Siuntinių atvežimas į Angliją per 2–3 dienas – efektyviai

Sveikas. Taip, tu klausiai, kaip pervežti siuntinį į Angliją per 2–3 dienas efektyviai. Aš dirbu šitoj srityje jau... na, bus kokie 22 metai, gal 23, nebeskaičiuoju tiksliai. Per tą laiką mačiau visko – nuo tobulybės iki tiesiog gėdos. Dabar siuntiniai į Londoną, Birmingemą ar net mažesnius miestelius gali atkeliauti greitai, bet ne viskas taip paprasta, kaip atrodo skelbime. Kartais kurjeriai vėluoja, kartais muitinė pakrypsta, o kartais klientas tiesiog blogai supakuoja. Šitame tekste – nežinau, gal perdaug pasakysiu – atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda nuolat. Tikrai galiu padėti tau suprast, kaip viskas vyksta realiai, be saldžios reklamos.

Iš Lietuvos į Angliją – kiek realiai laukti?

Ar tikrai galiu gauti siuntinį Londone per 2 dienas?

Žinai, Londonas – vienas lengviausių taškų. Iš Vilniaus per Krokuvą ar Kelną, jei išsiunti iki antradienio pietų, trečiadienio rytą gali jau stovėti prie durų. Buvau padaręs taip su dokumentų paketu – išsiuntėm pirmadienį 14 val., trečiadienį 9 val. jau skambino padėkot. Bet čia tik express paslauga, kuri brangiau. Jei bandysi taupyti su ekonominiu variantu – savaitė. O jei pakliūni į savaitgalį – sistema stovi iki pirmadienio. Taip kad taip, įmanoma, bet reikia rinktis tinkamą kanalą.

O jei siunčiu ne į Londoną, o kokį Northamptoną – ar irgi 2–3 dienos?

Northamptonas... keistas pavadinimas, visad painioju. Tai jei ten – realiai trečia diena saugiausia. Ne antra. Iš Londono ar Birmingemo hubo dar perskirsto į mažesnį vaną, o ten maršrutai ne kasdien. Buvo, klientės siuntinys 4 dienas taškėsi po Londono sandėlį, kol atsidūrė Northamptonšyre. Taigi, 2 dienos – optimistiškai. 3 – realiau. Jei vežėjas sako garantuotai per 2 – tikrink, ar jis turi ten nuosavą kurjerį, ar perka iš subconnectorės. Tada gali ir pasisemti.

Kiek laiko užtrunka, jei siuntinys išsiunčiamas penktadienio vakarą? Čia gal ir vėluoja?

Penktadienio vakarą logistikoj – kaip juodoji skylė. Siuntinys guli sandėlyje iki savaitgalio pabaigos, nes muitinės sekmadienį nedirba, vežėjai pailsi. Išsiuntei penktadienį 17 val., realus judėjimas prasideda antradienį. Skamba juokingai, bet taip yra. Prieš porą metų bandėm šeštadienį – atsiėjo brangiai, reikėjo mokėt už saugojimą. Verčiau išsiųsk iki ketvirtadienio vidurdienio, tada per 2–3 dienas Anglijoje vyksta kaip laikrodukas. Penktadienis vakare – jau nebe 2–3 dienos, o 4–5. Atleisk.

Ar skuba kainuoja dvigubai, ar tik truputį brangiau?

Dvigubai – retai, bet 30–50 proc. brangiau – tikrai. Priklauso nuo svorio. Pvz., 10 kg siuntinys į Londoną paprastai kainuos apie 35–45 eurus, o express per 2 dienas – jau 60 arba 70. Kartais, kai viskas stringa, tenka mokėt ir 90. Buvo atvejis su elektronika, klientas skubėjo kaip paikas – sumokėjo 120, nors palaukęs savaitę būtų mokėjęs 50. Skuba niekada nemylėjo taupių. Bet jei verslo dokumentai ar dalys – mokėk ir nesigailėk. O jei dovanos seneliui – pagalvok, ar tikrai negali palaukt.

Ar šventiniu laikotarpiu tas pats 2–3 dienų terminas galioja, ar viskas stringa?

