Siuntinių gabenimas į Angliją geriausia kaina su mikroautobusais – ką tikrai verta žinoti?

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau nuo 2003-ųjų, tai mačiau visko – ir gero, ir labai blogo. Pastaruoju metu vėl daug kas klausia apie siuntinių gabenimą į Angliją geriausia kaina su mikroautobusais, nes po Brexit kilo sumaištis. Žmonės nori nusiųsti daiktus pas gimines į Londoną, bet kurjeriai kartais praso tiek, kad geriau nusipirkti naujus. Mikroautobusai vis dar važiuoja ten ir atgal, tik dabar reikia daugiau popieriaus. Paaiškinsiu, kaip tai veikia iš tikrųjų, be saldžių pažadų. Kartais geriausia kaina baigiasi tuo, kad siuntinio paprasčiausiai nebėra.

Kaina – kur galima pagauti gerą pasiūlymą

Kiek dabar kainuoja siuntinys į Angliją mikroautobusu?

Šiuo metu standartinė dėžė iki 25 kilogramų kainuoja nuo 15 iki 35 eurų. Visa tai priklauso nuo maršruto tiesiogiai ir nuo sezono. Jeigu vežėjas važiuoja tiesiai iš Vilniaus į Londoną, kaina bus mažesnė. O jei renka siuntinius po visą Lietuvą – brangiau. Aš pats mačiau, kaip žmogus bandė išsisukti su dvylika eurų už šaldytuvą. Vairuotojas sutiko paimti, bet Kaune suprato, kad vietos nėra – paliko stovėti garaže. Geriausia kaina ne visada reiškia, kad daiktas iškeliaus. Kartais mokėti porą eurų daugiau – daug patikimiau.

Ar tikrai mikroautobusu visada pigiau nei DHL ar UPS?

Ne, ne visada. Jei siunčiate vieną mažą voką – kurjeris gali pasiūlyti 8 eurus ir pristatys į duris per tris dienas. Mikroautobusas tokį siuntinį laiko bagažinėje tarp kitų daiktų, o pristato tik kai susirenka pilnas krovinys. Bet jei turite tris didelius lagaminus ar keistos formos daiktą – čia mikriukas laimi kaina. Kartais žmonės lygina (ta prasme, palygina) viską iš eilės ir nesupranta, kad skirtingos paslaugos. Kurjeris yra preciziška įmonė. Mikroautobusas – tai žmogus su furgonu. Skirti reikia.

Kodėl tos pačios paslaugos kaina taip skirtinga pas skirtingus vežėjus?

Pirmiausia – ar tai tiesioginis reisas, ar surenkamasis. Antra – sezoniškumas. Rugpjūtį, kai studentai varo į mokslus, kaina šokteli. Sausį gali pavykti išsiderėti iki kaulų. Trečia – ar į kainą įskaičiuotas pristatymas iki durų, ar tik iki sandėlio kažkur Londone. Pažįstu vežėją, kuris siūlo mažiausią kainą, bet meta daiktus tik Barking'e. Paskui klientas taksiku važiuoja 30 svarų. Tai ar tai buvo geriausia kaina? Ne visai. Matau, kad renkatės pagal skaičių, bet pažiūrėkit, kas po juo slepiasi.

Ar galima derėtis, jeigu siunčiu daugiau nei penkias dėžes?

Žinoma. Vežėjai – ne parduotuvės kasininkai. Jei perkraustote butą ir turite daug daiktų – kaina aiškiai derinasi. Aš mačiau, kaip galutinė suma krito nuo 800 iki 600 eurų, nes klientas pasakė, kad važiuoja pas konkurentą. Tik nepersistenkite. Yra riba, žemiau kurios vežėjas tiesiog nebepajėgs važiuoti. Dyzelinas Anglijoje brangus kaip velnias. Mirtinai brangus. Jeigu norite mokėti centus – kelionė gali baigtis be draudimo arba su sulūžusiu mikroautobusu. Pykitės ne ant manęs – taip yra.

Ar reikia mokėti viską iš anksto, ar galiu sumokėti gavęs siuntinį?

