra normalios kelio, sunkvežimis ten tiesiog neprijvažiuos.

Ar turite patirties su „return to sender“ procesu?

Taip, tai vienas nemaloniausių dalykų. Krokas grįžta, jis atvyksta pilnas dulkių, kartais sulaužytas. Tada reikia iš naujo deklaruoti importą į Lietuvą (nes jūs jūs buvote eksportuotojas, o dabar tapsite importuotoju). Tai kainuoja pinigus. Geriau iš karto susitarti su gavėju. Jeigu jis nebegija prekių, pabandykite rasti kitą pirkėją Anglijoje, kadangi vežti atback labai brangu.

Ar verta rūpintis draudumu „viskas rizika“?

Kiekvienas pasirenka pats, o aš visada liepiu. Standartinis draudimas dengia tik 10 SDR vienetą už kilogramą (tai labai mažai). Jeigu gabenate brangų baldų komplektą į Mančesterį, geriau apsirašyti visą vertę. Žinoma, draudimo priemoka padidės, bet jeigu fura užsidegs (o tai pasitaiko), bent gausite kokias nors pinigus atgal. Be to, draudimo polisas turi būti sudarytas prieš pat pradžiant vežti, o ne tada, kai jau kažkas nutiko.

Vaisingi sprendimai ir aktualijos

Kaip dabar veikia anglų punktinis mokestis (congestion charge)?

Jei reikės važiuoti į centrinę Londoną dalį, ten yra ULEZ zona. Vairuotojai su senesnėmis mašinomis ten negali važiuoti arba turi mokėti didelius mokesčius už kiekvieną dieną. Visi šie mokesčiai yra priskaičiuojami prie galutinės sąskaitos. Planuodamas prekių gabenimas į centrą, visada klaustu, ar gavėjas galėtų susitarti aptarnavimo aikštelėje už miesto ribų. Tai sutaupo daug nervų ir pinigų. Londono žiedeliai yra tokia paina, kad ten nusistatyti netgi sunku tiems, kas ten gyvena.

Ar žinote, kas daryti, jei kurjeris prarado siuntą?

Reikia rašyti įj valdybą su prašymu pradėti paiešką. Jie turi 30 dienų tam. Bet dažniausiai tiesiog dingsta, jeigu nebuvo sekimo. Geriau naudotis tarnybomis, kurios siūlo realaus laiko sekimą. Kai siunčiate mažas siuntas, stengiuosi naudoti didžiausius žaidėjus, nes jie turi geresnes sistemas. Mažos firmos tiesiog pasako: „nėra“, ir tiek.

Kas ta „privačiosios naudos“ prekės (vailable for private use)?

Tai gudrus dalykas, arba ne. Jeigu siunčiate dovaną draugui Anglijoje, galima naudoti tam tikrą muitinės nuostatą, kai mokestis netaikomas, jeigu vertė mažesnė nei 45 svarų. Bet jeigu tai parduodama prekė, tai nepalygina. Dažnai klientai bando apgauti sistemą, rašydo „dovana“, bet muitinė tikrina pardavimo istoriją arba paketo dydį. Kai matau, kad siunčiate 10 vienodų dėžučių, sunku įitikinti, kad tai dovana kiekvienam giminaičiui.

Ar reikia rūpintis kvitais (Invoice) kiekvienai siuntai?

Absoliučiai taip. Be kvito nėra pramonės sandėrio. Jis turi būti anglų kalba turi pavadinimą, kiekį ir kainą. Jeigu jūsų buhalterija išduoda tik lietuviškus, tai verčiau išversti. Angliškai muitininkai nepyksta, kad paskaičiuoti svetima kalba. Jeigu kvito bus išvis nebus, krovinys bus užrakintas ir mokesčiai už laiką judės į priekį.

Ar pastebite pokyčių Anglijos logistikos rinkoje?