Stringa. Ir dar kaip stringa. Gruodžio 10–20 dienomis aš asmeniškai nieko nerekomenduočiau žadėt. Srautai didesni, bet jie vis tiek nepajėga fiziškai. Buvo taip – klientas siuntė dovanas į Mančesterį, o jos 8 dienas volijosi Krokuvos terminale. Paskui žinutė: „Aš tavęs nenoriu matyti“. Suprantu, pyktis. Tai prieš Kalėdas siųsk bent prieš savaitę dvi. Tada tikimybė, kad atsiras per 2–3 dienas, išlieka. Kitaip – loterija. Ir ne tau naudinga.

Kainos. Nenoriu permokėt, bet noriu greitai

Kiek kainuoja 20 kg siuntinys į Angliją per 2 dienas? Apytikriai, žinai?

Apytikriai? Jei ne į kitą pasaulio galą, o į Angliją, sakykim nuo 55 iki 85 eurų. Kartais gali rasti ir už 45, bet paklausk savęs – kodėl taip pigu? Aš matęs įmonių, kurios ima 40, o paskui prasideda antrinės kainos: kuras, muitinės išlaidos, papildomas pristatymas. Vieną kartą kolega pasakojo, kad klientas galų gale sumokėjo 140 vietoj sutartų 60. Geriau mokėk 70 iš karto nei 60 ir paskui šaukis. 20 kg – ne mažai, bet ir ne konteineris. Dėl tikslaus skaičiaus – skambink, nes kiekvieną savaitę kazkuo pasikeičia.

Ar yra koks nors pigiausias būdas siųsti drabužius, bet kad ne per savaitę važiuotų?

Yra grupažas, bet ten per savaitę. Jei nori greičiau ir pigiau drabužiams – pažiūrėk į oro krovinių bendro naudojimo paslaugas, bet reik sulaukt 100 kg. Ne visada praktiška. Drabužiai kvailas dalykas – užima daug vietos, sveria mažai, ir vežėjai tai žino. Kartais siūlau suspausti vakuuminius maišus ir siųsti standartine kurjerine – 3–4 dienos, kaina protinga. Bet jei tau svarbiausia 2 dienos – teks mokėt express tarifą. Aš čia realistas. Ne pardavėjas iš saldaus žurnalo.

Kodėl vieni vežėjai prašo 50 eurų, o kiti 120 eurų už tą patį? Tai normalu?

Visiškai normalu. Ir net naudinga suprast kodėl. 50 eurų – dažnai tarpininkas, suka per 3 rankas. 120 – gali būt tiesioginis maršrutas kita dieną. Buvau suirzęs vieną kartą, kai klientas parodė dviejų įmonių pasiūlymus. Pasirodo, brangesnė draudė krovinį, pigesnė – ne. Kai nutiko bėda, pigi įmonė išvis dingo. Kaina atspindi atsakomybę. Bet būna piktavalių, kurios pripila oro. Reikia jausti. 22 metai duoda tam jausmą. Atsiprašau, jei skamba arogantiškai – nenorėjau.

Ar man reikia drausmint siuntinį ar tai jau įskaičiuota?

Drausti? Taip, geriau. Bet ne visada paprasta. Express siuntose kartais bazinis draudimas iki 150 eurų įskaičiuotas, bet jei veši kompiuterį – neužteks. Pernai vienas vaikinas siuntė MacBooką, dėžė atrodė tvirta, o viduje ekranas sutrūkinėjo. Kurjerinė draudimas kompensavo, bet reikėjo pirkimo įrodymo. Be to, jei pats supakavai atmestinai – gali atsisakyt mokėt. Geriausia – pasidaryk foto prieš atiduodamas. Aš visada savo klientams taip sakau. Papildomas draudimas kainuos gal 10–15 eurų, bet miegoti ramiau bedu.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu iš Vilniaus ar iš kokio Ukmergės rajono?

Iš principo – ne. Siuntinių atvežimas į Angliją per 2–3 dienas kainuos panašiai, nes didieji vežėjai paima iš betkur. Bet yra niuansas. Jei gyveni Ukmergės rajone, kurjeris gali paimti tik trečiadienį, nes pirmadienis ir antradienis – didieji miestai. Tuomet siuntinys stovi ir laukia. Buvo atvejis, moteris iš Dubingių klausė, kodėl 2 dienos tapo 4. Ogi todėl, kad paimta per vėlai. Jei pats veši į terminalą Vilniuje, gali sutaupyt 10–15 eurų. Bet degalai ir laikas... nežinau, gal čia ne ta sritis, kur taupyt ant centų.

