Saugus krovinių vežimas į Angliją – ar tai tik įmanoma, ar ir garantuota?

Dvidešimt treji metai ant ratų – tiek jau matau furgonus ir pakuočių juostas. Perkraustymų industrijoje išgyvenau viską: nuo puikių išvykių į Londono priemiesčius iki katastrofų, kai klientas raudonuoja pamatęs sąskaitą. Saugus krovinių vežimas į Angliją – frazė, kurią visi mėgsta kartoti. Bet ar ji reiškia, kad jūsų sofa atvyks be įbrėžimo? Na, čia jau nebe taip paprasta. Paaiškinsiu, kaip viskas iš tiesų vyksta, be cukraus ir be marketingo paistalų. Jei planuojate kraustytis į Birminghamą, Londoną ar Manchesterį, šis tekstas – lyg pokalbis prie kavos su vyruku, kuris matė, kaip ten viskas funkcionuoja iš tikrųjų.

Planavimas ir pasiruošimas

Ar tikrai saugu vežti daiktus į Angliją dabar?

Dažniausiai – taip, bet niekas nepasirašys „100% saugu“. Aš vežu krovinius į Angliją nuo devyniasdešimtųjų pabaigos. Pavojingesni žmonės: skubantys, taupantys ant pakavimo arba samdantys pirmą pasitaikiusį biurą. Praeitais metais vežiau šeimą į Leedsą – daiktai atkeliavo idealiai, nes tris dienas pakarojom su pakavimu. Kartais klientas sako „o gal taip susidėsime“, o aš žinau, kad ne. (Turiu pripažinti, kad kartais klientai supakuoja geriau nei mes.) Saugumas prasideda nuo jūsų sprendimų, ne nuo furgono markės.

Ką reiškia „garantija“ perkraustymo įmonių pasaulyje?

O čia jau „opas“. Garantija rašoma mažomis raidėmis ir reiškia ne tai, ką galvojate. Vieną kartą firma žadėjo „visišką garantiją“, o kai dingo dėžė, paaiškėjo, kad ji galioja tik „transporto klaidos atveju“. Aš savo klientams sakau tiesiai: apsidraudžiam, fiksuojam, fotografuojam. Bet jei gamykloje pagaminta spinta lūžta dėl tempimo – tai ne mano kaltė. Tad garantija – ne stebuklas, o popierių rinkinys. Skaitom smulkųjį šriftą, net jei akys pavargusios. Kitaip apsigausit.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie išgyventų kelionę iki Londono?

Britai vairuoja kita puse, bet pakeliui į Angliją keliai duobėti, o furgonai stabdo staigiai. Jei indai dedami į baltas parduotuvių maišelius, regiu katastrofą. Reikia dvigubų dėžių, putplasčio ir juostos, kuri laikosi geriau nei mano pažadai dietos metu. Mėgstu įvynioti kiekvieną lėkštę į burbulinę plėvelę dukart. Kartais atrodo – ar ne per daug? Ne. Prieš trejus metus vežiau porą į Bristolį – taupė ant medžiagų. Atvykus, dalis porceliano buvo tinkama tik mozaikai. Supakuotės kaina niekis, palyginti su nervais.

Kiek iš anksto reikia užsakyti pervežimą į Birminghamą?

Kuo anksčiau, tuo ramiau, bet realistiškai – jei skambinsit mėnesiui į priekį, aš jums padėkosiu. Birminghamas populiarus, ypač rugsėjį–spalį, kai studentai kraustosi. Aš užimtas kartais tris savaites į priekį. Buvo, kad paskambina penktadienį, o išvyksta pirmadienį. Padarom – bet kaina kyla. Turint lankstumo, rekomenduoju antradienį ar trečiadienį, kai furgonai važiuoja be sumaišties uostuose. Markus iš Kauno sako, kad idealiais atvejais norėtų dviejų savaičių perspėjimo. Aš jam pritariu, nors pats kartais nežinau, kada grįšiu namo.

Ar galiu pats įsikrauti daiktus, ar privalo tai daryti profesionalai?

