Lankstūs maršrutai į Angliją: patogus pasirinkimas

Tarptautinių krovinių pervežimų srityje, ypač kalbant apie maršrutus į Jungtinę Karalystę, pastaraisiais metais įvyko didelių pokyčių. Kaip žmogus, kuris šioje srityje dirba jau beveik du dešimtmečius, galiu pasakyti viena: laikas, kai krovinius į Angliją veždavome tik vienu standartiniu keliu per Kalė ir Doverį, praėjo. Šiandien rinka reikalauja greičio, efektyvumo ir, svarbiausia, lankstumo. Klientams, kurie nori, kad jų prekės pasiektų adresatą laiku ir be nereikalingų nervų, lankstūs maršrutai tapo ne tik privalumu, bet ir būtinybe.

Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl verta rinktis ne standartines, o pritaikytas pervežimo opcijas, kaip „Brexit“ paveikė logistikos grandines ir ką tiksliai reiškia „lankstus maršrutas“ praktikoje. Mes išnagrinėsime techninius niuansus, padėsiančius jums suprasti, kaip užtikrinti sklandų prekių judėjimą tarp žemyninės Europos ir Britanijos salų.

Įvadas

Pervežimai į Angliją visada buvo specifinė logistikos sritis. Geografiškai sala yra atskirta, o tai reiškia, kad visada reikėjo naudotis keltų arba tunelio paslaugomis. Anksčiau tai buvo tiesiog techninis formalumas – vairuotojas užvažiuodavo į keltą, pravažiuodavo muitinę (kuri dažnai būdavo tik formalumo forma) ir važiuodavo toliau. Tačiau po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos situacija pasikeitė radikaliai. Muitinės procedūros tapo griežtesnės, dokumentacija sudėtingesnė, o ožių užkardos (angliškai vadinamos „Operation Stack“) arba techniniai trikdžiai Doveriuje gali sustabdyti tūkstančius vairuotojų valandomis.

Būtent čia į žaidimą įžengia lankstūs maršrutai. Esu matęs daugybę situacijų, kai standartinis sprendimas nepasiteisino. Užsakymas, kuris turėjo būti įvykdytas per 48 valandas, užstringa dėl trikdžių viename uoste. Tokiu atveju patirtis rodo, kad būtinos alternatyvos. Lankstumas reiškia galimybę pasirinkti ne tik trumpiausią, bet ir saugiausią arba labiau užtikrintą kelią atsižvelgiant į konkrečią situaciją – tai gali būti maršrutai per Olandiją (Roterdamas, Hoek van Holland) arba net per Belgiją (Zebriugė, Ostendą), naudojant „Eurotunnelą“ arba mažesnius uostus, kad išvengtume didžiųjų kamščių.

Straipsnio tikslas – suteikti jums, kaip klientui, pilnavertę žinią, kad galėtumėte ne tik pasitikėti savo logistikos partneriu, bet ir suprasti, kodėl vienas ar kitas maršrutas pasirenkamas. Mes kalbėsime ne tik apie geografiją, bet ir apie tai, kaip tai padeda jūsų verslui augti ir vengti nereikalingų sąnaudų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje dalyje suformulavau 10 klausimų, kuriuos klientai dažniausiai užduoda man mano praktikos metu. Atsakymai parengti remiantis ilgamečia patirtimi ir tikslia šios dienos rinkos situacija.

1. Ką tiksliai reiškia „lankstus maršrutas“ į Angliją?

Lankstus maršrutas nėra vienas konkretus kelias. Tai logistikos strategija, kuri leidžia adaptuoti pervežimo planą realiu laiku. Paprastai, kai įsivaizduojame kelią į Angliją, galvoje turime Kalė-Doverio liniją. Tačiau lankstus maršrutas gali reikšti, kad jei Doveriuje yra dideli eismai ar blogos oro sąlygos, krovinys nukreipiamas pro Roterdamą į Harvičą arba Iminghemą. Tai taip pat gali reikšti maršruto pasirinkimą priklausomai nuo krovinio tipo – pavyzdžiui, jei gabenamas pavojingas krovinius (ADR), gali būti saugiau važiuoti pro uostus, kurie yra labiau pritaikyti tokiam tipui. Lankstumas taip pat apima ir galimybę keisti pervežimo būdą – nuo pilnos sunkvežimio masės (FTL) iki dalinio krovinio (LTL) konsolidacijos skirtingais maršrutais, kad klientas gautų geriausią kainos ir greičio santykį.

