Ar galima perkraustyti automobilį į Jungtinę Karalystę?

Įvadas

Klausimas „Ar galima perkraustyti automobilį į Jungtinę Karalystę?“ ateina beveik kiekvieną savaitę. Trumpas atsakymas: taip, galima, bet tai nebėra tas pats procesas kaip prieš keletą metų, kai važiavai per Europą ir niekas per daug neklausinėjo. Dabar reikia žiūrėti dokumentus, muitinę, registraciją, draudimą, mokesčius ir tai, ar mašina važiuoja pati. Kartais viskas praeina kaip sviestu patepta, o kartais vienas popierius Londone sustabdo visą reikalą. Todėl rašau paprastai, be gražių pasakojimų.

DUK apie tai, ar galima perkraustyti automobilį į Jungtinę Karalystę: dokumentai ir leidimai

Ar tikrai galima perkraustyti automobilį į Jungtinę Karalystę po „Brexit“?

Taip, galima. Tik nebūkim naivūs: po „Brexit“ Jungtinė Karalystė nėra ES dalis, tad atsiranda muitinės formalumai, deklaracijos, kartais mokesčiai. Jei perkraustote nuolatos gyventi, dažniausiai ieškoma Transfer of Residence lengvata (pataisau: dažniausiai visi sako tiesiog ToR), bet jis turi sąlygų. Jei tik parduodate ar atvežate komerciniam naudojimui, istorija kitokia. Aš visada prašau pasakyti, kada išsikraustote, kiek laiko automobilis buvo jūsų, ir ar turite adresą JK. Nes be šito prasideda spėlionės, o muitinė spėlionių nemėgsta.

Kokius dokumentus reikia ruošti prieš vežant automobilį į JK?

Pradžioj V5C registracijos liudijimas, pirkimo dokumentas arba sąskaita faktūra, draudimas, asmens dokumentas, įrodymas, kad persikeliate gyventi, jei taikoma. Dar gali paprašyti COC, techninių duomenų, ankstesnės registracijos, numerio nuotraukų. Jei automobilis senas, kartais trūksta popierių, ir tada pradedame šokti aplink DVLA. Geriausia viską nusifotografuoti: abi V5C puses, VIN, sąskaitą, serviso knygelę. Tai atrodo per daug, bet kai keltas stovi Doverio uoste, viena nuotrauka sutaupo nervų.

Ar reikia V5C registracijos liudijimo, jei automobilis senas?

Be V5C pradėti sunkiau, bet ne visada neįmanoma. Senam automobiliui, ypač jei jam 20–30 metų, dokumentai gali būti pasimetę. Reikia bandyti gauti dublikatą iš registracijos institucijos arba bent tvarkingą paaiškinimą ir pirkimo dokumentus. DVLA kartais priima alternatyvius įrodymus, kartais ne, ir šito aš negaliu pažadėti iš anksto. Esu matęs, kaip dėl vieno lapelio mašina sėdi sandėlyje dvi savaites. Todėl V5C tikrai geriau turėti, net jei atrodo, kad „senas daiktas, niekam neberūpi“.

Ką daryti, jei automobilis finansuojamas arba lizingas?

Jei automobilis finansuojamas arba lizingas, pirmiausia reikia banko arba lizingo bendrovės sutikimo išvežti jį iš Lietuvos. Skamba biurokratiškai, bet tai normalu: jie turi užstatą ant mašinos. Be rašytinio leidimo gali kilti problemų ne tik su transportu, bet ir su registracija. Kai kuriuose dokumentuose bus nurodytas savininkas, o realiai savininkas dar ne visai jūs. Patikrinkite sutartį, paskambinkite vadybininkui, gaukite laišką el. paštu. Ir nedarykite kaip vienas klientas, kuris „pamiršo“ pasakyti, kad automobilis lizinge.

Ar asmeniniai daiktai automobilyje kelia problemų perkraustymo metu?

