Saugus transportas siuntų į Angliją su garantija – kas tai iš tiesų reiškia?

Dirbu šitame reikale jau... na, gal dvidešimt treji metai, skaičiuojant nuo pirmo reiso į Londoną su privačiu mikroautobusu ir dar abejotinais popieriais. Per tiek laiko esu matęs visko – nuo puikiai supakuotų fortepijonų, kurie nuvažiavo kaip šviesa, iki situacijų, kai klientas pats apkrovė dėžes taip, kad viduje atrodė kaip po bombarduotės. Dabar visi rašo „saugus transportas siuntų į Angliją su garantija“, bet kai žmogus pirmą kartą siunčia daiktus, jis net neįsivaizduoja, ką ta garantija realiai dengia. Štai bandau paaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, vienas prie vieno.

Pradėkim nuo tos garantijos – ką ji čia veikia?

Ką reiškia „saugus transportas su garantija“? Ar tai realus dalykas?

Tai realus dalykas, bet ne stebuklas. Garantija dažniausiai reiškia, kad vežėjas prisiima atsakomybę nuo paėmimo iki pristatymo. Jeigu kas nutinka dėl jų kaltės – vagystė, gaisras, sumušimas – kompensuoja pagal sutartį. Bet jei tu pats supakavai kiaurai, problema lieka tavo. Aš visada sakau klientams: garantija veikia kaip draudimas, ne kaip tėvų priežiūra. Mašina važiuoja per Europą, o ne muziejų. Būna duobių ir staigių stabdymų. Saugus transportas reiškia, kad įmonė minimalizuoja rizikas, o garantija – kad moka, kai rizika išsipildo.

Ar garantija reiškia, kad mano siunta tikrai nepasimes?

Ne, garantija nepakeičia faktų. Buvo atvejų, kai siunta pasiekė ne tas duris Londone, nes klientas suklijavo seną etiketę ant dėžės. Garantija čia nepadės, nes tai tavo klaida. Jeigu vežėjas pats pameta – taip, atsako pagal sutartį. Bet atsilyginimas turi limitus, ir sutartyse tai ne visada naudinga tau. Tikrai nepasimes? Niekas negali pažadėti šimtu procentų. Garantija padeda tik tada, kai siunta rasta ir aiškus vežėjo neatsargumas. Kitaip – ieškok pagalbos teisėsaugos, o ne garantinio centro.

Kokia garantija taikoma, jei siunta sulūžta viduje, nors dėžė sveika?

Čia slidus ledkalnis. Jei dėžė sveika, o dubuo sudaužytas, vežėjas sako, kad tu blogai pakavai. Ir dažnai būna teisūs. Turėjau klientę iš Kaono (oi, turėjau rašyti Kauno), kuri siuntė porcelianą. Dėžės gražios, bet viduje – vartojimo popierius, joks bintas. Žinoma, viskas dūžo. Garantija dengia vidinius pažeidimus tik jei įrodyta, kad kalta ne pakavimo stoka, o staigus stabdymas. Kitaip – nežinau tiksliai, kaip teismai Anglijoje tai vertintų. Turbūt ilgai užtruktumėte brangiau nei tas dubuo.

Apie kainas ir tuos per gerus, kad būtų teisingi pasiūlymai

Kiek maždaug kainuoja saugus siuntų transportas į Angliją dabar?

Pilnas krovinys iš Lietuvos į Angliją dabar svyruoja nuo maždaug 900 iki 1400 eurų. Jeigu dalinis krovinys – gali būti ir 150, ir 350 eurų pagal apimtį. Kainas kilstelėjo Brexit procedūros, dyzelinas ir tvarkingesnė rinka. Bet jei kas žada pilną perkraustymą Vilnius–Londonas už 400 eurų, tai arba melas, arba lauk staigmenų. Pats jei reiktų vežti savo daiktus, rinkcūsi vidutinę kainą. Saugus siuntų transportas negali kainuoti trigubai mažiau nei rinkoje. Fizikos dėsniai galioja ir logistikoje, deja.

Ar tikrai reikia mokėti dvigubai, jei noriu, kad viskas būtų saugiai?

Ne, nereikia dvigubai. Bet saugumas turi kainą. Jeigu moki tik už kilogramą ir niekas neklausia, kas viduje – tikėkis paviršutiniško aptarnavimo. Normali įmonė įtraukia tinkamą pakavimą, draudimą, patirtą vairuotoją, kuris žino, kaip nestatyti dėžių. Klientai piktinasi, kad pas mus brangiau nei pas autalių iš skelbimo. Parodau nuotraukas – mašinos be ženklinimo, apkrovusios kaip bulvių maišai. Saugūs pervežimai į Angliją nereiškia prabangos, bet ir ne šrotų tempimo lygio. Mokėk rinkos kainą ir reikalauk sutarties.

