Saugus siuntinių gabenimas į Angliją su draudimu patogiai – ką realiai verta žinoti?

Žinai, per tuos dvidešimt ketverius metus vežiojant daiktus į Jungtinę Karalystę ir atgal, daugiausiai pykčio iš klientų girdiu dėl dviejų dalykų: kad kažkas sulūžo kelyje ir kad niekas už tai neatsako. Saugus siuntinių gabenimas į Angliją su draudimu patogiai šiandien jau nėra kosminė technologija, bet žmonės vis dar bijo papildomų sumų. Aš pasakysiu tau atvirai – geriau permokėti porą eurų nei po mėnesio raudyti dėl senelio komodos. Šitame tekste – tik tai, ką matė mano akys, be reklaminio blizgesio. Tarsi sėdėtume vienoje patalpoje.

Pradžia ir paruošimas – kas dažniausiai painiojasi

Kaip išvis pradėti siųsti siuntinį į Londoną, jei niekad to nedaręs?

Eisim nuo paprasto. Reikia dviejų dalykų – suvokti, ką siunti, ir nuspręsti, ar pats supakuosi. Aš visada sakau: jei trašku – palik mums. Užpildai užklausą, paskambinam, sutariam. Tada atvažiuojam paimt arba priimam terminale. Pasirašai, gauni lipduką. Nežinau kodėl žmonės galvoja, kad reikia dešimties formų – nereikia. Šiais laikais siųsti siuntinį į Londoną paprastesni nei pirkti bilietą autobuse. Na, gal ne visai, bet arti.

Ar mano senas dviratis bus saugus be dėžės?

Galėsime siųsti, bet apie saugumą... hmm. Transporte daiktai juda, net jei važiuojam atsargiai. Būna atvejų, kai siunčia be dėžės, paskui stebisi įbrėžimais. (Tiesa, prieš dvi savaites kolega vežė taip – atvežė sveiką, bet gabeno vienintelį daiktą mašinoj). Aš patarčiau bent jau foliją ir kartoną aplink rėmą. Pedalams irgi reikia apsaugos. O jei tikrai nenori rūpintis – imk draudimą, nes konteineriuose kartais spaudžia sunkiau nei tavo buvęs sporto treneris.

Koks daiktų paruošimo etapas užima daugiausia laiko ir nervų?

Sunkiausia ne supakuoti, o apsispręsti, ką vežti. Kai kraustaisi, viskas atrodo reikalinga. Realybė? Trečdalis siuntinių pilni nereikalingų rakandų. Kartą vežiau dėžę, kur pusę svorio sudarė tušti bateliai. Kodėl? „Gal praverks.“ Nepravers. Tad atrink. O dėl dėžės – tvirtas kartonas, burbuliukė, lipnia juosta. Nepatogus pastebėjimas: daugelis pernešėjų Anglijoje nešios tik iki durų, jei dėžė nepraeis – liks prie namo. Ne visada gerai, bet taip yra.

Ar galima siųsti maisto produktus į Birminghamą?

Taip, bet su DIDELIU bet. Šviežių produktų – negalima. Fabrikinio, uždaroje pakuotėje – galima, bet deklaruok. Muitinė atidarys, jei įtiks. Kartą vežėm klevų sirupą – patikrino, bet uždėjo atgal. O štai dešrų siųst neverta, nes JK sieną jos kerta sunkiau nei aš penktadienį prieš pietus. Nesuprantu kodėl žmonės bando vežt dešras į Angliją – ten ir taip pilna parduotuvių. Sausieji produktai – gerai. Šviežiai ar namų gamybos – rizikinga. Ir dar gali prisivirti sau problemų.

Ar man reikia pats viską supakuoti ar galite jūs?

Gali pats, gali ir mes. Mes turim plėvelę, burbuliukę, dėžes. Bet tai kainuoja laiko ir medžiagų. Būna, kad klientas sako „sutaupysiu“, paskui gauna dėžę, kuri atrodo kaip po tanko vikšrų. Supakavimo paslauga – verta pinigų, ypač jei siunti stiklą ar elektroniką. Aš pats mačiau, kaip klientas išleido dešimt eurų mažiau pakavimui, o poto prarado monitorių, kurio draudimas nepadengė dėl blogos pakuotės. Kaip supranti – ta sutaupyta dešimtukė brangiai atsieina.

Draudimas – pinigai, rizika ir smulkios raidės

Draudimas – ar tai ne papildomas pinigų išmetimas į balą?

Nenoriu būt pardavėju, bet dvidešimt ketveri metai rodo: 90% problemų galima būtų išspręst draudimu. Buvo atvejis – vežam veidrodinę spintą į Bristolį. Vairas staigiai pasuko duobės vengdamas, spinta – atgal į šipulius. Apdraustas klientas – atstatėm per tris dienas. Kito nedraustas televizorius – tas pats likimas. Jis verkė. Tad jei siunti daiktus, kuriuos gaila prarast – drausk. Jeigu seni žurnalai – gal ne. Nors kodėl vežt žurnalus? Juk tai svorio mokestis į priekį.

