Saugus siuntinys į Angliją: kaip išvengti žalos ir neišprotėti kelyje

Žinai, paskutiniu metu nuolat skambina žmonės ir klausia – o kaip ten ta Anglija, ar dar galima normaliai nusiųst siuntinį? Aš jau, po paraliais, kokių dvidešimt kelerių metų ridžiojusis tarp perkraustymų ir logistikos, galiu pasakyt – taip, galima. Bet saugus siuntinys į Angliją nėra tik dėžė su lipduku. Tai visas procesas. Na, šiandien bandysiu paaiškinti, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, kai tavo daiktai keliauja link Londono ar ten, į kokį Mančesterį. Ne iš reklamos, o iš to, ką matau kas savaitę. Kartais net nervai paleidžia, kai matau, kaip klientas supakuoja brangią techniką į... į laikraščius. Bet pradėkim nuo pradžių.

Pirmiausia – kas svarbiausia, kai siunsti į Angliją

Ar saugus siuntinys į Angliją apskritai įmanomas paprastam žmogui, ar čia reikia specialisto?

Įmanomas, žinoma. Daugelis taip ir daro – patys susipakuoja, iškviečia kurjerį. Bet jei tenka vežti antikvarinį daiktą ar brangią techniką, tada geriau specialistas. Aš nekalbu, kad tu nemoki – tik žmonės dažnai sureikšmina savo sugebėjimus. Pernai vienam klientui reikėjo pervežti porcelianą į Londoną. Jis pats supakavo. Nuostolingai. Ne visada tas „saugus siuntinys į Angliją“ gaunasi be patirties. Kartais verta sumokėt už pagalbą, ypač kai daiktas vertas daugiau nei tavo automobilis. Na, gal ne visada, bet you get the point.

Ką reiškia „siuntimas su žalos prevencija“ – ar tai tik frazė, ar realus dalykas?

Tai realus dalykas, tik ne visi taip supranta. „Siuntimas su žalos prevencija“ nereiškia, kad daiktas tampa nemaromas. Tai sistema – kaip pakuoji, ką rašai ant etikečių, kaip draudiesi. Prevencija prasideda dar prieš nei kurjeris pasiima dėžę. Aš visada sakau klientams: jei nori, kad daiktas liktų sveikas, nesiulyk jo likimui. Apvyniok, sutvirtink, aprašyk. Draudimas – paskutinė stotis, kai prevencija nepavyko. Svarbu, bet ne panacėja. Kai kas galvoja, kad nusipirkęs draudimą gali supakuoti šūdinai. Ne, taip neveikia.

Ar po Brexit viskas pasikeitė ir dabar siųsti ten tapo sudėtingiau?

Pasikeitė, nėra ko slėpti. Dabar tai trečiosios šalies siuntinys. Reikia muitinės deklaracijų, reikia tiksliai nurodyt vertę. Kartais klientai stebisi, kodėl siuntimas su žalos prevencija dabar brangesnis. Na, dėl muitų formalumų, popierizmo. Jei veži asmeninius daiktus, yra tam tikros lengvatos, bet čia jau reikia tikrinti kiekvieną kartą. Atvirai, nežinau ar jos dar galioja taip pat, kaip prieš dvejus metus – geriau pasitikrinkite pas muitininką. Aš ne finansų konsultantas. Šiaip muitininkai dabar atidesni nei buvo anksčiau.

Koks pats didžiausias pavojus siuntiniui kelyje į Londoną?

Pats didžiausias pavojus... manyčiau, ne pats kelias, o tas, kas pakavo. Rimtai. Anglijos keliai neblogi. Problema – didžiuliai rūšiavimo centrai, kur krovinių pervežimas vyksta pragarišku greičiu. Dėžės krenta, stumdosi, tempiamos. Jei tu supakavai taip, kad siuntinys į Angliją ištvertų tik su sąlyga, kad su juo elgsis kaip su kūdikiu – pralaimėjai. Kurjeriai neturi laiko glostyt tavo dėžės. Reikia, kad ji atlaikytu ir smūgį, ir spaudimą. Aš nematau ten žmogaus, kuris ims ir nešės ją ant delno. Jie meta ant konvejerio.

Ar mano senelis gali pats supakuoti siuntinį, ar būtina ieškoti profesionalų?

