Saugus siuntų gabenimas į Angliją su patikimais mikroautobusais

Žinot, kai žmonės klausia, kuo aš užsiimu, aš kartais nežinau, nuo ko pradėt. Pervežimai... mikriukai... siuntos į tą Angliją. Daug kas galvoja, kad tiesiog sukrauni daiktus į krovininį mikroautobusą ir per dvi dienas esi Londone. Rimtai? Ne. Saugus siuntų gabenimas į Angliją su patikimais mikroautobusais – tai ne tik ratai ir vairas. Tai planavimas, žmonių pažinimas, muitinės painiava po to Brexito... Pats dirbu jau, nu, kokių 18 metų ir vis dar pasitaiko situacijų, kai pagalvoju: oho, šito dar nebuvo. Šiame tekste bandysiu paaiškinti, kas realiai vyksta.

Iš pradžių – kas čia per reikalas

Kuo skiriasi mikroautobusas nuo tos didelės furos, kai siunti siuntą į Angliją?

Fura yra fura. O mikroautobusas – lankstesnis. Kai kalbam apie siuntų gabenimą į Angliją su mažesnėmis mašinomis... hmm, nelabai gražiai nusisuko liežuvis. Žodžiu, van'ai gali į mažesnius miestelius, į Londono centrą, kur furos neįsuka. Mes vežam dažniausiai 3,5 tonų mastu, kartais iki 7,5. Bet svarbiausia – greičiau surenkama, greičiau išdalijama. Ne visada pigiau nei konteineris, bet tikrai asmeniškiau. Pamenu, kažką kartą fura strigo prie Lenkijos sienos eilėj porai dienų. Mikriukas aplenkė per kaimelius. Realybė tokia.

Ar tikrai saugu gabenti siuntas į Angliją mažesnėmis mašinomis, o ne traukiniais?

Saugumas priklauso nuo to, kas vairuoja ir kaip supakuota. Traukinys techniškai saugesnis, nes mažiau liesimosi. Bet kai siunta važiuoja tiesiogiai iš Vilniaus į Londoną be šimtų persikrovimų, tai pliusas. Mažesnė mašina mažiau dūstaliuoja, mažiau kilnojama. Kartais, žinokit, geriau savo daiktai matomi šalia vairuotojo negu kažkur konteinerio gelmėj be priežiūros. Buvo atvejis, kai lėktuvu atskrido dėžė, o joje – šūdas, nes krovėjai svaidė. Mikroautobuse taip nebūna, jei vairuotojas ne idi... na, jei atsakingas.

Ruošiesi siųsti – ką verta žinoti

Kiek maždaug laiko praeis, kol mano daiktai atsidurs Bristolyje ar kur ten?

Šiaip per savaitę, gal kiek daugiau. Iš Lietuvos per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją... arba per Olandiją, priklauso nuo maršruto. Bristolys ne Londonas, ten dar pavėžėt po Jungtinę Karalystę. Kartais keturios dienos, jei pasiseka su keltu. Kartais dešimt, jei Doverio uoste spūstys. Aš tiksliai negaliu pažadėt konkrečios datos, nes... nu, nėra idealaus pasaulio. Buvo toks pavasaris, kai vokiečiai uždarė autobaną, mes 12 valandų stovėjom. Klientas skambinėjo – kur mano daiktai? O jie šiaip sau stovi ant tilto.

Ką daryt, jei siunčiu seną komodą, kuri vos laikos?

Čia jūsų rūpestis arba mano už papildomą kainą. Nesupakuota, nevyniota komoda – tragedija ant ratų. Pamenu, vežėm tokį senovinį stiklą... vitražą? Langą? Ne, indaujos duris. Ir ką? Sulūžo prie durų slenksčio, nes klientas pasakė, kad nereiks nieko, ji tvirta. Nu nieko. Vaizdas buvo liūdnas. Tai jei siunčiat baldus į Anglija, apsivyniokit burbula, kartoną, antrą kartoną. Mikroautobuse daiktai juda. Ne taip kaip furoje, bet juda. Ypač sukinėjantis apie žiedus.

Ar galiu įmest maisto produktų tarp drabužių, ar muitinė iškart rėš?