Apdraudžiate elektroniką? Turiu seną, bet brangų kompiuterį.

Elektronika – pavojingiausia siuntinių kategorija. Ne todėl, kad sprogsta, o kad jaučia kiekvieną duobę. Apdraudžiam, sąlyga viena – originali pakuotė arba ekvivalentinė putų apsauga. Vienas vyrukas supakavo kompą į antklodes – atrodo minkšta. Atvyko – kietai neveikiantis. Krūva daiktų spaudė ant jo. Draudimas čia jau tokia nei žalia, nei raudona zona. Originali dėžė su putplasčiu – ramu. Šiaip elektronika į Angijoje važiuoja kasdien, bet atsargumo niekada per daug.

Kas jei pats blogai supakavau – draudimas padengs?

Atsakymas – priklauso nuo to, KAIP blogai. Jei dėžė be burbuliukės ir sulūžo – atšoks. Jei supakavai sąžiningai, bet nutiko force majeure – gal ir kris. Buvo istorija: vyriškis supakavo gitarą, bet stygų neatrišo. Smūgis, stygos įsitempė, nutrūko grifo lakštas. Ar mokėjo draudimas? Ne, nes taip daryt negalima. Jei kaltas pats dėl savo kvailystės – kentėk. Jei darei kaip žmogus – stosim už tave. Taisyklė paprasta: draudimas dengia nelaimes, ne nemokšiškumą.

Ar galima apdraudžiam sentimentalinę vertę, pavyzdžiui, senelio laikrodį?

Sentimentali vertė... draudimui rūpi tik piniginė vertė. Senelio laikrodis gali būti brangus širdžiai, bet jei tai sovietinis fabriko gaminys, rinkoje – dvidešimt eurų. Buvo klientė, siuntė senelio skrybėlę. Apdraudėm nominaliai. Dingus – pinigus atgaus, bet prisiminimų ne. Tokiam daiktam svarbiausia saugus supakavimas ir patikimas vežėjas. Ir realybė – apie išmaldą sentimentaliems daiktams draudime pamiršk. Jie nemoka už jausmus, tik už nuostolį pagal čekį ar likutinę vertę. Šlapias faktas, bet faktas.

Kodėl vienos įmonės draudimas penki eurai, o kitos – penkiasdešimt?

Penki eurai – dažniausiai triukas arba minimalus padengimas iki šimto eurų. Penkiasdešimt – jau rimta suma brangiam kroviniui. Skirtumas – smulkios raidės. Kai kurios įmonės žaidžia „parduok pigiai, mokėk niekada“. Pigus draudimas neretai meta į šoną gamyklinius defektus, savo paties pakavimo klaidas ar oro sąlygas. Brangesnis kartais dengia net vilkiko gaisrą kelyje. Skaičius ant popieriaus nieko nereiškia – svarbu, kas po juo. Kolega tokį gaisrą matė kažkur prieš dešimt metų.

Ar „saugus gabenimas su draudimu patogiai“ reiškia, kad pristatysite iki sofos?

Reiškia, kad atvažiuosim paimt, sutvarkysim dokumentus, vešim saugiai ir draustai. Bet „iki sofos“... hmm, reikia paaiškint. Anglijos butai siauri kaip pašto vokai. Jei dėžė didelė – vairuotojai palieka prie slenksčio arba kambario tarpduryje. Ne šiaip iš tinginystės – o dėl sąlygų. Buvo Chesterfield sofa – nepasuko laiptinėje Northamptone. Palikom prie durų. Klientas suprato. Tai patogiai reiškia: tu ruošk kavą, o mes dirbam. Tik ne visada fiziškai įmanoma patekti iki tavo miegamojo.

Kas kelyje gali nepasisekti – realūs scenarijai

Kas bus, jei siuntinys tiesiog dings? Atsitinka taip?

Atsitinka. Nenoriu meluot. Ne taip dažnai, kaip žmonės galvoja, bet būna. Ypač per tarpininkus, kur perkraunama tris kartus. Kartą siuntinys pasimetė Olandijos sandėlyje – tiesiog dingo dviejų tūkstančių siuntinių jūroje. Radom po mėnesio, bet klientui to mėnesio neužteko. Dėl to aš ir sakau – saugus siuntinių gabenimas į Angliją turi būti tiesioginis arba su minimaliais persikrovimais. Dingo ir esi apdraustas – atgausi pinigus per savaitę. Be draudimo – esi oro valytojas debesų ieškoje.

Kas, jei muitinė atidarys dėžę ir viską sulaužys?