Gali, bet aš retai rekomenduočiau. Perkraustymų logistika keičiasi. Kartoninės dėžės dabar kitokios, juostos kitokios. Jei senelis siunčia senas knygas į Birmingamą – prašau, čia ne mokslas. Bet jei ten stiklas ar elektronika... gal tada padėk. Aš mačiau atvejų, kai 70-metis suklijuoja dėžę nepriekaištingai. Ir atvirkščiai – jaunuolis supakuoja į maišelį. Tai ne nuo amžiaus, o nuo sąmoningumo. Saugus siuntinys į Angliją priklauso nuo dėmesio, ne nuo metų. Taip kad jei senelis pedantiškas – prašau, tegul bando.

Pakavimas – čia viskas prasideda ir baigiasi

Kokia yra pati kvailiausia pakavimo klaida, kurią matote klientams darant?

Pati kvailiausia – dėti trapius daiktus be tarpinių. Žmonės pakuotę laiko talpykla, o ne apsauga. Kartą klientas įdėjo keturias taurės į dėžę, tarp jų – vieną popierinį rankšluostį. Londone jos atsidūrė kaip šukių krūva. Ne dėl kurjerio. Nes jis nesugebėjo įsivaizduoti, kad dėžė apsivers. Saugus siuntinys į Angliją prasideda nuo galvos, ne nuo juostos. Du sluoksniai plėvelės minimaliai – ir net ne pagal teoriją, o pagal buitį. Aš suprantu, norisi sutaupyt, bet čia jau ne sutaupymas, o sąskaita žalai.

Kiek sluoksnių burbulinės plėvelės tikrai reikia, kad daiktai neišbyrėtų?

Čia toks dalykas – mažiau yra daugiau, bet ne visada. Keramikai dedu du sluoksnius: pirmas – aplink daiktą, antras – aplink dėžę. Jei perpildai – sprogsta siūlės. Rekomenduočiau bent 30 cm burbulinės plėvelės aplink. Siuntėme stiklą į Mančesterį – trys sluoksniai, sveika. Kitas klientas dėjo du, bet pataupė ant kampų. Sulūžo. Kampai – šventi. Nepamiršk jų. Ir nepamiršk privarem dėžės iš vidaus, jei lieka tuščias tarpas. Tuščias tarpas yra tavo priešas.

Ar galiu naudoti seną batų dėžę, jei tik gerai apsiveliu juostą?

Techniškai – gali. Emociškai – prašyčiau nedaryt. Senos batų dėžės silpnos, siūlės atsiplėšusios, storis jo trūksta. Žinau, norisi sutaupyt, ypač jei nebrangu. Bet jei dėžė buvo skirta dviems batams, o tu įdėjai dešimt kilogramų... atsitiks kaip atsitiks. Geriau nusipirk tvirtesnę kartoninę dėžę už tris eurus. Pigiau nei atidirbti nervus dėl prarasto turinio. Saugus siuntinys į Angliją prasideda nuo tinkamo pagrindo, o ne nuo to, ką radai palėpėj. Rimtai, tas krepšys iš parduotuvės nėra pakavimo medžiaga.

Jei siunčiu elektroniką – kaip apsisaugoti nuo žalos?

Elektronika – atskira kalba. Pirmiausia – baterijas išimk iš visų įrenginių. Transportavimo metu kontaktai užsidaro ir neatiduok. Jei nėra originalios pakuotės – apvyniok burbuliuku, tada į dėžę su putomis arba drabužiais. Taip, drabužiais – tai praktiška. Siunčiau kompiuterį į Londoną. Supakavau į megztinį, plėvelę, dėžę – atvyko idealiai. Kartais saugus siuntinys į Angliją nori kūrybiškumo, ne tik taisyklių. Nenuvertink paprastų sprendimų. Tik nepamiršk parašyt, kad viduje elektronika, kai deklaruosi.

Kaip pažymėti dėžę, kad kurjeriai ją pastebėtų ir nepripatintų?

Pažymėjimas svarbu. Daugelis rašo „FRAGILE“ markeriu ir galvoja, kad tai formulė. Rūšiavimo centruose kas antra dėžė yra trapi. Geriau ryškūs lipdukai – raudoni, geltoni. Ir svarbiau – „THIS WAY UP“. Nes jei siuntinys į Angliją keliauja griozdiškai, o jis gulės ant šono – skystis pabėgs, mechanizmai slenks. Kurjeriai neturi laiko spėliot, kur yra viršus. Padaryk taip, kad nesuklystų net pirmą kartą matydamas. Aišku, idealus antstatas būna ir ne toks. Kartais lipdukas nubyra, bet tu daryk savo dalį.

