Saugus krovinių siuntimas į Angliją nuo durų iki durų – kaip tai iš tikrųjų veikia?

Žiūrėk, per tuos dvidešimt keturis metus, kiek vežioju daiktus po Europą, Anglija buvo ir vis dar yra top kryptis. Ir ne, tai nėra taip paprasta, kaip „atvažiuoja furgonas, įmeta daiktus ir išvažiuoja“. Saugus krovinių siuntimas į Angliją nuo durų iki durų – tai visas procesas, kur metosi popieriai, kartais pasiklysta dėžė, o kartais lyja kaip iš kibiro kai kraunama. Bet jei žinai ką darai, arba samdai tuos, kurie žino, viskas baigiasi gerai. Jeigu ruošiesi persikraustyti ar siųsti daiktus į Londoną, Birmingamą ar į kurį nors kaimą Yorkshire'e – štai ko reikia paklausti. Nes iš patirties žinau: tylintys klientai po to skambina skubiais numeriais.

Apie kainą ir startą

Kiek maždaug kainuoja siųsti daiktus iš Lietuvos į Londoną nuo durų iki durų?

Kaina... sunku pasakyti iš akies, bet jei kalbam apie vieną kambarį daiktų – maždaug nuo keturių šimtų iki aštuonių. Jei visas butas – gali būti ir tūkstantis, ir pusantro. Tai priklauso nuo to, ar reikia antrų rankų naujame adrese, ar patys viską išsikraustysit. Buvęs atvejis – klientas Kaune turėjo tik lagaminą ir dviratį. Sumokėjo du šimtus, nes fūra jau važiavo. O kitas Panevėžyje prikrovė penkis kubus nereikalingų skudurų – už krovos darbus Londone antro aukšto be lifto priėjo beveik septyni šimtai. Taigi, be apžiūros ar bent vaizdo skambučio – tiksliai nepasakysiu.

Ar galiu pats supakuoti daiktus ar privalote jus?

Galit patys, bet aš to nerekomenduočiau. Ne todėl, kad noriu parduoti paslaugą, o todėl, kad matytas vieną kartą... vaikinas iš Vilniaus supakavo indus į laikraščius. Atvažiavo į Londoną – laikraščiai sušlapę, lėkštės nutrypusios. Mes neprisiimam atsakomybės jei pakuotė netinkama. Kita vertus, jei patys supakuosit rūbus į maišus – ok. Bet technika, stiklas, baldai – čia jau mūsų darbas. Arba bent jau paimkit mūsų medžiagas. Kartais pats klientas sako „aš tvarkingas“, o paskui dėžėse mitrasi tualetinis popierius ir keptuvės be jokio vyniojimo (turiu omeny – maišosi viskas viduje).

Kaip greitai reikia užsakyti pervežimą į Angliją?

Idealu – bent prieš dvi-tris savaites, ypač jei reikia konkrečios datos. Bet gyvenime būna visko. Skambina žmonės penktadienį, kad reikia antradienį. Kartais pavyksta, kartais ne. Aš vasarą dažnai užimtas savaitėmis į priekį, o žiemą kartais turiu laisvų vietų po dienos-dviejų. Vieną kartą paskambino vyras sekmadienio vakarą, kad trečiadienį turi buto pabaigtuvės Londone. Turėjau vietą fūroje pirmadieniui. Jis išsiuntė daiktus, aš dar tą patį vakarą tvarkiau popierius. Bet tai sėkmė, ne planas. Neplanuokit taip.

Ar imate mažus siuntinius, ar tik pilnus namų apyvokos daiktus?

