Savalaikis krovinių gabenimas į Angliją be streso – kaip tai daromas iš tiesų?

Žinai, kai internete straipsniai sako, kad krovinių gabenimas į Angliją – tai keli paspaudimai ir ramybė? Taip, logistikos pasaulyje viskas atrodo gražu, bet aš jau dvidešimt trejus metus prie tos duonos ir galiu pasakyti – savalaikis krovinių gabenimas į Angliją be streso įmanomas tik tada, kai žinai, kas laukia pakeliui. Ne visada taip nutinka, kaip suplanuoja agentūros. Kartais vilkikas stringa pasienyje, kartais žmonės supakuoja taip, lyg daiktai patys turėtų išlipti. Šiandien kalbamės kaip žmogus su žmogumi. Nebūsiu perfekcionistas, bet pasakysiu tai, ką pamokiau per du dešimtmečius. Pasiruošk.

Prieš kelionę – kainos, laikas ir realybės šokas

Kiek iš tikrųjų kainuoja krovinio pervežimas į Angliją?

Tiesiai – nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, o kartais ir daugiau, jei kalba eina apie pilnus namus su technika. Viskas priklauso nuo tonų, užimamo ploto, ar reikia pakrauti iš buto be lifto. Turėjau klientą Kaune, kuris vežėsi baldus į Londoną už tūkstantį šimtą eurų, bet dar prisidėjo liftas laiptinėje. Daliniams kroviniams skaičiuojame kubinius metrus, ten kaina mažesnė, bet reikia derėtis dėl datos. Skubus siuntimas į Londoną visada kainuoja brangiau. Orientyras toks – vieno kambario buto daiktai atsieis apie aštuonis šimtus, o dviejų – jau toną.

Ar tikrai galiu tikėtis, kad daiktai iškeliaus tą pačią savaitę?

Gali, bet nebūtinai. Jei renkiesi dalinį krovinį, laukini, nes vežėjas kaupia sąrašą. Pilnas fūras išvažiuoja tada, kai jūs susitariate. Kartais turiu laisvą vietą jau trečiadienį, o kartais – tik po dviejų savaičių. Skubantiems reikia arba mokėti papildomą mokestį, arba pirkti express paslaugą. Būna, kad vilkikas stovi kieme, bet laukia paskutinės dėžės. Tada visi laksto kaip ant adatų. Jei tau nėra skubu – sutaupysi. Jeigu reikia šiandien – versk kišenę arba buvok lankstus su datomis. Kitaip stresas garantuotas.

Ar man tikrai reikia profesionalų, ar negaliu rasti pigiau?

Rasti gali visko, ypač socialiniuose tinkluose. Buvo toks atvejis prieš trejus metus – klientas susirado „pigesnį vykę“, paėmė avansą, o vaikinas neatvyko. Aš nesakau, kad visi privatūs yra blogi, tik rizika milžiniška. Profesionalai turi CMR draudimą, licencijas, žino muitinę. Bet ir tarp vežimo bendrovių pasitaiko šykštų ar nemokančių dirbti. Esmė – tikrink atsiliepimus, klausk aplinkui. Nes jei krovinys prapuls tarp Kauno ir Londono, vargu ar paaiškinsi tai savo žmonai. Kartais pigiau išeina mokėti daugiau iš karto.

Kelintą savaitę prieš reikia viską planuoti?

Idealu – prieš tris-keturias savaites. Bent dvi. Vasarą ir prieš Kalėdas visi kraustosi, didieji žaidėjai būna užimti. Aš pats kartais neturiu laisvų vilkikų mėnesiui į priekį. Bet žmonės skambina likus savaitei. Padarom, aišku, bet streso bus daugiau. Planuok iš anksto ypač jei gyveni Londone centre, kur reikia iškrovimo leidimo. Tie leidimai kartais užtrunka keletą dienų savivaldybėje. Kuo anksčiau žinai datas, tuo lengviau suorganizuoti savalaikį krovinių gabenimą. Paskutinė minutė – ne tavo draugas šitam reikale.

O jei aš gyvenu ne Vilniuje, o mažesniame miestelyje?