Ar galiu pasitikėti ta įmone, kuri siūlo pervežimą trigubai pigiau nei rinkos vidurkis?

Abuoju. Kartais pasitaiko maršrutiniai vežėjai, važiuojantys tuščiomis ir norintys prisidengti kelionės išlaidas. Bet labai žema kaina reiškia vieną iš trijų: neapmokamus mokesčius, prastą įrangą arba visišką atsakomybės stoką. Buvo atvejis: klientas pasirinko pigiausią variantą į Birmingemą. Mašina sustojo Doverio uoste savaitę, nes vairuotojas neturėjo dokumentų. Daiktai supuvo dėl drėgmės. Pigiai atsėjo brangiai. Saugus krovinių transportas su garantija negali kainuoti tris kartus mažiau. Rimtas darbas kainuoja tiek, kiek kainuoja.

Kodėl vieni vežėjai nurodo kainą iš karto, o kiti sako „paskambinsiu“?

Tie, kurie meta kainą iš karto, dažnai dirba pagal šabloną – kubas, kilometras, viskas. O tie, kurie sako „paskambinsiu“, vertina specifiką. Ar reikia liftas? Ar pakrauti trečiame aukšte be lifto? Ar siunti iš trijų adresų? Saugus pervežimas reikalauja suprasti kontekstą. Klientai pyksta, kad neatrašau per dvi minutes. Mieliau paskambinu ir situaciją išsiaiškinu, nei pasiūlau kainą, o po to ginčijamės dėl priemokų. Būna tokių, kurios vilioja žemomis kainomis žinutėmis, o paskui prideda mokestį už kvėpavimą. Tai jau apie blogas įmones.

Kaip paruošti siuntą, kad saugumas nebūtų tik pažadas ant popieriaus

Ar mano kartoninė dėžė iš prekybos centro pakankamai gera transportui į Londoną?

Dažniausiai ne. Tos naudotos iš gėrimų skyriaus neatlaiko tarptautinio krūvio. Mačiau, kaip tokia tiesiog atsivėrė pakeliui: klijai neatlaikė vibracijos ir temperatūrų skirtumo. Reikia dvigubų sienelių, geriausia – naujų perkraustymo dėžių. Jei taupai, bent jau sustiprink seną lipnia juosta kryžiumi. Saugus transportas siunčiant daiktus į Angliją prasideda ne nuo mašinos, o nuo to, ką tu į ją sudedi. Penny dėžė – gal ir ne penny, bet ne tolimoms kelionėms. Šitą pajuokavimą gal ir nerizikinga dėstyti, bet tiesa.

Kaip supakuoti stiklinį vitriną ar veidrodį, kad jis atvažiuotų sveikas?

Stiklą vežame nuolat. Receptas: burbulinė plėvelė, ir ne vienas sluoksnis. Tada kartono kampučiai, tada medinis rėmas arba storas kartonas išorėje. Jei vitrina didelė, be faneros dėžės neapsieisi. Turime triuką – prieš krovimą supurpurkiam dėžę ir klausomės, ar barška. Jeigu barška – viduje vietos per daug. Daiktas turi stovėti kaip įklijuotas. Aš ne stiklo ekspertas, bet per karjerą pervežiau šimtus veidrodžių. Tik du buvo problematiški – kai klientas neklausė nurodymų. Tada garantija, na... nepadeda prieš užsispyrimą.

Ar leidžiama siųsti maisto produktus, pavyzdžiui, rūkytą dešrą į Angliją po Brexit?

Po Brexit – ne. Mėsa, pienas, kiaušiniai – asmeninėms siuntoms dažniausiai draudžiama. Klientai kartais bando paslėpti dešrą tarp kojinių. Anglijos muitinė tikrina, jei įtaria, o baudos... nežinau tikslių dydžių, bet žinau, kad prarasi maistą ir gausi nemalonų raštą. Yra išimčių – komerciniai siuntiniai su licencijomis. Bet jei siunti mamai į Londoną siuntą su drabužiais ir įmeti šakočio – palik tai namie. Saugus transportas – tai ir teisinis saugumas. Aš ne muitininkas, bet per tiek metų matai, kaip žmonės patys save įkalina dėl poros dešrelių.