Imam ir mažus. Būna, kad fūroje lieka kampelis – įmetam dėžę, kelis lagaminus. Tai vadinasi dalinio krovinio paslauga. Saugus krovinių siuntimas į Angliją nuo durų iki durų nereiškia, kad turi būti pilna fūra. Vienas švelniausias klientų – močiutė iš Klaipėdos, kuri siuntė anūkui į Bristolį rankinuką su silkėmis ir aguonų pyragu. Supakuojom į maišą, įdėjom į šaldytuvinį konteinerį, pristatėm. Pyragas sveikas atvyko. Tai va, imam viską. Tik kaina už mažą siuntinį nuo durų iki durų gali atrodyti didoka, bet tai dėl kilometro kainos.

Ar vežate tik į Londoną ar ir į kitus miestus Anglijoje?

Ne tik į Londoną. Vežam į Birmingamą, Mančesterį, Liverpulį, į tuos mažesnius miestelius kur net GPS pasiklysta. Nors šiaurės Velsas kartais ribotas, ten reikia derinti atskirai. Anglija nėra tik sostinė. Fūros važiuoja per visą šalį, tik pristatymo laikas gali skirtis. Į Londoną dažnai važiuojam tiesiogiai, o į kurį nors Kornvalį – gali tekti palaukti, kol surinksime daugiau krovinių tame rajone. Bet taip, nuo durų iki durų – visur kur važiuoja normalus furgonas.

Apie pakavimąsi ir popierius

Ar tikrai reikia viską dėti į dėžes, net ir sofą?

Čia klaidinga nuomonė, kad sofą reikia dėti į dėžę. Sofą reikia suvynioti į pakavimo plėvelę, o jei odinė – dar ir į kampų apsaugas. Dėžės skirtos smulkiems daiktams. Aš savo praktikoje mačiau žmonių, kurie bando supakuoti visą gyvenimą į parduotuvių maišus. Nevešiu. Kartą klientas supakavo kompiuterį į antklodę. Atvežus į Angliją – nebeįsijungė. Reikia specialių dėžių su putplasčiu. Drabužius vežame į drabužių dėžes su kartono skersinėmis. Taip jie neatrodo kaip maišas su skudurais. O jei klausiate dėl ledų šaldiklyje – ne, fūroje nėra elektros visą kelią kiekvienam daiktui. (turiu omeny, nėra rozetės)

Ką daryti su dokumentais, ar muitinė tikrina asmeninius daiktus?

Brexit pasikeitė. Dabar reikia packing list'o. Nebūtina vardyti „trys marškiniai, du ąsočiai“, pakanka „asmeniniai daiktai“. Bet muitininkas žmogus – jei norės, atidarys. Buvo atvejis, kad rytų Londone atidarė dėžę su knygomis. Sulaikė dvi valandas be jokios priežasties. Popieriai turi sutapti su turiniu. Jei rašote „naudoti baldai“, o ten – naujas neįpakotas dviratis, kils klausimų. Taigi, sąžiningumas geriau nei ryškūs melagiai. Nes muitiniai Anglijoje dabar atidesni negu prieš dešimt metų. Oi, beveik dvidešimt metų jau.

Ar reikia mokėti muito ar PVM mokesčius už asmeninius daiktus po Brexit?

Hmm, čia aš tiksliai 100% pasakyti negaliu, nes taisyklės pasikeičia kas pusmetį. (iš pradžių po Brexit buvo kitaip, kol neatsirado naujų limitų). Bendrai – jei daiktai naudoti, turite gyventi Lietuvoje daugiau nei dvylika mėnesių ir perkraustotės pirmą kartą – dažnai atleidžiama. Bet jei siunčiate antrąją sofą per metus – jau gali kilti klausimų. PVM Anglijoje yra vietinis, bet asmeniniai daiktai paprastai neapmokestinami jei tinkamai pagrįsta. Bet geriau pasitikrinti su muitinės tarpininku. Aš vežu, aš nesu muitininkas, nors dažnai tenka tokiu jaustis.

Ar galiu vežti maistą, prieskonius, alkoholį?