Tai jų darbas – tikrint, ypač po Brexit. JK muitinė akylesnė nei anksčiau. Atidarys, jei įtiks. Jei blogai supakuos atgal – deja, jie neprivalo būti švelnūs. Tipiškas vaizdas: atplėšia, patikrina, sumeta atgal kaip šūdą. Ką daryt? Fotografuok prieš paketuodamas, daryk turinio sąrašą, imk draudimą, dengiantį muitines. Ne visi draudimai tai daro – perskaityk. Kartą dviračio dėžę atidarė, atgal nesurinko, klientas gavo tris atsarginius degiklius vietoj rūšiuoto dviračio. Nuotraukos prieš padėjo.

Kodėl draugui atsiųstas telefonas atėjo sudaužytas?

Telefonai – jie laviruoja tarp dėžių kaip ritulininkai. Draugas greičiausiai supakavo taip: dėžutė, telefonas, šiek tiek laikraščio. Krovinyje tai „laimės loterija“. Darbuotojai krauna greitai, dėžės krinta, transportas juda ir kratosi. Be putplasčio, burbuliukės – korpusas neatlaikys. Aš nepykstu ant draugo, bet ant vežėjo, kuris paėmė tokią pakuotę. Ir ant to, kuris nemokėjo kliento apdraust. Nes jei draudimas yra ir turinys deklaruotas – naujas telefonas ant stalo per kelias dienas. Visai kita kalba, ar ne?

Ar maistas gali supūti kelyje? Siunčiau šokoladą.

Žinok, vasarą taip. Laivų konteineriuose temperatūra gali siekti dvigubai tiek, kiek tau patinka. Žiemą – atvirkščiai, gali sukietėt kaip akmuo. Buvo atvejis, kai vežėm lietuvišką šokoladą į Glazgą – atvyko baltas nuo riebalų nusėlimo. Valgyti galima, bet vaizdas prastas. Tai jei siunti maistą į Angliją – atsižvelk į sezoną. O jei gabaliniai sūriai – jie dar ir prakaituoja folijoje. Dėl to sausieji, hermetiški produktai – geriausias pasirinkimas perkraustant ar siunčiant.Problema ta, kad konteineriai neklauso tavo termometro.

Kokį blogiausią scenarijų teko matyti per šitą darbą?

Oi... 2008-ieji. Užsakovas krovėsi visą namą konteineriu. Laivas patyrė avariją uoste, konteineriai į vandenį. Mūsiškis – ten pat. Draudimas padengė finansiškai, bet tai buvo bylinėjimų maratonas. Klientas neteko nuotraukų, albumų, vaikystės piešinių. Techniškai gavo pinigus, bet prisiminimų neatkursi. Tai blogiausias scenarijus – ne sulūžusi lėkštutė. Dėl to dabar ir sakau: sentimentalius, brangius dalykus fotografuok prieš paketuodamas, daryk kopijas, apdrausk bent minimaliai, ir rinkis vežėją, kuris nežaidžia ruletės.

Kainos, dokumentai ir pristatymo niuansai

Kiek kainuoja siųsti 20 kg dėžę į Manchesterį apdraustą?

Nepasakysiu tikslaus skaičiaus čia ir dabar, nes kaina kinta. Dyzelinas, sezonas, ar turim tuščias mašinas – viskas veikia. Bet orientaciškai: eilinis siuntimas nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų, draudimas – dar ant viršaus. Skiriasi ar tai daugiausia drabužiai, ar elektronika, ar keramika. Būna, kad sausio viduryje sunku rast vietą, nes visi kraustosi, kaina šoka. Kitaip nei labai žema sąskaita avialinijose – čia negali prisispaust po striuke. Atsiųsk sąrašą – paskaičiuosiu.

Ar reikia specialių dokumentų, ar užtenka sąskaitos-faktūros?

Eksporto deklaracija reikalinga po Brexit. Mes tvarkom. Tau reikia sąrašo daiktų, vertybių. Kartais muitinė prašo įrodyti kad tai asmeniniai naudoti, o ne prekybiniai. Buvo atvejis – dešimt naujų telefonų, jaunuolis siuntėte „dovanas“. Muitinė sureagavo kaip ant šieno. Tai buitis – paprasta. Verslui – EORI. Asmeniniams – sąrašas, kartais paso kopija. Nieko labai baisaus, bet be popieriukų nieko neįvesi. Anglijos muitininkai dabar griežtesni nei anksčiau, ypač atplaukus ką tik į uostą.

Ar duodate sekimo numerį?