Ar galiu į dėžę slėpti skysčius po drabužiais, jei pakuoju sąžiningai?

Absoliučiai ne. Slėpti – jau ženklas, kad kažkas negerai. Skysčiai turi judėti atskirai, sandariai uždaryti. Jeigu šampūnas išbėra ir sugadina elektroniką, garantija neveiks, ir kiti klientai kentės. Turėjau atvejį: vaikinas slėpė aliejų indelį tarp rankšluosčių. Indelis trūko, visas krovinys kvepėjo levandomis. Keli klientai buvo labai pikti. Beje, jei keliauji per uostus, skysčiai dar ir pavojingi gali būti. Daryk taip, kad nereikėtų slėpti. Tada garantija galios, ir niekam nekils klausimų apie tavo sąžiningumą.

Kodėl vieni vežėjai reikalauja rankraščio sąrašo kiekvienam daiktui, o kiti tiesiog sūpuoja pečiais?

Tie, kurie sūpuoja pečiais, arba dirba po stalu, arba nenori popierizmo. Rimtas vežėjas reikalauja sąrašo dėl draudimo ir muitinės. Kai žinai, kas viduje, gali teisingai deklaruoti. Jei Anglijos pasieniečiai atidaro mašiną ir randą maišą be sąrašo – prasideda valandų tikrinimas. Prastos įmonės to nenori, nes joms svarbiausia greitis. Aš prašau sąrašo, kartais net nuotraukų prieš pakrovimą. Kam? Kad vėliau nebūtų ginčo – ar tikrai siuntei tą televizorių, ar tik galvoji. Popieriai saugo tave dažniausiai daugiau nei patį vežėją.

Kai siunta jau pakeliui – kas vyksta realybėje

Ar mano daiktai keliauja tiesiai iš Lietuvos į Angliją, ar perkeliami iš mašinos į mašiną?

Dažniausiai perkeliami. Tavo siunta paimama mažesniu automobiliu, atvežama į sandėlį, perkraunama į didįjį vilkiką. Tada kelionė per Lenkiją, Vokietiją į uostą arba tunelį. Anglijoje vėl gali būti perkrauta į mažesnį deliverį. Kiekvienas perkrovimas – rizika. Geras vežėjas žymi dėžes, krauna atsargiai. Blogas – meta kaip malkas. Saugus tarptautinis transportas dažnai reiškia mažiau perkrovimų, bet brangiau. Klientai stebisi, kodėl sofa nevažiavo vienu prisėdimu. Na, todėl kad vilkikas netilptų tavo laiptinėje Londone. Fizika, kolegos.

Kiek laiko paprastai trunka transportas Vilnius–Londonas su pilnu kroviniu?

Gerai, jei sklandu – 3–5 dienos. Bet realybėje dažniausiai savaitė. Vilkikui reikia poilsio, T1 dokumentų, muitinės. Kartais eilės Klaipėdoje arba Doverio uoste. Turėjome klientą, kuriam skubiai reikėjo dokumentų Londone. Vilkikas strigo Lenkijoje dėl gedimo. Ne mūsų kaltė – mes garantuojame saugumą, ne oro sąlygas. Pažįstu kolegą, kuris dėl sniego buvo įstrigęs Prancūzijoje tris dienas. Tai tokie dalykai. Neplanuok, kad rytoj bus ten, jei siunti šiandien. Tai ne pica iš Wolt.

Ką daryti, jei siuntėjas vėluoja dviem dienom – ar tai jau prarastas saugumas?

Nebūtinai. Vėlavimas yra blogai, bet saugumas – atskira kategorija. Jeigu vėluoja, nes vairuotojas saugojo daiktus nuo audros – netgi geras ženklas. Bet jei dingo be žinios – tada problema. Paprastai siūlau susisiekti ne antradienį, jei pirmadienį žadėjo, o trečiadienį. Versle tiek kintamųjų: muitinė, orai, gedimai. Garantija dėl saugumo neatšaukia realaus gyvenimo. Tik blogos įmonės vėluoja ir tyli – rimtos perspėja. Pažiūrėk, ar tau atsakinėja į žinutes. Jei taip, dažniausiai viskas bus gerai, tik lėčiau.

Ar krovinys visą laiką apdraustas, net jei nakvoja kažkokiame sandėlyje prie kelio?