Paprastai reikia bent avanso. Kai kurie vežėjai dirba be išankstinio apmokėjimo, bet jie arba labai žinomi, arba... na... klausimų keliantys. Aš pats rekomenduočiau mokėti trisdešimt ar penkiasdešimt procentų prieš kelionę. Likusi dalis – kai gausite nuotrauką iš keltos arba kai daiktas jau Anglijoje. Buvo atvejis, kai moteris sumokėjo viską iš anksto fb grupės vežėjui iš Alytaus. Mašina į Angliją nuvažiavo, bet jos dėžė liko Lietuvoje. Dar paaiškėjo, kad tą patį mikroautobusą turi trys skirtingi savininkai. Gerai, kad neprarado visko.

Kelionė – kas dedasi su jūsų daiktais kelyje

Kaip perduoti siuntinį? Ar jie atvažiuoja iki namų?

Teoriškai – taip, paima iš namų arba sutartos vietos. Bet jei gyvenate kaime prie Utenos – gali tekti atvežti į miestą. Kai kurie vežėjai turi fiksuotas savaitės dienas: pirmadienis – Vilnius, antradienis – Panevėžys. Jeigu neatspėjate dienos – lauksite savaitę. Siuntinį geriau paruošti iš vakaro, ne tada, kai vežėjas jau skambina prie durų. Buvo... na, gal prieš šešerius metus... vienas klientas turėjo sofą, bet pamiršo, kad jai dar priklauso atsarginės kojos. Vežėjas laukė keturiasdešimt minučių. Neprofesionalu iš abiejų pusių, bet pasitaiko nuolat.

Kiek laiko siuntinys keliauja į Londoną mikroautobusu?

Teoriškai – per dvi-tris dienas. Praktiškai – nuo dviejų iki šešių. Mikroautobusas keliauja keltu arba per Eurotunelį. Kartais eilės prie Doverio nutįsta kilometrus. Kartais vežėjas pasiima dar tris siuntinius pakeliui per Belgiją. Aš nelabai mėgstu žadėti datos, nes gali lūžti padanga, muitinė sugalvoti patikrą, vairuotojas pametęs raktus nuo sandėlio. Kai klausia „kiek tiksliai“, atsakau: jei reikia tiksliai – imkit DHL. Mikroautobusas yra pigiau, bet laikas – jo draugas ir priešas viename asmenyje.

Kas atsitinka, jei niekas neatidaro durų Anglijos pusėje?

Priklauso nuo vežėjo. Geras paskambins. Blogas – numes dėžę prie durų ir išvažiuos. Tada jūsų kaimynai turi nemokamą krepšį daiktų. Dar blogiau – jei palieka sandėlyje, iš kurio pasiimti nebera. Aš rekomenduoju susitarti tikslų laiką ir turėti atsarginį kontaktą Londone. Anglijoje ne visi supranta „palikti pas kaimyną“ – jie supranta „pasirašyti ir varyti toliau“. Jūs turite supratimą, kad siuntinys gali atsirasti kitoje gatvėje. Bendraukite tiesiogiai, ne per trečią asmenį.

Ar galiu vienu metu vežti šaldytuvą, dviratį ir tris lagaminus?

Taip, jei yra vietos. Bet šaldytuvas turi būti išdžiovintas, kitaip visas bagažas gaus „vandeninį masažą“. Dviratis turi būti pritvirtintas, nes laisvai besibanguojantis bagažine – nuostolių garantija. Mačiau, kaip nutrūkusi grandinė per keltą subraižė dešimt lagaminų. Savininkas mokėjo kaip už nieką. Čia ne tik apie gabenti, čia ir apie supakuoti. Mikroautobusu galima vežti daug, bet ne viskas rožėmis klotas. Sakyčiau, daugiau erškėčių nei rožių. Užvyniokite dviratį bent į foliją.

Kas gali nepasisekti – apie tai niekas neparašys reklamoje

Ar saugu siųsti brangią techniką mikroautobuso bagažine?

