Siuntinių atvežimas į Angliją su draudimu – kiek tai trunka ir ko geriau nepastebėti?

Dirbu tarptautinių perkraustymų ir siuntų logistikos srityje jau... na, gal kokia 22 metai, jei gerai suskaičiavau. Kiekvieną savaitę bent keli klientai klausia būtent to paties – kiek užtruks siuntinio atvežimas į Angliją, jei dar ir drausti reikia. Trumpas atsakymas: nuo trijų dienų iki kelių savaičių. Bet taip paprastai nieko nepaaiškinsi. Yra daugybė niuansų – nuo pakuotės dydžio iki to, ar dirbi su normalia įmone, ar su kokiu pašto piešiniu ant sienos. Šitame tekste bandysiu atsakyti į dažniausius klausimus taip, lyg sėdėtume prie kavos – be filtro, bet su patirtimi.

Laikas – nuo rankų atidavimo iki durų

Kiek dienų realiai trunka siuntinio atvežimas į Angliją?

Na, žiūrėk. Jei siunti oru iš Vilniaus į Londoną ir turi popierius tvarkingus – gal ir per tris keturias darbo dienas pamatysi savo dėžę. Jei važiuoja keliu per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir tą Doverį – realiai savaitė, dvi (nors šiuo metų laiku linkę į antrą variantą). Aš visada sakau: skaičiuok septynias darbo dienas kaip saugų vidurkį. Buvo ir per dvi dienas, ypač kai express krovinį veža, bet tada kaina kitokia. O buvo ir taip, kad Kalėdų sezoną siuntinys iš Klaipėdos į Birmingamą keliavo devyniolika dienų. Greitai nebūna pigiai, o pigiai nebūna greitai – banalu, bet teisinga.

Ar skiriasi laikas, jei siunčiu į Londoną, o ne į kokį Šiaurės Anglijos kaimelį?

Žinoma. Londonas – centras. Ten važiuoja visi. Kurjeriai pažįsta gatves, nors siaurumas kartais pasiutimas. O jei tavo adresas kur nors prie Mančesterio ar dar blogiau – Kambrijos kaime, kur avys gyventojus lenkia, tai gali užtrukti papildomai dvi tris dienas. Ne todėl, kad blogai, bet tiesiog mašinos važiuoja rečiau. Kartais paskutinį kelią apeina mažesnis mikroautobusas, kuris turi apvažiuoti keturis kaimus. Aš asmeniškai dažniau siunčiu į Didįjį Londoną, nes ten viskas vyksma greičiau, jei lyginsi su atšiauriais Škotijos kampeliais. Nors ten gamta graži, tiesa.

Ar draudimas kaip nors paveiks pristatymo greitį?

Ne, draudimas pats savaime greičiau ar lėčiau mašinos nevažiuoja. Bet jei užsimanei drausti brangų daiktą – antikvarinę kėdę ar meno kūrinį – kurjeriai gali valdyti siuntinį atsargiau. O kartais draudimo sutartis reikalauja specialaus patikrinimo prieš pakrovimą, ypač jei vertė viršija kelis tūkstančius. Tas patikrinimas gali užtrukti pusdienį, dieną (na, gal ir dvi, jei eilė didelė). Šiaip, jei siunti standartinį krepšį su drabužiais – draudimo dokumentai neįtakos laiko. Tik nepamiršk: jei draudimą formini paskutinę minutę, gali vėluoti išvykimas, nes reikia nuotraukų ir įvertinimo.

Ką reiškia „3–5 darbo dienos“, kai aš siunčiau dokumentus ir jie keliavo 12 dienų?

Mano manymu, tas „3–5 dienos“ yra labiau toks... marketinginis kvapas. Kaip ant šampūno parašyta „atgaivina“ – realiai tai plaukai tik švarūs. Logistikoje viskas priklauso nuo srauto. Jeigu pervežėjas turi tuščią vietą mašinoje – tavo siuntinis išvažiuoja kitą dieną. Jeigu nėra – laukia savaitę. Maži vokeliai kartais pasimeta tarp didelių dėžių. Buvo atvejis – klientas siuntė testamentą į Lidzą, ir jis 15 dienų slampinėjo po Olandijos terminalą. Kodėl? Supainiojo etiketes. Taip nutinka. Terminai – orientaciniai. Nors žmonės juos priima kaip pažadą.