Alkoholį – ne, nebent vienas butelis atidarytas asmeniniam vartojimui, bet net ir tada rizikinga. Maistas... oficialiai ne. Ypač mėsa, pieno produktai. Augalai irgi riboti. Buvo situacija: klientė vežė į Mančesterį ridikėlius iš mamų daržo. Muitinėje išėmė ir išmetė. Prieskoniai, arbatos – jei fabriškai supakuoti, dažnai praleidžia. Bet jei tarą atidarysite, jau nebe. Aš asmeniškai siūlau: maistą suvalgykite prieš išvažiuodami, o nevežkit per sieną. Ypač dabar, kai į Angliją standartai griežtesni. Ai, ir medaus nevežkit – bičių produktai gali užstrigti dėl tam tikrų taisyklių. (ar jų dar niekas neatšaukė? hmm, reikėtų pasitikrinti)

Kas bus, jei mano daiktai bus per sunkūs kai atvažiavote pasiimti?

Aha, klasikinis atvejis. Žmogus sako „ten bus lengvų daiktų“, o mūsų vaikinai ateina ir mato stalo iš marmuro. Jei vienu žmogumi nepakeliam – tenka kviesti pagalbą arba antrą aukštą nunešti lėčiau. Kartais kaina koreguojasi, jei svoris neatitinka susitarimo. Sunku būna, kai laiptinė Kauno senamiestyje tokia siaura, kad sofai reikia lango. Fiziškai. Vieną kartą teko išsiuntinėti sofą pro balkoną. Neklauskite kaip. Nuostoliai... kita kalba. Bet realiai – mes sprendžiam vietoje. Dažniausiai. Jei žinot, kad turit akmens rūsį – perspėkit iš anksto. Mūsų nugarys taip pat žmogiška.

Kas dedasi kelyje

Kokiais automobiliais dažniausiai vežate į Angliją?

Nuo mažų furgonų iki didžiulių puspriekabių. Priekabų ne visada reikia – Anglijos miestų gatvės siauros. Londone su 22 metrų fūra nepasistatysi prie senų viktorinių namų. Naudojam furgonus. Dažnai – Mercedes Sprinter tipo arba MAN sunkvežimius su liftais. Liftai svarbu, nes keli svoriai. Anglijoj nėra kaip Lietuvoj – ten visur aukštuminiai bordiūrai, todėl rampa ne visada padeda. Turiu omeny, pakelės nuolydis. Kartais naudojame net krovintuvus? Krautuvus, atsiprašau. Keltuose dažnai važiuojam per Vokietiją arba tiesiogiai iš Olandijos. Viskas priklauso nuo grafiko.

Ar mano daiktai važiuos su kažkieno kroviniais kartu?

Dažnai taip. Pilnų fūrų paslauga kainuoja daug. Jei jūsų krovinys – trys kambariai, galbūt jums vienai fūrai. Bet jei keturios dėžės – tikrai vešim kartu su kitais. Tai normalu ir saugu, jei įmonė tvarkingai sužymi. Bet žinokit, yra tokių, kurios krauna bet kaip. Vieną kartą mačiau konkurentų fūroje – spinta ant skalbimo mašinos, be tvirtinimo. Verkiau. Mūsų principas – sunkiausia apačion, minkšta paviršiun, tarpai – antklodės. Bet taip, dalinių krovinių transportavimas į Angliją efektyvus tik tada, kai visi skaičiavimai sutampa. Kartais laukiate dieną kitą, kol surenkam.

Kaip žinoti kur daiktai yra dabar, ar duodate GPS sekimo numerį?

GPS sekimą turi fūros, bet ne visada duodu klientui tiesioginę nuorodą. Ne todėl, kad slepiu, o todėl, kad vairuotojai kartais sustoja miegoti kur nors Prancūzijos stovėjimo aikštelėj, o klientas mato, kad jau penkias valandas nesijudina ir skambina hysteriškas. Paskambinu – vairuotojas snaudžia. Aišku, pranešam apie planuojamus kirtimus, apie uostus. Bet fūra nėra DPD siuntinys, kad matytum kiekvieną minutę. Kartais aš pats tiksliai nežinau kur jie yra, jei vairuotojas nepaskambina. (turiu omeny, žinau apytiksliai pagal grafiką, bet ne realiu laiku)

Ar pervežimas išties saugus, ar pasitaiko sugadinimų?

