Saugus krovinių pervežimas į Angliją: durys iki durų su draudimu

Dirbu šitame reikale jau, na, gal kokius 23 metus... ar 24? Nesvarbu, tikrai labai seniai. Per tą laiką esu matęs visko – nuo tobulai supakuotų baldų iki tokių siuntų, kurias klientas tiesiog suverte į maišus ir stebisi, kodėl kelyje dūžo lempos. Straipsnio tema – saugus krovinių pervežimas į Angliją durų iki durų su draudimu. Ne kaip reklamoje, o kaip realybėje. Nes kai kalbame apie persikėlimą per Lamanšą, svarbiausia ne kaina išraše, o kad tavo daiktai atvažiuotų sveiki ir tu žinotum, kas bus, jei kas nors nutiks. Paaiškinsiu kaip sau pasiųsdamas draugui žinutę – tiesiai, be akių darymo.

Išvykimas iš Lietuvos – ko klausi pirmiausia

Ar labai anksti reikia užsisakyti pervežimą į Angliją?

Žinai, nėra taisyklės, bet aš sakyčiau – jei planuoji išvykti vasarą, geriau bent prieš 4–6 savaites paskambint. Tada turi laiko pasirinkti datą, o ne imti ką lieka. Kartais žmonės skambina likus savaitei, išsigandę, nes darbas jau laukia Londone. Bandai padėt, bet tada kaina būna aukštesnė, nes tereikia sukomplektuoti krovinį į jau važiuojančią mašiną. O jei turi daug daiktų – tarkim, trijų kambarių butą – tai prieš du mėnesius tikrai derėtų susitarti. Nors... būna ir taip, kad kažkas atšaukia, ir vietą pamatai paskutinę savaitę. Bet čia jau loterija.

Ką daryti jei dar neturiu tikslaus adreso Londone?

Būna taip nuolat. Klientas žino, kad važiuoja į Londoną, bet dar nuomojasi butą. Tuomet mes sutariame dėl išvykimo datos iš Lietuvos, o Anglijos adresą gali patikslinti vėliau, sakykim, savaitę iki krovinio atvykimo. Svarbu, kad žinotum bent rajoną – ar tai bus Croydonas, ar gal Ilfordas, nes nuo to priklauso maršrutas. Jei nežinai visiškai nieko, tai šiek tiek problematiška, nes ne visada pavyksta tiesiog pasukti fūros (ai, sorry, mikroautobuso, jei mažesnis krovinys) kur nors į laukus. Bet realiai – adresą galima pakeisti net pakeliui, tik reikia laiko.

Ar galiu pats supakuoti daigtus, ar būtina samdyti jus?

Pats gali, bet aš dažniai rekomenduoju – palikit tai mums, arba bent jau pasiklauskite kaip tai padaryti teisingai. Kartais klientas sako "aš jau supakavau", o pasiima šiaudinius maišus iš maximos. Ten niekas neišgyvena kelionės per Europą. TV pakavimas su antklodėmis – ne tas pats kas burbuline plėvele ir kartonu. Jei pats supakuoji netinkamai, draudimas gali nepripažinti žalos, nes tai bus laikoma aplaidžiu pakavimu. Aš žinau, kad atrodo paprasta – įdėti į dėžę ir užklijuoti. Bet vertikaliai važiuojant perkalus, tos dėžės šokinėja. Patikėkit.

Ar tikrai reikia rašyti visą sąrašą – kam tai?

Reikia. Ir ne tik tam, kad aš žinočiau, kiek vietos užims. Kai einame į draudimą, tas sąrašas – vadinamas inventoriumi – yra tavo apsauga. Jei dings dėžė su rašomuoju stalu, o tu neturi sąrašo, draudimo bendrovė gali pasakyti: oi, o įrodymai? Be to, sąrašas reikalingas ir muitams. Na, dabar po Brexit reikalų... nedaug kas keičiasi asmeniniams daiktams, bet dokumentai vis tiek turi būti. Ir dar vienas dalykas – kai matau sąrašą iš 300 pozicijų, aš žinau, kad reikės didesnės mašinos. O jei sąrašas atsiunčiamas trumpos žinutės pavidalu: "dvi spintos ir katė" – na, tada jau aišku, kad arba juokinga, arba reikės pokalbio telefonu.