Pakavimas ir dokumentai – čia visada kažkas nutinka

Ar galiu tiesiog į maišą suvyniot daiktus ar reikia tikros dėžės?

Maišas? Dieve, ne. Matęs, kaip dvigubas šiukšlių maišas su drabužiais atkeliauja į Londoną sulamdytas kaip kamuolys. Jei tik drabužiai – pusė bėdos, bet jei trapias – brokas. Reikia kartoninės dėžės, geriausiai dvigubos sienelės. Niekas tavo siuntinio nenešioja – jis važiuoja su kitom 200 dėžių, slankioja, krenta. Kai kurios įmonės priima maišus, bet tada draudimas nebegalioja. Tai pasirink – ar patogu tau dabar, ar patogu gavėjui gaut daiktus sveikus. Aš rinkčiausi dėžę.

Ką rašyti ant dėžės, kad muitinėje Anglijoj nekeltų problemų?

Anglijoj – jau nebe EU, taigi rašyk aiškiai. Sender, receiver, aprašymas – goods, used personal items. Jei rašysi dovana – okei, bet ne visada maloniai žiūri, jei vertė per didelė. Geriausiai – tiesa. Taip, mokesčių galbūt daugiau, bet nebus konfiskavimo (o greičiau – ilgo delsimo ir baudų). Antras dalykas – adresas turi atitikt pašto indeksą. JK indeksai labai svarbūs. Be ZIP kodo – gali strigti net vietiniam pristatymui. Ir rašyk angliškai, ne lopiniškai.

O jei aš siunčiu maisto produktus – galima, ne? Čia ne šviežia mėsa, biški rūkytos dešros

Oficialiai į UK negalima siųsti gyvulinės kilmės maisto – nei dešrų, nei varškės. Žinau, daugelis siunčia. Bet jei paklius muitinei – konfiskuos. Buvo taip: senukas siuntė sūnui į Liverpulį šakočius ir dešrą. Muitinė atidarė, paėmė dešrą, paliko šakočius ir raštelį. Tai jei norit rizikuot – jūsų reikalas, bet aš nedrausiu ir nepatariu. Verčiau išsiųsk per draugą, kuris važiuoja mašina. Tada ne per vežėją, o per asmeninius daiktus. Nesakiau nieko.

Ar reikia sąskaitos-faktūros pridėti prie siuntinio ir kokios kalbos?

Jei siunti kaip fizinis asmuo fiziniam – sąskaita neprivaloma, bet rekomenduojama. Jeigu įmonė į įmonę – privaloma, ir dar packing list. Kalba – anglų. Kolega kartą pridėjo tik lietuvišką sąskaitą – muitininkas pasižiūrėjo kaip į hieroglifus ir siuntinys strigo. Tada vertėjo ieškojo. Verčiau padaryk dvikalbę. Jei siunti dovaną, pridėk laišką su realia verte. Dėl 100 eurų vertės dovanos – muitai gali kilti. Ne visada, bet tikimybė yra. Tiesiog pridėk sąskaitą.

Ką daryt, jei dėžė pažeista, bet turinys sveikas – ar galima pristatyt?

Koks pažeidimas? Jei įlenkta kampas – pristatom. Jei suplyšusi – priklauso. Vairuotojai gali atsisakyt paimt tokią dėžę, nes baiminasi, kad viduje kažkas sulūžo. Buvo – stiklinis indas, dėžė šlapia nuo lietaus. Vairuotojas atsisakė vežti, klientas ant mūsų rėkė. O mes kaip tarpininkai negalėjom nieko. Geriausiai – nepasirašyk, kad priėmei pažeistą, nepamatavęs viduje. Jei pristato ir matai pažeidimą – atidaryk prie kurjerio. Jis skuba (visada), bet pareikalauk. Be raštiško akto – tuščias gyvenimas.

Kai kurjeris vėluoja ar siuntinys "dingsta"

Siuntinys jau 5 dienos keliauja, nors žadėjo 2. Ką dabar daryt?