Pasitaiko. Ne pas mus dažnai, bet pasitaiko. Jei fūroje kas nors nepriskelbta... nepritvirtinta (vėl tas žodis), galima kasdien pažeista dėžė. Keliai nėra lygūs, ypač Belgijoje. Kartais pas mus. Bet paskutiniai rimtesni gedimai... na, prieš trejus metus pro langą Birmingame įleido lietų per ventiliaciją. Du kartonai šlapi. Mes draudimą mokam, klientas gavo kompensaciją. Blogiausia, kai susiduria kroviniai – jei kažkas veža metalinius profilius ir jūsų stiklas šalia. Todėl mes tokių mišrių krovinių stengiamės neimti. Bet jei imam – stiklas gauna atskirą vietą.

Kas jei fūra sulūžta kelyje ar kyla incidentas?

Tai bėda. Buvo prieš kokius aštuonerius metus – sankaba sugedo Vokietijoje. Teko kviesti techninę pagalbą, pernešti daiktus į kitą fūrą kelyje. Užtrukom parą. Klientas supykęs, nors mes niekuo dėti. Dabar turim partnerius kelyje, draudimas dengia perkrovimą. Jei eismo įvykis – policija, protokolai, gali vėluoti savaitgalį. Aš negaliu garantuoti, kad fūros nepavilks šlapias kelias arba kad padanga neišlėks. Statistiškai tai reta, bet per dvidešimt keturis metus esu matęs ir voverių per kabelius, ir užsiliepsnojusius stabdžius. Ne pas mus, konkurentų mašinoj. Tai pasitaiko.

Anglija, muitinė ir pristatymas

Ar po Brexit viskas pasikeitė, ar sunkiau dabar vežti?

Pasikeitė. Anksčiau tiesiog pravažiuodavom. Dabar – muitinės deklaracijos, EORI numeriai, prekių kodai. Jei dokumentuose klaida – sulaiko. Laikas kelyje padidėjo. Ypač keltuose į Folkestone ar Haridžą. Kartais laukimo eilės. Saugus krovinių siuntimas į Angliją nuo durų iki durų dabar reikalauja daugiau biurokratijos nei anksčiau. Bet mechanika tokia pati. Vairuotojai pyksta, nes privalo pildyti žurnalus. Aš irgi pykstu, nes popieriai užima laiką. Bet tai realybė. Jei kas nors sako, kad Brexit nieko nepakeitė – meluoja arba veža nelegaliai.

Kas atsitinka jei muitinėje dirba blogai ar užlaiko krovinį?

Muitinė dirba kaip dirba. Jei užlaiko – mes skambiname, deriname. Kartais reikia papildomų sąskaitų jei klientas siunčia kažką apmokestinimo. Buvęs atvejis prieš dvejus metus – muitininkas nusprendė, kad konsolės stalas yra „prekybinis inventorius“, o ne asmeninis daiktas. Teko aiškintis savaitę. Klientui nervai – jis nenorėjo mokėti muito. Mes padėdavom kiek galim, bet muitinė – tai valstybinė mašina. Yra įmonių, kurios žada „išspręsti viską“, bet iš tikrųjų tik perrašo jūsų packing listą gražiau. Mes bent jau sakom tiesą – muitinė kartais kvailai elgiasi ir čia nieko nepadarysi.

Ar tikrai pristatote iki naujų buto durų Londone, ar tik iki kiemo?

