Savaitinis mikroautobusas į UK: ar tikslus atvykimas yra realybė, o ne mitas?

Aš jau keturiolika metų vežioju daiktus tarp Lietuvos ir UK. Sakau keturiolika, bet gal šešiolika – jau nebesuskaičiau, tiksliau (o gal ne tiksliau, bet daugmaž) tiek metų dirbu šitame klanake. Kiekvieną savaitę sulaukiu to paties klausimo: ar tikrai galite pasakyti, kad atvažiuosite ketvirtadienį tiksliai 18:00? Atsakymas yra toks: taip ir ne. Tikslaus atvykimo laiko garantija – tai šventas Graalis logistikos pasaulyje. Yra dalykų, kuriuos kontroliuojame, ir yra tokių, kurių – jokia kompanija šioje žemėje. Jeigu ieškote savaitinio mikroautobuso į UK su tiksliu atvykimu, yra keletas gudrybių, kurias privalo žinoti. O kitką lemia oras, eilės pasienyje ir tas keistas dalykas vadinamas realybe.

Kaip viskas prasideda

Ar galiu užsirašyti į mikroautobusą į Londoną ketvirtadienį tiksliai 18:00?

Žinokit, bandėme taip daryti prieš dešimt metų – žmonės rašydavosi į sąrašą, mes atvažiuodavome minutės tikslumu. Vieną kartą supykome ant kelių remonto darbų M1 greitkelyje ir nebeišlaikėme. Dabar duodame intervalą – ketvirtadienį, tarp 16:00 ir 20:00. Būna ir greičiau, bet nes žadame. Realiai, savaitinis mikroautobusas į Londoną vyksta pagal kelių eismo sąlygas. Jei norite tiksliau, reikia rinktis laikiną sraigtasparnį, o jie kainuoja kitaip. Tiesą sakant, dauguma klientų supranta, kad pervežimas į Angliją yra dinamiškas procesas. Svarbu ne valanda, o diena.

Kiek kartų per savaitę važiuojate į UK?

Šiuo metu turime du reisus – antradienį iš Lietuvos ir penktadienį atgal iš Londono. Kartais, kai daug užsakymų, įterpiame dar vieną savaitinį reisą sekmadienį. Bet ne kiekvieną savaitę. Būna sezonų, kai žmonės kraustosi kaip pamišę – rugpjūtį ir sausio pabaigoje. Tada važiuojame beveik kasdien. O vasaros viduryje, kai visi ilsisi – kartais ir vienas mikroautobusas vos prisipildo. Tada geriau palaukti kelias dienas nei varyti pusiau tuščiam automobiliui per visą Europą.

Iš kur konkrečiai pasiimate daiktus Vilniuje?

Turime tris pagrindinius paėmimo taškus – prie pat Santariškių žiedo, Šeškinėje ir Naujamiestyje prie stoties. Bet ne visada. Kartais klientas gyvena Fabijoniškėse ir mes prisideriname, jei maršrutas sutampa. Aišku, jei reikia važiuoti į visišką užkampį – tada arba mokate papildomai už privažiavimą, arba susitinkate centre. Mikroautobusai nėra vilniečių autobusai, kurie kiekvieną kampą apvažiuoja. Mes dirbame pagal logistikos planą. Reikia galvoti apie kitus keleivius ir jų daiktus. Kuo arčiau trasos, tuo geriau.

Ar pasiimate iš Kauno pakeliui, ar tai kainuoja papildomai?

Kauną pravažiuojame beveik visada – tai logiška trasos dalis keliaujant į UK. Jei kažkas vyksta iš Kauno centro, papildomai neimame. O jei reikia lįsti į Kėdainių pusę ar atgal nuo magistralės dvidešimt kilometrų – tada taip, kainuoja papildomi degalai ir laikas. Neseniai vienas vyrukas skambino iš Raseinių ir klausė, ar nemokamai pasiimsime. Pasakiau – jei tikslus atvykimas jums nesvarbus, galim ir rugsėjui. Suprato pokštą. Ne visada žmonės supranta, kad maršrutas turi būti ekonomiškai prasmingas.

Apie tą „tikslų atvykimą“

Ar tikrai garantuojate tikslų atvykimą į UK nurodytu laiku?

Čia toks klausimas, prie kurio aš jaučiuosi nejaukiai. Dabar pasakysiu tiesą: negaliu garantuoti valandos tikslumu, niekas negali. Galim garantuoti dieną, maždaug intervalą. Vakar oro prognozė rodė, kad Doverio uoste rūkas – laivai vėlavo po tris valandas. Mes sėdėjome kelyje ir nieko nepadarysi. Taip, stengiamės, kad savaitinis mikroautobusas į UK atvažiuotų laiku. Bet jeigu jums kas nors sako „tiksliai 14:30“ – jie arba meluoja, arba darbo dienos pabaigoje atsiprašys. Aš renkuosi sąžiningumą.