Taip, šiais laikais be sekimo – kaip be batų. Bet numeris rodo tik dalį kelio: išėjimas iš LT, keltas, atvykimas į JK terminalą. Tada kartais tamsa. JK vietiniai dalininkai ne visada atnaujina taip noriai, kaip norėtume. Kartą „in transit“ stovėjo tris savaites. Pasirodo – etiketė nukrito sandėlyje, dėžė laukė. Radom. Tai numeris duodamas, bet nereikia žiūrėt kas pusvalandį. Dar didesnė klaida – manyti, kad sekimas sutampa su draudimu. Tai skirtingi dalykai, nors viena kitai padeda.

Ką daryti, jei siuntinys stringa kelyje savaitę?

Pirma – neskambink kas valandą, nors suprantu jausmą. Antra – kreipkis į tą, kuris paėmė. Mes galim pasitikslint kodėl. Dažniausiai stringa muitinėje arba keltuose. Kartą vilkikui stabdžiai sugedo Belgijoje, savaitgalį – judėjimo nebuvo. Tai taip, stringa. Ką daryt? Paklausk tiesiai, ne per bendrąją liniją. Draudimas nuo stringimo neapsaugo – jis nuo dingimo ar sugadinimo. Tariant, kantrybė. Ir svarbiausia – gero vežėjo telefonas, kuriam parašysi 22 valandą. Mes nepykstam.

Ar reikia mokėti mokesčius Anglijoje, jei siuntinys jau apdraudžiam?

Draudimas ir muitai – du skirtingi pasauliai. Apdraudęs nepirki laisvės nuo mokesčių. JK muitinė renka muitus, jei viršijama dovana vertė arba jei nauja prekė. Asmeniniams daiktams kraustantis – galima lengvata, bet reikia dokumentų. Dovanų riba – nuolat keičiasi, gal keturiasdešimt keli svarai? (ar trisdešimt devyni – pasitikrink GOV.uk, nes aš tikslaus šio sezono skaičiaus nebepamenu). Tai muitai – tavo arba gavėjo problemą. Mūsų darbas – saugiai atgabenti. Mokesčiai – tarp tavęs ir ponios muitinės.

Ar galima siųsti dokumentus – ar jie skaitosi kaip siuntinys?

Dokumentai – mažas siuntinys, bet svarbus. Jei tai pasas, diplomas – siųsk per kurjerinę ekspresą, ne per krovinių pervežimą. Jei archyvas – tada jau krovinys. Saugus gabenimas galioja ir čia, bet svarbiausia greitis. Jei reikia per dvi dienas – brangiau. Per savaitę – pigiau. Aš asmeniškai pasą per universalųjį paštą siųsčiau paskutinį kartą prieš dvidešimt metų ir pasižadu daugiau to nedaryt. JK paštas, sakykim, turi savo tempą. Tai taip, skaitosi, tik rinkis pagal skubumą.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje nebus namie pristatymo metu?

Geriausia, kad ką nors informuotum. Galim palikt prie durų, jei tai saugus kiemas, bet Londone aš to labai nerekomenduočiau – paspalvę kaimynai pasijaučia meno kolekcionieriais. Galim palikt terminale, gavėjas atsiims. Arba suderinti kitą dieną – tačiau JK vairuotojai dažniausiai dirba pagal grafiką, ne pagal tavo nuotaiką. Kartą palikom dėžę kaimynams Braitone. Jie gerai prižiūrėjo, bet geriau būtų atsiėmęs pats. Tai jei nebus namie – turiu alternatyvų, bet pranešk iš anksto.

Kaip žinoti, kad įmonė tikrai teikia saugų gabenimą, o ne šiaip žaidžia?

Gerai klausi. Daug kas skelbiasi „patikimai“ tik su Messenger paskyra ir gofra. Kaip atskirt? Adresas, ne tik telefonas. Sutartis, sąskaita-faktūra. Jei siūlo rašyt žaliaisiais – varyk lauk. Saugus siuntinių gabenimas reikalauja sekimo, draudimo pasiūlymo, kažkiek logistikos. Būna vadinamųjų „pirmadienio vairuotojų“ – pigu, bet rizikinga. Aš nesu šventas, bet pripažįstu: yra profai, yra mėgėjai. Pigiausias dažnai atsieina trigubai. Pasirink tą, kuriam gali paskambint vėlai vakare ir išgirsti žmogų, ne atsakiklį.

Išvada

Galų gale, saugus siuntinių gabenimas į Angliją su draudimu patogiai – tai ne mitas, o kasdienybė, jei renkiesi ne pagal kainą, o pagal sąžiningumą. Aš mačiau pakankamai sulūžusių spintų ir piktsžodžiaujančių vairuotojų, kad žinočiau: geriau permokėti šiek tiek dabar nei verkti po to. Užrašyk sąrašą, ko siunti, apdrausk brangius daiktus ir rask žmogų, kuriam gali paskambinti. Jei kils daugiau klausimų – surask mane. Ir atsimink: folija iš „Lidl“ nepakeičia profesionalaus pakavimo. Atsiminsi tai, kai atversi dėžę.