Siūlome efektyvų daiktų pervežimą į Angliją mikroautobusais

Jei svarstote važiuoti į Angliją ir galvojate, kaip ten nugabenti savo daiktus, tikriausiai jau naršėte po daugybę skelbimų, kuriuose vieni žada stebuklus per vieną dieną, o kiti – kainą per pusę mažesnę nei tikrovė leidžia. Aš šioje srityje sukasi jau gal kokių aštuoniolika metų – pradėjau kaip vairuotojas-krovikas, dabar turiu savo mažą komandą. Daiktų pervežimas į Angliją mikroautobusais yra tas dalykas, kuriuo užsiimam nuolat, ypač į Londoną, Birmingemą, Bristolą. Ne, mes ne „fūrininkai“, bet būtent dėl to daugeliui klientų esam patogesni – greičiau, lanksčiau, beveik kaip taksi, tik su baldais. Paaiškinsiu, kaip viskas vyksta gyvai, be paglostymų.

Kainos, pinigai ir kodėl negalima visko mokėti iš anksto

Kiek maždaug kainuoja daiktų pervežimas į Angliją mikroautobusais?

Sunku pasakyti vieną skaičių, nes viskas priklauso nuo tūrio ir maršruto. Į Londoną standartinis visas mikroautobusas gali kainuoti nuo keturių šimtų iki septynių šimtų eurų, o jei tik porą dešimčių dėžių – gali užtekti ir šimto. Žmonės kartais patys prisuka kainą, nes tempia nereikalingus baldus, kuriuos Anglijoje nusipirkt pigiau nei pervežti. Mes pirmiausia prašom nuotraukų, kad nereikėtų permokėti. Aišku, vasarą kainos šaunasi aukštyn kaip krosnyje termometras – tada visi važiuoja.

Ar galiu mokėti dalimis, ar reikia viską iš karto?

Mes imam penkiasdešimt procentų kai sutariam, o likusią dalį – kai atiduodam daiktus Londone, Bristolyje ar kur ten. Tačiau atsargiai su tais, kurie prašo visos sumos iš anksto – tai dažnai signalas, kad rinkitės kitur. Buvo atvejis, kai klientė sumokėjo pilną kainą kažkokiems „profams“ iš skelbimų portalo, o jie pradingo su dviem lagaminais ir sofa. Policija ieškojo, bet kai firma registruota svetur, viskas stringa. Dalinis apmokėjimas – jūsų draudimas nuo kvailystės.

Ar būna taip, kad kaina pakeliui pasikeičia?

Tik jei jūs pats nepasakojat apie daiktus teisingai. Kartą vienas studentas Vilniuje pareiškė, kad turi „tik lagaminą ir kompą“. Atvykę radom dar šaldytuvą, dviratį ir keturias mėlynas maišes. Teko perskaičiuoti, nes mikroautobusas užsipildė staigiai. Čia ne apgaulė – tiesiog žmonės pamiršta, kiek turi. Jei deklaruojate du kubus, o realiai penki – kaina bus kita. Bet mes neprikabinam paslėptų mokesčių degalams ar tiltui – viskas aišku iš pradžių. Sakau kaip yra.

Kelionė, laikas ir kas dedasi kelyje

Kiek laiko dažniausiai trunka važiuoti iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Paprastai du–trys dienos, priklauso nuo taško. Į pietinę Angliją – greičiau, nes keltai trumpesni. Į šiaurę – ilgiau, kerti visą salą. Kartą Doveris užsidarė beveik parai dėl audros. Klientas galvojo, kad meluoju, bet taip gamtoje būna. Ne viskas kontroliuojama. Todėl planuokitės laiko rezervo. Nebent skraidot lėktuvu, bet tada baldai neparplauks.

Kas bus, jei suges mikroautobusas kelyje per Prancūziją?