Kokius daiktus geriau neimti, nors ir gaila?

Oh, čia skaudi tema. Vežtis augalus į Angliją... na, aš tikrai nežinau ar dabar taip griežtai kaip anksčiau, bet muitinė gali atimti ir išmesti. Taip pat pervežant maisto produktus gali kilti bėdų – taip, net ir tą šaltiena iš mamos. Sodo įrankiai turi būti švarūs, be žemių. Kartais žmonės bando vežtis dyzelinį generatorių – gal ir gali, bet reikės dokumentų. Dėl baldų – viską galima, bet jei turi antikvarinį stiklą ar labai didelį akvariumą, pasakyk iš anksto. Nes jei fūroje nėra tam tikrų tvirtinimų, 200 litrų vandens akvariumas gali virsti cunami vairuotojui. Ir dar – spynos su baterijomis, nelegalūs daiktai. Neimkit. Paprastai.

Durys iki durų – kaip tai atrodo kelyje

Kada fūra atvažiuoja prie mano namų Klaipėdoje?

Sutariame datą – sakykim, birželio 10-ąją. Arčiau tos datos skambinu ar rašau, kad patvirtinti. Fūra dažniausiai atvažiuoja rytą, bet ne dešimt minučių tikslumu – čia ne taksi. Kartais kamštis Kaune, kartais vairuotojas užtrunka pasienyje. Realiai langas būna nuo 8 iki 12 arba nuo 13 iki 17. Jei tau tinka tikslus laikas, gali kainuoti papildomai, nes tada mašina stovi ir laukia. Paprastai durų iki durų paslauga reiškia, kad vairuotojas atvažiuoja prie tavo namų kiemo, ne į tolimesnę aikštelę. Bet – jei tavo gatvėje nepravažiuos 18 metrų fūra, teks tempti daiktus iki jos arba mokėti už mažesnį pervežimą iki vartų.

Ar Anglijoje vairuotojas tikrai atveš iki namo, ar teks kur nors važiuoti pasiimti?

Taip, būtent tam ir skirtas saugus krovinių pervežimas į Angliją durų iki durų. Tačiau yra niuansų – jei tavo namas yra siauroje gatvėje Bristolyje, kur stovi automobiliais apstatyta, didžioji fūra nepasieks. Tuomet naudojame antrinį pervežimą. Atvežame iki pat namo, tik mažesne technika. Tai kainuoja šiek tiek daugiau, bet nežmoniškai. Kartais klientai sako "o aš pats atsivesiu draugą su furgonu". Gali, bet jei jie sužeis daiktą pakraudami – draudimas to nepadengs. Todėl geriau palik mums. Ai, ir dar – jei tavo butas yra antrame aukšte be lifto, vairuotojas nešios tik iki buto durų, jei sutarta. Ne iki spintos viduje.

Kas bus jei aš vėluosiu sutikt fūros?

Na, žinai, tada visi stovi. Mašina negali ilgai laukti, nes kitame gale jau laukia klientas Mančesteryje. Jeigu vėluoji pusvalandį – nieko tokio, pakišam kavos. Jeigu valandą ar dvi – problema. Gali tekti mokėti už prastovą, kuri nėra maža. Buvo atvejų, kai klientas tiesiog pamiršo, kad mes atvažiuojame. O mes skambinam, durų neatidaro, kaimynai sako – išėjo. Tada krovinys vežamas į sandėlį, o vėliau derinamas kitas pristatymas. Tai kainuoja. Geriau būk vietoje arba atsiųsk žmogų su raktais. Rimtai, pasitaiko visko.