Kas jei užstringu pasienyje – ką tada darote?

Atvirai – buvome užstrigę. Praėjusią žiemą pasienio sistema nulūžo keturias valandas. Stovėjome Calais aikštelėje, vairuotojas Petras skambino iš nervų. Klientas laukė Birmingeme. Kadangi vėlavome per daug, jam pasiūlėme nedelsdami rytinį pristatymą su nuolaida. Jis sutiko. Kitą kartą pasienis praleido per pusvalandį. Londone buvome anksčiau nei planuota. Savaitiniai pervežimai į Angliją visada turi rezervą, bet kartais to rezervo neužtenka. Tuomet skambiname ir derinamės gyvai. Tai normalu.

Ar galite pasakyti valandą, kada bus pristatyta į Birmingham?

Ohoho. Birminghamas. Gerai, jei išlipame Doverio keltą iki devynių ryto, jei M25 nėra spūsčių – o ten visada yra spūsčių, nes ten M25 – galim teoriškai būti Birmingheme iki keturių. Bet jei rūkas, jei avarija, jei vairuotojas pavargęs ir privalo pailsėti pagal tachografą... Tada ne. Nebeduodu tikslios valandos jau kelerius metus. Sakau: rytojaus popietė arba vakaras. Žmonės kartais pyksta, bet po to, kai pasižiūri žemėlapį, supranta. Anglija nėra maža šalis.

Kaip man žinoti, ar mikroautobusas nevėluoja?

Siunčiame žinutes. Nesedim be darbo – kai tik aiškėja, kad intervalas šoka, rašome. Kartais vairuotojas skambina pats. Jeigu matote, kad niekas neparašė iki vakaro – greičiausiai viskas pagal planą. Nenaudojame programėlių, kurios rodo autobusą realiu laiku. Bandėm – neveikia vakarų Europoje kaip Uberis. Geriau skambutis. Žinau, skamba kaip prieš dešimt metų, bet seni metodai kartais patikimesni.

Kaina, daiktai ir tai, ką galima vežtis

Kiek kainuoja pervežimas jei turiu 5 dėžes ir dviratį?

Penkios dėžės ir dviratis – tai maždaug apie du kubinius metrus. Mūsų kainos prasideda nuo šimto dvidešimties eurų už kubą, bet mažoms siuntoms taikome fiksuotą tarifą. Šiuo atveju – apie du šimtus trisdešimt eurų. Nesumeluosiu, kad tiksliai, nes priklauso nuo aukščio. Vienas klientas turėjo dėžes su knygomis – svoris baisus, vietos nedaug. Kitas – su pagalvėmis, bet dėžes didžiulės. Kiekvienas atvejis skirtingas. Geriausiai atsiunčiate nuotrauką – tada pasakau kainą per penkias minutes.

Ar galiu vežtis šaldytuvą?

Galite, bet turi būti išgarintas ir išdžiovintas. Atvežėte – paliekame stovėti. Neatvežėte – laukiame kol varva. Praėjusį mėnesį vienas jaunuolis atvežė šaldytuvą, kuriame buvo ledo kubelių. Kelyje jie išsilydė, vanduo subėgo ant kliento dokumentų dėžės. Teko džiovinti orkaitėje pas vairuotoją... na, ne orkaitėje, bet ant viryklės. Taip, pervežimai į UK leidžia buitinę techniką, bet jei viduje drėgmė – bėdos garantuotos. Užsukite valandą anksčiau ir parengite.

Koks didžiausias svoris kurį dar priimate?

Oras nėra riba, bet mūsų mikroautobuso pakabos – taip. Maksimaliai vežame iki kilogramo su viršsvoriu, bet tada jau žiūrime į žemėlapį kitaip. Kartais skambina žmonės su piano. Sakau – mikroautobusas ne fūra. Pianiną gali pasiimti tik mažą arba skaitmeninį. Jei turite sekciją iš sovietinių laikų, kuri sveria toną – mes atsisakome. Ne dėl to kad nenorime, o dėl to kad... nu, techniškai negalime. Neseniai atmetėm tokį užsakymą, klientas supyko, bet geriau saugumas nei avarija.

Ar leidžiate vežtis augalus į Angliją?