2. Kodėl verta rinktis alternatyvius uostus vietoj standartinio Doverio?

Doveris yra didžiausias ir žinomiausias uostas, tačiau jo didžiuma yra ir pagrindinė problema – koncentracija. Jei ten įvykia incidentas, sustoja visa grandinė. Alternatyvūs uostai, tokie kaip „Hook of Holland“ (Olandijoje) arba „Zeebrugge“ (Belgijoje), siūlo daug mažesnes eismo spūstis. Pavyzdžiui, kelionė iš Kauno per „Hook of Holland“ į Harvičą gali trukti šiek tiek ilgiau atsižvelgiant į atstumą, tačiau vairuotojas praleidžia daug mažiau laiko laukiant įsileidimo į keltą. Be to, šie uostai dažnai siūlo daugiau išvykimų per parą dideliems sunkvežimiams, kas leidžia tiksliau planuoti pristatymo laikus „Just-in-Time“ sistemoms. Mano patirtis rodo, kad tikslumo atžvilgiu šios alternatyvos dažnai pranoksta klasikinius maršrutus.

3. Kaip „Brexit“ paveikė maršrutų pasirinkimą ir dokumentaciją?

„Brexit“ sukėlė revoliuciją ne tik politikoje, bet ir mūsų dokumentuose. Anksčiau TIR knygelės ar CMR sąskaitos užtekdavo beveik visiems atvejams. Dabar reikia tiksliai sekti muitinės procedūras. Kai kurie uostai turi efektyvesnes muitinės infrastruktūras apdoroti eksporto ir importo deklaracijas nei kiti. Pavyzdžiui, kai kurie Didžiosios Britanijos uostai turi specialias „greitąsias linijas“ prekybinėms krovinių siuntoms, kurios turi išankstinio pranešimo procedūras (Entry in Declarants Records). Pasirinkdamas maršrutą, mes kaip ekspertai vertiname ne tik atstumą, bet ir tai, kaip greitai galime įveikti biurokratijos barjerą. Neteisingai pasirinktas uostas gali lemti tai, kad krovinys bus sulaikytas muitinėje dieną ar dvi, nes ten nėra pakankamai muitinės tarpininkų arba jų darbo laikas nesutampa su keltų tvarkaraščiu.

4. Kuo skiriasi dalinio krovinio (LTL) maršrutai nuo pilno krovinio (FTL)?

Daliniai kroviniai reikalauja daugiau lankstumo. Kai vežate pilną sunkvežimį prekių vienam klientui, maršrutas paprastai tiesus – taškas A į tašką B. Tačiau kai kalbame apie LTL (Less than Truckload), mums reikia sudaryti konsolidacijos hubus. Lankstūs maršrutai šiuo atveju reiškia, kad krovinys gali būti vežamas per tarpinius sandėlius Lietuvoje, Lenkijoje ar Vokietijoje, prieš patekdamas į keltą. Anglijoje taip pat gali būti naudojami skirtingi išsiuntimo centrai, kad išskirstyti prekes kuo greičiau. Mūsų užduotis – sujungti skirtingas siuntas taip, kad jų maršrutai derėtų. Kart tai reiškia, kad siunta iš Vilniaus gali keliauti pro Klaipėdą, jei ten yra greitesnis krovinys į Angliją, o ne laukti kolektyvinio reiso iš Kauno. Lankstumas čia – tai galimybė manipuliuoti logistikos mazgais dėl kliento naudos.

5. Ar lankstesnis maršutas visada brangesnis?

Tai yra įprapas mitas. Klientai dažnai mano, kad jei mes siūlome važiuoti pro kitą uostą arba pakeisti planą, tai kainos brangiau. Tiesą sakant, lankstus maršrutas dažnai būna pigesnis visuminės savikainos atžvilgiu. Pavyzdžiui, jei važiuojame per Doverį ir ten užstringame 10 valandų, mums reikia sumokėti vairuotojui už laukimo laiką (pagal ES ir JK reguliavimus), mums gali tekti mokėti baudas už vėlavimą prie krovinininko, ir degalai sunaudojami dirbant tuščiąjį eigą. Pasirinkus alternatyvų maršrutą, kuris yra šiek tiek ilgesnis kilometrais, bet be spūsčių, mes sutaupome vairuotojo darbo laiką ir išvengiame baudų. Taigi, kaina gali būti ta pati ar net mažesnė, o paslaugos kokybė (tikslumas) žymiai aukštesnė.

6. Kaip vežti krovinius, kuriems reikalinga temperatūros režimo palaikymas?

Šaldomieji pervežimai (vaistai, maisto produktai) reikalauja ypatingo dėmesio. Lankstumas čia yra kritiškas ne dėl maršruto ilgio, o dėl techninio aprūpinimo. Ne visi keltai turi reikiamus elektros maitinimo šaltinius (PTI – Power Technical Instruction) reofrigeratorių vagonams (šaldytuvams) laikotarpiu, kai jie stovi uoste arba plaukia. Rinkdamas maršrutą, aš visada patikrinu, ar keltas turi galimybę prijungti sunkvežimį prie elektros tinklo. Jei to nėra, rizikuojame, kad krovinys sugestų. Todėl kartais renkamasi ilgesnį maršrutą su keltu, kuris turi šiuolaikiškus šaldymo sistemų prijungimus, nors greitesnis maršrutas to neturi. Čia lankstumas iš tiesų reiškia krovinio saugumo užtikrinimą.