Kas jei pas mane penktas aukštas be lifto?

Viskas įmanoma, tik kainuoja. Aukštai be lifto – tai vadinamos laiptinės. Vienas du – dar nieko. Trise – keturi – jau varginantis. Penktas aukštas... tikiuosi, baldai išardomi, nes sunkūs staleliai gali būti košmaras. Paprastai durų iki durų pervežimas apima ir nešimą, bet tik jei sutarta. Jei pamatai, kad tavo senelio bufetas yra 120 kg, pasakyk mums iš anksto. Nes jei spintelė nelenda į laiptų aukščio, gali tekti kelti pro langą arba naudoti laiptų roką. Būna ir taip. Skambink ir pasitark, o ne slėpk tai iki paskutinės minutės. Taupymas čia neveiks.

Ar galiu važiuoti kartu su savo kroviniu?

Teoriškai ne, nes fūroje nėra keleivinių vietų – ten krovininė kabina. Kartais žmonės klausia, nes skrydis brangus, o norisi sutaupyti. Aš suprantu, juk ne visi turi po kelis šimtus eurų papildomai. Bet draudimas neleidžia vežti keleivių krovininėje transporto priemonėje. Jei labai nori, gali tartis dėl atskiro pervežimo, bet tai jau kitas biudžetas. Beje, buvęs kolega kartais pasiimdavo draugą į reisą... nelegaliai. Aš tokio nerekomenduoju. Ne tik dėl baudų, bet jei įvyks avarija – viskas ant tavo sąžinės. Geriau leisk daiktams važiuoti vieniems, o pats atskristi lėktuvu. O gal traukiniu – Eurostar irgi yra. Jie atvyks laiku.

Draudimas – ne popierius, o apsauga

Kuo durų iki durų pervežimas su draudimu skiriasi nuo be draudimo?

Skirtumas toks – jei be draudimo, tu pasirašai, kad vežame tavo rizika. Sudaužėm veidrodį? Gaila. O jeigu yra CMR ar viso krovinio draudimas, turi teisę į kompensaciją. Aišku, ne viskas visur apmokama – slydim ant smulkmenų, bet apie tai vėliau. Svarbiausia, kad draudimas kainuoja nedaug palyginti su verte, kurią veži. Turint omeny, kad pervežant į Angliją kelias dienas, ir naktimis mašina stovi, rizika egzistuoja. Kartais važiuoja trys fūros iš eilės autostradoje, ir staigiai stabdo. Tada dėžės pamoja. Be draudimo – lieki tuščias. Su drudu (sorry, su draudimu) – bent jau žinai, kad neprarasi visko.

Ar draudimas apmoka viską, jei dūžta televizorius?

Žinai, čia toks klausimas... Daug kas priklauso nuo to, ar buvai jį normaliai supakavęs. Jei televizorius buvo tik plėvele apvyniotas ir padėtas tarp kėdžių – draudimas atsakys "ne, pone". Nes tai aplaidumas. Bet jei vartotojiška pakuotė originali arba speciali dėžė su kampų apsaugomis – tada taip. Būna ir keistesnių atvejų: vienas klientas vežė 65 colių ekraną, o jis nebetilpo į standartinę dėžę. Turėjo daryti medinį karkasą. Nedarysit? Rizikuojat. Realiai, maži įbrėžimai draudžiami ne visada – ten yra nustatyti franšizės dydžiai. Dažniausiai nuo 200 ar 300 eurų. Maži nuostoliai lieka ant tavo sąskaitos.

Kiek kainuoja tas draudimas ir ar verta?