Tai pilnai įmanoma, tik logistika kitokia. Iš sostinės ir Kauno patogiau – arčiau magistralių, daugiau reisų, mažesnė tikimybė tuščios sugrįžtant. Iš Alytaus ar Kupiškio paimsime, bet kaina šokteli, jei dėl penkių dėžių tenka kitą kelią sukti. Kartais siūlau klientams atvežti į artimiausią didmiesčio terminalą, jei daiktų nedaug. Bet jei pervežamas visas butas – važiuojame iki durų. Keliai veda į Londoną, bet ne visi vienodo greičio ir kainos. Čia jau teks pasirinkti – patogumas arba santaupos.

Popieriai, muitinė ir kodėl Brexit viską sutrikdė

Kokius popierius reikia paruošti?

Pagrindinis – eksporto sąskaita faktūra, prekių aprašymas su vertėmis, pakavimo sąrašas. Jei asmeniniai daiktai – deklaruoji, kad tai naudoti daiktai, ne parduotuvei. Kartais muitininkai prašo įrodyti, kad sofa tikrai tavo. Nuotraukos padeda. CMR formas pildo vežėjas. Po Brexit viskas apsunko – JK nebėra ES, todėl formalumai griežtesni. Aš pats su dokumentais dirbu kasdien, bet kartais pasiklausiu savo muitinės agento, ar supratau naujausią taisyklių pakeitimą teisingai. (Taisymai: ne į ES, o į JK, aišku.) Tie niuansai yra sudėtingi.

Ar mano daiktus atidarinėja pasienyje?

Tikrai taip, ypač dabar. Ne visada fiziškai laužomos dėžes, bet skenuojama, renkami atsitiktiniai kroviniai patikrai. Kartą pasienyje sulaikė mūsų partiją, nes sistema parodė įtartiną siluetą. Pasirodo – kalnų dviratis, pridengtas čiužiniu. Atidarė, patikrino, paleido, bet praradome tris valandas. Kartais tikrinimas trunka pusvalandį, kartais puse dienos. Niekas nežino iš anksto. Tad net ir sklandus transportavimas į Angliją gali užtrukti. Būtent todėl aš niekada nežadu datos iki valandos. Geriau nuvilti konservatyviai nei meluoti gražiai.

O jei aš noriu pasiimti lietuviškos dešros?

Ne. Nevežk. Mėsa, pieno produktai, kiaušiai – draudžiami. Kartais leidžia sausainius arba medų, jei sandariai supakuota, bet aš vengiu visų maisto siuntų. Turėjau atvejį, kai moteris slėpė rūkytą dešrą dėžėje su chalatais. Muitininkai surado, skyrė baudą, viską fiksavo. Nematau prasmės rizikuoti dėl dešros, kai Didžiojoje Britanijoje yra lietuvių parduotuvių. Jei labai nori – vešk tik tai, kas hermetiškai fabrikinėje pakuotėje ir ne biologiniai skysčiai. O geriausia – palik namuose tėvams. Taip ramiau visiems.

Ar tos draudimo formos tikrai būtinos?

Rimtai klausiu – tu juokauji? CMR draudimas yra, bet jis apmoka tik apie aštuonis eurus už kilogramą. Jei veži senovinę komodą verta penkių tūkstančių, to nepakaks. Tada reikia pilno krovinio draudimo. Klientai kartais sako „jūs gi atsargiai važiuojate“. Atsargiai, bet kas bus jei avarija? Jei staigus stabdymas ant ledo? Aš per dvidešimt metų turėjau vos kelis incidentus, bet vienas buvo pakankamai baisus, kad supratau – draudimas yra gyvybiškai svarbus. Nemėgink sutaupyti šitoje vietoje. Tai kaip pirkti pigias stabdžių kaladėles.

Aš blogai moku angliškai. Ar tai problema?

Visiškai ne, jei samdai mus. Dokumentus tvarkome mes, paaiškiname lietuviškai. Anglijos pusėje kontaktai su sandėliais irgi dažnai vyksta per tarpininkus. Jei esi vietoje ir turi pasiimti krovinį, retas kuris kalba lietuviškai, bet pakaks žodžių „hello“ ir „thank you“. Šiandien beveik viską išsprendi el. paštu, o Google Translate skaito visus raštus. Svarbiausia, kad turėtum pasą ir pasirašytą gavimo popierių. Visa kita – mūsų galvos skausmas, ne tavo. Nebijok tos kalbos barjeros, jis menkas.