Galit patys, bet tai kaip operaciją darytis pagal Youtube. Aš mačiau, kaip vaikinas pats nešė pianiną – atsivėlavo koja, dėžės sugriuvo. Mes, perkraustytojai, žinom, kur dėti sunkiausią daiktą, kad nesiverstų ant lengvesnių. Jei kraustotės pirmą kartą, patikėkit. Kaina ne tokia didelė, kai pagalvoji, kad galima susitraumuoti nugarą ar subraižyti naujo būsto sienas Birmingame. Tarp kitko – žinau istoriją, kai pats klientas nešdamas šaldytuvą įlūžo per laiptus. Draudimas to neatperka. Paprasčiau samdyti profesionalus.

Kas dedasi kelyje ir uoste

Kokios mašinos dažniausiai važiuoja į Jungtinę Karalystę?

Sunkūs furgonai – MAN, Mercedes Sprinter didesnės versijos, kartais Scania. Svarbiausia ne markė, o vairuotojo rankos. Aš mėgstu vokišką techniką, nes suprantu jos charakterį. Kartais važiuojam su 20 kubų furgonu, kartais su konteineriu per Klaipėdą. Mašina turi būti susezonuota: žiemą geros padangos, vasarą – aušinimas. Aš nežinau, kokia bus jūsų dieną, nes priklauso nuo užimtumo. Bet žinau, kad bus tvarkinga, jei dirbate su rimta firma. Nereikia manyti, kad vešimės su limuzinu. Furgonas bus.

Ar vairuotojai žino, kur palikti mašiną Birmingamo centre?

Žino, bet Birmingamas (ir čia, beje, su dviguba m?) turi gatvių, kuriose pasimeta net navigacija. Aš prieš penkerius metus pirmą kartą bandžiau įvažiuoti į centrą – gavau baudą už stovėjimą. Dabar vairuotojai mato zonas žemėlapiuose, bet gyvenime visko būna. Kaimynas paskundžia, policija nukelia, rekonstrukcija vyksta. Tad „durų iki durų“ kartais reiškia „iki artimiausios legalios vietos, iš kurios dar 50 metrų“. Nesitikėkit, kad furgonas prisispaudžia prie laiptinių tarp dviejų BMW. Taip neišeina.

Ką daryti, jeigu mano baldai netelpa į standartinį furgoną?

Pirma, kvėpuojam giliai. Antra – matuojam dar kartą, nes klientas dažnai sako „ten tilps“, o ten netelpa dviratis. Jei per didelis krovinys, imam didesnę mašiną arba vežam dviem etapais. Buvo – vežėme biblioteką į Londono priemiesčius. Tris sofas, du pianinus, knygų kalnus. Dalis baldo reikėjo ardyti. Paskambinau staliui, tai kainavo papildomai. Kartais reikia mokėti daugiau nei planavai – tai ne apgavystė, o realybė. Arba dalis lieka sandėlyje Vilniuje ir laukia kito reiso. Būna ir taip.

Ar galima vežti augalus, maistą ar alkoholį į UK?

Augalus – galima, bet su dokumentais, kurių niekas nenori tvarkyti. Maistą – labai ribotai, o alkoholį... na, techniškai galima, bet muitinė sujuda. Aš patarčiau: augalus palikite kaimynui, o gerą vyną – draugams. Po Brexit taisyklės pasikeitė, ir aš jau nebežinau visų niuansų (šitoje vietoje geriau pasitikslinkite pas veterinarą ar muitinės brokerį, nes aš paskutinį kartą tiksliai tikrinau prieš metus). Buvo istorija, kai klientė norėjo vežtis alyvmedį į Manchesterį. Mes įkrovėm, bet pasienyje... na, jis liko pasienyje. Jei nepasitikite šimtu procentų – nevežkit.

Kiek laiko furgonas stovi uoste prieš keldamasis į Eurotunnelį ar keltą?

Keldas į Angliją iš Klaipėdos nėra, važiuojam per Vokietiją, Olandiją ir tada tuneliu ar keltu iš Calais. Uoste gali stovėt nuo pusvalandžio iki trijų valandų. Kartais – pusę paros, jei eilės susidaro. Aš pernai prieš Kalėdas stovėjau keturias valandas, nes vėjas buvo toks, kad keltai neplaukiojo. Temperatūra furgone nukrito, bet daiktai buvo supakuoti gerai – nenukentėjo. O jeigu ten laikytume šaldytuvą su mėsa... na, ten jau kita tema. Eilės – normalu. Jūsų krovinys laukia, vairuotojas gyvas, viskas tvarkoj. Tik nervai kartais ne.

Popieriai, kurių niekas nemėgsta, bet be jų – niekur

Ar po Brexit reikia kažkokių specialių popierių baldams?

