Saugus siuntinių vežimas su nuolatiniu informavimu

Žinai, prieš penkiolika metų, kai tik pradėjau dirbti su perkraustymais, žmonės dažnai klausdavo: „O tai kaip aš žinosiu, kad mano dėžė saugi!?“ Dabar viskas kitaip – klientai nori ne tik saugaus siuntinių vežimo, bet ir nuolatinio informavimo kiekviename žingsnyje. Ir aš jų visiškai suprantu. Jei siunti asmeninį daiktą, kartais ne tik piniginę vertę, bet ir prisiminimus, norisi matyti, kur jis ką tik įlipo, o kur jau išlipo. Šiame – ėj, beveik pasakiau „šiame straipsnyje“ – pokalbyje papasakosiu, kaip tai vyksta iš vidaus, ką privalai žinoti prieš išsiųsdamas siuntinį ir kodėl kartais stebėjimo numeris tarsi pasislepia už sienos.

Kol siuntinys dar netrukdo

Ar tikrai pats turiu gerai supakuot, kai man sako, kad bus saugus vežimas su informavimu?

Tai žinokit, pačių saugiausias vežimas neišgelbės, jei dėžė atsidaro kaip sena knyga. Mes kartais pamatom klientų supakuotus daiktus ir širdis kraujuoja – popierinis maišelis su stiklu viduje, lipnia juosta per vidurį. Ne, taip nėra gerai. Savo mašinose turime kilimėlius, diržus, bet viena dėžė negali spardytis prie kitos. Saugus siuntinių vežimas prasideda nuo jūsų virtuvės stalo. Jei padedate dvigubą kartoną, burbulinę plėvelę ir nebijote popieriaus – jau padarėte pusę mūsų darbo. O tada mes galim garantuot, kad informuosim kiekviename taške.

Kiek iš anksto reikia užsiregistruot, kad spėtumėt sugeneruot tą stebėjimą?

Na jeigu Lietuvoje, tai idealiai – prieš vieną dvi dienas. Užsieny geriau savaite, bet ten jau kitos procedūros. Kartais žmonės paskambina ryte ir galvoja, kad po pietų vešim. Gali taip atsitikt, bet ne visada. Numerį reikia sugeneruot, įvest į sistemą, sujungt su maršrutu, o mūsų sandėlio vadovas Tadas turi dar surūšiuot. Jei jis blogai išsimiegojęs (arba jei pirmadienis – tada išvis), užtrunka ilgiau. Skubėkit. Kuo anksčiau žinosim, kur jūsų dėžė, tuo tiksliau seksim jos kelionę realiu laiku.

Ar galiu pats atvežt daiktus jums į ofisą, ar būtina, kad paimtų iš namų?

Žinoma, kad galit. Kai kurie klientai taip ir daro – atsiveža iki sandėlio, ten patikrinam svorį, iš karto prisegam etiketę. Iš ten daiktas keliauja tiesiai į trasą. Jei gyvenate prie pat, kodėl gi ne. O jei Kalvarijų gatvėje spūstys, o jūs Naujojoje Vilnioj – verčiau tegul mūsų kurjeris pasiima. Taip sutaupysite laiko ir nervų. Saugus siuntinių pervežimas veikia abiem kryptimis, svarbu, kad daiktas būtų tinkamai paženklintas dar prieš pakeliant ant mašinos.

Ką daryt, jei dėžė kiek pažeista, bet vidus atrodo tvarkingas – ar imat tokias?

Turim paimt, bet turim pažymėt. Jei priimame su jau matomu pažeidimu, o paskui gavėjas randa dar didesnę skylę – kaltės žaidimas prasideda. Aš asmeniškai nemėgstu tokių situacijų. Kartais klientai sako: „o ten tik pabraukymas, viskas ok“. Po to rašo skundą. Fiksuojam net ir menkiausią įbrėžimą prieš pakraudami. Ne todėl, kad nenorim dirbti, o todėl, kad kai kurių žmonių sąžinė – kaip aš šiandien nemiegojęs, ne visai aiški. Taip saugom abu galus.

Kai jau ant kelio

Kada konkrečiai gaunu numerį ir kur jo ieškot?

Paprastai numerį gaunate tą pačią arba kitą dieną po to, kai daiktas pakliūva pas mus. Kai kuri siunčiam per partnerius, gali užtrukti iki dviejų parų. Kur jo ieškot – mes siunčiame SMS ir el. paštu, bet galit paskambinti. Turim klientę, kuri pirmą kartą siuntė ir ieškojo numerio savo banko išraše – nereikia to daryti. Įveskite į mūsų svetainės sekimo langelį (o ne į tą, kur mokėjote už paslaugą) ir matysite. Jei nerandate, skambinkite, mes pakartosim.

