Siuntiniai Anglijon mikroautobusu nuo durų iki durų – kaip tai iš tiesų atrodo?

Žinai, prieš kokius dvylika metų, kai tik pradėjau vežioti siuntinius į Angliją, viskas buvo kitaip. Dabar klientai skambina ir klausia: o galima tiesiog nuo durų iki durų? Galiu. Bet noriu iškart pasakyti – "patogu" ne visada reiškia "paprasta". Yra niuansų. Yra momentų, kai mikroautobusas stringa pasienyje, kai adresas Londone toks painus, kad net GPS pasimeta. Aš čia ne dėl to, kad įtikinėčiau pirkti paslaugą. Paprasčiausiai paaiškinsiu, kaip vyksta siuntiniai Anglijon mikroautobusu nuo durų iki durų. Kad žinotum, ko tikėtis. Nes man patinka, kai žmonės žino.

Pradžiai – apie patį važiavimą

Kiek laiko trunka siuntinys nuo durų iki durų į Londoną?

Paprastai, jei viskas gerai, trys–keturios dienos. Kartais penkios. Aš visada sakau – keturios, bet pats žinau, kad pasienyje gali užtrukti. Vakarų kryptimi važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją. Kartais klientai stebisi: o kodėl ne per Prancūziją? Per Prancūziją brangiau ir ilgiau, nors žemėlapyje atrodo arčiau. (Tiesa, per Olandiją irgi būna spūsčių.) Vieną kartą Tomui į Birmingemą siunta ėjo beveik savaitę – sugedo varyklis. Bet tai, sakau, vienetiniai atvejai.

Ar tikrai pasiimi siuntinį iš namų ir atveži į namus Anglijoje?

Taip, tikrai. Nors... šitą "tikrai" aš visada kartoju du kartus, nes buvo atvejų, kai vairuotojas negalėjo pralįsti pro vartus. Pasiimame iš Kauno Aleksoto, iš Vilniaus Žirmūnų, iš kaimo prie Panevėžio. Bet Anglijoje būna sudėtingiau – daug kur riboti statymo laikai, uždari kiemai, niekur nepastatysi. Tada skambiname. Kartais klientas pamiršta, kad reikia sumokėti likutį, ir tada... ne, ne, vis tiek atiduodame daiktus, bet vaizdas iš balos neišsiilsi. Būna visko. Nuo durų iki durų veikia, bet reikia abiejų šalių noro ir normalaus kelio iki namų.

Koks mikroautobusas veža – didelis, mažas?

Dažniausiai Mercedes Sprinter arba panašūs. Ne krovininiai sunkvežimiai, ne. Mikroautobusas toks, kad telpa į įprastą gatvę, bet didelis, kad sukrautum keturis su puse kubo krovinius. Kartais klientai įsivaizduoja autobusą su keleiviais ir siuntiniais kartu – ne, kroviniai važiuoja atskirai. Nors... tiesą sakant, kartais pasiimame ir du keleivius, jei vietos yra. Tada gaunasi toks mišrus reisas. Bet siuntiniai Anglijon mikroautobusu nuo durų iki durų dažniausiai – vien tik krovinys. Be keleivių, atskira eilutė biudžete.

Ar galiu sekti, kur mano siuntinys yra?

Sekti... Hm. Ne visada taip, kaip DHL, kur matosi kiekvienas žingsnis. Mes siunčiame žinutes: "išvykome", "esu Duisburge", "rytoj ryte Londone". Kartais vairuotojas paskambina pats. Buvo toks Petras iš Crawley – paskambinau iš Doverio, sako: "jau gerai, vaiką pamiegoti padėsiu ir atidarysiu duris". Tai žmogiškiau, nėra ten kažkokio punchiuko su QR kodu. Nors kartais klientai pyksta, nori app'o. Suprantu. Bet mes kol kas dar taip – kasdieniška komunikacija. Gal net autentiškiau nei šaltas langas ekrane.

Kainos – čia visada jautru

Kiek kainuoja siųsti dėžę į Angliją mikroautobusu?