Ar savaitgaliai skaičiuojasi į tą laiką, ar ne?

Ne, dažniausiai ne. Darbo dienos – tai darbo dienos. Šeštadienį ir sekmadienį muitinė nedirba, didieji terminalai minimaliai, o Anglijoje sekmadieniais daug kas atsisako vežti. Tai jei tau sakė „penkios dienos“ ir tu padavei siuntinį penktadienio popietę, realiai skaičiuok nuo pirmadienio. Kartais žmonės pikti, kad prabėgo „savaitė“, bet realiai darbo dienų buvo trys. Aš tokius dalykus stengiuosi paaiškinti iš karto, nes vėliau kyla konfliktai. Beje, jei siunta sandėlyje „nuguli“ per savaitgalį – draudimas vis tiek galioja, kol nepasirašei, kad priėmei.

Draudimas – kam jo reikia ir kaip jis veikia

Ar verta drausti siuntinį, jei jame tik drabužiai ir batai?

Užduotis paprasta, bet atsakymas – ne. Jei drabužiai iš masinės gamybos, drausti gali ir neapsimokėti. Bet jei ten striukė už keturis šimtus, specialisto batai ar vestuvinis kostiumas – tada jau taip. Draudimas kainuos apie 1–3% nuo vertės, bet yra minimali įmoka. Kartais ji – 15 eurų, o tavo siuntinys vertas 80 – tai beprasmiška. Aš dažnai paprastų drabužių nedraudžiu, nebenu žinau, kad klientas siunčia kolekcinius daiktus. Bet kiekvienas sprendžia pats. Tik oro uostuose matęs, kaip žmonės grįžta su sulamdytais lagaminais – tada gailisi, kad nepasidraudei.

Kiek kainuoja drausti elektroniką siunčiant į Angliją?

Elektronika – rizikingas daiktas. Ne tik dėl vagysčių, bet ir dėl to, kad jautri temperatūros pokyčiams. Draudimas dažniausiai kainuoja nuo 2% iki 5% vertės, nors tiksliai šitą skaičių reikėtų patikrinti, nes bendrovės keičia tarifus kas ketvirtį. Nešiojamą kompiuterį už 1000 eurų apdrausti kainuos gal 25–40 eurų. Yra tokių draudikų, kurie ima fiksuotą sumą iki tam tikros vertės. Bet gali tekti pateikti pirkimo kvitą arba nuotraukas. Jeigu elektronika naudota, bet atrodo nauja, draudikai kartais bando išsisukti. Čia reikia skaityt smulkųjį šriftą, kuris, tiesą sakant, parašytas teisininkams, ne tau.

Kas nutinka, jei siuntinys dingsta – draudimas viską padengia?

Nežinau, kodėl žmonės galvoja, kad draudimas – stebuklinga lazdelė. Jei siuntinys dingo, o tu turi normalų polisą – pradedamas tyrimas, kuris gali užtrukti nuo kelių savaičių iki mėnesių. Jei dingo dėl vežėjo kaltės – sumoka. Jei dingo todėl, kad tu palikai siuntinį kieme be priežiūros – nedengia. Ir dar: jei vertė viršija deklaruotąją, sumoka tik iki ribos. Buvęs atvejis: klientas deklaravo 500 eurų, o tikroji vertė buvo 1200. Dingus siuntiniui gavo 500. Skundėsi. Bet pats suklydo formuodamas (taip, ten reikia tiksliai). Aš kartais ir pats pamirštu, ką ten įrašiau.

Ar galiu apdrausti siuntinį pats, ar turiu tikėtis, kad pervežėjas tai padarys?