Kodėl sistema rodo, kad siuntinys iš Kauno išvyko, o paskui vėl Kaune?

Tai vadinama maršruto kilpa ir aš pats kartais susimaunu suprasdamas kodėl taip parodė. Sistema skenuoja konteinerį, o ne patį daiktą. Jeigu Kauno terminale persikraustoma iš mažos mašinos į didelę – sistema pagaus tą patį terminalo adresą. Kartais parodo „gavėjas Kaunas“, nors tiesiog tranzitas. Būna ir taip, kad vairuotojas pametė signalą. Nebijokit, tai nereiškia, kad siuntinys važinėja be tikslo. Bent jau dažniausiai taip nėra. Bet jei taip buvo tris kartus – skambinkit, pažiūrėsim giliau.

Ar vairuotojas mato, kad viduj yra stiklas, ar jis tiesiog meta ant krūvos?

Vairuotojas mato etiketę „trapu", bet realiai – taip, krauna ant krūvos. Nes mašinoje viskas stovi krūvomis, kitos išeities nėra. Tačiau saugus siuntinių vežimas reiškia, kad trapūs daiktai kraunami viršun, tarp minkštų siuntinių. (Tiksliau, turėtų būti kraunami viršun – kartais pasitaiko ir klaidų, bet stengiamės.) Aš matęs blogų pavyzdžių kitose įmonėse, kur etiketė „šis galas į viršų“ atsiduria apačioje. Pas mus kitaip. Bet nepamirškit – jei siuntėte astuntą porceliano lėkštę be apmušalo, net auksčiausias vairuotojas negali visko pastebėt.

Ar galima gaut pranešimą, kai mašina bus už kelių kilometrų, o ne tik tada jau atvažiavus?

Technologiškai taip, bet praktiškai ne visi maršrutai leidžia. Mes galim įjungti automatinius SMS pagal GPS zonas. Tik jei užmiesčio zonoje signalas šokinėja, galit gaut žinutę, kad mašina „čia pat", nors ji dar už dvidešimt minučių. Kai kurie klientai prašo sekti nuorodą žemėlapyje – ten matosi tiksliau. Nes mūsų vairuotojai nevairuoja ir nerašo žinučių vienu metu. O jūs tikrai nenorit, kad jie taip darytų. Viename žemėlapyje matosi mašinėlė, kur ji važiuoja. Tada patys matot, kada bėgt prie durų.

Kai viskas stringa

Kodėl stebėjimas miręs jau keturias dienas – tai normalu?

Keturios dienos be jokio signalo – jau nebejuokinga. Normalu yra 1-2 dienos tarp atnaujinimų, ypač jei vežame per Lenkiją. Bet keturios? Reiškia arba dėžė pasiekė terminalą, kur niekas nenuskenuoja, arba etiketė atšoko. Kartais pasitaiko, kad mūsų partneriai užsienyje naudoja kitą sistemą ir duomenys susijungia tik su paros vėlu. Jei trys dienos tylu – skambkit. Aš nesakau, kad visada yra bėda. Kartais tiesiog sistema užstringa. Bet ketvirtą dieną jau pats einu žiūrėt fiziškai, kur tas siuntinys. Ir jūsų nervai neturėtų leist ramiai sėdėt.

Mano siuntinys atsirado Šiauliuose, nors turėjo važiuot į Klaipėdą – ką daryt?

Pirmiausia – įkvėpt. Aš žinau, širdis daužosi. Buvo atvejis, kai kliento lagaminas nukeliavo į Panevėžį vietoj Palangos, nes etiketė buvo per vieną skaičių kitaip atspausdinta. Terminalo skaitytuvas suvedė į kitą konteinerį. Tokie dalykai pasitaiko, kai vasarą srautai didžiuliai. Skambinkite nedelsiant, nes kuo greičiau pagavę – tuo greičiau perkeliam į teisingą mašiną. Turim tiesioginius kontaktus su didžiaisiais hubais. Dažniausiai pataisymas užtrunka dieną-dvi. Blogiausia, ką galite padaryt – panikuoti tyloje. Skambinkit tiesiai mums, o ne forume – ten patarimai ne visada teisingi.

Ar tiesa, kad naktimis darbuotojai meta dėžes, kai niekas nemato?

Aš nemačiau visų naktinių pamainų, taigi negaliu pasakyti apie visus. Bet taip, logistikos centruose pasitaiko. Ypač jei sezoniniai darbuotojai, kuriems po dvylikos valandų galva nesuveikia. Tai realybė, o ne pasakėlė. Mes renkamės patikrintus partnerius, o savo terminale – kameras. Bet jei siunčiate jautrų daiktą – rinkitės ne pigiausią paslaugą. Pigus vežimas reiškia skubotą krovimą, o skubotam krovimui švelnumas – svetima sąvoka. Per penkiolika metų mačiau visko. Pakuotė turi atlaikyti ir neatsargų ranką.