Teoriškai taip, jei sutartyje parašyta. Praktiškai sąlygos skiriasi. Kai kurie draudimai netaikomi, jei sandėlis neturi apsaugos. Aš, jei atvirai... ne visada tuos sandėlius matau. Yra bendrovių, kurios naudoja tik oficialias aikšteles, o yra tokių, kurias tinka ir atviras kiemas. Saugūs perkraustymai turėtų reikšti užrakinimą ir stebėjimą. Bet juk ne viskas idealu. Jei daiktai brangūs, klausk – kur exactly (oi, palaukit, lietuviškai) – kur tiksliai nakvos? Aš pats susimąstau, kad ne visada žinau kiekvieną sandėlį Europoje. Tai faktas.

Būna ir bėdų – kaip jas spręsti

Kas atsakingas, jei siunta apdaužyta, bet aš pasirašiau, kad „viskas gerai“, nes skubėjau?

Tu pats. Atsiprašau, bet taip yra. Pasirašymas aktuose yra galutinis patvirtinimas, kad krovinį priėmei sveiką. Net jei skubei, vaikas verkė, rankos pilnos popierių – vis tiek pasirašei. Sakau klientams: atidaryk bent vieną dėžę prieš pasirašant, ypač jei pakuotė kiaura. Kartais parašo „su išlygomis“, bet ne visi aktai turi tokias eilutes. Jei jau pasirašei, vėliau įrodinėti vežėjo kaltę beveik neįmanoma. Kitaip teismai, samdiniai. Neužsikrauk problemų dėl penkių minučių skubos. Patikėk, to niekas neatleis.

Ką daryti, jei atsiėmus siuntą randu, kad trūksta vienos dėžės iš penkių?

Pirmiausia – kontaktas tą pačią dieną. Ne rytoj. Tikimybė, kad dėžė liko Lietuvos sandėlyje arba užkrauta į kitą vežėją, yra reali. Buvo: trūko dėžės su dokumentais. Pasirodo, ji buvo užkrauta po kilimu ir pamiršta Anglijoje. Radome. Bet jei pasimetė be žymių ir be sąrašo – garantija padengs pagal vertę tik su sąrašu. Be sąrašo – šventas uošvis (oi, rašybos klaida: turėjau rašyti šventasis) lieka bejėgis. Sąrašas yra tavo draugas. Be jo gali nepavykti nieko įrodyti, net jei jaustiesi visiškai teisus.

Ar verta naudotis tais, kurie skelbiasi Facebook grupėse siūlydami „pigų vežimą“?

Aš būsiu atviras – pusė tokių skelbimų tiesiog žmonės, kurie pasiima pinigus ir dingsta. Kita pusė – sąžiningi vaikinai, bet kaip atskirti? Jei nėra įmonės, sąskaitos, sutarties – tai lažybos. Kartais laimi, kartais prarandi viską. Pažįstu žmogų, kuris taip prarado visas Kalėdines dovanas vaikams, nes „pigus vežimas“ dingo su sugedusiu furgonu. Saugus tarptautinis siuntų transportas su garantija negali egzistuoti be ofiso ir draudimo. FB skelbime to nėra. Imk kaip įspėjimą. Pinigus gali uždirbti iš naujo, o prarastus vaikų žaislus – nebe.

Ką reiškia „durų iki durų“ paslauga realybėje?

Reiškia, kad atvažiuos prie namų durų – lauko durų. Nebūtinai liftu į septintą aukštą. Nebūtinai nešios pro siaurą laiptinę su sofka ant nugaros. Stengiamės padėti, bet jei laiptinėje nėra vietos pasukti, o lifto nėra – ką čia sugalvosi, aš ne kalnų ožys. Kai kurios įmonės siūlo ir išnešimą, kitos – tik kieme atidavimą. Saugus pervežimas į Angliją su garantija apima pristatymą iki adreso, bet ne iki svetainės vidurio. Klausk iš anksto, jei negali pats nešti. Kitaip gali likti su dėžėmis prie durų stebėdamasis ir nieko negalėdamas padaryti.

Ar anglų muitinė vis dar tikrina daug siuntų iš Lietuvos?

Patikrina. Ypač jei dokumentai neaiškūs arba pirmą kartą netinkami. Po Brexit raudonų juostų padaugėjo. Nežinau, ar lietuviški kroviniai tikrinami dažniau nei vokiški, bet susiduriama su jais pakankamai. Yra stereotipas, kad mus labiau apžiūri, bet nežinau, ar tiesa, ar prasta keleto vežėjų reputacija. Jei tavo siunta deklaruota, pakuotė tvarkinga, sąrašai aiškūs – tikrinimas trunka minutę. O jei dėžė atsidaro, o ten chaosas – prasideda valandos. Muitinės pareigūnai yra dori zmones (hm, turbūt rašau per greitai), bet nemėgsta netvarkos ir jokių paslapčių.