Pirmas dalykas – nesvaigti. Antras – rašyk, skambink, fiksuok. Po 14 dienų prasideda oficialus ieškojimas, bet tu to nenori. Turiu taisyklę: jei per 3 dienas nepasikeitė trackingas – jau problema. Nebent savaitgalis. Kartais siuntinys įstringa muitinėje, kartais etiketė nutrūksta ir jis guli nežymėtas Londone. Tada reikia skambint, sakyt numerį, svorį, aprašymą. Vienas siuntinys taip gulėjo savaitę, kol pats paskambinau į Heathrow terminalą. Taip kad būkamas – reikia užguiti paiešką.

Ar galiu atgaut pinigus, jei vėluoja pervežimas?

Gali, jei sutartyje yra baudų punktas. Bet klausk – ar įmonei apsimoka sumokėt baudą, ar grąžint pinigus ir pasakyt „atleiskit“. Mačiau abi puses. Kartais grąžina dalį, kartais – visą express priemoką. Jei vėluoja dėl force majeure – nieko negausi. Būna, kad vėluoja dėl kliento kaltės – blogas adresas. Tada pretenzija atmesta. Tai taip, pinigus galima atgauti, bet tai kovos kelias. Aš renkuosi vežėjus, kurie nežada auksinių kalnų, o realių terminų. Rečiau pykstamės.

Kas atsakingas, jei vežėjas padaužo elektroniką viduje, nors dėžė atrodė okei?

Atsakingas... jei dėžė išorėje gerai, bet viduje elektronika sudaužyta – tai pakuotės kaltė. Kas supakavo – siuntėjas ar vežėjas? Jei pats, vežėjas rėks, kad nepakankama. Jei vežėjas – jie atsakingi. Buvo su monitoriumi. Klientas pats į jogurto dėžes sukrovė viską, paskui stebėjosi kodėl ekranas trūkinėtas. Atsiprašau, bet čia kvailystė. Draudimas dažnai atmeta kaip netinkamą pakavimą. Brangi elektronika – tegul pakuoja profesionalai. Sumokėsi 15 eurų daugiau, bet išsaugosi 500 vertę. Nežaisk.

Ar yra koks stebėjimo numeris, kuriuo galiu pamatyt, kur mano siuntinys realiai yra?

Yra, bet nepamatuosi realiai. Tracking rodo: išsiųsta, hubas, muitinė, pristatymo maršrute, pristatyta. Bet nerodo: važiuoja A1, stovi kamštyje. Būna, kad 2 dienas niekas nesikeičia, paskui staiga – „out for delivery“. Aš pats stebiuos, kai klientai klausia koordinačių. Negaliu duoti, duodu tik etapus. O dar jei numeris nežinomom raidėm – stebėjimas vidinėje sistemoje. Tave paliks tik su pristatymo patvirtinimu. Gerieji vežėjai duoda tarptautinį numerį, kurį matai Royal Mail ar DHL puslapyje. Blogieji – savo svetainėj.

Man pažadėjo paimti siuntinį trečiadienį, bet neatsilieka telefonu. Ar toks pakankamai dažnas reiškinys?

Dažnas. Ypač su mažomis, „greito pelno“ įmonėmis. Pažada, surenka, paskui dingsta. Buvo – vyrukas pervadino įmonę tris kartus per metus, vis pažerdavo klientus, o paskui atidarydavo naują svetainę. Aš neturiu galios jų sustabdyti, tik įspėti. Jei neatsiliepa du kartus – keisk vežėją. Rimtos įmonės turi biurus, vadybininkus, atsiliepia per kelias valandas. O jei skambini trečią dieną ir vis ta pačia muzika klausai – bėk. Nebūna taip, kad jie per daug užsiėmę. Tai logistika, ne mezgimo pamokos.

Brexit ir muitai – nesamonė, bet reikia žinot

Ar po Brexit viskas pasikeitė siunčiant į Angliją ir ar dabar viskas brangiau?