Gali, bet ar verta? Po Brexito – jau nebe tokia laisva Europos Sąjunga. Mėsa, pienas, kiaušiniai, medus – tikrai neįsileis. Kartais netgi duona kliūna. Aš tiksliai nelabai žinau su kiekviena preke (ar tokia forma, nežinau, kaip čia tariant – daiktu). Ten tų taisyklių. Jei gyvulinės kilmės ar šviežias – nekraut. Buvo atvejis, kai muitinė Londone išrašė baudą už šviežių kiaušinių dėžutę. Tetos siunta, žinoma. Geriau pirkit ten vietoj.

Kas ten su ta pakuote – ar tikrai užtenka tų paprastų dėžių?

Užtenka? Jei tik vieną sluoksnį dedat – neužtenka. Dėžė turi išlaikyti antrą dėžę. Rimtai. Aš siūlau dvigubas siūles, kampe dar pakaišioti putplasčio. Mikroautobusuose yra didesnė tempimo jėga negu furoje – na, kad ir kaip čia bebūtų keista. Jeigu dėžė peršviečiama ar koja kyšo – vairuotojas turi teisę atsisakyt vežt. Buvom vežę krovinį, kur visos dėžės be etikečių. Trys valandos rūšiavimo parke. Vairuotojas prakeikė visą giminę. Tai rašykit ant viršaus, kas viduje.

Ar reikia kažkokių popierių, kai siuntų gabenimas į Angliją vyksta po Brexito?

Reikia. Anksčiau – nieko, dabar – EORI numeris, deklaracija, sąskaita. Kartais klientai klausia "kam čia tie popieriai"? Nu, nes taip reikia. Muitininkai Anglijoj tapo atsargesni nei anksčiau. Žinokit, aš pats kartais pasimetu tarp tų kodų. Verslui – sunkiau, asmeniniams daiktams – užtenka sąrašo su vertėm. Buvo atvejis, kad siunta sustojo, nes klientas parašė "dovanos". Muitinė pasakė: dovana už 3000 eurų? Rimtai? Sustabdė savaitei. Tai rašykit realias vertes ir daiktų pavadinimus.

Kai siunta jau ant ratų

Ar galiu pats važiuoti kartu su savo daiktais tuo mikroautobusu?

Galit, bet ne su visais. Jei tai mūsų mašina, kur veža tris klientų krovinius – nėra kur sėst. Jei užsisakote tiesioginį pervežimą į Londoną individualiai – tada galima. Bet atsėdit šalia, tarp daiktų, komforto nulis. Pamenu, 2008-ais vienas ponus nuvėžėm iki Readingo. Sėdėjo ant savo lagamino. Pasakė, kad pigiau nei lėktuvas. Na, jo, bet po 30 valandų ant lagamino nebūtum džiaugęsis. Ir rūkyt salone, aišku, negalima, nebent vairuotojas pats rūko – tada keblu.

Kaip žinot, kur siunta yra dabar?

Skambinat. Arba rašot. Dabar jau yra GPS, bet... ar visi jais naudojasi? Ne. Kai kurie kolegos, ypač tie, kas dirba du dešimtmečius, turi telefoną, kuriame... nu, žemėlapiai veikia, bet jie ten nežiūri. Aš asmeniškai siunčiu nuotraukas iš kelio. Kartais. Kai neužmiegu ant viešbučio. Jei norit sekti kaip Amazonė – ne, mikroautobusai taip nedirba. Buvau vežęs siuntą, kur klientas kas tris valandas skambindavo. Pagaliau atsiunčiau nuotrauką iš Olandijos degalinės. Atsakymas: "o, tai juda". Nu taip, juda.

Ar vairuotojai per nakvynes saugo tą mašiną, ar palieka kur nors pakelės motely?

Saugo arba ne. Europoj normaliuose moteliuose yra aptverti kiemai. O jei tenka stovėt kur nors kelyje priešais Venlo... na, neidealu. Geri vairuotojai spyna užsideda ant vartų, signalizacija. Bet aš jums pasakysiu atvirai: geriausia, kai mašina naktį nepraleidžia viena prie autostrados. Buvo atvejis, kai kolega paliko Pilzenyje perpus atidarytas (velniop, ne, neuždarytas ar kažkaip ten – durelės buvo problematiškos) – ir naktį išniekino. Ne daiktus, bet du ratus. Su siuntomis. Košmaras. Bet taip retai. Labai retai.