Čia prasideda linksmoji dalis. Automobilis pats sau yra transporto priemonė, bet jei jame prikrausite drabužių, įrankių, maisto, elektronikos, jis tampa ir krovinys. JK muitinė gali klausti, kas vežama, kam, kokios vertės. Paprasti asmeniniai daiktai dažniausiai nėra tragedija, ypač jei persikeliate, bet alkoholis, cigaretės, augalai, šunų maistas ar ginklai gali sukelti klausimų. Nekraukite vertingų daiktų į bagažinę taip, lyg niekas neatidarytų. Atidarys. Bent jau teoriškai.

DUK apie tai, ar galima perkraustyti automobilį į Jungtinę Karalystę: kaina ir realūs kaštai

Kiek realiai kainuoja perkraustyti automobilį į Jungtinę Karalystę?

Realiai nuo maždaug 450–700 eurų, jei automobilis važiuoja, o maršrutas paprastas, pavyzdžiui, Kaunas–Londonas. Jei vežate į Škotiją, Velsą ar Šiaurės Airiją, kaina lengvai šoka į 800–1200 eurų. Nevažiuojantis automobilis, per mažas atstumas iki pakrovimo vietos, specialus keltuvas ar greitas terminas dar pakelia kainą. Plius nepamirškite kuro, draudimo, kelto, galimų muitinės kaštų. Internetuose pamatysite „nuo 300“, bet po to paaiškėja, kad tai tik iki Zeebrugge ar Calais. Todėl klausimas visada būna: iki kokių durų?

Kodėl kaina iš Vilniaus į Londoną gali skirtis nuo Klaipėdos į Edinburgą?

Kaina keičiasi ne tik dėl kilometrų. Iš Vilniaus į Londoną dažnai lengviau sugaudyti autovežį, kuris jau važiuoja į pietryčių Angliją. Iš Klaipėdos į Edinburgą gali reikėti atskiro reiso, o Škotijoje atstumas nuo keltų uosto iki galutinio adreso nėra mažas. Dar įtakos turi sezonas, kuro kaina, vairuotojų trūkumas ir tai, ar jūsų automobilis tilps ant platformos su kitais. Kartais pigiau laukti tris savaites nei reikalauti „rytoj iki pietų“. Logistika nėra mikrobangė.

Ar pigiau varyti pačiam, ar vežti autovežiu?

Ne visada. Jei automobilis tvarkingas, turite laiko, draudimą, kelto bilietą ir miego planą, varyti gali atrodyti pigiau. Bet pridėkite kuro, kelto, nakvynių, maisto, riziką, nuovargį ir galimą gedimą Vokietijoje ar Belgijoje. Autovežis atrodo brangiau sąskaitoje, bet jūs sutaupote dieną ar dvi ir mažiau rizikuojate. Ypač jei mašina senesnė. Esu matęs žmonių, kurie „sutaupė“ 200 eurų, o po to mokėjo 600 už tralą iki Antverpeno.

Ką reiškia „iki durų“ kaina ir kas gali ją pakelti?

„Iki durų“ turėtų reikšti, kad automobilį paima vienu adresu ir atiduoda kitu, be jūsų vairavimo. Bet praktikoje reikia žiūrėti, kokios durys. Jei gatvė siaura, miestas didelis, sunkvežimis negali privažiuoti, teks susitikti sandėlyje arba aikštelėje. Papildomi kaštai atsiranda, kai keičiasi data, automobilis neparengtas, dokumentai netvarkingi, arba klientas nori perkelti priėmimą iš Londono į Birmingamą. Todėl rašau viską į užsakymą: adresas, kontaktas, ar važiuoja, ar turi raktus, ar telpa į aikštelę.

Ar reikia mokėti mokesčius, kai perkraustau automobilį į Jungtinę Karalystę?

Galima. Jei automobilis atvežamas asmeniniam naudojimui perkraustymo metu, dažnai siekiama mokesčių lengvatos, bet reikia įrodyti, kad tikrai persikeliate gyventi ir kad automobilis buvo jūsų naudojimui. Jei perkate komerciniam tikslui arba parduodate greitai, mokesčiai gali atsirasti. Dabar labai svarbi deklaracija, NOVA ir tai, kaip pateikiate pirkimo vertę. Aš ne mokesčių konsultantas, todėl didelėms sumoms visada sakau: pasitarkite su specialistu. Geriau sumokėti už konsultaciją negu po metų gauti laišką, kuris pradeda širdies plakimą.