Standartinė dėžė, sakysim, iki 30 kilogramų ir standartiniai matmenys – apie 35–50 eurų. Priklauso nuo to, ar pildome pilną apkrovą. Jei mikroautobusas pilnas, kaina mažesnė. Jei vienas daiktas vyksta – brangiau. Aš nekenčiu, kai kompanijos sako "nuo 15 eurų", o paskui priduria dar penkis mokesčius. Tai sakau iš kartu: tiek, bet reik pridėti priemoką už kuro perviršį jei nafta pašoka. Nors pastaruoju metu... lyg ir stabili. Lyg ir. Buvo, kad 2022-ais kaina šoko iki 70.

Ar kaina priklauso nuo adreso – Londonas ar kaimelis kur Škotijoje?

Londonas paprastai pigiau, nes centras ir daug reisų ten eina. O Škotija, ypač į šiaurę nuo Glazgo... ten brangiau. Atsimenu vežiau kėdę į Inverness – beveik tiek pat, kiek už du standartinius siuntinius. Nes reikia sankcionuoti maršrutą, o ten su mikroautobusu nėra taip paprasta. Nors kai kurios kompanijos šūkteli "vienoda kaina visoje JK!" – na, aš nelabai tuo tikiu. Kažkur jie tai kompensuoja. Tikriausiai Londoniečių sąskaita. Aš sakau kiekvienam atvejui skirtingai – nuo durų iki durų ne visos durys lygiai nutolusios.

Ar verta siųsti daugiau daiktų iš karto – yra kokia nuolaida?

Žinoma. Vienas lagaminas – 40 eurų. Du – ne 80, o 65. Penki – gal ir 130. Taisyklė paprasta: kuo daugiau kubų užpildai, tuo mažiau kainuoja vienam daiktui. Aš visada klausiu kliento: "o gal dar turi ką parvežti? Gal draugė turi tą stalą?" Nes kartais žmonės siunčia du atskirai per savaitę. Nu blyn, susidėkite kartu, sutaupysite. Buvo šeima iš Peterborough, išsiuntė septynias dėžes – gavosi po 28 eurus. O jei po vieną... na, skaičiuokite patys, aš čia ne matematikos pamokos vedu.

O jei reikia vežti šaldytuvą ar skalbimo mašiną – ar imate?

Imame. Bet čia jau nebe standartinis siuntinys. Mikroautobusas turi turėti vietos. Skalbimo mašina – gerai, jei nedidelė. Šaldytuvas... na, turit jį atitirpdyti ir supakuoti. Aš nesu pakuotės ekspertas (taip, pakuotės – mano žmona geriau išmano), bet žinau, kad durys turi būti užklijuotos. Kaina? Apie 80–120 eurų, priklauso nuo aukščio. Jei reikia dviejų vyrų kelti – dar brangiau. Ne visada apsimoka vežti tokius daiktus, bet jei geras šaldytuvas – tai kodėl ne.

Daiktai, kuriuos galima siųsti ir tos ribos

Galima siųsti dviratį mikroautobusu į Angliją?

Galima. Tik nereikia jo atsiųsti nepadarius – numesti garaže šalia sixteto (taip, šiukšlių – ištaisysiu) dulkių. Nuimkite priekinį ratą, prisukite prie rėmo. Aš nesu dviračių meistras, bet mačiau, kaip vairuotojai pyksta, kai dviratis braižo baldus šalia. Buvo pervežimas į Lutono – vaikinas atsiuntė tris kalnų dviračius. Gerai supakavo, bet pedalai vis tiek išlindo. Nuoviraukimas toks. Dviratis – taip, bet supakuokite taip, lyg vežtumėte savo mašinoje, o ne kaip metalo laužą.

Ar galiu siųsti maistą – sūrį, dešras, kulinariją?

Hm... čia aš pasakyčiau, kad geriau ne. Tikrai geriau ne. Muito taisyklės po Brexito tapo... kaip jums pasakyti... nemalonesnės. Kąsnelis lietuviško sūrio asmeniniam vartojimui – dar prasisprings, bet dėžė su dešromis gali atsidurti muitinėje. Aš nežinau visko šimtu procentų (jie keičia taisykles dažniau nei aš keičiu padangas), bet aš atsakau: maistą – rizikinga. Muitininkai tai patvirtins. Neversiu, bet nesinori, kad jūsų šeimos Velykinis krepšelis užstrigtų Doverio sandėlyje iki vasaros.

O elektronika – kompiuteris, televizorius?