Šitas klausimas mane užklumpa visada. Yra kažkokios taisyklės dėl dirvožemio, bet aš jų šimtu procentų nemoku. (Ar galima? Atsakymas: mažai tikėtina be dokumentų.) Kartais žmonės įsimeta orchidėjas į saloną, niekam nepasako, o pasienyje bioinspekcija. Geriau ne, aš asmeniškai nerekomenduoju. Jei jau labai brangus augalas – vežkitės lėktuvu rankoje. Dėl mėtų langelėje – nu, neverta rizikos. Per tiek metų mačiau, kaip muitiniai išmesdavo net vazonus su žeme, verčiau dovanokite kaimynams.

Apie vėlavimus ir realybę

Ar buvote uždarę pasienyje dėl dokumentų?

Buvome prieš dvejus metus, ne dėl dokumentų neteisingų, o dėl sistemos atnaujinimo. Pasieniečiai pasiėmė kavos pertrauką ir mes stovėjom. Pamenu, klientas laukė Mančesteryje, skambino kas pusvalandį, o aš galiausiai atjungiau telefoną – nervai ne geležiniai. Pasienis yra pasienis. Važiuojant į UK savaitiniu mikroautobusu, kartais tenka palaukti. Jei jums reikia garantijų kaip Swiss laikrodžiui – rašykite oro linijas. Kelių transportas visada turės kintamųjų.

Ką daryti jei vairuotojas nepaskambino prieš atvažiuodamas?

Tą patį, ką darytumėte, jei neatvažiuotų taksi – skambinate. Bet žinokit, mes neviešasis transportas, kad reguliariai stoteltėse stabteltume. Vairuotojas skambina valanda prieš. Jei nepaskambino – gal pasikeitė numeris, gal ryšys sugedo, kartais žmonės užrašo blogą telefoną. Tada vairuotojas palieka balso pranešimą. Bandykite bendradarbiauti. Jei laukiate namie be telefono – labai sunku sutarti tikslų atvykimą, tai tiesiog logiškai neįmanoma.

Kodėl vieni vežėjai žada tikslų laiką, bet vėluoja 5 valandas?

O čia aš galiu pakalbėti atvirai. Yra tokių kompanijų – tiesiog surenka užsakymus, o paskui suspaudžia maršrutus kaip tetrisą. Pažada visiems 12:00, pakrauna vieną fūrą ir važiuoja. Kas netelpa – palieka kitai savaitei. O jūs laukiate kaip koks... na, negražu pasakysiu. Jie žino, kad vėluos, bet bijo prarasti klientą. Aš renkuosi pasakyti tiesą. Geriau klientas žino tikrovę ir apsidžiaugia, kai atvažiuojam anksčiau, nei keikia penkias valandas pas save svetainėje.

Ar tikrai viskas taip idealu kaip rašote internete?

Ha. Ne. Aš pats rašau tuos skelbimus – ten viskas gražu, žalia, su saule ir besišypsančiu vairuotoju. Realybėje vairuotojas Petras nusivėlęs, rūkas Doveryje niūrus, o kava automate šlykšti. Bet daiktus pristatome sveikus, tai svarbiausia. Pervežimai į Angliją nėra atostogos Kipre – tai darbas, kai reikia tempti daiktus iš taško A į tašką B kuo saugiau. Internete gi visi šypsosi. Aš gi jums sakau tiesiai: kartais liūdna, bet visada sąžiningai.

Smulkmenos, kurias verta žinoti

Ar reikia daiktus išpakuoti prieš vežimą?

Ne, nereikia – supakuokite į dėžes, tai pagrindinis reikalavimas. Jei baldas – apvyniokite pledu arba kartonu, nes nevežiosiu atskirų maišelių su kojinėmis. Būna, kad klientas atsineša neįtvirtintą veidrodį, o aš klausiu – kuriam laikui? Verčiau supakuokite. Yra parduotuvių, kur parduoda rudos spalvos dėžes, tos patvariausios. Trejetą eurų sutaupyti ant dėžių, o paskui verkti dėl sudaužytos lėkštės... nu, čia jūsų pasirinkimas. Bet aš perspėjau.

Ką daryti jei mano daiktai netelpa – registruotis kitai savaitei?

Taip, arba siunčiame antru reisu. Būna taip – prisipildo, nes turime rezervą, bet jei atsinešate dvigubą krovinį, mikroautobusai ne guminiai. Realios situacijos: du kartus per metus tenka atsisakyti kliento, nes jis nemeluoja apie kiekį. Tada jis stebisi. Aš sakau – siųskite nuotrauką. Ne visi siunčia. Galų gale, savaitinis maršrutas leidžia lanksčiai perkelti į kitą savaitę be didelių nuostolių. Bet jei skubate – turėkite planą B.