7. Kaip greitai įmanoma pristatyti krovinius naudojant lankstų maršrutų sistemą?

Standartinis terminas (pristatymo laikas) į Angliją iš Lietuvos yra 3–4 dienos. Tačiau naudojant lankstų maršrutų strategiją, mes galime pasiūlyti ir ekspresines paslaugas – 24 arba 48 valandas. Tai pasiekiamama nukreipiant vairuotojus tiesiai į „Eurotunnelą“ (po Lamanšo sąsiaurio tunelą), kuris juda kas 15–20 minučių ir nėra priklausomas nuo oro sąlygų ar didelių laukimo eilių kaip keltuose. Taip pat galima naudoti „Sprinter“ tipo mažesnius automobilius, kurie gali važiuoti greičiau ir juos lengviau įtraukti į kitą reisą. Lankstumas čia leidžia mums dinamiškai keisti transporto priemonę – jei krovinys nedidelis ir skubus, nėra prasmės siųsti didelį sunkvežimį, kuris privalo laukti, kol užpils.

8. Kokios rizikos susijusios su neplanuotais maršrutų pakeitimais?

Bet koks neplanuotas maršruto pakeitimas neša su savo rizikas, tačiau profesionalios logistikos užduotis – jas minimizuoti. Pagrindinė rizika yra komunikacijos trūkumas. Jei mes pakeičiame maršrutą, bet nepasakome klientui arba nepasirūpiname, kad naujas uostas tinkamai apdorotų dokumentus, gali kilti problemų. Kita rizika – vairuotojo nuovargis. Jei maršrutas keičiamas paskutinę minutę ir tampa ilgesnis, reikia užtikrinti, kad vairuotojas neviršytų leidžiamų vairavimo valandų normų (tachografas). Mūsų komanda visada atlieka „risk assessment“ (rizikų vertinimą) prieš nukreipiant transportą kitu keliu. Mes užtikriname, kad vairuotojas turi poilsio laiką, o krovinys yra apdraustas visame maršrute, nepriklausomai nuo to, keliaujame mes per Kalę ar Roterdamą.

9. Kaip klientas gali sekti savo krovinio judėjimą, jei maršrutas keičiasi?

Šiuolaikinė technologija leidžia mums matyti viską realiu laiku. Net jei maršrutas keičiasi dėl eismo įvykių ar oro sąlygų, mūsų GPS stebėsimo sistemos (tracking) rodo tikslią sunkvežimio vietovę. Klientas gauna nuorodą, kurioje gali stebėti savo krovinių judėjimą. Jei maršrutas pasikeičia, sistema automatiškai atnaujina numatomą atvykimo laiką (ETA). Be to, jei įvykia svarbus nukrypimas, mūsų vadybininkai susisieks su klientu asmeniškai ir paaiškins situaciją. Lankstumas nedraudžia skaidrumo – atvirkščiai, jis reikalauja dar geresnės komunikacijos, kad klientas jaustųsi ramiai.

10. Kokius patarimus duotumėte verslui, renčiančiam logistikos partnerį pervežimams į Angliją?

Pirmiausia, nežiūrėkite tik į kainą. Anglijos maršrutai yra pernelyg sudėtingi, kad juos būtų galima spręsti tik pagal pigiausią pasiūlymą. Ieškokite partnerio, kuris turi ne tik transporto, bet ir išteklių – t. y. gerų ryšių su muitinės brokeriais abiapus sąsiaurio, patirties dirbant su skirtingais uostais ir galimybės operatyviai keisti planus. Klauskite apie jų „Plan B“ scenarijus. Kas jie darys, jei Doveris bus uždarytas? Jei jie negali įsisąlyginti atsakymo, vėlaukite rinktis kitą. Geriausias partneris yra tas, kuris sako: „Mes galime važiuoti standartiniu keliu, tačiau turiu ir šią alternatyvą, jei kažkas nepasiseks.“

Išvada

Apibendrinant, lankstūs maršrutai į Angliją šiandien nėra prabangos prekė, o būtinybė siekiant išlikti konkurencingame rinkoje. Mano daugiametė patirtis rodo, kad sėkmės paslaptis slepiasi ne tiesiogiai greičioje, o užtikrintume ir numatomoje (predictable) logistikoje. Nors pasaulis ir tampa vis labiau automatizuotas, žmogaus faktorius ir sugebėjimas greitai reaguoti į padėties pokyčius išlieka svarbiausias.

Renkantis lankstų maršrutų strategiją, verslininkai apsaugo save nuo vėlavimų, nereikalingų išlaidų ir, svarbiausia, išlaiko savo klientų pasitikėjimą. Anglija lieka viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, ir nors geografiniai bei politiniai barjerai egzistuoja, juos galima įveikti su kompetentų logistikos pagalba. Tikėkime, kad šis straipsnis padėjo jums suprasti, kaip sudėtingos, bet įdomios yra šios pervežimų kryptys, ir kiek daug nuo priklauso nuo teisingai išspręsto maršruto užduoties.