Pasikeitė. Ir taip, brangiau. Dabar tai eksportas į trečiąją šalį. Anksčiau ėjo kaip vidus, dabar – muitinio tikrinimo rizika, deklaracijos, muitai. Vienas popierius daugiau, vienas žingsnis daugiau, vienas darbuotojas daugiau – kaina auga. Aš pradžioje galvojau, kad čia politikų žaidimas ir nepasikeis, bet pasikeitė. Siuntiniai dabar dažnai stringa Thames Gateway. Kainos kilo maždaug 20–30 proc. lyginant su 2019 m. Yra išimčių – mažos vertės siuntiniai, bet limitas ne toks jau didelis. Brexit palietė ir tavo siuntinį.

Kokia muito riba dabar galioja siunčiant iš Lietuvos į UK?

135 svarai sterlingų. Ne eurai, svarai. Jei vertė mažesnė – paprastai be papildomų mokesčių. Jei daugiau – gavėjas moka importo PVM ir muitą. Vertė įskaitina ir pristatymo kainą. Kartais žmonės padalija siuntinį į du, kad nekertų limito. Aš to nerekomenduoju oficialiai, bet suprantu logiką. Dabar dar įsivedė CBRS ar kažkokia sistema – sunkiai sekasi taikyt tuos pakeitimus. Turiu pripažint, kad čia tiksliai 100 proc. nepasakysiu, nes JK taisyklės keičias dažniau nei oras. 135 – skaičiuok pagal tai.

Ar mano giminaitis Anglijoje turi mokėti kažkokius papildomus mokesčius gavęs siuntinį?

Turi, jei viršijai tą 135 svarų ribą. Tada jis sumoka PVM (20 proc.) ir galbūt muito tarifą pagal prekės kodą. Kartais gavėjas piktinasi: „Aš nieko neužsakinėjau!“ Bet muitinė nėra parduotuvės kasininkė – jie tik surinks. Yra triukas – jei dovana ir vertė nedidelė, bet dažnai neveikia. Buvo: moteris siuntė sūnui dviratį, vertė 300 svarų. Sūnus turėjo sumokėt beveik 70 svarų antes atsiimdami. Jis apsidžiaugė dviračiu... na, gal ne visai (o tiksliau – nuliūdo pirmom minutėm). Perspėk gavėją iš anksto.

Kas būna, jei muitininkai atidaro siuntinį patikrinti – ar dažnai taip būna?

Priklauso. Jei elektronika, deklaruoji neaiškiai, ar pirmas kartas – dažniau tikrina. Aš skaičiuoju maždaug 5–10 proc. Atrodo nedaug, bet jei pakliūni – prideda 2–3 dienas. Jie atidaro, patikrina, perpakuoja (dažnai velniškai atmestinai), palieka raštelį. Kartais reikia papildomų dokumentų. Siuntinys pasikopia terminale. Buvo su drabužiais – muitininkas atidarė, pamatė marškinius, blogai supakavo atgal, jie atvyko suglamžyti. Klientas piktinos ant mūsų. O ką mes galėjom? Tie patikrinimai – kaip loterija. Bloga loterija.

Ar EORI numeris man kaip privačiam asmeniui reikalingas, ar tik įmonėms?

Tik įmonėms. Privatus asmuo EORI neturi ir nereikia. Bet jei siunti dažnai, dideliais kiekiais, muitinė gali pagalvoti, kad tu verslininkas slėpimo tikslais. Tada kils klausimų. Vieną kartą klientas siuntė 15 dėžių su lemputėm – jau panašu į verslą. Paprašė paaiškinimų. Bet individului EORI nereikalingas. Užtenka asmens kodo ar ID. Jei siunti kaip įmonė – registruokis EORI per Muitinę. Nemokama, bet užtrunka kelias dienas. Tada siuntiniai eina sklandžiau.

Tai va, jei galvojai apie siuntinių atvežimą į Angliją per 2–3 dienas efektyviai – taip, tai realu. Bet reikia protingai rinktis vežėją, supakuoti tvirtai ir nesitikėt stebuklų per patį Kalėdų chaosą. Aš per 22 metus mačiau visko, ir galiu pasakyt tik tiek: greitai ir pigiai – retai kartu. Renkis vieną iš dviejų. Ir visada fotografuok savo siuntinį prieš atiduodamas. Sėkmės siunčiant, ir jei ką – klausk. Geriau paklausti prieš, nei kentėti paskui. Tikiuos, kad neparašiau per daug ilgai. Čia juk ne raketų mokslas, bet smulkmenos nulemia viską.