Priklauso. Kai kurios įmonės siūlo draudimą kaip papildomą paslaugą – tuomet jie formalina dokumentus. Bet gali ir pats kreiptis į draudimo bendrovę. Ne visi vežėjai leidžia naudoti išorinį draudimą, nes nori kontroliuoti riziką. Aš renkuosi per vežėją, nes tada, jei kas, yra vienas kontaktas, ne du. Nors tai šiek tiek brangiau. Yra buvę, kad klientas pats nusipirko draudimą internetu už 8 eurus, o pasirodo – jis galioja tik šalies viduje. Sudegė. Tai jei pats perki – tikrink teritoriją. Ir nepagauk dėl kainos, kaip tas klientas.

Draudimas galioja ir dėl avarijos, ir dėl vandens pratekėjimo?

Galioja, bet skirtingai. Standartinis draudimas dengia transporto avariją, vagystę, gaisrą. O štai vandens žala – jau priklauso nuo paketo. Jei dėžė sušlapo dėl sugadinto konteinerio – draudikas klaus, kodėl nepastebėjai pakuotės pažeidimo ant vežėjo dokumentų. Jei krovinys buvo vandeniui jautrus ir nepažymėjai „saugoti nuo drėgmės“ – gali likti prie suskilusios geldos. Kalbant apie klimatą – temperatūra kinta, bet tai nėra draudiminis įvykis. Jei tik dėl šalčio plyšo kažkas viduje – čia jau įrodinėjimo reikalas. Tos vados reikia skaityti dar prieš pasirašant.

Dokumentai, muitai ir Brexit niuansai

Ar reikia specialių popierių, kad siuntinys su draudimu praeitų muitus Anglijoje?

Dėl Brexit dabar siunčiant į UK reikia muitinės deklaracijos, net jei tai dovana draugei. O draudimas čia atskiras reikalas – jis nepadeda praeiti muitus. Tu turi pateikti sąskaitą-faktūrą arba dovanos aprašymą vertingesniems daiktams. Jeigu vertė viršija maždaug 135 svarus sterlingų, gali tekti mokėti importo mokestį. Draudimas saugo tavo daiktus, bet nemoka muitų. Kartais klientai pyksta ant muitininkų – bet čia ne mūsų darbas, mes tik pervežame. Nors pyktis natūralus, kai gauni sąskaitą, kurios nesitikėjai.

Po Brexit ar viskas pasikeitė? Dar galima siųsti be didelių problemų?

Pasikeitė, bet gyvenimas nesustojo. Galima siųsti tikrai, tik popierių daugiau. Anksčiau parodydavai lipduką ir pabaiga. Dabar – prekės kodas, vertė, paskirtis. Yra tokių klientų, kurie mano, kad Europą vis dar jungia atviras greitkelis be sienų. Ne, UK dabar tretieji vartai. Bet jei turi normalų paslaugų teikėją, jis sutvarko deklaracijas. Šiaip apie kavą – ar žinojai, kad Doverio terminale kava baisi? Ne į temą, bet važiuodamas aplenkiu tas kavines. Brexit apsunkino, bet nepadarė neįmanomo. Tik planuok ilgesnį laiką muitinėse.

Ką daryti, jei muitiniai mano siuntinį vertingesnį, nei aš apdraudžiau?

Tada prasideda „linksmybės“. Muitinė gali įvertinti prekę pagal savo kainyną, jei tavo deklaruota vertė atrodo maža. Dėl to turi sumokėti didesnius muitus – tavo problema. O dėl draudimo – jei siuntinys sugadinamas ar dingsta, draudikas mokės pagal tavo deklaruotą vertę, o ne pagal muitinės. Kartais žmonės tyčia deklaruoja mažesnę vertę, kad mažiau mokėtų muitus, bet tada rizikuoja draudimo apsauga. Aš nesiūlyčiau ta daryt. Buvo atvejis, klientas sake, kad jo turas vertas 200, o realiai 800. Dingus siuntiniui gavo du šimtus ir dar plaktas ant galvos iš muitinės. Niekam nepatartina.