DUK apie tai, ar galima perkraustyti automobilį į Jungtinę Karalystę: kelias, laikas ir maršrutai

Kiek laiko trunka perkraustyti automobilį į Jungtinę Karalystę?

Jei viskas paruošta, realiai nuo 2 iki 7 darbo dienų nuo pakrovimo iki pristatymo. Greičiausiai būna, kai automobilis pakliūva į jau suplanuotą reisą į pietryčių Angliją. Ilgiau trunka, kai laukiame kelto, muitinės patikros, dokumentų arba kai adresas Škotijoje. Kartais viskas įvyksta per 48 valandas, kartais savaitę, nes Doverio uoste kažkas vėl „šiek tiek sustojo“. Klientui tai skamba kaip pasaka, bet taip ir būna. Todėl planuokite ne paskutinę dieną prieš registraciją.

Per kokį keltą ar tunelį geriau gabenti automobilį?

Dažniausiai naudojamas Calais–Dover maršrutas, nes jis trumpas ir patogus automobilių transportui. Eurotunnelis per Folkestone–Calais taip pat geras, bet kainos svyruoja, o vietos ne visada lengvai gaunamos. Kai kurie vežėjai renkasi Zeebrugge–Hull arba Rotterdamą, ypač jei maršrutas iš šiaurės. Pasakyti, kas „geriau“, negalėčiau vienareikšmiškai. Priklauso nuo datos, kuro, oro, eismo ir to, ar jūsų vairuotojas nori kankintis per Doverį. Praktiškai dažniausiai laimi tas variantas, kuris turi vietą ir normalią dokumentų tvarką.

Ar galima perkraustyti automobilį į Jungtinę Karalystę kartu su baldais?

Taip, galima, bet ne visada vienu automobiliu. Jei kraustote namus ir turite baldus, geriau derinti perkraustymo automobilį į Jungtinę Karalystę su bendru maršrutu: vienas sunkvežimis baldams, autovežis mašinai. Taip saugiau, nes baldai gali spausti, braižyti, o automobilis vis tiek turi būti pritvirtintas diržais. Būna atvejų, kai maža priekaba netelpa arba negali važiuoti tokiu greičiu. Kartais klientas nori „viską vienu ypu“, bet tada rizika auga. Geriau šiek tiek sudėtingiau, nei paskui ginčytis dėl įbrėžimo ant durų.

Koks maršrutas iš Lietuvos į Angliją dabar atrodo normaliausias?

Dažniausiai Lietuvos–Lenkijos–Vokietijos–Belgijos arba Prancūzijos–JK maršrutas. Iš Vilniaus ar Kauno važiuojama per Lenkiją, tada Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, ir keltas į Doverį. Iš Klaipėdos kartais prasminga žiūrėti į Vokietiją ar net jūrų kryptį, bet ne visada. Jei tikslas Šiaurės Airija, logika visiškai kita, ten dažnai reikia žiūrėti keltus iš Anglijos arba tiesiogines kryptis. Maršrutas atrodo paprastas žemėlapyje, kol nepradedi skaičiuoti vairuotojų darbo laiko, kelto langų ir muitinės.

Ar oras, eismas ir muitinės spūstys gali sugadinti planą?

Taip, ir dar kaip. Rūkas Doverio uoste gali sustabdyti kelius, audra La Manše atšaukia keltus, o spūstis prie muitinės gali pailginti dieną. Kartais problema ne jūsų automobilis, o konteineris su bananais priešais. Skamba juokingai, bet logistikoje taip ir nutinka. Todėl niekada nežadu minučių tikslumu, ypač žiemą. Jei klientas sako „man reikia tiksliai penktadienį 10 val.“, aš atsakau mandagiai, bet realiai planuoju rezervą. Geriau turėti papildomą dieną negu nervintis prie telefono.

DUK apie draudimą, riziką ir realias problemas vežant automobilį

Koks draudimas reikalingas vežant automobilį į Jungtinę Karalystę?

