Saugus prekių pristatymas į Angliją be vėlavimų – ką privalai žinoti prieš siunčiant?

Prekių pristatymas į Angliją po Brexit tapo šiek tiek sudėtingesnis nei anksčiau, bet jokių mistinių triukų čia nėra. Dirbu šioje srityje jau keturiolika metų ir mačiau visko – nuo tobulių siuntų, kurios pasiekė gavėją anksčiau laiko, iki situacijų, kai klientas pakuodavo daiktus į maišus nuo bulvių ir stebėjosi, kodėl viskas sulūžo. Saugus pristatymas be vėlavimų – tai ne magija, o tiesiog gerai atliktas darbas, sąžiningas pokalbis ir keli niuansai, kuriuos naudinga žinoti dar prieš pakraunant. Štai ką dažniausiai manęs klausia žmonės, pirmą kartą siunčiantys krovinius į Jungtinę Karalystę.

Kainos, terminai ir pirmieji žingsniai

Kiek realiai kainuoja prekių pristatymas į Angliją dabar, jei kalbam apie vidutinį namų apyvokos krovinį?

Na, žiūrėkit, kaina yrafloating dalykas. Jeigu kalbam apie paprastą buto apyvoką, kokių 10-15 kubinių metrų, dažniausiai skaičiuojam nuo tūrio ir svorio. Perkraustymas į Angliją gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Tai priklauso nuo to, ar renkatės pilną fūrą, ar dalinį krovinį – groupage visada pigesnis. Šiaip apskritai maždaug 1000-1500 eurų galit planuoti vidutiniškai, bet geriau siųsti daiktų sąrašą vežėjui, nei spėlioti patiems. Kaina taip pat šokteli, jei reikia į šiaurę vežti, ten logistika sudėtingesnė.

Koks realus terminas šiuo metu – ar tikrai galima pasiekti Londoną per 3-4 dienas iš Lietuvos?

Realiai? Į Londoną iš Klaipėdos ar Vilniaus kaip ir galima spėti per 3-4 dienas. Bet aš norėčiau pasakyti, kad saugus prekių pristatymas į Angliją per tris dienas – tai tik teorinis minimumas. Praktiškai skaičiuokite 4-5 darbo dienas. Muitinėje gali užtrukti pusdienį ar net dieną, ypač jei dokumentuose koks nors netikslumas. Dar pasitaiko, kad keltas iš Kalo ar Dunkerke vėluoja dėl oro sąlygų. Beje, jei važiuoja grupinis krovinys, reikia palaukti, kol sukomplektuos. Tai ne viskas taip tiesiai kaip laksto pasiūlymuose, nors ir įmanoma.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu ne į Londoną, o į Edinburgą, Birmingamą ar kokį Bristoliį?

Taip, skiriasi. Londonas – tai centras, į kurį visi veža. Į Birmingamą, Mančesterį ar ten į Glazgą reikia papildomo etapo. Logistikos tinklai geriau išvystyti į pietryčius. Jei jūsų daiktai važiuoja daliniu kroviniu, jie pirmiausia atvažiuoja į pagrindinį sandėlį, o tada išskirstomi mašinomis tolyn. Tai brangiau ir trunka ilgiau. Nebent surandate tiesioginį vežėją, kuris specialiai važiuoja tą maršrutą. Bet tokie retai važiuoja į šiaurę be užsakymo. Tad taip, kaina kyla atstumui didėjant, o pristatymas be vėlavimų tampa truputį sunkesnis finansiškai.

Dokumentai ir muitinės reikalai... o ten viskas kitaip nei anksčiau

Ar po Brexit labai pasikeitė dokumentai siunčiant prekes į Angliją?

Dabar tenka pridurti popierių, kurių prieš Brexit nereikėjo. Anksčiau krovinys važiuodavo beveik kaip į Latviją. Dabar prekių pristatymas į Angliją reikalauja eksporto deklaracijos, importo deklaracijos, o jei verslas – dar ir EORI numerio. Mažoms siuntoms reikia CN22 arba CN23 formos. Muitininkai tikrina dažniau nei anksčiau. Atsirado papildomas biurokratinis sluoksnis. Bet jei viską sutvarko logistikos įmonė, jums tereikia pasirašyti ir pateikti sąrašą. Pats procesas ne rocket science, tik reikia kantrybės. Ir gero specialisto, kuris nepames jūsų dokumentų.