Taip, tikrai. Bet reikia originalios dėžės, jei yra. Jei ne – suvyniokite į burbulinę plėvelę, gerai, storai. Kartais klientai pyksta, kad jų monitorius nebeįsijungė. Tada aiškėja, kad jie patys įdavė man tik į maišelį įdėtą. Mikroautobusas važiuoja, stabdo, posūkiai – jie visi krepšėj nesaugūs. Praėjusiais metais vežiau seną iMac į Redingą – klientas pats supakavo į keturias antklodes. Veikė puikiai. Taip kad originaliai – patikimiausia. Arba bent jau antklodėmis.

Ar dokumentai kaip siuntinys skiriasi nuo didelių daiktų?

Dokumentai – paprasčiau. Ne kubais matuojame, o kaip... hm... ypatingu siuntiniu. Paprastai paketas su popieriais kainuoja 25–35 eurus. Bet turi būti aišku: ar tai tiesiog vokas, ar dėžutė su antspaudais? Kartais teisininkai siunčia sutartis, tai svarbu, kad nesuglustum. Įdedame į hermetišką maišelį, pritvirtiname prie sienelės kabinoje, kad nepaliktų. Nuo durų iki durų per 2–3 dienas. Greičiau negu standartiniai siuntiniai Anglijon mikroautobusu, nes maža ir nereikia perkrauti.

Kaip su alkoholiu – dovana tėčiui?

Ne, ne, ne. Na... gal vieną butelį viskio įkišti tarp megztinių, bet aš čia nepatarinėju. (Ne, rimtai, ne.) Po Brexito alkoholis tai muito prekė. Buvo atvejis, kai klientė slėpė du butelius vyno dėžėje su baldakimu – muitinė atidarė, konfiskavo. Daugiau to nedarė. Aš sakau: jei dovana – nusiųsk pinigų pavedimą, tegul nusiperka ten. Aš pats mėgstu gerą vyną, bet vežti per sieną... galvos skausmas nesibaigiantis. Geriau jau lituanicą knygą įdėk. O, šūdas, lietuvišką reikia sakyti. Nu, supratote.

Kai klientai nori visko ir dar truputį daugiau

Ar gali kartu važiuoti žmogus su siuntiniu?

Gali. Mes vadiname tai "pervežimais su keleiviu". Mikroautobusas turi keturias–vienuolika vietų, priklausomai nuo modelio. Bet keleivis turi mokėti atskirai – paprastai 80–120 eurų į Londoną. Ne visada duodu tokį variantą, nes jei pilnas krovinys – fiziškai nebetelpa. Buvo, kad vilnietė Vika vežėsi katę ir du lagaminus. Nu ką, katė narve, lagaminai apačioje. Pavyko. Bet jei jūsų siuntiniai Anglijon mikroautobusu nuo durų iki durų, o jūs pats – tai jau nebe siuntinys, o kombinuotas reisas. Skambinkit aptarti, pasakysiu, ar telpa.

Ar pakuojate jūs, ar turiu pats?

Pakuotę galite daryti patys, o mes tik paimame. Bet jei reikia – pagelbime. Mes turime kartoną, lipnią juostą, tiesa, kartais baigiasi ne laiku (perkame dideliais kiekiais, bet kolega pamiršta pranešti). Supakavimo paslauga kainuoja 10–15 eurų už standartinę dėžę. Būna, kad pamatau, kaip žmogus supakavo vazoną į laikraštį. Laikraštį! Per dvi dienas tas vazonas būtų keliavęs į šipulius. Uždėjau burbulinę plėvelę ir kartoną. Gyvas liko. Klientas laimingas, bet man pirminis vaizdas buvo liūdnas.

O jei mano adresas Anglijoje pasikeis, kai siuntinys jau pakelyje?

Tai... nelabai smagu, bet įmanoma. Jei mikroautobusas dar neperėjo Calais, galime persiųsti žinutę vairuotojui. Jei jau nuvažiavęs į šiaurę – sudėtingiau. Kartais laiko pamaina Londone kainuoja papildomus 30–40 svarų. Aš visada prašau: patikrinkite adresą tris kartus. Buvo toks atvejis su butu Bristolyje – klientė nurodė 12A, o reikėjo 21A. Vairuotojas Valdas suko ratus pusvalandį, paskui pakuotė dar tris dienas keliavo per vietinį kurjerį. Nuostoliai. Tai jei keičiasi – skambinkite nedelsiant, dar kai esu Lietuvos teritorijoj.