Transportuojant automobilį autovežiu, atsakomybė ir krovinio draudimas paprastai dengia vežėją, bet sąlygos skiriasi. Reikia žinoti, ar draudimas galioja pakrovimo, iškrovimo ir kelio metu, kokia yra išskaita. Jūsų KASK Lietuvoje nebūtinai padės, jei automobilis stovi ant platformos. Jei automobilis vertingas, klasikinis ar modifikuotas, verta tarti papildomą draudimą. Paprastas senas Fordas ir naujas BMW nėra tas pats rizikos požiūriu. Dokumentuose turi būti nurodyta vertė, būklė ir nuotraukos. Be nuotraukų paskui sunku įrodyti, kas buvo prieš kelionę.

Ką daryti, jei automobilis nevažiuoja?

Reikia pasakyti iš anksto, ne tada, kai vairuotojas jau stovi kieme. Nevažiuuojantis automobilis reiškia, kad reikia keltuvo, rankinio vairo atlaisvinimo, kartais akumuliatoriaus pakėlimo. Jei stabdžiai užstrigę, ratas neatsisuka arba mašina be raktų, kaina ir laikas keičiasi. Esu matęs situaciją, kai „tik baterija nusėdo“ virto dviem valandomis darbo ir papildomu keltuvu. Vežti galima daugelį nevažiuojančių automobilių, bet sąžiningai aprašykite būklę. Meluoti čia nėra prasmės, nes vairuotojas pamatys viską per minutę.

Ar verta nuimti akumuliatorių, antenas ar bagažinę?

Dažniausiai nereikia nuiminėti visko, bet kai kurie dalykai tikrai kenkia. Antenos, stogo bagažinės, išsikišę spoileriai, laisvai kabantys daiktai gali būti pažeisti arba pažeisti kitus automobilius. Jei automobilis labai žemas, reikia įspėti, kad nenukabintų bamperio. Kartais prašome nuimti signalizacijos jutiklį arba palikti raktus lengvam rankiniam stabdžiui atlaisvinti. Smulki klaida: klientai pamiršta, kad bagažinėje liko sunkūs įrankiai, o jie daro spaudimą galinei ašiai. Geriau prieš pakrovimą pasivaikščioti aplink mašiną ir pagalvoti, kas gali užkabinti.

Kokios dažniausios klaidos perkraustant automobilį į JK?

Pirma klaida – manyti, kad JK vis dar ES taisyklės. Antra – netvarkingi dokumentai. Trečia – automobilis pilnas daiktų, apie kuriuos niekas nepasakė. Ketvirta – klientas nori pigiausio varianto, bet nepaklausia, kas tame variante yra. Penkta – neįvertinamas laikas registracijai. Būna ir blogų įmonių, kurios pažada „viską sutvarkysim“, o po to dingsta telefonu. Todėl rinkitės ne tik pagal kainą, o pagal tai, ar žmogus užduoda konkrečius klausimus. Jei niekas neklausia apie V5C, draudimą ir adresą, kažkas čia ne taip.

Ką reiškia CMR ir kodėl reikia nuotraukų prieš pakrovimą?

CMR yra tarptautinis krovinio važtaraštis, dokumentas, kuris fiksuoja, kas, ką ir kam veža. Automobiliui jis ne visada atrodo kaip paprastas lapas, bet esmė ta pati: turi būti identifikacija, adresas, data, būklė. Nuotraukos prieš pakrovimą yra jūsų draudimas nuo „o kas čia per įbrėžimas?“ po iškrovimo. Fotografuokite keturias puses, priekį, galą, saloną, odometrą, ratus, jau egzistuojančius įbrėžimus. Tai nėra nepasitikėjimas, tai normalus darbas. Paskui visi miega ramiau, net jei kas nors bando būti gudrus.

DUK apie registraciją, mokesčius ir gyvenimą Jungtinėje Karalystėje

Per kiek laiko reikia registruoti automobilį Jungtinėje Karalystėje?