EORI numeris – ar jis visada būtinas, net jei vežu asmeninius daiktus persikraustymui?

Atsakyčiau taip: verslo siuntoms – taip, be EORI nieko nepadarysi. O štai persikraustymui – tada galioja kiek kitos taisyklės. Reikia ToR (Transfer of Residence) arba panašių formų. (Būna, kad klientai maišo – galvojate, jog EORI reikalingas, bet iš tikrųjų tenka užpildyti kitą popierių.) Sunku pasakyti šimtu procentų, nes muitinėje kartais sėdi žmonės, kurie patys nežino, ko reikalauti. Mačiau atvejį, kai patarė telefonu vieną, o pasienyje klausti pradėjo visai kitaip. Todėl geriau orientuotis į dokumentus, kurie įrodytų, kad kraustotės gyventi, ir turėti atsarginį planą.

Ar tikrai tikrinamos visos siuntos muitinėje, ar tik įtartinos?

Ne, ne visos. Tikrinamos rizikos principu. Jei deklaruojate elektroniką, drabužius dideliais kiekiais ar maisto produktus – tada tikimybė didelė. Paprasti namų apyvokos daiktai įprastai praeina. Bet turėjau situaciją, kai atidarė dėžę su knygomis ir vazonais – paprasčiausiai todėl, kad muitininkas turėjo laiko. Tai random. Esmė ta, kad negalite garantuoti, jog nepatikrins. Todėl pakuokite taip, lyg kas nors pažiūrėtų vidų. Nes jei dėžė atsidaro, o ten daiktai mėtosi – faktas, kad kažkas bus negerai ir liksite be daiktų ilgam.

Ką daryti, jei muitininkas paprašė papildomų dokumentų, kurių neturiu?

Tada prasideda papildomas vargas. Reikia derybų su muitinės agentu. Jei tai – neleistini daiktai, pavyzdžiui, augalai be fitosanitarinio, siunta gali būti sunaikinta. Mačiau atvejį, kai klientas išsiuntė medinius baldus be dokumentų – sulaikė, o vėliau grąžino atgal į Lietuvą už jo sąskaitą. Kai kurios pigios įmonės tada staigiai dingsta ir palieka jus su muitininku akis į akį. Tai ne tik vėlavimas – tai pinigai ir nervai. Geriau iš anksto pasiklausti vežėjo, o ne spėlioti. Paprastai jie žino, ko reikia, jei tik nėra šposo kompanijos.

Kas realybėje gali supyškinti – nelabai jaukios temos

Ar buvote turėję situacijų, kai brangi elektronika dingo pakeliui į Angliją?

Buvo taip. Kartą vežėme kelis planšetinius kompiuterius – gerai supakuotus, apdraustus. Ir kas nutiko? Sandėlyje Anglijoje tiesiog "dingo" viena dėžė. Sistema rodė, kad atvežta, bet fiziškai niekur neradome. Turbūt ne pavogė, o tiesiog nukišo į kampus. Tas pats dėl laikinųjų darbuotojų, kuriuos samdo didieji centrai – jiems tas krovinys tarsi statybinė medžiaga. Jie nesižiūri. Draudimas galiausiai sumokėjo, bet klientas neteko laiko ir turėjo vargti su ieškojimu. Todėl fiksuokite, fotografuokite prieš pakuodami viską, kas brangu.

Kodėl kai kurios įmonės žada pristatymą per 2 dienas, o realybėje tai užtrunka savaitę?

O taip, žinokit, tai bėda numeris vienas. Randi skelbimą: "pristatymas per 48 valandas, pigiau už visus". Prisimenu konkretų atvejį – klientas pasirinko trečdaliu pigesnį variantą, o paskui tris savaites laukė sofos. Skambindavo, o ten ausinėse šnabždėjo: "muitinė, Brexit, force majeure". Realybė – jie pasiėmė pinigus, sukrovė krovinį į sandėlį ir laukė, kol surinks pilną mašiną. Kai kurių tokių įmonių taktika – pasakyti tai, kas patogiau, o poto tapti nepasiekiamiems. Nenoriu juodinti profesijos, bet rinkitės pagal rekomendacijas, o ne pagal pažadus, nes saugus pristatymas čia antraeilis dalykas.