Kas bus, jei mašina sulūš kelyje per Vokietiją?

Tada laukiat. Arba mes atsiunčiam antrą mikroautobusą, jei gedimas rimtas. Brangūs daiktai pereina į kitą mašiną. Mažiau brangūs – laukią. Realybė ta, kad mikriukai lūžta rečiau nei anksčiau, bet taip jau būna. Kita vertus, Vokietijoje servisai dirba, Anglijoj irgi. Didžiausia bėda – kai sugedsta prie Kaliningrado apylinkių, ten taip siaura ir tamsu. Pamenu, turėjom laukti pagalbą 6 valandas. Klientas skambino iš... Berlyno? Ne, iš Londono. Galvojau, kad mes jau Anglijoj, bet ne. Buvom prie Lietuvos.

Kainos, dokumentai ir ta realybė

Apie kokią sumą kalbam, jei siunčiu pusę kambario baldų į Birminghamą?

Čia nebus du šimtai. Birminghamas toli, bet ne taip toli kaip Škotija. Baldai užima vietą. Mikroautobuse ji ribota. Jei pusė kambario – tai gal 600–900 eurų. Mažesni kroviniai, dėžės, gali būt 250–400. Kaina priklauso nuo to, ar pilnas užsakymas, ar dalinis krovinys į Angliją. Dalinis kainuos pigiau, bet reikia laukti, kol susidės kita siunta. Kartais klientai lygina su fura – fura kitas verslas. Mikroautobusas – kaip taksi, tik daiktams. Brangiau už autobusą, bet atveža prie durų.

Tai ką, dabar reikia muitinės deklaracijos net siuntoms iš Lietuvos į Angliją?

Taip. EORI numeris, sąskaita-faktūra, turinio aprašymas. Tai jau nebe 2019-ieji, kai muitininkai pamojo ranka. Dabar Anglijos muitinė skaito kiekvieną eilutę. Jei rašot "kompresas, 1 vnt." – kas per kompresas? Buvęs atvejis: klientas įrašė "varžtai". Varžtų rūšių – tūkstantis. Muitinė atidarė. Pradarė visas dėžes. Savaitės vėlavimas. Tai rašykit aiškiai. Brexit viską pakeitė. Kartais man pačiam norisi, kad tas referendumas būtų kitaip iš šono pasisukęs, bet ką jau čia. Reality.

Kaip yra su draudimu – jei mano dėžė sudūsta, ar kas nors atlygins?

Draudimas yra. Bet ne visada. Jei siuntėte patys supakuotą dėžę ir viduje lūžo stiklas dėl prasto pakavimo – draudimas nepripažins. Jei vairuotojas sukėlė avariją ir dėl to sugriuvo viskas – tada taip. CMR draudimas galioja, bet turi ribas. Mačiau atvejį, kai dėl lietaus Anglijoj įlėkė drėgmė. Dėžė su knygomis – viskas išpampo. Draudimas pasakė: "drėgmė – ne mūsų kaltė". Kokio velnio? Tai va, klausykit apie draudimo sąlygas prieš pasirašydami. Skaitykit smulkųjį šriftą.

Kodėl vieni siūlo 300 eurų, o kiti 800 už tą patį?

Karta. Čia kaip su meistrais – vieni dirba, kiti paima pinigus ir dingsta. 300 gali reikšti, kad mašina pilna ir jūsų daiktai bus tarp dešimties kitų. Arba kad bus du pervežimai, vėlavimai. Kas siūlo 800 – gal individualus reisas, greitas, su garantija. Kartais kaina didelė, nes tarpininkas deda savo 40%. Aš gal neturėčiau to sakyti balsu, bet taip yra. Yra tokių įmonių, kurios tik sukioja popierius, o vairuotojai gauna minimumą. Ne visos, bet pasitaiko. Tiesiog nebūkit naivūs.

Ar galiu mokėt grynais vairuotojui, ar tik pavedimu iš anksto?

