Siuntiniai Anglijon pristatomi mūsų patikimais mikroautobusais

Galvojate siųsti siuntinį į Angliją? Mūsų mikroautobusai keliauja ten reguliariai ir veža ne šaldytus orus, o realius daiktus – nuo dėžių su buities rakandais iki asmeninių būtinų daiktų. Dirbu šitam reikale jau gal dvidešimt ketverius metus ir mačiau visko: ir laimingų klientų, ir tokių, kurie patys apsivylė pakuodami. Papasakosiu tiesiai, kas vyksta kai jūsų siuntinys patikimais mikroautobusais keliauja į Jungtinę Karalystę – kiek tai kainuoja, kaip pakuoti ir ko geriau nedaryti. Nebus sausų instrukcijų, tik tai, ką sakyčiau jei sėstumėte šalia manęs kavinėje.

Kainos ir terminai – kiek reikia kišenėje

Kiek kainuoja siuntinys į Londoną?

Kaina svyruoja. Standartinė dėžė apie 20–25 kg kainuoja nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų. Brangiau nei siuntų terminalas? Taip. Bet paimame iš namų ir atvežame iki durų Anglijoje, be tarpinių sąvartynų. Žmonės dažnai skaičiuoja tik kainą, o ne laiką ir nervus. Pernai vienas vyrukas siuntė dviratį – sutalpinom, bet mokėjo virš septyniasdešimt, nes salonas buvo pilters ir vietą reikėjo gaminti.

Ar brangiau kainuoja pristatymas į mažesnius miestus nei Londonas?

Na, jei tenka į Gloučesterį ar Stoke, atstumas didesnis, bet dažniausiai taikom fiksuotą tarifą iki Londono. Už regionus – šiek tiek papildomo skirtumo, bet nežiauriai. Yra kompanijų, kurios ima po svarą už mylią – mes ne tokie. Kartais, jei turiu kitą užsakymą ten, net primokėti nereikia. Pasiklausk, nes maršrutai gyvi. Mūsų mikroautobusai važinėjam reguliariai, bet žemėlapis kiekvieną savaitę truputį keičiasi.

Ar galiu sumokėti atsiimdamas siuntinį Anglijoje?

O kas čia, draugiškas paštas? Ne. Dirbame avansu arba kai paimame daiktus. Žinau, norisi pamatyti, ar viskas tvarkinga. Bet matęs tūkstančius vežėjų, kurie patikėjo paskutiniams – dažnai nepamatė tų pinigų. Mūsų mikroautobusai važiuoja į Angliją su pilnu kroviniu ir sąžiningumą reikia užtikrinti dar prieš išvažiuojant. Nebent tu kaimynas. Tuomet galėsim padiskutuoti, nors ir tai retai.

Kodėl vieni vežėjai prašo 30 eurų, o jūs – 60 už tą patį?

Nes „tas pats“ niekada nėra tas pats. Yra pasiūlymų, kur tavo dėžė sumesta tarp sofų ir šaldytuvų, o durys neatidaromos. Mes vežame mažesniais mikroautobusais, bet kiekvienas daiktas turi vietą, be spaudimo iš viršaus. Plus – draudimas, mano telefono numeris, kuriam atsakau ir naktį. Pigiau – galima. Tik po to rašyk skundus, jei kas nutinka, nors tada jau vėlu.

Ar taikote nuolaidą jei siunčiu daugiau nei tris dėžes?

Taikom. Pilnesnis mikroautobusas – geresnis biznis nei pustuštis. Jei krauni keturias – penkias dėžes arba draugas irgi turi siuntinį į tą patį Birmingamą, kaina slūgsta. Kartais net sumažėja dvidešimčia procentų. Reikia derėtis. Mėgstu lojalius klientus, kurie supranta, kad vežame ne kartą per metus. Užpildę mašiną – visi laimingi. Tai paprasta matematika, draugau.

Pakuotė – jei prastai supakuosi, neverk

Kokias dėžes rinktis siuntiniui į Angliją?

Dėžės, rimtos dėžės. Ne parduotuvių maišeliai, ne tuščios šokolado dėžutės. Kartūnas, dvigubas sluoksnis. Jei leidi pinigus siuntiniui į Angliją, nepigink pakuotės. Mačiau lagaminą be kartono keliavusį dvi savaites – tragiška. Kartais atvežate daiktus supakuotus į spintos stalčius. Ne. Tvirtas kartonas, lipni juosta, burbulinę plėvelę duodame jei pritrūksi – tik prašyk.