Praktiniai dalykai, kuriuos žmonės pamiršta

Kokia pakuotė reikalinga, kad ir draudimas galiotų?

Čia svarbiausia vieta, kur žmonės padaro klaidų. Draudimas neveikia, jei siuntinys supakuotas neprižiūrėtai. Jei įdedi kristalų vazą į sulankstytą laikraštį be putų – draudikas pasakys, kad tai tavo aplaidumas. Reikia dvigubos gofruoto kartono dėžės, kamščio viduje, kad daiktas nesudrumstų. Aš pats mačiau, kaip Londono terminale dėžės svaidomas kaip futbolo kamuolys. Tai pakuotė – tavo atsakomybė. Yra tokių „dėžių“ kursų internete, bet tiesiog pagalvok: ar šitą norėčiau mesti iš antro aukšto? Jei taip – gerai. Jei ne – perpakuok. Nes draudikas nepripažins bandymo sutaupyti ant popieriaus.

Ar galiu siųsti maistą į Angliją su draudimu?

Gali, bet yra ribojimų. Mėsos, pieno produktų, medaus – neleidžiama be licencijų. Tai jei siunti bandelę mamai – gali prasisukti, jei nepastebi. Bet jei siunti dešrų partiją – atims ir sunaikins. Draudimas čia nepadės, nes nedengia teisės pažeidimų. Aš paprastai atkalbinėju nuo maisto, nors naminiai konservai... šitoje vietoje jau nebesu visiškai tikras, kaip ten su naminių produktų taisyklėmis, nes pernai biologinio saugumo aktai keitėsi. Bet geriau nepaimti rizikos. Draudimas saugo nuo gedimų, o ne nuo tavo noro pasiųsti šaltibarščius per kanalą. Nors mamos barščiai, žinoma, skanesni nei ten vietiniai.

Koks maksimalus svoris siunčiant į UK?

Čia priklauso nuo vežėjo. Express paslaugos ima iki 30–70 kg vienam siuntiniui. O jei pilni kroviniai – galima ir 20 tonų. Bet tai jau perkraustymas. Dažnai žmonės klausia, kodėl 35 kg siuntinys kainuoja tris kartus daugiau nei 10 kg. Atsakymas – viršijai standartinį limitą ir reikia dviejų žmonių nešti. Draudimas vertinamas pagal piniginę vertę, nors kartais ir svoris svarbu muitams. Yra buvęs keistas atvejis, kai klientas siuntė 100 kg svarmenų – sumokėjo daugiau už transportą nei daiktai verti. Nesu tikras, ar čia proto bokštas. Ikra guliweights, aišku, bet kam jų reikia Anglijoje, kai ten sporto salių pilna?

Ar galiu pats atvežti siuntinį iki sandėlio, ar turiu laukti kurjeriui gatvėje?

Gali pristatyti pats, netgi geriau – taupai laiką. Daugelis įmonių turi surinkimo taškus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Atveži, užregistruoja, paiima. Aišku, turi žinoti adresą, nes jie būna Pramonės gatvėse, kur autobusai nevažiuoja. Kurjeriai irgi paima, bet ten langas – nuo 14 iki 16 valandos, ir jei nepagavai – lieki be siuntos. Aš patarčiau atvežti pats, ypač jei brangūs daiktai. Tada pats pamatai, kaip jie tvarkosi, ar nėra chaosas sandėlyje. Nes jei pakuotė jau atrodo įtartina – gali reikalauti papildomos. O jei lauki kurjerio – nežinai, į kokią mašiną sudėjo. Ir dar – kurjeriai skuba, nes planas verčia.

Kai nutinka bėda – realios istorijos

Ką daryti, jei siuntinys atėjo sulamdyta, o draudimas nepadengia?