Tai mano košmaras, patirtas du sykius. Turim partnerių tinklą, bet mažių bendrovių atvejis liūdnas – remontas brangus, o atsarginių mašinų nėra. Blogos įmonės palieka stovėti pakelėje. Mes turim draudimą ir pagalbą kelyje. Rimto gedimo atveju gali užtrukti para. Tai nėra dažna, bet nesiūlyčiau ant to statyti santuokos datos.

Ar galiu važiuoti kelionėje drauge su savo daiktais?

Taip, ir daugelis taip daro. Ypač jei vežatės augintinį ar tiesiog norite sutaupyti skrydžiui. Tik reikia suprasti, kad vieta, likusi po baldų, ne pati patogiausia. Kartu važiavęs Arturas vežėsi dvi kates narvuose ir savo kompiuterį ant kelių tris dienas. Mašina buvo pilna, bet jis kentė dėl sutaupytų kelių šimtų eurų. Vairuotojas pavargsta turėti kalbantį keleivį, bet mes pripratom. Tik nepamirškite paso – Brexitai visokie dabar. Ir kates reikia turėti narve, ne laisvėje.

Dokumentai, muitai ir kitokie popieriai

Ar reikia kažkokių popierių, kai veži asmeninius daiktus?

Po Brexit viskas apsunkėjo. Anksčiau varydavom tiesiog per sieną. Dabar, jei tempiatės persikraustymui, reikia ToR formos, kurią gaunate iš... palaukit, ne iš NHS, o iš HMRC (taip, mokesčių inspekcijos, atsiprašau, suklydau). Ne visada ją tikrina, bet jei Doverio muitinė nusprendžia pasidomėti, o jūs neturite – laukitės sąskaitos. Kartą jauna pora pamiršo, ir teko aiškintis porą valandų. Galiausiai praleido, nes daiktai buvo aiškiai naudoti, bet geriau vengti tokių stresų.

Ar mano daiktai gali būti apmuitinti?

Jei viskas teisingai sutvarkyta kaip persikraustymas, neturėtų. Bet jei vežatės visiškai naują dviratį parduotuvės dėžėje arba nepaliestus televizorius – muitininkai nekvaili. Buvo nemalonus atvejis, kai klientas gabeno „asmeninius daiktus“, o tarp jų – keturis nepakuotus dviračius. Jie patraukė muitą ir baudą. Aš tą kartą supykau ant kliento, nes melavo man, o aš atrodau kvailai prieš pareigūną. Taigi, naudotos kėdės – ok. Verslo krovinys slėpti – ne.

Ką daryti, jei muitininkai prašo atidaryti visas dėžes?

Atidarote. Kito kelio nėra. Aš visuomet sakau – nepakuokit vidų lipnia juosta tol, kol nepravažiavote muitinės. Bent jau turėkit peilį. Kartą skaneris užsigavo ant metalinės keptuvės, ir pareigūnas atidarė dešimt dėžių. Atsiprašiau, nes keptuvę buvau suvyniojęs į kilimą – atrodė kaip kažkas nelegalaus. Po to viskas paaiškėjo per pusvalandį, bet adrenalino pakako. Doveris toks... kartais linksmai, kartais ne. Tik nepulkite vairuotojo žiūrėti, jis ir taip jaudinasi.

Pakavimas ir klaidos, kurių galima nepakartoti

Ar aš pats turiu viską supakuoti, ar galite tai padaryti jūs?

Galite patys, bet tada rizika jūsų. Jei mes pakuojam, garantuojame kiekvieno stiklinio indo saugumą. Jei pakuojatės patys, o viduje skardo taurė suskilusi – nelabai kas padengs. Kainų skirtumas nėra didelis, bet jei taupot – imkit dėžių iš prekybos centro ir tūnkite laikraščiais. Tik ne drabužių skyriaus, nes jų dėžės kiauros. Kur buvau? Ah taip – mes galim atvežti medžiagą, bet reikia užsisakyti prieš savaitę, ne rytoj ryte.

Kuo blogiausiai žmonės supakuoja daiktus?