Nuo durų iki durų reiškia iki naujųjų durų. Bet jei durys penktame aukšte be lifto – oi. Techniškai taip, nešam iki buto. Bet jei sofą reikia tempti per langą... tada derinam. Londone daug viktorinių laiptinių. Siauros. Kartais mano vaikinai grįžta su nubrozdinimais. Mes pervežame iki adreso, iškrauname į patalpas. Kieme palikt – ne, nebent klientas pats prašo. Buvęs atvejis Islingtone – gatvė vienpusė, furgonas netilpo. Nešėm dėžes šimtą metrų. Tai taip pat buvo „iki durų“, tik durys toliau nei planavom.

Ar reikia man pačiam būti namie kai atvežate, ar gali kaimynas priimti?

Geriau būti pačiam, nes reikia pasirašyti. Bet jei negalit – galit įgalioti kaimyną. Svarbu, kad jis žinotų kur kas dedasi. Vieną kartą kaimynas priėmė krovinį klientui Mančesteryje. Kai grįžo savininkas – dėžės buvo svetainėje, o baldai – garaže. Kodėl? Nes kaimynas nenorėjo terliotis. Beje, apie draudimą – jei priima trečias asmuo, visada geriau, kad jis apžiūrėtų ar nėra matomų pažeidimų. Nes po to sakyti „o čia jau buvo“ – nelengva įrodyti. Aš pasitikiu žmonėmis, bet patikrinimas niek nepamaišo. Oi, skambutis man ruošiasi, bet rašau toliau.

Dalykai, kurių niekas nepasakos

Kuo skiriasi pervežimas nuo durų iki durų ir iki sandėlio Anglijoje?

Skirtumas paprastas: iki durų – atvažiuojam pas jus ir atvežam būtent ten kur reikia. Iki sandėlio – paliekam krovinių terminale, pavyzdžiui netoli M25 žiedo. Jūs ten pasiimate patys ar samdote vietinius. Pigiau, bet vargina. Ypač jei neturite automobilio Londone. Aš rekomenduoju duris iki durų, nes smulkmenos labai daug nervų kainoja. Nors terminale yra trys dienos nemokamai, paskui ima mokėti. Kartais žmonės pamiršta ir tada kaina išauga. Kur kas paprasčiau atsisėsti naujoje svetainėje ir gerti kavą, kol mes nešam dėžes.

Kaip atskirti normalią įmonę nuo mėgėjų, kurie turi tik furgoną?

Žiūrėk, jei Facebook'e skelbimas „vežu į Londoną pigiai“ su rusiška mašina be logotipų – tai ne profesionalus krovinių siuntimas. Tikri perkraustymai turi įmonės kodą, draudimą kroviniui, CMR žino. Klauskite apie muitinės procedūras – jei nesupranta ką klausiat, nežino. Buvo toks atvejis Šiauliuose – du vaikinai paėmė avansą ir išvažiavo į Londoną be jokių popierių. Klientas paskui menkiau žinojo kur daiktai. Normali įmonė duoda sutartį, kvitą. Tikrai neprašo visos sumos grynais prieš išvažiavimą. Aišku, yra ir sąžiningų mažų, bet rizika didelė. Aš seniai nedirbu su tokiu kasdien, bet žinau – rinkoje pilna.

Ar buvę atvejų kai daiktai dingo visam laikui ir kas tada?

Taip. Ne pas mus. Bet mačiau. Kartą konkurentai... ai, gal nereikia vardinti. Fūra buvo pakrauta įvairių klientų daiktais. Vairuotojas pasuko ne į Angliją, o į kitą vietą. Daiktų pardavinėjo. Tai kraupu. Jei renkates pigiausią pasiūlymą internete – rizikuojat. Ką daryti? Tikrinti įmonę, skaityti atsiliepimus, nebijoti paklausti „o kur jūsų ofisas, galiu atvažiuoti?“. Mes savo ruožtu turim sąskaitas faktūras, draudimus. Jei kas nutinka blogo – kviečiam policiją. Bet geriau to išvengti nei aiškintis. Saugus pervežimas – tai ne tik daiktų apsauga, bet ir nuo blogų rankų.