Pirmas dalykas – fiksuok viską. Nuotraukos, vaizdo įrašai, dokumento parašai. Jei pasirašei, kad gavai be pastabų – tada jau labai sunkiai įrodysi. Draudimas neatlygins, jei pažeidimas atrodo kaip netinkama pakuotė. Buvęs atvejis: moteris siuntė veidrodį, atėjo trupinius. Pakuotė – silpnas kartonas, viduje du popieriniai rankšluosčiai. Draudimo atstovas pasakė: „Jūs supakavote taip, kad ir mes be dėžės žinotume rezultatą.“ Nepadengė. Tai pamoka – pakuotė turi atitikti turinį. Aš dažnai sakau: verčiau permokėti už pakavinką, nei gedėti. Labai jau banalu skamba, bet realybė tokia. Ir dokumentuok viską prieš pasirašydamas.

Ar teko matyti, kad dėl blogos įmonės siuntinys strigtų mėnesį?

Oho, ne kartą. Yra tokių „agentūrų“, kurios surenka siuntinius, paskui palieka sandėlyje, nes neužsipildo mašina. Tu galvoji, kad tavo krovinys jau prie Eurotunelio, o jis stovi Fabijoniškėse ant paletės. Vėliau pateisinimai: „techninis gedimas“, „muitinės patikra“. Aš žinau kelias bendroves, kurių pavadinimų nerasi, bet metodas – rinkti pinigą iš šimto klientų, paskui išnuomoti pusę mašinos vietos kitai įmonei. Tavo siuntinys laukia „kito reiso“. Realiai strigęs. Draudimas čia nepadės, nes daiktas nepasimetęs – tiesiog niekas neveža. Štai kodėl renkuosi tikrinti vežėjo dokumentus ir rinktis ne pagal kainą, o pagal atsiliepimus. Nors pigūs skelbimai vilioja.

Kodėl kai kurios bendrovės žada 3 dienas, bet pervežimas trunka 3 savaites?

Tai klasikinis triukas. Pardavėjas pasako, ko nori išgirsti, o ne kas realu. Ypač jauni startuoliai, kurie turi gražią svetainę, bet neturi mašinų. Jie paima užsakymą, perduoda trečiai įmonei, kuri turi parką. Tas perdavimas gali užtrukti savaitę. Paskui dar tos įmonės eilė. Viso galo – trys savaitės. Aš pas klientus esu atviras: jei nori per tris dienas – skris lėktuvu ir kainuos šimtą eurų. Jei vešim žeme – savaitė. Žmonės kartais pyksta ant manęs už sąžiningumą, bet po to grįžta. Nes realybėje nėra stebuklingų pigių ir greitų kanalų. Yra rinka, kuri turi taisykles. Ir kartais taisyklės vardu vadinamos chaoso prigimtimi.

Ar buvote situacijų, kai draudimas neapsimokėjo?

Taip, ir ne todėl, kad blogas draudimas, bet todėl, kad nebuvo pagrindo. Viena pora siuntė baldus, apdraudė pilnai. Atvežė sveiką. Draudimas „nepanaudotas“. Jie sako – veltui išleidom 90 eurų. Bet aš galvoju: o jei būtų avarija? Tada būtų sutaupę tūkstantį. Draudimas – tai ne investicija, kurios grąžą skaičiuoji. Tai apsauga nuo netikėtumų. Kita vertus, buvo atvejis, kai klientas nedraudė 300 eurų monitoriaus, nes „pervežėjas sakė, kad viskas saugu“. Mašinoje nutrūko tvirtinimo diržas, dėžė atsidūrė po spinta. Ekranas trūko. Jis gailėjosi labai. Dėl to aš per didelius atstumus visada drausiu bent dalinai. Nepasikliauk vien žodžiu.

Kaip atrodo kompensacijos gavimas, jei vis dėlto esu teisus?

Dabar draudikai nemėto pinigų į kairę ir į dešinę. Procesas struktūruotas: parašai prašymą, pridedi gavimo dokumentą, nuotraukas, pirkimo kvitą, kartais eksperto išvadą. Jei viskas tvarkinga – per kelias savaites gauni pavedimą. Jei draudikas abejoja – skiria ekspertizę, kuri užtrunka mėnesį. Buvęs atvejis, klientas pateikė viską tvarkingai, bet draudikas pamanė, kad žala padaryta prieš pakrovimą. Prasidėjo aiškinimasis. Galiausiai sumokėjo, bet tik po dviejų mėnesių. Nekantriems žmonėms tai kančia. Bet čia kaip su banku – kuo didesnė suma, tuo ilgesnė kontrolė. Kantrybė ir dokumentai – tavo draugai.