Dokumentai, muitai ir kiti galvos skausmai po Brexit

Ar rašant aprašymą siuntiniui galima šiek tiek apgaudinėti dėl vertės?

Ne, nereikia. Muitininkai nėra kvaili. Jei rašai, kad vertė penkiolika eurų, o viduje keturi nauji telefonai, tai kvepia baudomis. Vienas vaikinas siuntė kompiuterį kaip „dovaną, 20 svarų“. Realiai buvo vertas 800. Muitininkai įvertino pagal rinką – skyrėsi mokestis, plius baudelė. Siuntimas su žalos prevencija taip pat reiškia sąžiningumą. Čia valstybės siena, ne naktinis klubas. Nežaisk su muitais. Tiesiog prarasi pinigus ir daiktą ilgam laikui. Neapsimoka. O dar jei pateksi į juodą sąrašą...

Ką daryti, jei muitininkai Londone atidaro dėžę ir nieko nesupranta?

Turi ant dėžės prisegtą sąrašą – packing list. Jeigu jie atidaro ir mato maišą su drabužiais, o tu niekur nerašęs – kelia įtarimą. Muitininkai Londone dabar atidūs. Suteik aiškų aprašymą. „Used personal belongings“ – tinka. Bet jei verslo siuntinys – rašyk tiksliai. Kartais naudingiau sumokėt muitą be triukų. Na, gerai, (čia ta prasme, kad per daug atvirai, bet taip yra) – sąžiningumas trumpiausias kelias. Geriau jau sumokėk 20 svarų čia, nei vargink su teisėmis ten. Popieriai yra tavo draugai šitoj vietoj.

Ar reikia kokių nors specialių leidimų, jei siunčiu asmeninius daiktus?

Asmeniniams daiktams leidimo nereikia. Bet reikia deklaruoti. Naujoms prekėms – sąskaita-faktūra. Jei dovana – rašyk, kad dovana. Tik neversk to į verslo siuntimą. Buvo atvejis, kai moteris siuntė dukrai į Londoną jos daiktus. Užteko „personal belongings“. Bet jei visa perkraustymo siunta – gali prireikti daugiau. Šiaip pasikonsultuok su logistu prieš pakuodama. Nebijok klausinėt – geriau prieš, nei kai jau dėžė pakeliui ir paskambini iš panikos. Aš ne kartą tokius skambučius gaunam vakare.

Kiek laiko dabar trunka siuntimas su žalos prevencija pro muitus?

Su gera žalos prevencija niekada neturi užtrukti ilgiau. Bet muitai dabar gali užtrukti dieną, tris ar savaitę. Priklasuo nuo sezono. Po švenčių viskas stringa. Paprastas siuntinys į Londoną kitais mėnesiais gali praeit per porą dienų. Traumos dėžės kartais juda lėčiau – jos atskiru srautu. Bet tai geriau nei sulamdytas turinys. Atvirai, aš jau nebestebiu laiku – stebiu rezultatu. Svarbu, kad daiktas ateitų sveikas, o ne ar laikas buvo 48 ar 72 valandos. Žmonės pernelyg įsispyrę į greitį.

Realybė, kurios niekas nepasakos reklamose

Ar tikrai visos kurjerių įmonės traktuoja siuntinius taip pat švelniai?

Ne. Ne, ne, ir dar kartą ne. Žinau iš vidaus. Didieji turi masiškumą, mažesni regioniniai kartais atidesni. Yra ir tokių, kurių aš asmeniškai nerekomenduočiau – ypač pigūs žaidėjai, kur veža daiktus kaip bulves į turgų. Ten tavo saugus siuntinys į Angliją gali tapti kamuoliu per pertrauką. Mačiau vaizdą iš sandėlio, kur dėžės skriejo per orą. Tai ne žalos prevencija, o žalos fabrikas. Rinkis pagal atsiliepimus, ne pagal kainą vien. Taip, kartais brangiau, bet ramiau. O ramybė irgi kainuoja, tik nematai to sąskaitoje iš karto.