Ką daryti, jei vairuotojas sugedo Vokietijoje ir mano krovinys vėlavo dėl to?

Technika genda. Atvejis gyvas: vairuotojas tiesiog sugedo netoli Hamburgo, o jis vežė dalinį krovinį kartu su kitų klientų daiktais. Teko siųsti kitą vilkiką, perkrauti viską, o tai užtruko dvi papildomas dienas. Saugus prekių pristatymas į Angliją neatsiejamas nuo to, kad kas nors kitas turi nepagęsti kelyje. Jei renkatės ultra pigų vežėją, jie gali net nepasakyti, kad nutiko bėda – tiesiog nutylės arba ims meluoti. Mes skambiname iškart. Bet faktas lieka – breakdowns pasitaiko. Traukiniai vėluoja. Oras būna bjaurus. Turi būti erdvės realybei.

Ar pats blogas pakavimas gali sugriauti visą pristatymą, jei taip – tai kaip vežėjas reaguoja?

Visiškai. Jei pakavimas tragiškas, vežėjas gali atsisakyti pakrauti, o jei jau pakrovė ir kažkas prakiuro – atsakomybė kris ant jūsų galvos. Buvo atvejis: klientas supakavo alyvuogių aliejų į dėžę su laikraščiu. (Suprantat, turėjau omenyje – ne aliejų, o actą, bet esmė ta pati – skystis išbėgo.) Susigadino ne tik jo daiktai, bet ir kito kliento. CMR draudimas tokių atvejų dėl netinkamos pakuotės nepadengia. Tad naudokite burbulinę plėvelę, sandarias dėžes. Nerašykite "Trapu" pieštuku ant kartono. Rimtai, investuokite į tvarkingas dėžes.

O ar saugu palikti dėžes su vertingomis prekėmis, kai važiuoja dalinis krovinys su svetimais daiktais?

Dalinis krovinys važiuoja su kitų žmonių apyvoka. Jei pasirenkate normalų vežėją, prižiūrimą terminalą, tada rizika minimali. Bet niekada ant dėžių nerasykite turinio pavadinimo, pavyzdžiui, "Sony televizorius" ar "Nike kedai". Tai lyg kvietimas vagiui. Užtenka numeracijos. Dar – neatidarinėkite ir nepakuokite taip, kad kas nors matytų vertę. Aš žinau, kad skamba paranojiškai, bet logistikos centruose pasitaiko visko. Ypač jei siunta stovi savaitgalį. Atsargumas nekenkia, o draudimas ne visada išgelbsti.

Praktiniai patarimai, kurių niekas neįrašo į vadovėlį

Kaip pakuotė turėtų būti pažymėta, kad ją teisingai tvarkytų anglų sandėlio darbuotojas?

Anglijoje dirba anglakaliai. Jei užrašysite "Dūžtantys" ar "Viršus" lietuviškai, tikėtina, kad niekas to neskaitys. Rašykite angliškai – "Fragile", "Handle with care", "This side up". Numeruokite dėžes nuo 1 iki 10. Turėkite sąrašą, kas kuriame numeryje. Nes jei kas prapuls, žinosite, ko ieškoti. Aš dažnai sakau: pakuotė turi kalbėti su tuo, kuris jos nematė. Ir dar – nenaudokite senų batų dėžių be jokios logikos. Tenka atidarinėti ir spėlioti, kas per daiktas, o laiko niekas neturi.

Ar standartinis CMR draudimas tikrai apmoka visą prarastą vertę, jei kas atsitiks?

Ne, ir čia daugelis klysta. Standartinis draudimas pagal CMR dengia pagal tarifą, dažnai apie 10 eurų už kilogramą. O jei siunčiate nešiojamą kompiuterį, sveriantį 2 kg, gausite 20 eurų, nors jis vertas 1500. Kaina priklauso kiek turite daiktų – juokauju, aišku, kad kaina priklauso nuo vertės – bet turite paprašyti papildomo "All Risk" draudimo. Jis kainuos procentą nuo vertės, bet apsimoka. Skaitikite sąlygas. Yra išimčių. Pavyzdžiui, jei pakuotė netinkama – draudimas neatlygins. Patikėkit, mačiau ginčus, kurie baigdavosi ašaromis.