Priklauso nuo krovinio vertės. Jei veži asmeninius daiktus vertinamus 10 000 eurų, draudimas gali kainuoti apie 1–2% nuo sumos. Tai maždaug 100–200 eurų. Ar verta? Na, jei turi seną sofą ir kelis porceliano puodus iš močiutės, tai turbūt verta. Jei daiktai naujoviški ir brangūs – tikrai. Būna kompanijų, kurios įtraukia draudimą į bendrą kainą, ir tu net nežinai, kad jis yra. Aš asmeniškai mėgstu atskirai parodyti, ką už ką moki. Skaidrumas svarbus. Kartais klientai sako "o tai mano automobilio draudimas"? Ne, tas galioja tik mašinai, ne kroviniui jos viduje. Dažnas mitas.

Kas jei dūžta daiktas, kurio aš net nespėjau aprašyti inventoriuje?

Tai blogiausias scenarijus. Buvęs klientas iš Panevėžio vežėsi spintą, o inventoriuje jos neįrašė – galvojau, kad taip savaime suprantama. Kai aptikome įskilimą, draudimo bendrovė paprašė sąrašo. Spintos ten nebuvo. Gauti pinigus pavyko tik todėl, kad turėjome foto fiksaciją kraunant. Bet tai ne taisyklė, o sėkmė. Todėl rašyk viską. Net "metalinė dėžė su knygomis" – geriau nei nieko. Draudimo agentai yra žmonės, bet jie turi instrukcijas. Jei daikto nėra sąraše, jie gali pasakyti "ne". Ir tu liksi be kompensacijos, nors mokėjai už saugų pervežimą.

Ar fūra važiuoja tiesiai pas mane, ar daiktai bus perkeliami į kitą mašiną?

Dažnai būna pervežimas per konteinerį arba tiesioginis. Jei durų iki durų su draudimu, dažnai naudojame tiesioginį pervežimą, kad mažiau rankų paliestų daiktus. Kartais, ypač jei mažesnis krovinys, jis gali būti perkrautas Vokietijoje ar Nyderlanduose. Tai nėra blogai, jei daroma profesionaliai – tada paklausiama, kur dėžė su stiklu. Blogai, kai krauna bet kaip. Buvo atvejis, kai keltas vėlavo, ir krovinys pernakvojo sandėlyje prie Calais. Viskas buvo gerai, nes dėžės nebuvo paliktos ant drėgnos grindų. Aš labai nemėgstu pernakvojusių krovinių be priežiūros, bet kartais taip išeina.

Brexit, muitai ir tie nemalonūs siurprizai

Ar po Brexit viskas pasikeitė? Nesvarbu kad ES pilietis?

Pasikeitė, bet ne taip katastrofiškai, kaip baimintasi 2020-aisiais. Asmeniniams daiktams perkraustyti palengvinta, jei gali įrodyti, kad keliasi gyventi – pvz., darbo sutartis ar nuomos sutartis Anglijoje. Dėl muitų – dažniausiai asmeniniai daiktai gali būti įvežami be papildomo mokesčio, jei jie naudoti. Bet jei vežasi visai naujus daiktus supakuotus fabrikiškai, gali kilti klausimų. Muitininkai gali atidaryti, gali paklausti. Buvo atvejų, kai žmonės vežėsi naujus dviračius parduoti – tada jau verslas, ne perkraustymas. Freedom of movement baigėsi, bet daiktai vis dar juda. Tik dokumentų truputį daugiau nei anksčiau.

Kas jei muitininkai nori atidaryti dėžę – ar gali?

Gali ir tai daro. Nebūtinai viską, bet atrankiniu būdu. Kartais atidaro vieną dėžę, kartais – tris. Jei randama kažką įtartino, daro rimtesnį patikrinimą. Aš turėjau reisą, kai klientas vežėsi visą archyvą rašomųjų mašinėlių – kolekciją. Muitininkai galvojo, kad tai elektronika pardavimui. Atidarė dėžes. Visas vėlavimas – 4 valandos. Vairuotojas pavargęs, klientas laukia. Jei žinai, kad vežiesi keistesnių daiktų – senų metų monetų kolekciją ar kažką panašaus – geriau turėti paaiškinimą. Ir pakuotę, kurią nesunkiai atidaryti. Nes jei supjaustys dėžes peiliais – tai jau žala.