Maišėmis. Pažadėkit man, kad nenaudosite juodų šiukšlių maišių. Buvo atvejis Panevėžyje – pora supakavo pusę buto į tokius maišus. Kelyje per Lietuvą dar turėjo, bet pasiekus Kalais vieną maišą skylė (taip, skylę, o ne kiaurymę) sudraskė. Drabužiai byrėjo. Dar blogiau – maišai nevėdinami, palei kelią praėjo savaitė, drabužiai atsidūrė kaip po komposto. Naudokit tik dėžes ir burbulinę plėvelę. Kartonas – draugas. Maišai – priešas.

Kaip pažymėti dėžes, kad ryt neveltui neiškraustytume?

Mano auksinė taisyklė: rašykit vietą ir turinį. „Virtuvė“ ar „Miegamasis“ – dar ne viskas. „Indai“ – taip. „Knygos“ – taip. Nerašykit „įvairūs“. Ir jei rašot lietuviškai – nieko blogo, bet Anglijoje iškraunantys pagalbininkai dažnai nesupranta. Nurodykit strėlytėmis kuris galas viršun. Labai svarbu – numeracija. Kartą prie Birmingemo dėl sumaišytų numerių vienas kartonas atsidūrė kaimynei, nes dėžės vis vienodos. Pamoka: pirmas dėžes numeruokit paskutinėmis.

Kai nutinka bėdos, o jų nutinka

Kokia dažniausia ir brangiausia klaida klientams?

Užmirštas tūris. Žmonės įsivaizduoja, kad turi „tris dėžes ir lovą“. Realiai – keturių kubų krovinys, o mikroautobusas pilnas puikiai. Buvo atvejis Šiauliuose, kai moteris paskambino dėl „mažo pervežimo“. Radome tris spintas, dvigulę lovą ir penkis maišus žaislų. Netilpo. Teko skubiai ieškoti antro reiso arba palikti. Ji verkė – vaikai mylėjo pliušinius. Radom sprendimą, bet kaina padvigubėjo. Matuokit realiai arba siųskite foto. Jūsų „mažai“ ir mūsų „mažai“ dažnai skiriasi trigubai.

Kaip atpažinti pervežimo įmonę, kuri paliks jus ant ledo?

Labai paprasta – nėra fizinio adreso, tik mobilaus numerio galas, spaudžia sumokėti šimtą procentų į priekį, o kaina žemesnė už rinkos vidurkį trigubai. Aš žinau konkrečius tris vyrus, kurie kas pusmetį keičia pavadinimą po to, kai surenka užstatą ir neatvažiuoja. Jie skelbiasi: „perkraustymas į Londoną nuo 200 eurų“. Nebus taip. Gera kaina daiktų pervežimui į Angliją mikroautobusais realiai prasideda gerokai aukščiau. Nepirkite pasakos. Patikrinkite regitrą – jei firma jauna ir be istorijos, sprukite.

Ar teko susidurti su tikra katastrofa kelyje?

Prieš trejus metus Frankfurto apylinkėse stabdžiai ėmė kibirkščiuoti. Ne krovinys, laimei. Stovėjom dvylika valandų, perkėlėm daiktus į partnerio mašiną. Klientas Bristolėje gavo viską pavėluotai per dieną. Pamoka: klauskite, ar įmonė turi atsarginį planą. Jei pasamdėte vieną seną Crafterį be tinklo – jūsų sofos dabar Vokietijoje. Mes turim Planą B. Ne visi tokie pasiruošę.

Mikroautobusas ar fūra – kur riba?

Kodėl geriau rinktis mikroautobusą, o ne fūrą?