Ką daryti, jei siuntinys atvyksta sulamdytas, nors ji buvau gerai supakavęs?

Fotografuok iškart. Net jei atrodo gerai – patikrink vidų per dvi dienas. Tuomet rašyk pretenziją. Kiekviena normali įmonė turi procedūrą. Bet jei pats supakavai aplaidžiai, jie atmuš atsakomybę. Todėl siuntimas su žalos prevencija prasideda nuo foto prieš atiduodant. Aš visada fotografuoju klientų daiktus. Kartą to užteko – kurjeris veisė, bet pakuotė buvo gera, tai pripažino žalą. Draudimas padarė savo. Be įrodymų – esi pats prieš sistemą. O sistema mėgsta popierius. Imk, fotografuok, taupyk nervus.

Ar verta pirkti draudimą siuntiniui, jei jame tik drabužiai?

Drabužiams draudimas mažiau aktualus nei elektronikai, bet aš vis tiek rekomenduočiau minimalų. Kartais drabužiai brangūs ar su sentimentine verte. Be to, jei kurjeris praranda visą dėžę – be draudimo nieko neprisiteisi. Vienas klientas siuntė suknelių kolekciją į Birmingamą – keli šimtai eurų. Sutaupė du eurus ant draudimo. Dėžė pateko netinkamu adresu. Dabar graužiasi. Prevencija, supranti, kartais yra ir draudimas. Ne visada materialiai, bet ramybei. Arba atvirkščiai. Negalvok, kad drabužiai – menkniekis. Kartais jie svarbiau už televizorių.

Kaip reaguojate, kai klientas paskambina ir sako, kad jo siuntinys dingo?

Pirmas dalykas – nuraminu. Antras – klausiu sekimo numerio. Jei yra – pradedam ieškot. Jei nėra – problemiškiau. Dingo siuntinys į Angliją... nutinka. Pernai per šventes Vilniaus terminale pasiklydo trys mūsų dėžės. Rado po savaitės Klaipėdoje. Kodėl ten? Neaišku. Žmogiškas faktorius. Svarbu neišsipustyt iš karto, o valdyt situaciją. Draudimas padeda, bet pirmiausia – numeris ir kantrybė. Kartais siuntiniai tiesiog pasiima atostogų. Atrodo juokinga, kol nenutinka tau. Tada nebejuokinga. Ir aš tai suprantu, nervai būna įtempti.

Kokia buvo prasčiausia situacija, kurią teko spręsti per keliolika metų?

Oi, prisiminiau... Klientas sutaupyt ir siuntė senovinius laikrodžius į Notingamą. Supakavo pats – į ziplock maišelius, o tuos – į sportinį krepšį. Be kartono. Pamačius norėjau verkt. Aišku, Londone surūšiavo, krepšys paslydo, laikrodžiai atsitrenkė vienas į kitą. Žala – keli šimtai svarų. Draudimas nepadengė, nes pakuotė buvo subjektyviai... na, neegzistuojanti. Tai buvo pamoka visiems. Saugus siuntinys į Angliją nekeliauja sportiniame krepšyje. Niekada. Rimtai – rask dėžę. Krepšys yra krepšiui skirtas, ne porcelianui.

Ar „saugus siuntinys į Angliją“ garantuoja, kad niekas nepavogs?

Ne. Garantijų nėra. Čia ne pasaka. Gali būti pavogta terminale, gatvėje, furgone. Buvo atvejų su elektronika. Todėl mes ir kalbam apie prevenciją – neapsaugosim nuo visko. Bet galima sumažinti riziką. Nesiųsk grynųjų, nepasakok visiems, kas viduje, naudok normalią įmonę. Siuntiniai į JK keičia daug rankų – rizika visada yra. Sumažink ją, bet nepanaikinsi visiškai. Nėra šimtaprocentinio saugumo niekur. Į darbą važiuodamas gali pakliūt į avariją. Gyvenimas toks. Svarbu – nesureikšmint, bet ir nenuvertint. Tik tiesiog elgkis protingai.

Kainos, laikas ir kasdieniai patarimai

Kiek kainuoja saugiai nusiųsti 20 kg dėžę į Birmingamą?