Reikia. Tai nebe Europos Sąjunga. Jums reikės packing list'o, sąskaitos-faktūros, kartais kilmės deklaracijos. Aš daug metų vežiau be vizų, be muitų, o dabar... na, dabar reikia. Baldams pakanka inventorizacijos sąrašo lietuvių ir anglų kalbomis. Bet jei baldas naujas ir neatnešamas į naudojimą, muitas gali paklausti. Buvo – vyrukui naujas kompiuterio stalas, nenuimtos etiketės. Muitininkas pažiūrėjo kreivai, mums teko aiškintis pusdienį. Po Brexit viskas biurokratiškesnė, bet ne neįmanoma. Tiesiog reikia kantrybės.

Kas yra T1 dokumentas ir ar man jo reikia?

T1 – tai toks muitinės tranzito dokumentas. Jeigu krovinys keliauja per ES, bet neapmuitinamas iš karto, naudojamas T1. Aš, jei atvirai, ne visada suprantu, kodėl vienu atveju jo reikia, o kitu – ne (man rodos, kai važiuojam per Prancūziją su pilnu furgonu, jis visada reikalingas, bet nebūsiu tikras šimtu procentų – pasitikrinkite su muitininku). Mano patarimas: nesigilinkite į T1, T2 ir kitas raides. Pasamdykite brokerį arba naudokitės firma, kuri pati tvarko. Aš tvarkau per partnerius Olandijoje. Jie moka. Jūs mokate truputį brangiau, bet galva neskauda. Toks gyvenimas po dviejų tūkstančių dvidešimt pirmųjų.

Ar muitinė Londone tikrina kiekvieną dėžę atskirai?

Ne kiekvieną, bet gali patikrinti bet kurią. Dažniausiai žiūri pro duris, paklausia, ar asmeniniai daiktai. Jei kvepia kontrabanda arba furgonas per pilnas nepaaiškinamų dėžių – prasideda. Aš mačiau, kaip Doverio uoste iškrovė viską ant grindinio. Valanda po valandos, lietus lyja, dėžės minkštėja. Klientas stovi, veidas baltas. Ko darėmės? Nieko – legalūs buvom, bet procedūra procedūra. Ji privaloma. Tad jei ketinate vežtis ne tik kavos aparatą, bet ir keturias dešimtis cigarečių – aš tokio krovinio neimsiu. Ir kiti rimti vaikinai neims. Būkit sąžiningi.

Ką reiškia EORI numeris ir ar aš jį turiu turėti?

EORI – tai kodas, kurį turi įmonės, prekiaujančios su UK. Jei fizinis asmuo, kraustotės asmeninius daiktus, EORI dažniausiai nereikia. Bet buvo situacija pernai, kai muitinininkas paprašė net asmeniniams daiktams. Klientas neturėjo, mes pritaikėme įmoninį. Dėl asmeninių daiktų – taisyklės miglotos. Rekomenduoju pasidomėti, jei gabenate labai brangius meno dirbinius. O paprastiems namų apyvokos daiktams į Liverpoolį – vargu ar prireiks. Pasitikslinkite, nes aš ne muitininkas. Tik vairuoju, kraunu ir stebiuosi kartais.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus be mokesčių?

Galite, jei tai tikrai asmeniniai naudoti daiktai ir persikraustote gyventi. Jei siunčiate „tėvelio palikimą“ keturioms draugėms – tai jau nebe asmeniniai. Muitai taikomi naujiems daiktams, prekėms pardavimui. Aš vežiau ponią į Čelsį – akiniai nuo saulės, rankinės. Muitininkas pažiūrėjo, pasakė „na na na“. Reikėjo įrodyti, kad ne pardavimui. Laimei, buvo naudoti. Jei perkraustymas į JK pirmąkart ir gyvenimui, rašykite perkeliamojo turto deklaraciją. Tai padeda. Jei apsimetinėsit – rizikuojat. Aš nenoriu būti to furgono, kuriame randa kontrabandos, vairuotojas. Nenoriu to.

Kas būna, kai kas nors nutinka ne taip

Ar pasitaiko, kad daiktai dingsta pakeliui į Angliją?