Ar galima siųsti gyvūną kaip siuntinį?

Gyvūnas nėra siuntinys. Kitaip tariant – nėra daiktas. Pervežame kates, šunis narvuose, bet tai atskira paslauga. Reikia skiepų, paso, narvo. Mikroautobusas turi būti tam paruoštas – vėdinimas, stojimai. Kaina kita. Kartais žmonės klausia: "o gal ten dėžėje?" Ne. Gyva būtybė negali būti "siunta" tarp kelių dėžių. Tai nehumanus (be to, neteisėta taip vežti). Mes vežame gyvūnus, bet atskirai, su priežiūra. Kaina nuo 150 eurų, priklauso nuo svorio ir maršruto.

Čia būna ir blogų dienų

Kas atsitinka, jei siuntinys vėluoja labai jau ilgai?

Na, pirmiausia – nervingas klientas. Suprantu. Antra – skambinu vairuotojui. Kartais tiesiog spūstys Doverio uoste. Kartais orai. Buvę, kad sniegas Belgijoje sustabdė viską pernai gruodį. Mikroautobusas stovėjo aštuonias valandas. Tai tokie dalykai. Mes neatiduosime jums absoliučios datos, sakome "apie ketvirtadienį", nes absoliučios datos yra aferos. Blogos įmonės žada "trečiadienį tiksliai", paima pinigus, o paskui tylė. Aš pasakau – bus tada, kai bus saugu. Kartais tai penktadienis. Deja, taip.

Ar buvote sugadinę ką nors klientui?

Aišku, kad taip. Pernai gabename spintelę – mikroautobuso grindyse buvo drėgmės pėdsakų (rodos, nuo sniego batų), ir apatinė lentelė truputį įmirko. Klientui atsiprašiau, sumokėjau remonto kainą. Nėra taip, kad viskas idealu. Mes stengiamės kloti blanketus, bet jei lietinga savaitė – sunku. Gerai, kad nebuvo brangus daiktas. O kartais pasitaiko ir mūsų kaltės visai ne – vežėme dėžę su stiklais, klientas pats jų neapsaugojo. Stiklas dužo. Bando apkaltinti mus. Ai, žinote, tokie irgi pasitaiko kiekvieną rudenį.

Kaip atpažinti, kad įmonė tiesiog apgaudinėja?

Labai pigiai. Kur kas per pigiai. Jeigu siūlo nuvežti sofa į Londoną už dvidešimt eurų – kažkas čia ne taip. Arba kai niekaip nesugeba pasakyti, kur tuo metu yra mašina. Aš mačiau kompaniją, kuri "nuo durų iki durų" reiškė "iki mūsų sandėlio Anglijoje, o ten jau pats eik". Atsargiai su tais, kurie neįvardija kainos telefonu, o tik raštu kažkur. Ir dar – jei nėra įmonės kodo, nėra interneto atsiliepimų... šiaip, visi prasideda nuo mažų, bet jei jau penki metai ir nėra pėdsakų – bėkite, kaip nuo potvynio.

Ar draudžiate siuntinius?

Standartiniai kroviniai – ne. Galiu pasakyti, kad geri vairuotojai stengiasi, bet draudimas... hm. Jei labai brangus daiktas – užsakykite atskirą draudimą. Mes galime rekomenduoti brokerį. Nes jei nutiks kaskas kritiško (dėl sniego, ne dėl aplaidumo), aš asmeniškai negaliu kompensuoti šaldytuvo vertės iš savo kišenės. Nors kartais ir susimetame. Aš norėčiau, kad viskas būtų idealu, bet realybė tokia – dėl skaidrių taisyklių reikia kreiptis į draudikus. Daugelis klientų to nedaro, kol... na, kol nenutinka. Tada klausia kodėl neperspėjau. Oi.

Nesusipratimai, kuriuos lengva išspręsti

Kodėl negalima tiesiog visko suverti į vieną milžinišką maišą?