Galit, bet retai kas ima grynuosius. Aš mėgstu pavedimą, nes grynaisiais atsiranda klausimas – o kur čia dešimt eurų? Pamenu, paėmiau grynaisiais Braitone... kažkur ten prie jūros, gal Vusteršyre? – ir pusė banknotų buvo sulankstyti kaip traukinio bilietai. Vairuotojui geriau pavedimas arba dalis iš anksto, dalis gavus. Svarbiausia – sąžiningumas. Yra tokių, kur pasiima daiktus ir už 300 eurų nebeskambina. Atsiprašau, nebūna taip pas mus, bet rinkoje – pasitaiko. Tiesiog būkit atsargūs.

Dalykai, kuriuos žinai tik ant kelio

Kokie dažniausi niekalai, kuriuos žmonės bando siųst, bet nereikėtų?

Dažniausiai daiktai, kuriuos galima nusipirkt ir Anglijoj. Aš suprantu sentimentus, bet siųsti seną dviratį, kurio ratai kreivi? Prašau. Dažnai prašo pervežti statybinį laužą – lentos su vinimis, dažų kibirai be dangčių. Kartą vežėm... kažką keisto... akvariumą? Be vandens, bet su gyvom žuvim. Rodė kaip augintinių dokumentus. Muitinė pasakė: "žuvys – ne siunta, o importas". Prasidėjo biurokratija. Nerūkykit, nesiuntinėkit pavojingų skysčių. Ir neskambinkit manęs klausdami dėl fejerverkų. Ne, tikrai nevežam tokių niekų.

Ar egzistuoja vietų Anglijoje, kur mikroautobusai važiuot nenori?

Londono centras, kai reikia sumokėt congestion charge. Dartford tunnel – brangu ir eilės. Kai kurie šiaurės rajonai tiesiog toli, ir jei mašina pilna, vairuotojui nėra ekonomiška įkišt dar 200 mylių. Buvęs atvejis, kai klientas užsisakė į kokią Skye salą? O gal Islay? Nu, ten kur viskis. Škotijos vakarai. Nu ne, pone, mes mikroautobusais vežam į pagrindinius miestus. Highlands – galima, bet kaina bus nebe ta. Yra dar ZEZ zonos, kur neįvažiuosi be atsakomybės mokesčio. Kartais atsisakom ne dėl tingėjimo, o dėl biurokratijos.

Kuris laikas metuose pats blogiausias siuntimui į UK?

Gruodis. Kalėdos. Rimtai. Ne dėl oro – Anglijoj žiemą pliusas dažniausiai. Bet dėl eilių. Visi siunčia dovanas, visi skuba. Keltai per Doverį – košmaras. Autobanai – avarijos kas dešimt kilometrų. Aš stebiuosi, kaip tų vairuotojų nervai laikosi. Vasarą irgi karšta, bet bent dienos ilgos. O žiemą – tamsu, vairuotojai pavargę, klientai irzlius. Tai jei galit, rinkitės sausį arba rugsėjį. Spalis dar nieko. Nuo lapkričio vidurio prasideda chaosas. Vežam, bet brangiau ir lėčiau viskas vyksta. Suprantat?

Kai viskas nepaeina pagal planą

Ką daryt, jei siunta atvažiavo, bet aš negaliu jos priimt?

Skambinate iškart. Ne po trijų dienų. Vairuotojas turi grafiką, jei nepriimsit, jis veš į sandėlį. Sandėlis kainuos. Brangiai, beje. Buvo atvejis, kai moteris išėjo pasivaikščiot su šunim, o mikroautobusas atvažiavo. Palaukėm penkiolika minučių, paskui išvažiavom. Kita bėda – kai kuriuos daiktus reikia perpakeluoti, jei ilgai stovi. Aš jums pasakysiu: jei žinot, kad negalėt būt namie – pasirūpinkit kaimynu. Arba prašykit palikt aptarnaujamoj zonoj. Bet tai – jei pazįstat vairuotoją. Nes prašyt nepažįstamo palikt daiktus kieme... naivu.

Ar tikrai visi perkraustytojai Anglijos kryptimi yra patikimi?

Ne. Dėl Dievo meilės – ne. Yra slidžių tipų. Yra tokių, kas ima avansą ir dingsta. Yra tokių, kurie vairuoja be poilsio valandų. Kaip atskirti? Paprasta – jei kaina žemiau rinkos tris kartus, tai arba apgavikas, arba vergvaldystė. Arba niekad nebuvo tos tarptautinės licencijos (vėl nežinau, kaip tiksliai vadinasi ta EC forma, nuvelniop). Žodžiu, tikrinkit brokerių licencijų numerius. Ir Google apžvalgas. Jei nėra jokių – bėkit. Nesąmonių rinkoje daugiau nei reikia. Atsargiai.