Pasitaiko, bet rečiau, nei galvojat. Ne taip, kad vairuotojas pasiima televizorių – daugiausia dingsta maži daiktai, kurie išbyra arba lieka pervarkytoje saugykloje. Buvo – dėžutė su vaiko atvirukais pasimetė Olandijos terminale. Radom po trijų savaičių. Kitą kartą klientas pametė raktus nuo automobilio, paliktus dėžėje. Aš ne dievas, negaliu stebėti kiekvienos siūlės. Dėl to ir sakau: vertingus daiktus, dokumentus, papuošalus – vežkitės su savimi salonuose. Aš už daiktus atsakau tiek, kiek leidžia CMR ir draudimas. Brangenybių – ne. Neškit piniginę prie savęs.

Ką daryti, jei furgonas su mano daiktais stringa kelyje?

Svarbiausia – nepanikuot. Stringa visi: sniegas, avarijos, gedimai. Prieš dvejus metus pasimečiau Vokietijoje – penkiolika valandų stovėjimo. Klientas į Liverpoolį skambinėjo kas dvi valandas. Mes palaikėm ryšį, informavom. Jūsų daiktai saugūs furgone, vairuotojas gyvas. Jei gedimas rimtas, siunčiam pagalbą arba perskirstymą. Tai užtrunka, bet daiktai nedingsta. Kartais žmonės galvoja, kad aš viską matau realiu laiku. Dalis tiesos yra – GPS veikia, bet aš ne visą parą spoksau. Turiu ir miegot. Niekas nemiegąs.

Ar tikrai draudimas padengs viską, jei sudužo antikvarinė spinta?

Ne visada ir ne viską. Draudimas pagal CMR dengia kilogramo verte, o ne sentimentalią. Jūsų močiutės spintą, vertą dešimt tūkstančių emocine prasme, muitinė gali įvertinti keliais šimtais pagal svorį. Žinau, skamba žiauriai, bet taip veikia. Pilnos vertės draudimas brangesnis. Aš apie tai sakau iš karto, nors kai kurios įmonės nutyli. Praeitais metais vežiau skulptūrą – klientas nedrausdino pilnai. Kelionėje konteinerio lenta atšoko, skulptūra įgriuvo. Gavom tūkstantį eurų, o vertė buvo penki. Ne pats maloniausias pokalbis. Pagalvokit iš anksto.

Kodėl kai kurios įmonės žada žemą kainą, o paskui prašo daugiau?

O čia mano mėgstamiausia, bet kartu pikčiausia tema. Yra tokių „perkraustytojų“, kurios skelbia kainą 800 eurų į Londoną, o paskui prideda už pakrovimą, iškrovimą, juostą, degalus... gaunasi 1800. Aš to nedarysiu, nes gyvenu iš rekomendacijų. Bet rinkoje apstu šarlatanų. Kaip atpažinti? Jei kaina žemesnė už rinkos vidurkį trečdaliu – tai ne kaina, o masalas. Patikima įmonė sako: „nuo 2300 iki 2600, priklausomai nuo tūrio“. O ne „800 ir viskas įskaičiuota“. Atsargiai su stebuklais. Aš mačiau ašartas akis skambučiuose prašant pagalbos.

Kaip atpažinti perkraustytoją, kuriam geriau nepasitikėti savo kroviniu?

Jei nenori atvažiuoti apžiūrėti daiktų, neduoda sutarties arba prašo visų pinigų iš anksto grynaisiais – bėkit. Rimtas perkraustytojas į Angliją duoda sąmatą, CMR, turi draudimą, atsako į telefonus vakare. Aš asmeniškai žinau dvi trejetus, kurios operuoja be licencijų, be adreso, tik su gražiu Facebook skelbimu. Jos pradingsta su kroviniu arba duoda jį neaiškiems tarpininkams. Patikrinkite, ar turi tarptautinę licenciją. Jei neturi – nevežkit. Pigu nebūna. Kartais brangiau sumokėti, bet miegoti ramiai. Jūsų daiktai – jūsų gyvenimas. Šito taisyklė nepasikeis.

Kaina, laikas ir paskutiniai patarimai

Kiek kainuoja saugus krovinių pervežimas iš Vilniaus į Londoną?

Čia kaip klausinėti, kiek kainuoja mašina – nuo dviračio iki limuzino. Dviejų kambarių butas, standartiniai baldai – nuo 1800 iki 2500 eurų. Didelis namas Kaune su pianinu – gali būti 4000 ir daugiau. Keltai dabar brangūs, degalai laikosi aukštai. Aš pats nesu pigiausias, bet ir nebrangiausias. Kaina priklauso nuo sezono – rugpjūtis ir rugsėjis brangesni. Jei siūlo 1200 eurų už pilną namą – netikėkit. Arba tikėkit, bet tada nenorėkit stebuklų. Saugus pervežimas kainuoja. Kaip gydytojas – rimtas darbas, rimtas antkainis. Tiesiog taip yra.