Pakavimas, buitis ir dalykai, kurių geriau nevežti

Kaip supakuoti, kad niekas nekentėtų?

Pakavimo paslaptis – ne taupyk ant dėžių ir burbulinės plėvelės. Naudok dvigubas sienas, kampų apsaugas, vokus. Ypač kai pervežimas į Angliją vyksta daliniu kroviniu – šalia bus svetimų siuntų, gali paspausti. Buvęs atvejis, kai klientas keramikos vazą suvyniojo į laikraštį. Žinoma, trūko. Nuo to laiko visada sakau – arba pakuočiau gerai pats, arba leisk padaryti mums. Stiklas, elektronika, veidrodžiai – dvigubai saugiau. Geriau persimokėti dėžių nei verkti atidarius dėžę Londone.

Ar galiu palikti drabužius spintos stalčiuose?

Negaliu patarti taip daryti. Kai kurie vežėjai leidžia, bet aš sakau – tuščios spintos. Stalčiai išsiverčia durų metu, turinys byra, o svorio persiskirstymas gadina baldo konstrukciją. Turėjau atvejį, kai klientas paliko visas stalo įrankių stalčiuose – gal trys kilogramai metalo. Kampas neatlaikė, spintelė įskilo. Ištuštink viską. Jei nori pervežti į Angliją ir rasti daiktus savo vietose – nesigrūsk. Skamba griežtai, bet geriau žinoti tiesą, nei varyti iš temptedžio ir gauti broką.

Koks skirtumas tarp pilnos fūros ir dalinio krovinio?

Pilnas fūras – tik tavo daiktai, važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B. Dalinis – kelių žmonių siuntos tame pačiame konteineryje. Jei turi 2-3 kambarių butą – verta pilnos. Jei dėžių septynios – dalinis. Savalaikis transportavimas į Angliją dažniausiai greitesnis su pilnu, nes nereikia sukinėtis po sandėlius. Bet daliniai pigesni. Tik reikia suprasti, kad tavo dėžių gali prikrauti paskutines ir iškrauti pirmas. Tenka palaukti. Lyg autobuse – vietos yra, bet ne visada patogiausios. Aš pats renkuosi pilną, kai skubu.

Ar galima vežti šaldytuvą ir skalbimo mašiną?

Taip, bet jos turi būti paruoštos techniškai. Šaldytuvas turi atitirpti, vamzdelius išvalyti, išdžiovinti. Skalbenkę – būgną sutvirtinti transportiniais varžtais, jeigu tik žinai, kur jie. Vieną kartą vežiau šaldytuvą, klientas neišvalė vandens sistemos – kelių valandų vibracija, vanduo išsiliejo ant sofos. Katastrofa. Elektros prietaisai jautrūs drėgmei ir smūgiams. Jei gali – originalias dėžes. Jei ne – bent saugiai apklijuok ir įspėk vežėją, kad tai technika, ne drabužiai. Pamiršęs pasakyti – rizikuoji.

O jeigu kambariniai augalai?

Augalai kelionei rizikingi. Anglija griežtai kontroliuoja, kas įvežama. Dirvožemis – absoliutus draudimas. Tikrieji kambariniai augalai kartais praleidžiami, jei švarūs. Turėjau klientę su fikusu – praleido, nes persodinta į sintetiką. Kitą kartą orchidėja buvo konfiskuota. Nežinau dabar ar kas pasikeitę per paskutinius mėnesius... muitinės taisyklės linkusios keistis. Be to, fūroje temperatūra kinta, augalai gali nustirti. Aš prieš dešimt metų vežiau palmę. Neišgyveno. (Tai toks mažas nukrypimas.) Geriau palik kaimynei, bet jei brangu – rizikuok.

O jei turiu šunį, kurį reikia išgabenti?

Augintiniai – visai kitas lygis. Aš asmeniškai nesiimu gyvūnų, nes reikia veterinarijos pasų, mikročipų, o kelionė konteineryje jiems šokas. Žinau kolegų, kurie specializuojasi – veža su narvo sistema, stebi temperatūrą. Jei kas nors siūlo tiesiog prigrūsti katę tarp sofų – bėk nuo to žmogaus. Tai nelegalu ir žiauru. Rekomenduoju ieškoti gyvūnų transportavimo specialistų. Taip, brangiau, bet gyvūnas atvyks gyvas be nervinio išsekimo. O nervų tau irgi mažiau. Mums užtenka rūpesčio su baldais.