Koks daiktas dažniausiai nukenčia pervežimo metu, visiškai nepriklausomai nuo garantijos?

Elektronika su ekranais. Televizoriai, monitoriai. Ne todėl, kad blogai vežame, o kad jie subtilūs. Vienas pasibogavimas ant Lenkijos autostradoje, kur prastas kelias (oi, velniai, supainiojau linksnius – sakykim tiesiog prastas kelias), ir ekrane – įskilimas. Stengiamės dėti vertikaliai, neveržti šonais, bet jei atnešei be dėžės... sunku. Garantija padengs, jei aiškiai sudaužėme. Bet jei pikseliai dūžta nuo normalios vibracijos? Čia jau pilkoji zona. Todėl elektronika – geriau lėktuve patiems, jei įmanoma. Ne visada, žinoma, ypač jei 65 colių monstras. Tada meldžiamės.

Dokumentai ir teisiniai niuansai

Ar reikia drausti siuntą atskirai, jei įmonė sako, kad viskas jau įskaičiuota į kainą?

Klausk, kokio dydžio draudimas. Kartais „įskaičiuota“ reiškia 2 eurus už kilogramą. Tavo sofa verta 800, sveria 30 kg – gausi 60 eurų. Na, dėkui. Rekomenduoju visiems, siunčiantiems vertingus daiktus į Angliją, pasidomėti pilnu draudimu. Kainuos papildomai, bet ramybė neįkainojama. Būna vežėjų, kurie tyčia nutyli, kad draudimas minimalus. O kai įvyksta įvykis – skaito sutartį kaip pamokslą. Rimtos įmonės pasako iš karto: CMR toks, papildomas – kitoks. Tu renkiesi. Aš pats siųsdamas drausčiau pilnai. Nes košmarų per 23 metus mačiau daugiau nei norėčiau prisiminti.

Kiek laiko turiu pateikti pretenziją, jei pastebėjau pažeidimą tik po savaitės?

Standartiškai CMR numato 7 dienas matomoms žaloms ir 14 paslėptoms. Bet pažiūrėk sutartį – gali būti trumpiau. Mes patys priimame ir po trijų savaičių, jei matome, kad klientas sąžiningas. Bet teisiškai turi veikti greitai. Po savaitės – įmanoma, jei turi nuotraukų prieš ir po. Jei neturi – problematiška. Buvo atvejis: moteris paskambino po mėnesio, kad radusi dūžusį vazoną. Jau neturėjome vaizdo įrašų. Negalėjome nieko įrodyti. Pretenzija atmesta. Nemalonu, bet taip yra. Nufotografuok viską iš karto, net jei skubu. Nežinau, ar dar ką nors pridurti – tiesiog fiksuok viską akimirksniu.

Kaip atpažinti, kad pervežikas dirba nelegaliai ir man gresia ne tik siuntos, bet ir galvos skausmas?

Požymiai paprasti: jokios sąskaitos, nėra įmonės numerio, prašo mokėti grynaisiais, nežymėtas automobilis, vengia sutarties. Kartais turi puikius atsiliepimus, nes pigu. Bet jei avarija arba muitinė – tu lieki kaltas pats (oi, rašau be žodžių tikrinimo – atsiprašau). Nelegalus pervežimas taupo mokesčius ir saugumo standartus. Jokių draudimų. Aš renkuosi legalų pigiausią, o ne nelegalų. Saugus transportas su garantija reikalauja minimalaus skaidrumo. Be to, nelegalas gali tavo daiktus parduoti. Buvęs atvejis. Tikrai. Jei kaina kvepia žuvimi, greičiausiai tai žuvis, o ne kumpis.

Taigi, saugus transportas siuntų į Angliją su garantija – tai ne frazė iš reklaminio brošiūros. Tai sąlyga, kurią kuriame kartu: tu gerai pakavuoji, renkiesi legalų vežėją, pateiki sąrašą, o mes vežame, saugome ir prisiimame atsakomybę. Po dviejų dešimtmečių darbe galiu pasakyti tik tiek: pigu ir saugiai retai eina kartu. Pasitark gerai, pasirašyk sutartį ir neklausyk vien tik FB komentarų. Sėkmės ruošiant siuntą.