Fūra tinka, kai tempiat pusę namo. O jei standartinis butas, mikroautobusas yra daugiau ekonomiškesnis... atsiprašau, tiesiog ekonomiškesnis. Nebereikia mokėti už tuščius kubus. Į Londoną galima privažiuoti be papildomų rinkliavų, o mašina lengviai įlenda į senamiesčio gatveles Bristolyje ar Birmingeme. Beje, mums nereikia samdyti dviejų vairuotojų – pakanka vieno, kuris pakrauna ir iškrauna. Fūra be kranarodos reikalauja atskiros komandos. Aišku, jei trys miegamieji – jau fūra. Bet daugumai – mikroautobusas tobulai tinka.

Kiek realiai daiktų telpa į standartinį pervežimo mikroautobusą?

Ant popieriaus ilgas Sprinteris talpina šešiolika kubinių metrų, bet realiai su baldais, kurie ne itin kubiniai, gaunasi dvylika–penkiolika. Tai ne fūra. Turėjome klientą, kuris vežė du šimtus batų dėžių – pagal kubus mažai, bet jų negali vertinti normaliai. Krautuvas pyko tris valandas. Standartinis dviejų kambarių butas paprastai tilps. Jei trys kambariai ir garažas – jau reikės antro reiso. Matakit, klausykit patarimų, o ne draugų, kurie sako „tilps viskas, ko čia vargti“.

Ar galima pervežti didelius baldus neišardžius?

Tik jei tilteliai matuojasi tinkamai. Vieną kartą klientas turėjo kampinę spintą, kurią buvom pamatavę jo svetainėje. Tilpo. Bet nepramatavom laiptinės aukščio. Teko tempti per langą, bet langas buvo per mažas. Galiausiai išmontuota vietoje autostradoje, aplink medžius. Kaina nepadidėjo, bet laiko suėmėm kaip už dvigubą darbą. Pamoka: matuokit ne tik savo butą, bet ir laiptinę. Ir mūsų mikroautobuso galines duris. Visada matuokit duris, žmonės, duris.

Gyvūnai, maistas ir keisti dalykai

Kaip dabar su gyvūnų vežimu? Ar labai pasikeitė?

Štai čia aš jaučiuosi ne savo rogėse. Po Brexit taisyklės keitėsi kelis kartus. Anksčiau pakakdavo ES pet paso. Dabar, jei neklystu, veterinaras turi atnaujinti dokumentus, bet aš neprivalau visko žinoti šimtu procentų – mes ne veterinarai. Esu tikras, kad papildomi popieriai reikalingi, tačiau ar tai mikročipas, ar specialus skiepas – geriau skambinkit veterinarui. Aš galiu pasakyti tik tiek: gyvūnas mikroautobuse važiuoja ramiau nei lėktuve, bet jūs turit su savimi visus dokumentus, kurių mes netikrinam.

Ar leidžiama vežtis maisto produktus?

Švariai: dešros, sūriai, pienas – draudžiama. Bet ar aš esu matęs, kaip močiutė prisega dešrą po striuke? Ne, aš nieko nematau. Tai anekdotas, bet faktas – muitinė tikrina. Jei randa, konfiskuoja ir baudžia. Aš pats nenorėčiau rizikuoti dėl dešros, kurią galima nusipirkti Londone lietuviškoje parduotuvėje, tiesa, brangiau. Žmonės emocionaliai prisiriša prie Lietuvos maisto, bet siūlyčiau kelionės metu suvalgyti, o ne gabenti. Arbatos ir kruopos – lyg ir galima, bet ribota. Geriau be maisto, ramiau bus.

Atsakomybė, draudimas ir paskutinės nuodėmės

Ar mano daiktai apdrausti kelyje?

Turime CMR draudimą, bet jis ne stebuklingas. Jei vertė labai didelė – papildomai apdrauskite. Kitaip gausite kompensaciją pagal kilogramą, ne pagal vertę. Tai reiškia, kad jei turite auksinį laikrodį (kodėl jis keliauja mikroautobusu – nežinau), jums gali atlyginti tik už svorį. Mes sakom: fotografuokit brangius daiktus prieš pakraunant. Kartą moteris gabeno senelės medalius – piniginė vertė neaiški, bet sentimentai neįkainojami. Mes supakavom atskirai, bet pabrėžiu – atsakomybė ribota. Pilnas draudimas egzistuoja, bet kainuoja papildomai. Dauguma renkasi standartinį.