Kelyje – kur stringa net geriausi planai

Ar krovinys važiuoja tiesiai pas mane į duris?

Su pilnu kroviniu – taip, nors vairuotojai turi laikytis poilsio normų. Kelionė iš Lietuvos į Londoną realiai trunka apie trisdešimt šešias–keturiasdešimt aštuonias vairavimo valandas. Bet pridedi sustojimus, budėjimą prie Eurotunnel ar keltų. Kartais Olandijoje spūstys. Buvo atvejis, kolegos vilkiką vėjas apvertė prie kalnų – savaitė dūlėjo. Planuojant savalaikį pervežimą į Angliją visada dedu buferinę dieną. Jei agentas žada per dvidešimt keturias valandas – arba meluoja, arba kalba apie oro uostą, ne fūrą.

Kas jei vilkikas vėluoja? Ką tada darau?

Realybė – lauki, jei esi pasiruošęs. Sąžiningi vežėjai perspėja telefonu. Blogi – dingsta. Tikras nutikimas: vairuotojui sugedo stabdžių sistema, remontas Vokietijoje užtruko dvi dienas. Pranešė, bet vėlavo. Mes stengiamės turėti atsarginį planą, kelyje visko būna. Svarbiausia tau – niekada neplanuok pervežimo paskutinę dieną prieš darbo pradžią ar buto nuomos pabaigą. Visada turėk dvi dienas atsargos. Tada vėlavimas bus ne katastrofa, o nepatogumas. O jei nėra atsargos – na, tada jau stresas.

Ar man pačiam reikia pirkti keltų bilietus?

Ne, tai visiškai mūsų pareiga. Vežėjas perka bilietus, žino maršrutus ir net alternatyvias kryptis. Po Brexit eilės Calais kartais bauginančios – vidurdienyje prisistovi šešios–aštuonios valandos. Kodėl savalaikis gabenimas į Angliją ne visada tikslus? Štai viena priežasčių – sienų klausimas. Penktadieniais vairuotojai vengia kelių, nes Didžiojoje Britanijoje tada paprasčiausias chaosas uoste. Vien tik bilietas nieko nereiškia, jei nestovi eilėje. Tai nulemia didesni dalykai nei tu.

Ar fūroje pasitaiko drėgmės?

Žiemą ir rudenio ankstyvuose rytuose – taip. Konteineriai sandarūs, bet ne hermetiški. Kondensatas kaupiasi, kai šilti daiktai sukišami į šaltą metalą. Buvo nutikimas – knygų dėžės sušlapo kampuose. Nebuvo katastrofa, bet pavirvėjo. Mediena, odiniai baldai, elektronika jautriausi. Jei krovinys brangus, reikia kontroliuojamos temperatūros, bet tai prabanga. Paprastai viskas saugu, bet kartais nutinka netikėtų dalykų. Geriau nepalikti šlapių daiktų viduje prieš pakraunant. Ir nevyniok į per daug plėvelės, kad oras cirkuliuotų.

Anglijoje – iškrovimas ir paskutinės kilometrų pinklės

Kur iškrauname Londone, jei aš neturiu garažo?

Atvežame iki nurodyto adreso, bet Londone su fūra nesuslampi bet kur. Reikia parkingo vietos, o siaurose gatvėse – leidimo. Kartais naudojame shuttle paslaugą, kuri iš didelio vilkiko perkelia į mažesnį sunkvežimį. Turėjau klientą Brixtone – gatvė siaura, mašinos iš abiejų pusių. Vilkikas netilpo. Teko nešti dėžes penkiasdešimt metrų. Gerai, kad jis supratingas buvo. Planuok iškrovimo vietą iš anksto. Jei turi laiptinę be lifto – irgi pranešk. Nes paskui krovikai laksto kaip be galvų, o valandos bėga.

Ar man reikia ten būti, kai iškraunama?