Ar tikrai reikia specialių palečių, ar tinka bet kokios medinės dėžės?

Euro paletės standartinės, ant jų lengva krauti, fiksuoti diržais. Savadarbės medinės dėžės tvirtos, bet jos privalo turėti ISPM-15 žymėjimą – kitaip gali kilti problemų dėl medienos taršos. Angliškai ant to kibstama. Plastikinės paletės švariausias variantas, bet brangus. Kartais klientas atneša sugadintą euro paletę – taip pat blogai, nes svyla krovinys važiuodamas. Tad idealu – gera euro paletė, aptraukta plėvele. Jei be paletės, dėžės turi būti dvigubo sluoksnio ir neperlenktos kampuose. Tai elementaru, bet pamirštama.

Ar verta planuoti pristatymą savaitgalį, ar geriau tik darbo dienomis?

Savaitgalis Londono logistikoje – miręs laikas. Verslo adresai uždaryti, gyvenamieji – reikalauja derinimo. Dažnai sandėliai apskritai nedirba šeštadienį. Jei pristatymas įvyksta penktadienį vakare, o gavėjas nesutinka, siunta gali atgulėti savaitgaliui, o tai – papildomos saugojimo kainos. Tad aš siūlyčiau planuoti pakrovimą pirmadienį arba antradienį. Kad krovinys važiuotų per savaitę, o ne užstrigtų ten, kur niekas nedirba. Toks paprastas niuansas, kurio kai kas nesureikšmina, o paskui stebisi savaitės vėlavimu.

Ar tiesioginis vežimas (direct) visada geresnis nei per tarpininką?

Nesu tikras, kad galiu temai pasakyti "visada", bet mano praktika rodo tokį dėsningumą. Tiesioginis variantas FTL – kontroliuojate viską. Dalinis krovinys per terminalą suteikia lankstumo, bet mažiau matomumo. Yra puikių tarpininkų ir baisių, kurie tiesiog perskambina vežėjui ir pasiima komisinius. Aš pats dirbu ir taip, ir kitaip. Jei pilna mašina – važiuojam tiesiai. Jei ne – renkamės optimalų maršrutą. Svarbu, kad tarpininkas turėtų savo arba partnerių sandėlį abejose pusėse, o ne tik telefoną ir gražią svetainę.

Kiek kartų per savaitę važiuoja mašinos ir ar galiu rinktis konkrečią išvykimo dieną?

Priklauso nuo sezono. Štai rugsėjį prieš mokslus ir prieš Kalėdas – visi kraustosi, mašinos pilnėja greičiau. Gali būti net 3-4 išvykimai. Tiesa, ramiau – kartais tik du. Jeigu jums reikia konkrečios dienos, reikia užsirezervuoti bent savaitę prieš. "Rytoj važiuoja" – tai reiškia, kad laisvų vietų liko, jei pasiseks. Fiksuoti grafikai labiau galioja didiesiems klientams. Privatiems – derinam. Bet taip, galima prisiderinti, tik nereikia tikėtis stebuklo per 12 valandų, nes taip neveikia logistika.

Ką reiškia "saugus pristatymas be vėlavimų" praktiškai – ar tai kaip laikrodukas?

Tai – pažadas, kurį duodame sau, o ne sutarties punktas. Saugus prekių pristatymas į Angliją be vėlavimų įmanomas tol, kol visi grandinėje daro savo darbą. Bet streikai pasitaiko. Prancūzijoje kartais blokuoja uostus. Orai būna tokie, kad keltas neplaukia. Todėl "be vėlavimų" reiškia, kad mes darome viską, kad vėlavimų nebūtų. Mes nepaliekame krovinių be priežiūros, gerai pakuojame, teisingai deklaruojame. Bet sako iš anksto: logistika – tai ne chirurgija. Čia reikia lankstumo ir kantrybės. Planuokite visada +2 dienas į priekį.

Kaip aš galiu sekti savo krovinį kelionės metu – ar visi siūlo stebėjimą realiu laiku?

Ne pigūs vežėjai, deja, dažnai duoda tik telefono numerį ir "skambinkit po trijų dienų". Modernesnės įmonės turi portalus su QR kodais. Bet daliniams kroviniams realus stebėjimas – tai tiesiog žinoti, kad vilkikas rytoj vakare bus Doverio uoste. GPS ant mašinos dar nereiškia, kad matysite kiekvieną posūkį. Aš siūlau klientams rašyti į WhatsApp – kai važiuoja tiesioginis, vairuotojas gali atsiųsti nuotrauką. Bet toks "gyvas" sekimas retas. Dažniausiai – skambutis: "Rytoj pristatome." Tiek to, bent jau žinia.