Ar galiu vežtis sodo įrankius, trimerį?

Gali, bet jie turi būti švarūs. Negali būti žemių, augalinių liekanų. Anglija labai saugo savo ekosistemą – japoniški šalavijai ar piktžolės gali būti problema. Benzininis trimeris turi būti be kuro, baterinis – gerai aprašytas. Kartais klientai nori vežtis grandininį pjūklą – gali, bet turi būti uždėtas apsauginis dėklas. Aš asmeniškai visada sakau: jei sodo technika sena ir daug tepalo – gal geriau parduoti čia. Nes jei ištepsite kitų klientų sofą krovinyje, bus nemalonu. Tiesa, atskiros įmonės skirtingai tai vertina, bet švarumas – auksas.

Ar augalai – kaip ten su jais?

Šitas klausimas... Na, aš čia nebūsiu šimtu procentų tikras, nes taisyklės keitėsi ir gali būti, kad dabar kažkas vėl kitaip. Žinau, kad anksčiau buvo griežtas draudimas vežti dirvožemį ir augalus iš ES. Dabar, po Brexit, tikriausiai dar griežčiau, bet tiksliai nepasakysiu – reiktų tikrinti GOV.UK puslapį. Aš asmeniškai visada stengiuosi atkalbėti klientus nuo gyvų augalų pervežimo. Ypač jei tai kažkas vertingo – geriau atiduoti kaimynui ar draugei. Kartais žmonės vežasi vazoninę palmę, kuri užima pusę fūros kampą. O tada muitininkai sako "stop" ir augalas keliauja į šiukšliadėžę. Verčiau nepradėti tos dramos. Dirbtinė palmė? Prašom, vežkit kiek norit, nors ir visą kambarį užstatykite.

Kainos, sukčiai ir tai, ko niekas nepasako

Kodėl vieni sako 800 eurų, kiti 2500 už tą patį?

Na, "tą patį" čia labai reliatyvus dalykas. 800 eurai gali būti tik už vietą fūroje, be pakrovimo, be draudimo, be jokios garantijos. 2500 gali būti pilnas durų iki durų pervežimas su draudimu, pakavimu, išardymu. Bet kartais tiesiog kai kurie siūlo mažiau, nes turi mažiau išlaidų, bet kartais tai būna labiau pigiau dėl to, kad apskritai ignoruoja taisykles. Būna ir taip, kad 800 eurų pasiūlęs "vežėjas" tiesiog surenka krovinį, pakrauna į neaiškų mikroautobusą ir dingsta. Arba palieka sandėlyje prie Doverio. Aš mačiau per 20 metų visko. Pigiausia kaina retai kai reiškia saugiausią pervežimą. Geriau sumokėk vidutiniškai ir miegot ramiai.

Ar būna paslėptų mokesčių?

Pas normalias įmones – ne. Bet yra toks reiškinys: pasiūlo kainą, o po to priduria "muitinės mokestis", "pasienio mokestis", "naktinis iškrovimo priemoka". Aš to netoleruoju. Kai duodu įkainį durų iki durų pervežimui į Angliją su draudimu, jame matosi viskas. Kartais papildomai gali kainuoti tik jei klientas pats pakeičia sąlygas – pvz., staiga reikia kelti daiktus iš rūsio, kurio nebuvo minėjęs. Tada normalu, kad kaina kyla. Bet jei iš pradžių paslėpi faktą, kad turi nemažą šaldytuvą, o po to stebiesi dėl kainos – čia jau tavo atsakomybė. Aš viską klausiu du kartus.

Kas jei fūra vėluoja savaitę?