Jei nurodžiau neteisingą buto numerį, bet mašina jau važiuoja – ar dar pavyks pataisyt?

Pavyks, bet brangiau arba lėčiau. Jei siuntinys jau ant mašinos ir vairuotojas dar ne jūsų gatvėje – galim paskambint, jis atiduos kitur arba paliks saugomai. Bet jei jau pristatė tam kitam butui ir gavėjas pasirašė – tada prasideda ieškojimas. Kartais kaimynai būna sąžiningi, kartais ne. Saugus siuntinių vežimas su informavimu padeda čia, nes matome, kur tiksliai pasirašyta. Ne vieną kartą mums pavyko atgaut dėžę iš sutartinio adreso, nes stebėjimas rodė GPS koordinates. Nežinau, ar visos įmonės taip daro, bet mes – taip. Tik nepamirškit, kad neteisingas adresas visada rizikuoja.

Apie tuos numeriukus ir žinutes

Ką reiškia „operational delay" sistema – verta panikuot?

Tai yra gražus būdas pasakyti „viskas užtruks, bet mes nežinom, ką jums tiksliai pasakyti“. Delay – vėlavimas. Operational – darbinis. Kartais mašina sulūžta, kartais pasienietis nusprendžia patikrint kiekvieną dėžę. Vienas toks vėlavimas yra kaip spūstys autostradoj: erzina, bet ne katastrofa. Aš pats stebiuosi, kodėl jie negali parašyt „prakiuro padanga". Būtų aiškiau. Bet logistikos gigantai mėgsta savo kodus. Jūs tiesiog žinokit – dažniausiai tai vienos dvi dienos, retais atvejais daugiau.

Kodėl SMS gaunu vidurnaktį – jūs dirbat tamsą?

Ne, mūsų vairuotojai irgi miega. Tik sistema siunčia automatiškai pagal tai, kada kryžminasi duomenys. Kartais užsienio partneriai atnaujina informaciją savo vakare, o pas mus tuo metu jau naktis. Jūsų telefonas pyptelėjęs 23:45 rodo, kad Krokuvos terminale ką tik nuskaitytas siuntinys. Aš irgi nenoriu tokių žinučių nakčia, bet technika taip veikia. Jei labai erzina – galit nutildyt mūsų numerį, tik nepamirškit pažiūrėt ryte. Vienas klientas pagalvojo, kad vagis rašo. Ne, vagiai taip nedarbo neatstato.

Ar galiu dalintis stebėjimo numeriu su gavėju ir kiek žmonių gali sekti vienu metu?

Galit, ir netgi reikia. Kam slėpti? Dažnai siuntėjas ir gavėjas vieni kitiems net nenusirašo numerio, o paskui skambina abu. Numeris nėra paslaptis, jis yra jūsų siuntinio ID. Pas mus sistemą gali atidaryti keli žmonės vienu metu – serveriai neatlaiko dešimties tūkstančių, bet dešimčiai draugų tikrai atlaikys. Kartais jaunimas siunčia dovaną tėvams ir dalinasi nuoroda visoje giminėje. Realiai, kuo daugiau akių seka – tuo mažiau šansų, kad kažkas prasmuks. Tiesiog patikrinkit, kad nusiuntėt teisingą numerį. Būna, žmogus atsiunčia savo sąskaitos numerį. Tada giminaitis žiūri į kainą.

Ar galiu paprašyt, kad rašytumėte ne į SMS, o į WhatsApp ar Messenger?

Galima, bet aš asmeniškai nerekomenduočiau. Mūsų sistema automatiškai generuoja SMS ir el. laiškus. Messengeris – tai trečioji šalis, o kai FB meta atnaujinimą, kartais žinutės dingsta į nežinomybę. WhatsAppas kiek patikimesnis, bet ne visi darbuotojai juo naudojasi oficialiai. Jei norit, galim susitart dėl el. pašto, kuriame pilnas ataskaitas gaunat. O jau jei norit asmeniškai rašyti su vairuotoju – ne, to nedarykit. Jie turi pakankamai darbo. Aš kartais pats rašau klientams, bet oficialioje grandinėje geriau laikytis patikrintų kanalų. Saugus siuntinių informavimas turi būti stabilus, o ne madingas.

Ką slapta galvoja vežėjas

Kiek brangiau kainuoja siuntinių vežimas su nuolatiniu informavimu nei be jo?