Ar galiu siųsti tiesiog lagaminą su daiktais viduje?

Gali, bet nesakyk, kad neperspėjau. Lagaminai turi ratukus, minkštą korpusą. Mikroautobuse jie juda, remiasi vienas į kitą. Prispaudžiamas sunkesnės dėžės – lūžta. Geriau dedi į didelę dėžę arba rimtai apvynioji kartonu. Pernai ponia siuntė lagaminą su dokumentais – atrodo, atlaikys. Neatlaikė. Seile buvo sudaužyta rankena, dėl to lagaminas nebetilpsta į jokį standartinį rėmą.

Kaip supakuoti stiklą ar kitas trapias prekes?

O čia nepataupysi. Burbulinė plėvelė, kartoniniai kampai, tvirtai. Jeigu gabenama į Angliją mūsų mikriuku, vairuotojai žino, kad ta dėžė viršutinėje eilėje, bet vis tiek – kelias dienas važiuoja. Aš renkuosi dvigubą dėžę stiklui: maža viduje, didesnė išorėje, tarpas užpildytas popieriumi. Nesiunčiau per savo mikroautobusus neišpakuoto krištolo. Na, bent jau stengiuosi. Kartais žmonės prisigeria optimizmo, o po to rašau atsiprašymo žinutes.

Ar reikia ženklinti dėžes ryškiai?

Žymėk, draugau. Bent jau viršų ir priekį. Rašyk gavėjo vardą, telefoną, Anglijos miestą. Aišku, galima ir be žymėjimo, bet tada kai atidarau mikroautobuso bagažinę ir matau dešimt vienodų dėžių – prasideda detektyvas. Rašyk didelėmis raidėmis. Aš dar prašau, kad ant šono būtų nurodytas turinys, neoficialiai. Muitinėje taip paprasčiau kai klausia. Telefono numeris ant dėžės gelbėja, jei adresato nerandu.

Kaip vyksta pristatymas mūsų mikroautobusais

Kada tiksliai išvažiuoja mašina ir kiek važiuoja?

Standartiškai renkamės siuntinius antradieniais – trečiadieniais, o į Angliją išriedame ketvirtadieniais (nors kartais jau trečiadienį vakare, tiksliai pagal tos savaitės grafiką, reikia pasitikslinti). Kelionė trunka apie tris – keturias dienas, priklauso nuo oro Doverio kelte ir ar neprikimšta M20 greitkelio. Nėra kaip lėktuve – čia autostrada, poilsis, pasienis, ir vėl autostrada. Kartais pristatomi siuntiniai Anglijon su vėlavimu dėl kelių remonto, bet stengiamės nežaidinėti su terminais.

Ar galiu sekti kur yra mano siuntinys?

Galim duoti vairuotojo telefoną. Realaus GPS sekimo kaip DHL neturime, nes tai ne logistikos gigantas, o mūsų mikroautobusas. Bet telefonas veikia, vairuotojas atsiliepia kai gali – ne važiuodamas, aišku. Siunti tracking numerį? Ne, bet žinai, kad mašina artėja link Londono ir gali paskambinti. Kartais klientai man rašo naktį „kur mano dėžė“, o aš atsakau ryte, kai vairuotojas jau pasiekė nurodytą vietą. Toks gyvas sekimas.

Kur galima atsiimti siuntinį Anglijoje – reikia važiuoti pas jus į ofisą?

Mes neturim ofiso prie Big Beno, atleisk. Dažniausiai atvežame iki durų arba susitinkame sutartoje vietoje – stovėjimo aikštelė, garažas, kartais gatvėje prie namo. Londone, Birmingame, Mančesteryje – kur sutartai. Jei gyveni toli užkampyje, gali tekti atvažiuoti iki arčiau esančio miestelio arba mokėti simbolinį pristatymo mokestį. Esu atvežęs siuntinį net iki Bristolio, bet ten jau reikėjo derėtis atskirai.

Ar vairuotojai užeina į butą nešti dėžes?

Kolega, mes ne liftininkai. Iš mikroautobuso iškrauname ant šaligatvio arba iki lauko durų jei privatus namas. Jei gyveni dvyliktame aukšte be lifto – geriau patarimą duosiu nemokamai: nesiųsk šaldytuvo. Vairuotojai mielai padeda, jei daiktas pakeliamas vienu asmeniu, bet neštis į vidų be susitarimo – negalima. Yra draudimo dalykai, yra laikas. Kartais klientai pyksta, bet suprask – mikroautobusas stovi dviguboje geltonoje linijoje Londone, reikia judėti.