Būna. Ypač žiemą, kai Kalėdų sezonas ir orai kaprizingi. Vežiau krovinį lapkritį, ir Doverio uoste nutiko eilės dėl audros. Savaitės vėlavimas. Klientas skambina kasdien, aš irgi nervuojuosi, nes ne aš valdau orą. Ką galima padaryt – geriau informuoti iš anksto, nei žaisti tylos žaidimą. Jei žinai, kad bus vėlavimas, pasakyk. Prašau. Saugus krovinių pervežimas nereiškia, kad visada minutės tikslumu, bet reiškia, kad niekas niekur nedingo. Jei vėluoja savaitę – krovinys saugus, bet kažkur laukia, kol atsivers kelias ar uostas. Komunikacija išgelbsti nervus ir santuokas porais atvejais.

Ar tikrai visos įmonės turi tą draudimą, ar tik sako, kad turi?

Čia šventa tiesa – ne visos turi. Kai kurios mažos įmonės ar pavieniai vežėjai sako "taip, draudimas yra", o realiai jie turi tik privalomąją civilinę. Tai reiškia, kad jei sudegs mašina – jų problemos. O tavo daiktai? Sori, bet ne. Todėl visada prašyk draudimo poliso kopijos. Gali nuskambėti keistai, bet tai tavo teisė. Jei įmonė tikra, ji nedraudžia parodyt. Aš siunčiu be klausimų. Buvo atvejų, kai klientai kreipdavosi į mane po to, kai "neaiškus vežėjas" pavarė baldus į griovį be jokio draudimo. Poliso paprašyk dar prieš pervedant avansą.

Kokia realiausia bėda, su kuria susiduria klientai?

Pakuotė. Būtent ji. Žmonės galvoja, kad pakavimas – tai tiesiog dėžės. O realiai – tai yra viskas. Netinkamai supakuoti daiktai kelionėje virš geležinkelio bėgių (na, keltu juk) juda, braška. Ir jei tenka lipinti seną vyniojamąjį popierių vietoj burbulinės plėvelės – rizikuoji. Antra dažna bėda – nepasakymas visos tiesos apie krovinį. "Nėra nieko sunkaus" – oi, ten rūsyje dar 50 kg seifas. Trečia – šlapi daiktai. Skalbimo mašina su vandeniu viduje. Neištuštintas. Atidarai Anglijoje – pelėsis. Saugus pervežimas prasideda nuo tavęs – nuo informacijos ir paruošimo.

Kaip atspėti, kad įmonė neiškraustys manęs vidury nakties?

Patikrink reviews internete, bet ne tik pirmą puslapį. Pažiūrėk Google atsiliepimus, paklausk grupėje lietuvių Anglijoje. Jei įmonė egzistuoja 3 mėnesius ir turi 50 penkių žvaigždučių atsiliepimų – tai keista. Realios įmonės turi ir gerų, ir blogų atsiliepimų. Pavyzdžiui, "fūra vėlavo dvi valandas, bet daiktai sveiki". Tai normalu. O jei visi rašo "super tobula viskas" – gali būti pirkti atsiliepimai. Dar vienas dalykas – ar turi fizinį adresą Lietuvoje? Ar skambina telefonu, o ne tik rašo Messengeriu? Firmos be biuro, be sąskaitų faktūrų – rizika. Aš ne kartą mačiau, kaip žmonės tiesiog prarado daiktus tokiose situacijose. Saugus pervežimas į Angliją su draudimu turėtų būti teikiamas ne iš pažįstamo pažįstamo garaže.

Iš esmės, saugus krovinių pervežimas į Angliją durų iki durų su draudimu nėra raketų mokslas, bet reikalauja abiejų pusių sąžiningumo. Tu nori, kad daiktai atvyktų sveiki – mes irgi to norim. Pakuok normaliai, aprašyk sąrašą, neužsislėpk keisčiausių daiktų, ir viskas bus gerai. O jei dar pasirinksi įmonę, kuri nedirba iš neaiškaus telefono – ramybė garantuota. Na, beveik. Nes avarijų juk niekas neatšaukia, bet tada į pagalbą ateis draudimas. Ir taip gyvenimas tęsiasi – jau dvidešimt ketvirti metai.