Atvirai? Šiandien beveik viskas su stebėjimu. Jei įmonė ima papildomai penkis eurus už numerį – jie tiesiog užsidaro ant jūsų naivumo. Norma yra, kad pagrindinė kaina jau include'ina bazinį sekimą. Kur brangiau – ten kur pilnas išnešimas į butą, fotografavimas kiekviename taške. Tai gali kainuoti 15-30 proc. daugiau. Bet paprastas SMS „jūsų siuntinys prie namų" – jau standartas. Neperkant pigiausių pasiūlymų, žinokit, kad numeris jūsų bus. Kartais net pigiausi duoda, tik tada sistema lūžta kas antrą kartą.

Ar draudimas dengia lūžius, jei stebėjimas rodė, kad viskas tvarkinga?

Stebėjimas rodo kelią, o ne vidų. Jei sistemoje parašyta „pristatyta“ – tai dar nereiškia, kad stiklas viduje sveikas. Draudimas veikia pagal pakavimo dokumentus ir išorinio apžiūros aktą. Jei dėžė atrodo sveika, bet viduje trupiniai – porcelianui reikia specialaus draudimo, ne tik transportavimo. Mes turime civilį draudimą, bet jis padengia ne viską. Svajojat apie auksinius rėmus? Būkit pasirengę auksinėms sąlygoms. Saugus siuntinių vežimas su informavimo tarnyba saugo nuo praradimo, o ne nuo prasto pakavimo. Aš nemėgstu būti bloguoju policininku, bet realybė tokia: be tinkamos sąlygos draudimas atsuka nugarą.

Kodėl kai kurios įmonės suteikia numerį tik rytoj, nors daiktą paėmė šiandien?

Todėl kad jie daiktą pasiėmė rankiniu būdu, o kompiuterį įjungia tik rytoj. Arba jie tarpininkai – pasiima šiandien, o programa sugeneruojama tik kai perduoda tikrajam vežėjui. Tai mane nervina. Jei pasiima – jau turi būt numeris. Kitaip tai kaip taksi be kvito. Mes kažkada taip nedirbom, dabar irgi nedirbam. Kai matau, kad siuntinys pas mus, kodas generuojasi per pusvalandį. Bet rinkoje dar pilna senų mokyklų, kur vadovas vakare ranka suveda į Excel. Tai ne stebėjimas, tai loterija. Rinkitės tuos, kur skiria numerį iškart.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo tiesiog gražų tinklalapį pasistačiusio pašalinio?

Žiūrėkit ne į svetainę, o į pašto indeksą. Jei įmonei nėra fizinio adreso sandėliui – bėkit. Normalus vežėjas turi bent vieną realų terminalą arba stacionarų ofisą. Antras dalykas – paskambinkit prieš perkami. Jei telefoną atsiliepia vos ne robotas arba viską taip užtikrintai pažada, kad net nebeįdomu – atsargiai. Aš tikiu įmonėm, kurios sako: „Mes galim, bet jei jūsų daiktas ypatingas – pakalbėkim kaip supakuoti." Tie, kurie „viskas bus gerai, nepergyvenkit" – per dešimt metų mačiau, kaip jie dingsta. Ir dar: patikrinkit, ar jų stebėjimo nuoroda veikia dar prieš siunčiant. Tuščias ekranas – tušti pažadai.

Ką daryt, jei gavėjas niekaip neatsiliepia durų – ar siuntinys keliauja atgal pas mane?

Taip, po kelių bandymų grįžta. Paprastai trys bandymai – pagal taisykles. Bet kainuoja papildomai. Kartais stovi terminale savaitę, kol surenkamas konteineris atgal. Jei gavėjas žino – pasakykit neisit parduotun. Saugus siuntinių vežimas su informavimu išsprendžia pusę problemos – gavėjas gauna SMS. Bet jei pamiršo telefoną – bejėgiai. Mes galim palikt pas kaimyną. Buvo atvejis – kaimynas atsisakė priimti, nes nežinojo, kas per daiktas.

Kaip supakuot paveikslą, kad jis neiškristų pro mašinos galą važiuojant per duobes?

Pirmiausia – ne dėžėje be kampų. Stiklo pakavimo triukas – kampų apsauga ir oro tarpas. Apvyniokit burbulinę plėvelę, dėkit į dėžę, didesnę per 5-6 centimetrus. Tarpą užpildykit putomis ar švariais popieriais. Seni laikraščiai gali apsmirdėt. Svarbiausia – kryžiaus lentelė ant stiklo. Mačiau, kaip mašina užlėkė ant bordiūro ir netinkamai supakuotas Rembrantas (jo kopija) atsidūrė ant grindų.