Ji tampa lėtesnė ir brangesnė. Daugiau įmonių atsisako siųsti mažas siuntas dėl administracijos. Ten dirbantis žmonės taip pat pavargę nuo tokių patikrinimų. Matome, kad didelės prekybos centrai reikalauja ilgesnių terminų (lead times). Siuntinių gabenimas dabar nebe toks dinamiškas kaip buvo prieš 5 metus. Reikia planuoti iš anksto. Nieko nebekuria iš vakar į šiandien.

Kas daryti, jeigu prekės yra „made in China“, o jos keliauja per Lietuvą?

Tai problema su pradine (origin) kilmės sertifikatais. Anglija turi savo susitarimus su Kinija, bet jeigu prekės atkeliauja iš mūsų, jos gali būti apmokestintos kitaip. Čia reikia labai gerai vesti dokumentaciją apie tai, kad prekė buvo tik tranzitu apdorota Lietuvoje, o ne pagaminta. Priešingu atveju gausite didesnį muitą, nei tikėjotės. Tai sudėtingas dalykas, geriau pasikonsultuoti su žmogumi kuris tikrai išmano (o ne su tuo vadybininku kuris tik pradėjo dirbti). (Žodis "išmano" rašytinas su "ą" pagal taisykles, bet aš čia nusileidau prie šnekamosios kalbos formos).

Ar galima susiderėti dėl kainos jeigu siunčiate reguliariai?

Be abejo. Jeigu vaziuoja 2-3 furos per savaitę, galiu daryti nuolaidą. Mes kalbame apie ilgalaikę partnerystę. Bet taip pat galiu kalbėti apie tą, kad kainos keičiasi kas mėnesį priklausomai nuo benzino. Negaliu uždaryti kainos metams iš anksto. Tačiau už pastovumą visada gauna geriau sąlygas. Tai logikos dalykas – man aišku kas vaziuoja, o tau pigiau.

Kokia pati didžiausia klaida, kurią daro nauji klientai?

Jie neskaito pašto dėžutę. Turiu omenyje tą, kai išsiunčia siuntą ir nieko nedaro, kol neparodo problema. Tarkime, trūksta vieno dokumento, aš juos informuoju, jie neatsako, o tada po savaitei šaukia. Dėl to gauname baudas delspinigius. Komunikacija – tai pusė sėkmės. Jeigu nemiegai (susisiekti), tuomet gali būti didelių nuostolių.

Ar verta naudotis kelių vežėjų paslaugomis palyginimui?

Galite taip daryti, tačiau žinote, kad pigiausias dažnai pasirodo brangiausias. Jie pridės mokesčių už viską: už pakrovimą, už išsėrimą, už popierius. Geriau pasirinkti tai kas pasako „viskas įskaičiuota“. Nėra nieko blogiau nei gauti galutinę sąskaitą kuri yra dvigubai didesnė nei paskaičiuota. Pasidarykite tyrimą, bet ne pagal kainą, o pagal atsiliepimus apie tai kaip jie išspręsta problemas.

Kaip elgtis jeigu gavėjas nepasirašo važiaraščio arba praleidžia trūkumą?

Jei jis nepasirašo, laikoma, kad krovinys pristatytas tinkamai. Viskas. Neteisinga, bet taip yra. Todėl sakau gavėjams: „žiūrėkite ką pasirašote“. Jeigu dėžė sutrūkinėjusi, užrašykite tai ant CMR. Jeigu nerašote, mums negalės padėti draudimas. Anglijoje žmonės dažnai būna užimti ir tiesiog pasirašo ten kur reikia, o paskui supranta kad prarado savo turtą.

Galiausiai, noriu pasakyti, kad geriausia strategija yra iš anksto susiplanuoti visus dokumentus ir nešvaistyti vairuotojo laiko. Jeigu viskas sutvarkyta prieš jį atvykstant, krovinių pervežimas į Angliją vyksta sklandžiai. Niekas nenori stovėti eilėse Kent'e. Pasirūpinkite savo EORI, kvitais ir pakuote, o likusią dalį palikite mums. Taip išvengsite streso ir nenumatytų išlaidų, kurios dabar yra didžiausia problema šioje rinkoje.