Nebūtina, jei turi patikimą atstovą. Būk pats arba paskirk žmogų, kuris pasirašys CMR ir pasižiūrės, ar dėžių skaičius sutampa. Aš visada siūlau filmuoti iškrovimą telefonu. Anglijoje tvarkymas griežtesnis nei kur kitur. Jei krovėjas per akis užkabins sieną – fiksuok iš karto. Kartą gavau skambutį po trijų dienų – „o kur mano dviratis?“ Pasirodo, užsiliko fūros kampe. Vairuotojas nepastebėjo. Tūrėk žmogų vietoje arba pats stovėk. Nes paskui ieškoti sudėtingiau.

Ar gali atsirasti papildomų mokesčių Anglijoje?

Po Brexit kartais muitas primygtinai prašosi. Jei asmeniniai daiktai – dažniausiai ne, bet jei muitininkai nusprendžia, kad keturi nesuplėšyti kilimai atrodo kaip prekybai, pareikalaus įrodyti. Tada agentas bando aiškintis. Mokestį sumoki, paskui galbūt susigrąžini. Būna ir papildomų sandėlio mokesčių, jei krovinys užsistovi. Dėl to raginu – nevežk naujų daiktų be pirkimo kvitų. Pasirašyk su agentu sutartį, kad jis veltui tvarkytų iškilusias bėdas. Negaunant dokumentų, pats turėsi rašyti laiškus į HMRC. O tai kančia.

Kaip žinoti, kad viskas bus gerai?

Visiškai be streso – niekada negarantuosiu. Galiu žadėti informuoti, planuoti buferį ir tvarkyti popierius. Sumokėsi daugiau – streso mažiau, bet jis visada bus, ypač jei pirmas kartas. Ryte gali pasidomėti, kur fūra yra. Paruošk krovėjams vandens – jie žmonės. Ir neimk valdyti kiekvieno žingsnio. Tarptautinis pervežimas į Angliją yra procesas, ne kosmoso misija. Kuo labiau kontroliuosi, tuo labiau nervinsies. Kartais tereikia išgerti kavos ir leisti vykti. Jei kas negerai – mes prisiskambinsim pirmi.

Ar galiu kartu vežti automobilį?

Taip, bet ne toje pačioje fūroje su baldais. Automobiliai važiuoja autovežiu arba specialiu traileriu. Kartais suderiname datas – daiktai ir mašina atvyksta tą pačią savaitę. Reikia paso, registracijos liudijimo, raktų. Turėjau klientą, kuris norėjo bagažinėje prigrūsti pilną įrankių dėžę. Negalima – svorio paskirstymas ir draudimas neleidžia. Asmeniniai daiktai viduje leidžiami ribotai. Geriau automobilį tvarkyti atskirai, tada mažiau rizikos ir streso. Ypač jei automobilis brangus ar senovinis. Dvigubai saugiau.

Jei viskas pavyko, ar verta grįžti pas tą patį vežėją?

Daugelis mūsų klientų grįžta po metų-kitų arba siunčia draugus. Per dvidešimt ketverius metus supratau, kad pasitikėjimas – svarbiau nei kaina. Kartais neturiu laisvų datų ir turiu atsisakyti. Tada rekomenduoju kolegas, kuriems tikrai tikiu. Nes ne visi logistikos rinkoje dirba sąžiningai. Randi tą žmogų, kuris neslepia bėdų, parodo nuotraukas iš fūros viduje, paskambina pats – ir kelionė kitaip atrodo. Tikiuosi, padėjau suprasti, kaip tai veikia. Jei kils klausimų – rašyk, skambink. Kartais atsakau net vėlai vakare.

Išvada

Taigi, norint, kad viskas vyktų sklandžiai, svarbiausia – nebijoti klausti, pasitikrinti vežėją ir niekada palikti visko paskutinei minutei. Streso galima išvengti, jei esi pasiruošęs netikėtumams. Aš vis dar mokausi, nors ir dvidešimt ketveri metai praktikos. Kiekviena kelionė kiek kitokia. Surask tą vairuotoją ar įmonę, kuri neslepia bėdų, ir krovinių gabenimas į Angliją bus be to beprotiško streso. Žinok, kad kelyje visko būna, o ramus klientas – geriausias klientas. O jei kils klausimų – skambink. Kartais atsakau net tada, kai neturėčiau. Sėkmės kraustantis!