Jei persikeliate gyventi, automobilį reikia registruoti DVLA per 6 mėnesius nuo atvykimo, bet praktiškai geriau nedelsti. Reikia NOVA deklaracijos, dokumentų, kartais techninės apžiūros arba IVA/MOT, priklausomai nuo amžiaus ir tipo. Vėlavimas gali komplikuoti draudimą ir mokesčius. Aš matau, kad žmonės dažnai palaukia, kol „susitvarkys gyvenimas“, o tada prasideda bėgimas. Jei planuojate važinėti kasdien, tvarkykite registraciją kuo greičiau. Pusė metų atrodo daug, kol neatėjo pirmas laiškas.

Ar reikia keisti numerius iš karto, kai tik atvykstu?

Ne būtinai tą pačią dieną, kai automobilis atsiduria garaže. Bet važinėti ilgai su lietuviškais numeriais, jau gyvenant JK, nėra gera idėja. Draudimo bendrovė gali klausti registracijos šalies, policija gali sustabdyti, o mokesčiai vis tiek sukasi aplink DVLA. Jei tik atvykote trumpam, situacija kitokia. Jei jau turite adresą, darbą, banko sąskaitą, geriau tvarkyti reikalus normaliai. Numeriai nėra didžiausia problema, didesnė problema – popierinė netvarka. Ji visada grįžta kaip bumerangas.

Kas yra DVLA ir kodėl jie gali paprašyti papildomų dokumentų?

DVLA yra Jungtinės Karalystės transporto priemonių ir vairuotojų licencijavimo agentūra. Paprastai tariant, jie tvarko registraciją, numerius, V5C, mokesčius ir duomenis. Jie gali paprašyti pirkimo dokumentų, įrodymų, kad automobilis buvo jūsų naudotas, techninių duomenų ar NOVA patvirtinimo. Kartais prašo paaiškinimų dėl datos, kai automobilis atvyko. Nesu 100% tikras dėl kiekvieno atvejo, nes DVLA sprendimai gali skirtis, ypač su senais ar importuotais automobiliais. Todėl visada pasilieku laisvą vietą papildomiems dokumentams.

Ar galima važinėti su Lietuviškais numeriais JK ilgiau nei turistaujant?

Turistui trumpam – taip, jei automobilis teisėtai registruotas, apdraustas ir atitinka reikalavimus. Bet jei jau persikraustėte gyventi, „ilgiau“ greitai tampa problematišku žodžiu. Draudimas, registracija, mokesčiai, pirkimo data, gyvenamosios vietos deklaracija – viskas susijungia. Kai kurios įmonės sako „važinėk kaip nori“, bet tai dažnai gražus pardavimas, ne teisinė pagalba. Aš nenoriu klientui meluoti, kad nieko nebus. Gal ir nieko nebus mėnesį, bet rizika nėra verta, jei planuojate ten gyventi.

Ar verta automobilį pirkti Lietuvoje ir vežti į JK, ar geriau pirkti vietoje?

Kartais verta, kartais ne. Verta, jei randate konkretų automobilį, kuris JK kainuoja gerokai daugiau, pavyzdžiui, tam tikrą universalą, dyzelinį variantą ar gerai paruoštą šeimos mašiną. Neverta, jei po pirkimo, transporto, registracijos, draudimo ir galimų gedimų skirtumas dingsta. Reikia skaičiuoti viską, ne tik skelbimo kainą. Dar vienas dalykas: JK rinka turi savo specifiką, o kai kurie modeliai ten pigesni. Prieš perkant Lietuvoje, pasižiūrėkite realias pardavimo kainas Mančesteryje, Birmingame ar Edinburge, ne tik svajones. Perkraustymo paslaugos į Jungtinę Karalystę gali padėti su transportu, bet sprendimą vis tiek reikia skaičiuoti galvoje.

Išvada

Taigi, ar galima perkraustyti automobilį į Jungtinę Karalystę? Taip, tik be romantikos: dokumentai, draudimas, muitinė, registracija ir realus maršrutas. Jei persikeliate gyventi, turite šansą viską sutvarkyti tvarkingai. Jei automobilis senas, nevažiuoja ar popieriai chaotiški, bus daugiau klausimų. Geriausias patarimas: neslėpkite detalių, klauskite prieš perkant bilietą ir palikite laiko rezervą. Tada viskas dažniausiai susitvarko.