Muitai ir dokumentai – angliški reikalai

Ar reikia muitinės deklaracijos siunčiant siuntinį į Angliją?

Po Brexit viskas pasikeitė ir aš jau nebesu šimtu procentų tikras dėl kiekvienos smulkmenos, nes jie ten nuolat ką nors keičia. Techniškai – taip, reikalinga CN22 ar panaši forma. Vertę nurodyti realią, nes jei rašai penkis eurus už striukę – muitinė juoksis, o tada tau nebejuokinga. Mes padedame užpildyti dokumentus, bet atsakomybė – tavo. Vertė turi būti tikroviška, kitaip siuntinys strigs pasienyje.

Kas atsitinka jei deklaruoju, kad tai dovana, o ten naujas televizorius?

Ohoho. Muitininkai ne ką tik iš kiaušinio išlindę. Jie mato dėžes, mato svorius, žino, kaip atrodo dovana ir kaip – prekė. Jeigu bandysi apgauti, geriausiu atveju siuntinys strigs savaitę papildomam tikrinimui, blogiausiu – grįš atgal arba teks mokėti baudą. Aš matęs kompanijų, kurios siūlo „deklaruosime kaip dovaną ir sutaupysit“. Tada dingsta tie siuntiniai muitinėse. Nerašyk nesąmonių. Pristatymo kaina nėra tokia didelė, kad rizikuoti visu kroviniu.

Ar reikia siuntėjo asmens dokumento kopijos?

Pas mus ne, nes mes vežame savo vardu ir atsakomybe. Bet pasieniečiai gali paklausti kas dedasi viduje ir kieno tai. Todėl geriau turėti sąskaitą faktūrą arba laišką su savininko vardu. Kartais prašau tiesiog nufotografuoti ID savo nuožiūra – žinau, nepatogu, bet jei muitinė sumanys kibti, turėti ką parodyti pravertia. Paso puslapio kopija reikalinga tik tada jei siunti asmeninius daiktus vertingesnius nei... na, virš tam tikros sumos ribos.

Ką tiksliai rašyti dokumente apie siuntinio turinį?

Tiesą. Jei viduje yra naudoti drabužiai – rašyk „used clothes“, jei dokumentai – „documents“. Venk ambigviškų sąvokų kaip „miscellaneous“. Kai pildžiau deklaraciją pirmą kartą prieš dvidešimt metų, pats suglumau. Dabar žinau – kuo aiškiau, tuo geriau. Jei siunti dviratį, nerasyk sporto įrangos, rašyk „bicycle“. Muitininkai napatingi spėlioti. Kuo tikslesnis sąrašas, tuo greičiau tavo dėžė praeina kontrolę.

Kai pasaulis nesisuka taip, kaip planuota

Kas jei siuntinys atkeliavo, o dėžė sulamdyta?

Pirmiausia – fiksuok. Nuotrauka, kol neišpakuota. Tada žiūrome kas viduje. Jei viduje viskas sveika – ačiū dievui. Jei ne – rašome aktą. Mes turime draudimą, bet jis nepadengia situacijų kai tu pats buvai supakavęs į maišelį iš maximos. Todėl rimtai, jei pakavimas tvarkingas, nusipelnei žalos atlyginimo. Realistiškai – mikroautobuse viskas juda, stabdo, vengia duobių. Kartais dėžė pakyšusi, tuomet aiškinamės ar tai kritinė žala ar tik kosmetika.

Ar grąžinate pinigus jei siuntinys dingo be žinios?

Per dvidešimt metų neprašiau nei vieno papildomo euro be padaryto darbo. Dingo siuntinys? Ieškau kaip pasiutęs, skambinu, keliu skandalą savo tinkluose. Jei tikrai žuvo – draudimas veikia, nors ir ne per vieną dieną. Bet jei klientas paslėpė nelegalių daiktų po drabužiais – atleisk, to mes nepadengiame. Sąžiningumas turi būti abipusis. Siuntiniai į Angliją pristatomi mūsų mikroautobusais su atsakomybe, ne su burbalais. Dingimas retas, bet pasitaiko.

Kas jei negalėsiu atsiimti siuntinio iš karto kai atvežė?