Kainos, kurias reikia žinoti prieš siunčiant

Kiek realiai kainuoja siuntimas į Angliją su draudimu?

Mažas siuntinys iki 2 kg oru – nuo 20 eurų be draudimo. Keliu – gal nuo 35 eurų. Draudimas tą sumą padidins 5–15 eurų, priklausomai nuo vertės. Jei siunti baldus – visa kita. Yra buvę, kad klientas pasiuntė vieną lagaminą Vilnius–Londonas ir sumokėjo 90 eurų su visu draudimu. Kitas pasiuntė penkis lagaminus už 250. Kainos svyruoja labai. Oras brangus, žemė – pigesnė, bet lėtesnė. Jei kaina atrodo stebuklingai maža, klausk, ar nėra paslėptų mokesčių pristatymo metu. Nes Anglijoje kai kurios mikroįmonės paprašo „savanoriško“ arbatpinigių vežėjui, kuris realiai yra privalomas. Tai kaina auga ten, kur nesitiki.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos nekalbama iš pradžių?

Taip, ir tai viena iš problemų rinkoje. Yra tokių pasiūlymų, kur parašyta „nuo 25 eurų“, bet paskui prisideda kuro priemoka, muito tarpininkavimas, pristatymo užmiestyje mokestis, savaitgalio įmoka. Aš stengiuosi iškart pasakyti visą sumą, bet daugelis nenori girdėti tiesos. Palygink kainų prieš renkiesi – atleisk, galvojimas greitesnis už pirštus. Nes po to skambutis: kodėl aš neįspėjau. Įspėju, bet žmogus tikisi 25 eurų ir nekreipia dėmesio, kad tai tik bazinė kaina. Aišku, su visu draudimu ir tarptautiniu pervežimu į Angliją viskas aiškiau, nes sumos fiksuotos punkte. Bet vis tiek klausk išraškos.

Kodėl vieni siunčia už 15 eurų, o kiti moka 150?

Skirtumas – paslaugos lygis. Už 15 eurų siunčia voką su marškinėliais per masines platformas, kur kaupia šimtus siuntinių ir veža konteineryje. Tavo vokas maišėje su tūkstančiu kitų. Greitis – mėnuo ar du. Draudimo ten praktiškai nėra. O 150 eurų – tai greitas kurjerinis pristatymas tiesiai į duris, su sekimo numeriu, su pilnu draudimu, su muitinės tarpininkavimu. Negali palyginti kaip apelsino ir traktoriaus. Vienas nori gauti per savaitę, kitas gali laukti mėnesį ir rizikuoti. Aš renkuosi vidurį – pervežėją, kuris turi savo parką ir tvarkingą agentūrą Londone. Brangiau nei 15, bet ramiau nei bastytis su neaiškiais pažadais ir dingusia siunta.

Išvada

Siuntinių atvežimas į Angliją su draudimu nėra raketų mokslas, bet ir nėra automatinis procesas, kurį tiesiog paleidi ir pamiršti. Sugalvok sau: laikas priklauso nuo maršruto ir eilės, draudimas – nuo sąžiningo deklaravimo ir pakuotės, o kaina – nuo to, ar renkiesi viltis stebuklu, ar dirbti su profesionalais. Aš per dvidešimt dvejus metus mačiau visko – nuo idealių pristatymų iki visiško fiasko. Jei kas ir lieka, tai tas: neatiduok siuntinio tam, kas žada auksą už vario kainą, ir visada, net jei nedaug, pasidraudink. Geriau papildomas žingsnis dabar, nei ašarų kilpa vėliau. Sekmės siunčiant.