Kodėl kai kurios įmonės žada per 2 dienas, o realiai trunka 2 savaites?

Meluoja. Arba naiviai optimistuoja. Į Angliją fūra nevažiuoja teleportu. Iš Lietuvos – per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba keltas. Mažiausiai dvi dienos kelyje, jei važiuoji be sustojimų, kas nelegalu. Realiai – 4–7 dienos. Jei kas žada per dvi – arba jie jau turi fūrą pakeliui pilną, arba meluoja. Buvęs atvejis: klientė mokėjo už „express“, o fūra dar rinko krovinius Panevėžyje tris dienas. Tai paprasčiausia nesąžininga. Aš sau pasakau – negaliu žadėti per dvi dienas, jei nevežu oro balionu. Nors oro balionas greičiau nebus.

Ar verta drausti krovinį, ar tai tik papildomas pinigų išviliojimas?

Verta. Ypač jei vežate vertingą elektroniką, antikvarinius baldus. Bet aš visada sakau – draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, ne nuo jūsų aplaidumo. Jei patys suplėšėte dėžę – nedraudžiama. Mūsų bazinis draudimas būna, bet jis ribotas. Yra klientų, kurie sako „man nieko nereikia“, o po to verkia dėl sulūžusio monitoriaus. Aš ne draudimo agentas, bet per dvidešimt metų mačiau, kad dėl kelių eurų papildomo draudimo žmonės miega ramiau. Imkit. Geriau turėt ir nereikėt, negu skaičiuot nuostolius. Nors gal čia mano atsargumas.

Ar galima vežti augalą, pavyzdžiui didelę palmę?

Palmes... augalus su žeme apskritai vežti į Angliją draudžiama. Fitosanitariniai reikalavimai. Be sertifikato – muitinė konfiskuos. Nors žmonės bando – slepia po antklodėm. Kartą vežėm fikusą, bet be žemės, perpakuotą į vazoną su specialiu substratu. Anglijoj augalų inspekcija griežta. Jei labai mylit tą palmę – geriau atiduokit kaimynui. Arba nusipirkit naują B&Q parduotuvėj. Oi, čia aš nukrypau. Tiesiog nevežkit augalų nelegaliai. Nes gali baigtis bauda ne jums, o vairuotojui. Ir tada aš pykstu ant viso pasaulio.

Ką daryti jei durys naujame bute Anglijoje yra per siauros sofai?

Tai standartinė problema. Anglijos durys siauros. Viktorinės laiptinės siauros. Mes dažnai matuojam prieš išvykdami, bet jei per Skype klientas pamatavo ne taip. Buvo atvejis – sofą įtempėm pro langą ant virvų. Kitais atvejais – atsukam kojas, pasukam kampu. Kartais neįmanoma. Tada sofą paliekam garaže arba gražiname į sandėlį Londone. Aišku, tai kainuoja papildomai. Kartais aš pats nusprendžiu, kad reikia keltuvas nuomos. Bet Londone keltuvas – brangiau negu sova. Tada jau klientas sprendžia – ar verta tempti, ar parduoti per Facebook marketplace.

Išvada

Saugus krovinių siuntimas į Angliją nuo durų iki durų – tai nėra magija. Tai darbas, planavimas, žmonių rankos ir kelios tonos popierių. Aš nežinau visko, bet per du dešimtmečius daug ko išmokau. Rinkitės ne pagal kainą, o pagal atvirumą. Jei vengia klausimų – vengit jų. Jei atsakinėja nerangi, bet nuoširdžiai – galbūt tai jūsų žmonės. Svarbiausia – kad daiktai atvažiuotų sveiki, o jūs ramiai išgertumėt arbatos savo naujoje virtuvėje Anglijoje. Beje, arbatą Anglijoje rinkit vietinę. Mokate juk už tai.