Sauga... na, reliatyvu. Mikroautobusas nėra seifas ant ratų. Durų spynos dažnai standartinės, bagažinės – neužrakintos tarp sustojimų. Jei siunčiate kompiuterį už tūkstantį – geriau kurjeris arba bent drabužių viduje paslėpkite. Bet jei kas norės atidaryti – atidarys. Nesakau, kad visi vežėjai vagys. Absoliučiai ne. Bet tarp jų pasitaiko. Buvo atvejis su... ne, geriau nesakysiu įmonės pavadinimo, nes gali prisikabinti. Nors gal ir nebūtų prisikabinus, bet aš ne teisininkas. Nepasitikėkit vien internetiniu skelbimu be atsiliepimų.

Ką daryti, jei siuntinys tiesiog dingo?

Oi. Čia blogiausia. Pirma – skambinkite vežėjui. Ne žinute, ne per draugus – skambinkite. Antra – surinkite įrodymus: kada atidavėte, suma, kas buvo viduje. Trečia – jei turite sutartį, skaitykite ją. Bet mikriukai dažnai važiuoja be sutarčių, tik žodžiu. Tada jūsų šansai – ne kažką. Gali grėsti tik vieši įrašai feisbuke su grasinimais. Žinau istoriją, kai po trijų mėnesių siuntinys atsirado giminaičio pašte. Kaip ten pateko? Nežinia. Gal vežėjas parsivežė namo. Rinkitės tuos, kurie siunčia nuotraukas ir turi sąskaitas.

Ar mikroautobusų vežėjai apskritai draudžia krovinius?

Teoriškai – taip. Realybėje – labai retai kas daro. Būna krovinio draudimas, bet jis veikia tik įrodžius vežėjo kaltę. O jei dingo be pėdsakų – draudimas dažnai atsišauna. Aš asmeniškai nepažįstu mikroautobusų vežėjo, kuris draustų kiekvieną dėžę atskirai. Dažniausiai jie draudžia mašiną, o jūsų dviratis bagažinėje – jūsų rizika. Yra rimtesnių, kurie pildo siuntinių sąrašus su vertėmis, bet tai nereiškia, kad gausite pinigus atgal. Būna tokių, kurie sako „taip, apdrausta“, o po to dingsta. Atsargiai.

Kodėl kartais siunta vėluoja ir savaitę, nors žadėjo penkias dienas?

Dėl to, kad gyvenimas. Mašina gali sugesti. Vairuotojas susirgs – ir nebus kas sėda prie vairo, nes tai dažnai mažos įmonės ar pavieniai vyrai. Kartais Anglijos muitinė nusprendžia patikrinti visą krovinį. Buvo toks atvejis prieš kelis metus, kai sniego audra prie Duvro uždarė keltą dviem dienoms. Trys klientai skambino man ir klausė, ar žinojau. Nežinojau. Aš ne orų laidos. Toks jau siuntinių gabenimas į Angliją geriausia kaina su mikroautobusais – jei nori sutaupyti, kartais reikia palaukti. Skubantiems – siūlyčiau ne mikriuką, o lėktuvą.

Ar pasitaiko sukčių, kurie pasiima pinigus ir pranyksta?

Deja, taip. Yra žmonių, kurie pasiima avansą ir išjungia telefoną. Yra tokių, kurie paima jūsų siuntinį, parduota antrinėje rinkoje, o jums sako, kad dingo muitinėje. Yra daug sąžiningų vairuotojų, kurie važiuoja jau dvidešimt metų. Bet rinka atvira – bet kas gali parašyti skelbimą. Patikrinkite vardą, paieškokite atsiliepimų, paklauskite grupėse. Jei kaina skamba per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai nėra tiesos. Buvo atvejis, kai žmogus sumokėjo už 100 kg, o vežėjas atvežė tik 40. Kiti pradingo. Kaip? Jis tiesiog melavo. Ir gyveno toliau.

Popieriai po Brexit – Google čia atsilieka

Ar po Brexit vis dar galima siųsti be didelių problemų?