Ką reiškia, kai parašyta "pervežimas vykdomas draugiškai ir greitai"?

Tai reiškia, kad kažkas SEO tekstą rašė, o ne pervežėja. Atsiprašau kolegų, bet taip yra. Draugiškai reiškia, kad vairuotojas nepasakys jums "atsikvošėk". Greitai reiškia "kai galėsim". Tai nėra sutartiniai terminai. Realiai – jei matot tokius šūkinius be konkrečių datų, kainos ir sąlygų – saugokitės. Aš asmeniškai niekada nerašau "draugiškai", nes po 14 valandų vairavimo draugiškumas išgaruoja. Bet mandagiai – taip. Greitai yra santykinė samprata. Vieniems – per dieną, kitiems – per savaitę. Klauskit konkrečių datų. Ne šūkių.

Ar gali mano tetos siunta atsidurti toje pačioje mašinoje su kažkieno sofą?

O taip. Tai dalinis krovinys. Jūsų dėžės, kažkieno lagaminai, dar kažkieno mini šaldytuvas. Visi draugiškai stovi vienoje mašinoje. Mikroautobusai skirti surinkt ir pravežt. Jei norite, kad tik jūsų tetos daiktai – mokėkit už pilną reisą. O jei ne – bus svetimų daiktų. Buvęs atvejis, kad kažkas atidarė ne savo dėžę. Ups. Gerai, čia ne pas mane buvo, o kolegos, bet principas aiškus. Svarbiausia – etiketes turėt didžiąsias. Taip, viename furgone su kažkieno sofą bus tikrai. Nesijaudinkit, nesusimaišys, jei žymėta.

Ką aš turiu padaryt su elektronika – ar reikia išimt baterijas prieš siunčiant į Angliją?

Jei ličio baterijos – taip, geriau išimkit. Ypač didesnės, ne tik telefonų. Nešiojami kompiuteriai, elektriniai dviračiai. Dėl dviračių – skirtingos nuomonės. Kai kurie vežėjai atsisako vežt. Aš buvau išsivežęs vieną paspirtuką be baterijos. Muitinė pavarstė, praleido. O jei su baterija – gali užstrigti. Originali pakuotė geriausiai. Ir neleiskit baterijų metaliniams kontaktams liestis. Kartą kažkas įmetė atsuktuvų šalia – stebuklas, kad nebuvo problemų. O dėl naujausių taisyklių – galit pasitikslint UK gov svetainėj, aš ten ne viską mintinai moku.

Jei aš noriu siųst daiktus atgal iš Anglijos į Lietuvą, ar mikroautobusai tokius maršrutus irgi daro?

Daro, bet rečiau. Dažniausiai tie patys reisai grįžta tušti arba su mažais atgaliniais kroviniais. Bet jei kaupiasi siuntos, galima užsisakyti ir atvirkštinį maršrutą Londonas Vilnius. Kainos panašios, kartais brangesnės, nes Anglijoje kuras brangesnis. Ir vairuotojai, tiesą sakant, mieliau veža į Vakarus negu atgal, nes kelionė atgal emociškai sunkesnė – pilnas daiktų, bet... kitaip. Yra tokių maršrutų, bet reikia klausti konkrečiai. Man paskutinis toks reisas buvo prieš du mėnesius iš Readingo. Visko buvo – nuo virtuvės kombaino iki šuns guolio. Taip, gyvūnus kartais vežam, bet tai jau kita tema.

Tai va. Saugus siuntų gabenimas į Angliją su patikimais mikroautobusais – tai ne raketų mokslas, bet ir ne važiavimas aplink pasaulį ant dviračio. Reikia galvos, pakavimo ir normalių vairuotojų. Nors ir pavargęs, ir kartais supykęs ant muitinės – aš myliu šitą darbą. Nes kai žmogus atsiima savo daiktus sveikus – verta. Tiesiog rinkitės atsakingai, klauskite, o ne tik lyginkite kainas. Ir parašykit adresą aiškiai. Tikrai. Ant dėžių, ne tik laiške.