Laiko tarpas savaitė – ne tragedija. Mes laikome sandėlyje Anglijoje arba atiduodame patikimam vietiniam kontaktui. Bet jei stringi mėnesį – sunkiau. Mikroautobusai važinėjantys reguliariai turi grįžti atgal, negali laukti vieno žmogaus iki begalybės. Kartais suderiname, kad kitos savaitės reisu parsivešime atgal. Papildomai kainuoja? Aišku, kaipgi kitaip. Bet turiu prisipažinti – yra buvę, kad pamiršdavau perspėti klientą ir dėžė padriso kelias savaites. Žmogiška.

Kas jei reikia pakeisti pristatymo adresą kai mašina jau išvažiavusi?

O čia jau keblu. Kartais vairuotojas dar nepasiekęs Calais ir gali pakoreguoti kryptį. Kartais jau nufotografavo GPS į Essex, o tu pareiškiai, kad reikia į Edinburgą. Nebeįmanoma. Būna atvejų, kad pakeitė į Rytų Londoną vietoj Vakarų, ir vairuotojas lygiai per vidurį susitiko – pasisekė. Planuok iš anksto. Papildomi adreso keitimai brangiai kainuoja, nes laikas – pinigai. Geriau duodi vieną tikslų adresą ir viskas.

Ką siųsti, ko ne, ir kas gresia jei pažeisi taisykles

Ar galima siųsti maisto produktus į Angliją po Brexit?

Dabar čia toks balaganas, kad ir veterinarai kartais susimeta. Mėsa, pienas, kiaušiniai – tikrai ne. Sausi produktai, konservai, šokoladas – galimai taip, bet su sąlygomis. Problema ta, kad pasieniečiai gali konfiskuoti netinkamus maisto krovinius ir tavo siuntinys strigs. Aš asmeniškai stengiuosi neišsiųsti šviežio maisto, nes buvo atvejis kai klientė pakuotė sūrį – atsidarė dėžę Doverio muitinėje, o ten... na, supranti. Ir taip bėgo sūris pro visas siules. Nemalonus vaizdas.

Kokius daiktus kategoriškai draudžiama siųsti mikroautobusu į Angliją?

Ginklai, narkotikai, sprogmenys – aišku kaip dieną. Bet dažnai žmonės bando siųsti daiktus su baterijomis, parfumuotu vandeniu, dažais. Techniškai tai pavojingi kroviniai. Kartais vairuotojas to nežino, bet jei pasienyje atidaro ir pamato keturis dezodorantų flakonus po slėptuvėmis – prasideda biurokratijos maratonas. Aš turėjau situaciją, kai senolis bandė siųsti žibalą lempai. Aišku, neišsiuntėm. Pikta buvo, bet geriau jau pykti nei sėdėti šalia sprogimo rizikos.

Koks didžiausias svoris vienai dėžei siunčiant mikroautobusu?

Dorai – apie trisdešimt kilogramų, nes didesnę turi kelti žmonės. Teoriškai galima ir daugiau, bet paskui klausimai kaip įkrauti. Vežiau knygų dėžę beveik penkiasdešimt. Buvo gerai, nes turėjome lifting gate ir stiprų vairuotoją. Bet tai išimtis. Standartas – iki 25–30 kg. Jei perkrauni, gali tekti perpakuoti į dvi dėžes. Mikroautobusai turi savus fizinius apribojimus, o ir mano nugara nebe ta, kad kilnočiau be proto.

Kaip atskirti patikimą pervežėją nuo aferistų?

Skambini. Klausiesi. Jei žmogus kitam gale linijos vengia tiesaus atsakymo, slepia kainą, arba žada pervežti sofa už penkiolika eurų – pabėk. Mes patys siūlome atvažiuoti, pamatyti mikroautobusą, sutikti vairuotoją. Turiu facebook grupes, realias apžvalgas, kartais net pavardes galiu duoti. Saugokitės tų, kurie prašo viso avanso iš karto į neaiškią sąskaitą. Per dvidešimt ketverius metus praktikos pamatyta visokio... nors žinai, apie blogas kompanijas galėčiau parašyti atskirą knygą. Skambink, pakalbėkim.

Išvada

Siuntiniai Anglijon pristatomi mūsų patikimais mikroautobusais jau ne vienerius metus. Tai nėra raketų mokslas, bet reikalauja rankų darbo, tikro bendravimo ir sąžiningumo abiejose pusėse. Jei nori, kad tavo daiktai pasiektų gavėją sveiki – pakuok rimtai, rašyk teisingą vertę ir pasirink vežėją, kuris atsako telefonu. Mes tokie. Skambink, papasakosiu konkrečiai tavo atvejui.