Galima, tik nebe taip lengvai kaip anksčiau. Kiekvienai siuntai reikia aprašymo, vertės, paskirties šalies. Jei asmeniniai daiktai – reikia užpildyti muitinimo formą. Aš tiksliai neprisiminu visų numerių, nes po 2021 metų keitėsi ne kartą. Muitinė turi žinoti, kas viduje. Nebegalima parašyti „dovana“ ir siųsti penkis lagaminus. Anglijos pusė tikrina atidžiau. Jei viduje prekė – mokate PDV. Jeigu asmeniniai daiktai – gal ir nemokate, bet reikia įrodyti persikraustymą. Šiaip aš ne muitinės tarnautojas, tai jūs ten pasitikrinkite. Aš tik vežėjas.

Kas nutinka, jei neišrašau sąskaitos prekei, kurią siunčiu?

Tada muitinė klausia: o kas čia? Ir jūs turite pasakyti vertę. Jei be dokumentų – jie gali įvertinti patys, dažnai brangiau nei realybėje. Paskui mokate mokestį nuo jų įvertintos sumos. Arba siunta stringa. Kartais vežėjas bando padėti suforminti popierius, bet jis irgi ne muitininkas. Aš pats bandžiau padėti vienam klientui ir supainiojau prekės kodą. Prekė stovėjo savaitę. Nuo to laiko sakau: verslo siuntoms – rūšiuokite dokumentus patys. Mikroautobusas nuveš, bet biurokratija – jūsų zona. Aš čia jau nepadėsiu.

Ar galima siųsti lietuviškų dešrų ir sūrių į Angliją?

Oficialiai – ne. Draudžiama gyvūninės kilmės produktai. Bet žmonės siunčia. Mačiau, kaip vežėjai paslepia dešras po drabužiais. Kartais praleidžia, kartais Anglijos šunys uosto. Jei pagaus – konfiskuos, o jei su dešromis buvo ir jūsų kompiuteris – gali tapti irgi konfiskuotu. Aš nerekomenduočiau. Londone yra lietuvių parduotuvių, nusipirksit. O rizikuoti dėl kilogramo skilandžio... na, jūsų reikalas. Aš tik pasakau, kad nepatariama. O neoficialūs patarimai – tai jau visai kitas pokalbis, kurio čia neturim.

Kokia vertės riba, kurią būtina deklaruoti?

Jeigu prekės vertė iki 135 svarų – lyg ir nereikia muito, tik galbūt pridėtinės vertės mokestis. Bet čia aš jau ne 100 procentų tikras, ar ta riba nepasikeitė. Buvo 135, gal dabar daugiau. Aš galiu maišyti su kitu tarifu. Žinau tik tai, kad jei siunčiate brangų daiktą, deklaruokite tikrąją vertę. Nes jei parašysite 5 eurus, o viduje 500 vertės daiktas – jokio draudimo nekompensuos. Geriau sumokėti ir būti ramiam. Dėl tikslių skaičių tikrinkitės pas muitinę. Aš su dokumentais visada buvau kreivas.

Ar asmeniniams daiktams galioja kitokia tvarka nei prekėms?

Taip. Naudoti drabužiai, knygos, puodai – tai ne prekyba. Reikia pateikti muitinei formą ir įrodyti, kad daiktai seni. Ar C3, ar C32 – priklauso nuo situacijos. Jeigu persikraustote pirmą kartą – paprasčiau. Jeigu antrą kartą per metus – muitininkai gali suabejoti. Turėjau klientą, kuris kas tris mėnesius siuntė „asmeninius daiktus“ seseriai Londone. Tai jau buvo prekyba. Aš jo nebeimu. Mano licencija ne tam, kad dengčiau verslininkus po duše. Tvarka skirta tikriems perkraustymams.

Specifiniai atvejai – kai nebe taip paprasta

Ar galima gabenti gyvūną į Angliją mikroautobusu?

Ne. Na, katę ar šunį techniškai galima, bet reikia paso, skiepų, karantino. Mikroautobusas tam netinka, nes gyvūnas turi turėti vėdinimą ir vietą. Mačiau, kaip vežė triušius. Keista. Triušiui reikia visai kitų sąlygų nei daiktams bagažinėje. O jei gyvūnas suserga kelyje – vairuotojas ką? Taps veterinaru? Yra specializuotos įmonės, jos turi leidimus. Mikroautobusas skirta daiktams. Nors kai kurie vairuotojai sutiks, bet aš to nerekomenduočiau. Ypač po to, kai išgirdau apie papūgą, paliktą šalty... rezultatas buvo liūdnas. Neverskit manęs apie tai rašyti daugiau.