Kas nutinka, jei gavėjas Anglijoje nėra namie tuo metu, kai atvažiuoja pristatyti?

Gavėjo nėra – prasideda linksmieji malonumai. Anglijoje kurjeris gali palikti su kaimynu, jei taip sutarta, arba vežti į depą. Paskui – papildomi svarai sterlingų už saugojimą arba redelivery. Aš visada sakau klientams: nurodykite antrą kontaktinį asmenį. Ir tikrinkite telefoną. Pasitaiko, kad vairuotojas paskambina iš sankryžos, o klientas laukia namie kitame Londone. Tada siunta sukasi ratu. Žodžiu, komunikacija svarbiau nei bet koks draudimas. Šito neišvengsit, nebent fiksuodami kiekvieną judesį patys.

Ar aš galiu siųsti maisto produktus iš Lietuvos į Angliją paprastai be didelių vargų?

Maistas? Nepirkite bilieto. Po Brexit beveik neįmanoma siųsti šviežios mėsos, pieno produktų, kiaušinių. Apie vytintą dešrą – pamirškite. Kai kurie tinkami produktai, bet reikia sveikatos sertifikatų, fitosanitarinių. Privačiam asmeniui tai toks galvos skausmas, kad geriau nusipirkti vietiniame Tesco. Apie naminius agurkus iš mamos daržo – neužduokit klausimo. Muitininkai iškart atims. Jei labai reikia – siųskite džiovintus, fabriškai supakuotus, bet net ir tada... na, kam rizikuoti dėl agurkų? Nesąmonė.

Ar reikia originalių sąskaitų faktūrų, ar spausdinta iš kompiuterio kopija užteks?

Užtenka spausdintos sąskaitos, jei aiškus pirkimo-pardavimo faktas. Skaitmeninė PDF kopija elektroniniu paštu – rizikinga, nes pasienieji kartais pareikalauja popieriaus ant stalo. Originalios sąskaitos faktūros nereikia nešioti – šiais laikais ir print'as veikia. Bet turėkite su savimi packing listą. Dar – įsitikinkite, kad sumos atitinka realybę. Jei parašysite, kad dviratis kainuoja 20 eurų, muitinė įskaitys, kad slėpiate. O tada prasidės patikrinimai. Geriau naudoti normalią vertę, nei bandyti sutaupyti kelis eurus muito sąskaita.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus klausimas – koks pats paprasčiausias patarimas pirmą kartą siunčiančiam į Angliją?

Žiūrėkit, jei kad ir ką prisiminsit – tegu tai bus šitai. Rinkitės tą, kuris atsiliepia į skambutį šiandien, nes rytoj irgi atsilieps. Pigiausias pasirinkimas dažnai brangiai kainuoja nervus. Saugus prekių pristatymas į Angliją be vėlavimų – tai ne automatika, o darbas su žmonėmis. Supakuokite tarsi dėžę numestų laiptais. Pasirašykite angliškai. Palikite +2 dienas rezervo. Ir dar – jei vežėjas nuo pirmo žodžio stengiasi įtikinti, kad viskas bus "idealiai" – pabėkit. Idealumo šioje srityje nebūna. Būna tik sąžiningas darbas, kurio kartais ir reikia palaukti.

Išvada

Taigi, jei ieškote saugaus prekių pristatymo į Angliją be vėlavimų, atminkite – kaina svarbi, bet dar svarbiau ranka, kuri tuos daiktus perduoda. Pakuokite rimtai, tvarkykite popierius iš anksto ir nepasitikėkite stebuklingais pažadais. Logistika – tai žmonių darbas, o ne algoritmas. Ir taip, kartais nutinka netikėtumų. Bet jei viską darote sąmoningai, rizika sumažėja dešimt kartų. Sėkmės kraustantis ar siunčiant prekybai – aš įsitikinęs, kad pasiruošęs klientas visada gauna geresnę patirtį nei tas, kuris skuba paskutinę minutę ir tikisi stebuklo.