Ar galima tiksliai numatyti, kurią dieną daiktai bus Anglijoje?

Planuojam – taip. Garantuojam – ne. Aš sakau: jei išvykstam trečiadienį, daiktai bus penktadienį ar šeštadienį. Bet jei tunelis užstrigs, vairuotojas pavargs (turi poilsio normas, atostogas ir pan.), bus šventinė diena – gali nukrypti. Prieš metus žadėjau pristatyti sekmadienį, bet Prancūzijoje buvo protestai. Patikėkit, ne aš organizuoju protestus. Taigi, langas – dvi-trys dienos. Jei reikia tiksliai penkioliktą dieną, dvyliktą valandą – tai kainuos papildomai, nes reikia ekspreso režimo. O šiaip – lankstumas jūsų draugas. Planuokitės, kad gyventi galima ir be sofos pirmąją savaitę.

Ar verta rinktis grupinį krovinių pervežimą į Angliją ar individualų?

Grupinis – pigiau, bet lėčiau. Daiktai įkraunami su kitais, furgonas važiuoja maršrutu, ne visada tiesus. Individualų – brangiau, bet daiktai vieni, greičiau pristatomi. Siūlau grupinį, jei neskubate. Buvo klientas, kuris taupė ant grupinio, bet pamiršo pasakyti, kad skuba. Laukė savaitę, nes furgonas pirma važiavo į Readingą, tada į Oxfordą, o paskui į jo Londoną. Supyko, bet sutartyje buvo aiškiai parašyta. Tad skaitykite, ką pasirašote. Aš mėgstu individualų – mažiau streso. Bet piniginė kartais balsuoja kitaip. Suprantama.

Ką reiškia „durų iki durų“ paslauga perkraustant į UK?

Teoriškai – paimame iš jūsų durų Vilniuje ir padedame prie durų Londone. Praktiškai – tai dažniausiai reiškia „iki laiptinės“, nes UK namai turi kiemus, į kuriuos furgonas neįvažiuoja. Aš aiškiai pasakau: iki adreso, bet jei reikia nešti į šeštą aukštą be lifto – tai papildomas darbas. Kartais klientai supranta kitaip, tada kyla konfliktas. Aš nepiktnaudžiauju, tiesiog noriu, kad realybė atitiktų lūkesčius. Durų iki durų – gražus marketingo terminas. Realybėje – iki jūsų durų, o tada pagal situaciją. Bet mes visada stengiamės padėti kuo arčiau. Nesiunčiam daiktų į gatvę paliktų. Neprofesionalu būtų.

Koks pats geriausias patarimas perkraustantis šiandien?

Nevežkit šiukšlių. Rimtai. Mačiau, kaip žmonės veža sulūžusius skersinius, tusčias dėžes, senus tapetus. Jūs mokesit už tai vietą furgone. Geriau išmest, parduot, padovanot. Antras patarimas: nelaikit visko galvoje – rašykit sąrašus. Trečias: rinkitės ne pagal kainą, o pagal pokalbį. Jei žmogus skambindamas jau atrodo apkrautas, piktas, skuba – taip ir dirbs. Aš kartais pavargęs, bet stengiuosi būti atviras. Dvidešimt ketveri metai šitam darbe išmokė: daiktai svarbūs, bet jūsų ramybė svarbesnė. Saugus krovinių vežimas į Angliją įmanomas tik tada, kai abiejose pusėse yra noras viską padaryti tinkamai.

Perkraustymas į Angliją nėra raketų mokslas, bet ir ne piknikas parke. Reikia kantrybės, popierių ir žmonių, kurie nežada auksinių kalnų už vario kainą. Saugus krovinių vežimas į Angliją – tai ne magiškas žodis sutartyje, o visas procesas. Jei iš šio teksto pasiėmėt vieną mintį – tebūnie ta, kad taupyti vertingiausia ne ant kainos, o ant savo nervų. Skambinkit, klauskit, net jei klausimai atrodo kvaili. Atsakysiu, ką žinau. Dvidešimt ketveri metai kalba patys už save. Sėkmės kraustantis.