Labai priklauso nuo būdo. Jei per mus – koks trečdalis šimto, gal kiek daugiau, jei 20 kg. Jei per masinį kurjerį – pigiau, bet be priežiūros. Oro – brangiau. Nenoriu žaisti su kainomis viešai, jos kinta kaip oras prie jūros. Realiai saugus siuntinys į Angliją tokiu svoriu dabar kainuoja apie 35-60 eurų, priklausomai nuo greičio. Jei dar draudimas – pridėk 10-15. Kartais pigiau lėčiau, bet saugiau. Greitis ir saugumas ne visada draugauja. Aš renkuosi saugumą. Klientai po to padėkoja. Nu, dažniausiai. Kai nepasimeta.

Ar penktadienis geras diena siųsti, ar geriau palaukti pirmadienio?

Penktadienį vengčiau. Ne dėl blogų kurjerių, o dėl savaitgalio. Tavo siuntinys į Angliją gali garuoti sandėlyje dvi paras. Kas per tas dvi paras? Nieko gero. Drėgmė, kitos dėžės kraunamos ant viršaus. Pirmadienis ryto – jau kas kita. Jei siunti penktadienį po pietų, judėjimas prasidės pirmadienį. Geriausias laikas – antradienis ar trečiadienis. Tada siuntimas su žalos prevencija juda ritmiškiau. Be tarpinių stotelių. Ir dar vienas dalykas – švenčių išvakarėsi facialiai visko venk. Yra chaosas. O chaosas blogas tavo daiktams.

Koks skirtumas tarp pigių ir brangių kurjerių tariant apie žalos prevenciją?

Didelis. Pigūs kurjeriai dažnai meta viską į bendrą srautą. Brangesni turi dedicated linijas ir atskiras vietas trapiems. Saugiausias variantas nėra pats pigiausias. Bet ir ne pats brangiausias – kartais moki už vardą. Rinkis vidutinę rinkos kainą su geromis atsiliepimais. Per dvidešimt metų supratau, kad žemiausia kaina tarptautiniuose pervežimuose paprastai kažkam kainuoja. Dažniausiai – tavo nervams ar daiktams. Saugus siuntinys į Angliją yra investicija, ne išlaidų punktas. Nepamiršk to. Sutaupyti penkiolika eurų ir paskui prarasti šimtą – kvaila matematika.

Ar galiu pats atvežti siuntinį į terminalą, ar tikrai reikia, kad jus parsiimtų?

Gali pats atvežt, ir tai gerai – pamatysi, kaip krauna. Bet jei gyveni užmiestyje, neprasmės važiuoti 40 km, kad sutaupytum 5 eurus. Mes pasiimame iš namų, nes klientai vertina laiką. Jei nori kontroliuoti – atvežk pats. Svarbu, kad dėžė būtų jau sutvarkyta. Jei atveši sulūžusiais kampais – terminalo darbuotojai nesutvarkys. Ten nėra perkraustymo firmos, ten – logistikos mazgas. Aš mėgstu, kai žmonės patys dalyvauja, bet tik jei jaučiasi komfortiškai. Ne visi jaučiasi. Tada geriau pasiimkim mes.

Koks pats svarbiausias patarimas, kurį duotumėte žmogui, pirmą kartą siunčiančiam daiktus į Londoną?

Neišradinėk dviračio. Supakuok, kaip pats norėtum gauti. Aš visada taip sakau. Saugus siuntinys į Angliją nėra raketo mokslas: tvirta dėžė, apvalus pakavimas, tikslus adresas, sąžininga deklaracija ir draudimas. Ir kantrybė. Žmonės nori visko vakar, bet tarptautiniai pervežimai reikalauja laiko. Anglija ne Utena. Leisk daiktui nuskrist ramiai. Rinkis patikimą įmonę, kas atsako telefonu. Na, dar viena – jei skambina tau žmona ir klausia, ar saugu – sakyk, kad taip, jei protingai darai. Ir viskas.

Taip kad... jei klausiat manęs, ar saugu siųsti daiktus į Angliją dabar – sakyčiau, kad taip, bet tik jei žinai, ką darai. Daryk rimtai, nesuskubėk, ir geriau išleisk kelis eurus daugiau dėžei ar popieriui, nei paskui dejuok dėl sulūžusio daikto. Saugus siuntinys į Angliją prasideda ne nuo kurjerio, o nuo tavo stalo, kai dedi daiktus vidun. Ir tai – realybė, su kuria susiduriu jau dvidešimt metų. Daugiau nieko, sėkmės.