Kaip vežate daiktus – vienam klientui skirta vieta ar kratinys?

Stengiamės išlaikyti zonas. Krovinių gabenimas į UK mūsų mikroautobusuose vyksta su ženklinimu – kiekvieno daiktai turi lipduką su numeriu. Bet kratinys vis tiek būna, nes fizika. Jei turite dvidešimt dėžių, jos neplaukios ore atskirai. Sujungiame kartu, bet netampome kaip šiukšlių. Tiuningas toks – daiktai turi tarpus tarp savęs, kad nesubraižytų. O jei klientas atsineša tris kėdes ir stalą – stalą apjuosiom, kėdes statom šalia. Viskas matosi, kai atidarom duris.

Ar verta vežtis mažai daiktų specialiai mikroautobusu?

Jei turite dvi dėžes – geriau siųskite paštu arba palaukite kitos savaitės. Mikroautobusas vertas dėmesio, kai turite keturias dėžes arba baldus. Už vieną kėdę ir lagaminą mokėsite beveik tiek pat, kiek už penkis kubus. Buvau atvejis – ponia vežėsi senelės vaistinėlę ir tris megztinius. Sumokėjo šimtą penkiasdešimt eurų. Sakiau – neverta. Ji atsakė, kad sentimentali vertė didesnė. Tada supratau – kai kurie dalykai neapskaičiuojami eurais.

Ar galima mokėti grynais vairuotojui?

Dešimt metų galima buvo. Dabar – tik bankiniu pavedimu iš anksto arba kortele per terminalą. Grynieji kelionės metu – nebebus. Per praėjusius metus buvo keturi atvejai, kai vairuotojas pasimetė pinigus arba gavo netikrą penkiasdešimtuką. Daugiau nerizikuojame. Atsiprašau, jei kam nepatogu – bet taip saugiau visiems. Ypač kai kaina už pervežimą į Angliją viršija keturis šimtus eurų. Nesinori diskutuoti apie pamestą vokelį važiuojančiame mikroautobuse.

Koks skirtumas tarp jūsų ir didžiųjų moving kompanijų?

Daugiausiai – lankstumas ir kaina. Didžiosios kompanijos atsiunčia du žmones su baltom pirštinėm ir fūrą už penkis tūkstančius. Mes – patikriname, ar daiktai sutvirtinti, ir važiuojame. Jums nereikia mokėti už visą plotą, jei turite keturias dėžes. Mes – savaitiniai mikroautobusai, o jie – konteineriniai laivai ir vilkikai. Skirtumas kaip taksi ir autobusas. Abu nuveža, bet vieni patogiau, kiti – pigiau. Būna, kad didžiosios netgi samdo mus, nes žinom vietinius UK kelius.

Ką reiškia „door to door“ pas jus – tiksliai iki namų durų?

Taip, bet su sąlyga. Jeigu jūsų namo durys yra siauroje gatvelėje Londone, kur neišsukame – tada iki artimiausios vietos, kur sustojame be rizikos subraižyti automobilį. Kartais klientai pyksta, kad nepakišom po laiptais. Aš sakau – jei norite, galiu pabandyti, bet tada prarasite užstatą už automobilį po įbrėžimo. Niekas nenori. Tikslus atvykimas prie durų egzistuoja tik tada, kai architektūra tai leidžia. O jei gyvenate prie pagrindinės – pakišom po nosimi. Pažodžiui.

Ar galima vežtis augintinį kartu su baldais?

Ne, ir aš labai nekęsiu to sakyti, bet – ne. Augintiniams reikia veterinarinių pasų, mikroschemų, o mūsų mikroautobusuose nėra sąlygų gyvūnams kelias dienas. Be to, jie nerimauja, triukšmauja, kaimyno vežėjai gali būti alergiški. Radote specializuotą gyvūnų pervežimo tarnybą – ten bus geriau. Jūsų šuniui nereikia matyti, kaip vežame spintą. Atleiskite. Aš pats turiu šunį, suprantu norą vežtis kartu, bet baldais ir gyvūnais – atskirai. Saugiau ir humaniau.

Išvada

Tiek iš mano pusės. Aš tikrai norėčiau pasakyti, kad savaitinis mikroautobusas į UK su tiksliu atvykimu yra paprastas dalykas, bet būčiau niekšas taip meluodamas. Yra tvarkaraščiai, yra intervalai, yra viltis. Bet svarbiausia – sveiki daiktai, sąžiningas žodis ir žinojimas, kad kažkas kitą savaitę vėl važiuoja tuo pačiu maršrutu. Jeigu tikitės stebuklo – jo nebus. Jeigu tikitės gero darbo – rašykite. Būname čia.