Gali būti vienas maišas, jei tai – skalbinių maišas su drabužiais, supakuotas kaip žmonės. Bet jei sudedi stiklainius, knygas ir batą į tualetinį maišelį... vat tada problema. Svoris turi būti paskirstytas. Mikroautobuso bagažinėje negalima, kad viena pusė svertų dvidešimt kilo daugiau – blogai važiuoja. Be to, maišai plyšta. Buvęs pervežimas – klientė suvertė viską į juodus šiukšlių maišus. Mes perkrovėme į dėžes Frankfurte, nes maišai jau trupėjo. Toks papildomas darbas. Pliu kartais muitininkai nori matyti turinį, o maišai nepadedajie matyti.

Ar reikia manęs laukti namie visą dieną?

Ne visą. Bet laiko langą duodame. Pavyzdžiui, "antradienį tarp dešimt ryto ir trijų popiet". Nes mikroautobusas negali numatyti, kur užeis spūstis. Jūs galite palikti su kaimynu, jei pasitikite. Arba ant slenksčio, jei saugus kvartalas. Londone tai retai pasitaiko saugu taip palikti. Aš pats gyvenau East Ham'e, žinau situaciją. Geriau būti namie arba susitarti su kaimyne, kuri priima. Buvo klientas, kuris paliko raktą po kilimėliu – radome, bet... na, rizikinga. Aš raginu tiksliai būti, ypač jei mokate likutį grynais.

Ką daryti, jei mano siuntinys liko Lietuvoje, nors mašina jau išvažiavo?

Oi. Tai reiškia, kad jūs pavėlnojote arba mes per klaidą neatpažinome. Skambinkite nedelsiant. Kartais mikroautobusas dar Kaune gali grįžti arba kitas važiuoja po dviejų dienų. Lieka įkrauti į kitą reisą. Jei klaida mūsų – nesumokėsite pervežimo iki sandėlio. Jei jūsų – teks palaukti. Būna, kad penktadienio vakarą žmonės paskambina: "o kur mano dėžė?" Pasirodo, ji vis dar rūsyje. Atsiprašau, bet penktadienį aš jau be diskusijų nepasiimsiu. Bet pirmadienį – pirmas reisas. Sutarimas yra sutarimas, nors ir nemalonus.

Ar galima sumokėti gavus siuntinį Anglijoje?

Galima, bet tik iš dalies. Paprastai imame avansą – apie trečdalį ar pusę. Likutį – prie durų Anglijoje. Nes būna... oi, būna visko. Vienas klientas Brighton'e atsisakė mokėti, nes skelbė, kad vežame per lėtai. Nors vėlavimas dėl jo paties adreso klaidos. Tuomet daiktai lieka mikroautobuse, problema. Aš dabar atsargiau. Bet taip, likutį galima sumokėti grynais svarais arba pavedimu. Tik reikia, kad abu suprastume – pinigai prieš arba atiduodant prekę. Dūris širdies nebūna, bet aš jau tokių scenų per dešimt metų esu matęs per daug.

Ar rašote kvitus ar kokias nors sutartis?

Rašome. Ne visada spausdiname, nes kur mikroautobuse spausdintuvą rasi. Bet elektroninį kvitą – taip, su sąlygomis nugaroje. Kartais žmonės klausia: "o kur antspaudas?" Atsakau – mes esame mažesnė arba vidutinė įmonė, antspaudus naudojame biure. Elektroninis parašas galioja. Buvo klientas, kuris pareikalavo ranka rašyto popieriaus. Gerai, suradome, pasirašėm. Bet aš nesuprantu, kam tas popierius, jei niekas jo neskaito. Svarbiausia – abipusis pasitikėjimas. Nors popierius neprošal. Ypač jei siuntiniai brangūs ir jūs nepasitikite tarpininkais.

Siuntiniai Anglijon mikroautobusu nuo durų iki durų – tai ne stebuklas. Tai darbas, kuriam reikia adresų, tinkamo daikto ir kantrybės. Aš nežadu tapyti pasakos – būna vėlavimų, pašlijimų, kartais net adresų keitimo paskutinę minutę. Bet kai dėžė pagaliau pasiekia slenkstį Bristolyje, ir klientas pakraipo galvą "vaje, kaip greitai" – tada suprantu, kodėl tai darau jau tiek metų. Skambinkite, pasikalbėkim konkrečiai apie jūsų daiktus. Jei kils klausimų – aš čia.