Ką daryti, jei naujas būstas Anglijoje dar neparuoštas?

Nutinka taip, kad butas dar netvarkingas, o daiktai jau išvažiavę. Mūsų partneriai turi saugomų patalpų netoli Londono – rajonas prie Heathrow vadinasi Hounslow (taip, Hounslow, ne Hountslow, visada maišau tą raidę). Kaina apie dešimt–penkiolika eurų dienai. Prisimenu: jaunas vyras atvyko į Barkingą, o ten grindų džiovinimas užtruko. Daiktai pragulėjo pas mus penkias dienas. Jis nepyko, bet būtų buvę pigiau, jei viskas būtų paruošta. Taigi rezervą darykitės laike. Ir apie tai praneškit iš anksto, o ne kai vairuotojas stovi prie durų su pilnu mikroautobusu.

Koks blogiausias dalykas, kurį teko patirti per šitą darbą?

Prieš ketverius metus liepą aušinimo sistema perkaisio Prancūzijoje. Ne krovinys, bet dūmai. Buvo baisu. Iškvietėm pagalbą, bet kol laukėm, vėjas pūtė link daiktų. Viskas baigėsi gerai, draudimas dengė, bet tos valandos laukiant, ar neuždegs – prakeiktos. Tai kodėl pasakoju? Nes noriu, kad klaustumėte apie techninę apžiūrą. Ir nevežkit benzinu kvepiančių skysčių – taip rizikuojat visiems. Aš nepatingiu kaskart patikrinti stabdžius prieš ilgą kelią.

Ar verta rinktis mikroautobusą, jei turiu tik vieną kambarį daiktų?

Taip, ir čia nereikia daug diskutuoti. Viena, kad fūros savininkai neskuba važiuoti dėl mažo krovinio – jiems neuapsimoka. Du, kad jūsų daiktai mikroautobuse važiuoja greičiau, nes mašina lanksčiau manevruoja. Užsiimam šitais maršrutais jau ne vienerius metus, ir maži kroviniai yra mūsų duona. Tik nepasiduokit pagundai tempti viską savo automobiliu per keturias dienas – sveikata ir dešinė koja nuspausta į akceleratorių neatlaikys to. Geriau sumokėkit protingą kainą ir atskriskit lėktuvu pailsėjęs. Jūsų nugara padėkos.

Ką dar svarbu žinoti, ko nepaklausiau?

Kad mes ne robotai. Kartais vėluojam, kartais kalba susipainioja, ypač jei važiuoja du mikroautobusai vienu metu. Kartą pats klientas supyko, nes aš pavargęs po dešimties valandų vairavimo atsakiau kiek grubiai. Kitą dieną atsiprašiau ir iškrovėm viską kartu. Tai gyvas darbas. Jei norite šalto preciziško serviso – rinkitės korporaciją. Jie turi grafikus. Mes turim atsakomybę ir šiek tiek daugiau širdies, nors kartais ir apsunkstam. Bet daiktų pervežimas į Angliją mikroautobusais visada baigiasi tuo, kad daiktai atsiduria pas jus. Tai svarbiausia.

Išvada

Apibendrinsiu paprastai: daiktų pervežimas į Angliją mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet reikalauja žmogaus, kuris žino, kur landa į uostą, kaip užpildyti popierius ir kaip laiku pasakyti klientui, kad neverta tempti to seno fotelio. Jei ieškote pigiausio varianto – mes greičiausiai ne mes. Jei ieškote žmonių, kurie atsakys į skambutį vidury nakties, kai jūs jau Londone nerandate rakto nuo sandėlio – tada taip, skambinkit. Atvešime, iškrausime ir padėsim, kol viskas stovės ten, kur turi stovėti. Sėkmės persikeliant – kelias tik prasideda.