Ką daryti, jei man labai skubu, bet noriu mikroautobuso?

Tai buvo jūsų rizika. Skamba šiurkščiai, bet jei reikia dokumentų kitą pirmadienį – imkit kurjerį, ne mikriuką. Mikroautobusas negarantuoja dienos. Jis garantuoja mažesnę kainą. Turėjau klientę, kuri sakė, kad skubu, bet nori sutaupyti. Paėmiau siuntinį, perspėjau, kad galiu pavėluoti. Ji sutiko. Paskui pyko. Suprantu pyktį, bet perspėjau. Kai reikia greitai – nereikia ieškoti geriausios kainos. Reikia ieškoti garantijos. Abu dalykai retai sueina vienam mikroautobuse. Nebent mokate už išskirtinį reisą. Tada gal ir sutarsit.

Ar pavojinga siųsti elektros įrankių baterijas ir paspirtukus?

Baterijos – blogai. Ypač ličio jonų. Jos gali užsidegti ir dega tokia temperatūra, kad nebesužadinsi. Daugelis mikroautobusų vežėjų neturi leidimo vežti pavojingus krovinius. Jei slėpsite bateriją dėžėje – ir ji kelyje pradės rūkti – degimas gali ištikti visus klientų lagaminus. O tada bylos, policija, milžiniška atsakomybė. Aš neperdedu – buvo atvejų. Jeigu tikrai reikia – rinkitės firmą su ADR pažymėjimu. Mikroautobusas, kuris veža sofą ir dviratį, nėra ta vieta. Sakykit ko reikia – pasakysiu ar galima. Bet baterijos... atsargiai.

Kaip sužinoti, ar vežėjas tikrai dar turi laisvų vietų?

Skambinkite ir klauskite tiesiai. Kartais jie sako „yra“, o po to paaiškėja, kad vietą užėmė kitas, kuris mokėjo daugiau. Aš žinau, kad nemalonu tai girdėti, bet taip būna. Yra vežėjų, kurie paima rezervacijas, bet neatmeta galimybės daryti antsvorį. Jeigu jūsų siuntinys mažas – rizika mažesnė. Jeigu didelis – gali tekti palaukti kito reiso. Geriausia rezervuoti bent prieš savaitę. Paskutinę minutę randate tik jei pasisekė arba kas atšaukė. O aš laimės žmogus niekada nebuvau, todėl nepasikliočiau.

Ar dabar verta apskritai rinktis mikroautobusą siuntiniams į Angliją?

Aš manau, kad verta – jeigu siunčiate daug, sunku, keistos formos daiktus. Arba turite laiko. Jeigu vienas mažas paketas ir labai skubu – geriau kurjeris. Aš pats po tiek metų rekomenduoju mikriuką tiems, kas kraustosi į Angliją arba atgal. Nes lagaminų kiekis toks, kad kurjeris nuskaičiuos tiek, jog geriau nusipirksit naujus drabužius Londone. Siuntinių gabenimas į Angliją geriausia kaina su mikroautobusais veikia tada, kai realistai žiūrite į procesą. Aš visada sakau: nėra blogo būdo, yra netinkamas situacijai. Bandau padėti rasti tinkamą. Kartais pavyksta, kartais žmonės lieka nepatenkinti – bet taip jau yra žmonių versle.

Nežinau, ar padėjau apsispręsti, bet tikiuosi, kad dabar matote platesnį vaizdą. Siuntinių gabenimas į Angliją geriausia kaina su mikroautobusais vis dar gyvas, nors po Brexit pasikeitė taisyklės. Svarbiausia – nesigriebti pirmo skelbimo, paklausti pažįstamų ir suprasti, kad kaina – ne vienintelis rodiklis. Kartais svarbiausia – kad daiktas išvis atkeliautų. Jei turite klausimų – rašykit, skambinkit. Aš čia, tik kartais atsakau per dieną, nes pats irgi važiuoju. Bet noriu, kad neprašautumėte pro šalį su savo lagaminu.