Saugus krovinių gabenimas į Angliją su papildomu draudimu: ką verta žinoti prieš siunčiant daiktus

Jau dvidešimt ketvirti metai eina. Londone, Mančesteryje, Bristolyje – daugybė adresų. O jei būčiau pasakęs klientui, kad papildomas draudimas – pinigų metimas į vandenį, dabar turbūt sėdėčiau po lenta. Saugus krovinių gabenimas į Angliją su papildomu draudimu dažnai atrodo kaip bereikalinga paslauga, kol nenutinka ta viena kelionė. Aš nebūsiu toks, kuris sako, kad viskas visada baigiasi blogai. Ne. Bet kai veža per Kalę, per Prancūziją, per tą siaurąjį vamzdį po Lamanšu – rizikų pakankamai. O jų pasitaiko dažniau, nei mums patinka pripažinti. Štai kodėl nusprendžiau surašyti viską, ką klausinėja klientai, ir ką atsakau ne visada tobulai, bet atvirai.

Kodėl draudimas nėra pinigų švaistymas

Ar man tikrai reikia papildomo draudimo, jei samdau patikimą firmą?

Žinot, kas juokingiausia? Kad tiek patikimos, tiek nepatikimos firmos mano klientams sakydavo tą patį – „nieko neatsitiks“. Aš esu matęs, kaip patys tvarkingiausi vežėjai patiria avarijas dėl kito vairuotojo kaltės. Saugus krovinių gabenimas į Angliją su papildomu draudimu reikalingas ne todėl, kad jūsų vežėjas blogas, o todėl, kad kelyje dar yra šimtai kitų mašinų, oras, keltai. Papildomas draudimas neapdažo jūsų pasitikėjimo, apdažo netikėtumus. O jų pasitaiko dažniau, nei mums patinka pripažinti.

Kuo papildomas draudimas skiriasi nuo to, kas įtraukta į standartinį vežėjo sutartį?

Standartinė sutartis dažnai turi atsakomybę pagal CMR konvenciją. Reiškia, jeigu kas atsitiks, vežėjas moka pagal svorį, ne pagal vertę. Kartais už sugadintą šaldytuvą gauni šimtą eurų, nors jis kainavo tūkstantį. Tai kartais šokiruoja žmones, bet CMR taip veikia jau dešimtmečiais. Papildomas draudimas apima tikrąją daikto vertę, jei žūsta arba stipriai apgadinamas krovinys. Skirtumas kaip tarp dviračio ir automobilio – abu važiuoja, bet saugumas visai kitas. Svarbu palyginti sutartis, nes ne vienam mano klientui teko nustebinti.

Ar draudimas galioja, jei pats kraunu daiktus ir kažką supakuoju neteisingai?

Čia toks slidus reikalas. Jei pakuotė tragiška – koks tai maišas su tapetų nuorūkomis – draudiklis gali sakyti, kad tai jūsų kaltė. Bet jei supakuot normaliai, tik truputį netvarkingai, tai dar ne katastrofa. Yra atvejų, kai draudimas sumoka net ir nepakankamai supakuotam daiktui, jei įrodoma, kad žala kilo dėl avarijos, o ne dėl aplaidumo. Nors, tiesą sakant, čia aš jau ir nežinau tiksliai, kaip su pačiais kvailiausiais pakavimo variantais. Geriau fotografuokite viską prieš pakrovimą. Ir nenaudokite juostos, kuri atšoka po valandos.

Jeigu mano krovinys vertas tik kokius 500 eurų, ar verta jį drausti papildomai?

Klausimas geras. Penki šimtai nėra milijonas. Bet kai prarandi daiktus, kurie turi emocinę vertę – senelės komoda, vaikų albumai – tie 500 virsta 5000 kančios. Papildomas draudimas tokiu atveju kainuos gal dvidešimt trisdešimt eurų. Tai mažai. Aišku, jei vežate tik metalines lentynas iš Ikea ir kelis kilimus, gal ir neverta. Bet jei bent vienas daiktas neatstojamas – aš drausčiau. Net jei vertė maža. Tik nepalikit draudimo paskutinei minutei, nes tada kaina gali šokti. Emocijos brangiau.

Ką draudimo agentūros paprastai praleidžia smulkiajame šriftelyje, apie ką nekalba?

Draudikai nemėgsta elektronikos, ypač senų kompiuterių. Ir jie dažnai turi sąlygą, kad apmokės tik su sąlyga, kad žala padaryta profesionalaus vežėjo. Jei samdėtės bičiulį su fūriuke, galite likti ant ledo. Dar jie kartais nutyli, kad brangakmeniai, grynieji pinigiai ir antikvariniai daiktai be atskiro įvertinimo – nepriklauso paprastam perkraustymo draudimui. Skaitęs sutartis esu apsikvailinęs ir pats. Neskubėkite pasirašinėti nepaskaitę paskutinio puslapio. Yra ten dalykų, kurie gali įskaudinti.

Kas realiai gali sugriūti, sudužti ar pasimesti

Ar dažnai nutinka, kad daiktai sulūžsta važiuojant į Angliją?

Dažniau, nei norėčiau. Ne dėl to, kad mes blogai vežam, o dėl to, kad vilkikas vibruoja šešiasdešimt valandų. Jei spinta stovi be tvirtinimo – ji kris. Mačiau, kaip stiklinė vitrina iš Klaipėdos pasiekė Bristoli kaip dėlionė. Kartais vairuotojai stabdo staigiai dėl šernų Prancūzijoje. Kartais žemėlapis siunčia per kalnus, kur posūkis aštrus. Tikras saugus krovinių gabenimas į Angliją su papildomu draudimu tampa aktualus būtent tada, kai atidarai dėžę, o ten – keramikos trupiniai. Būna.

Kas būna dažniau – vagystė, avarija ar kažkas paprasčiausiai dingsta?

Avarijų mačiau mažiau nei galvojate, bet jos baisiausios. Vagysčių Anglijoje pasienyje pasitaiko, bet retai jei vilkikas saugomas. O štai dingimas... čia klasika. Maža dėžutė iškrenta tarp konteinerių. Inventorius parašytas brokuotai – „kažkur turėjo būti“. Vieną kartą mes vežėm dviračius, ir vienas pora dingo Kalfėje. Ne dėl vagystės – tiesiog iškritęs. Radome po trijų dienų. Bet jei nebūtų draudimo, būtume turėję aiškintis savo sąskaita. Realybė tokia, kad mažos žūtys pasitaiko dažniausiai.

Jeigu vilkikas su mano daiktais užsidega, ar tai mano problema, jeigu nebuvo draudimo?

Taip, tai jūsų problema. Būtent taip. Jei vilkikas dega, vežėjo atsakomybė ribota. Jei nėra kaltės įrodymo – o gaisre įrodyti sunku – CMR padeda mažai. Būsi be daiktų ir be pinigų. Mačiau tokį atvejį prieš ketverius metus: viskas sudegė, klientas gavo kelis šimtus eurų už toną. Jo baldai, kompiuteriai, drabužiai – keli tūkstančiai vertės. Jis verkė. Aš irgi nesidžiaugiau. Nedraustas krovinys dega lygiai taip pat kaip draustas, tik pasekmės jūsų kišenėje.

Ar teko matyti, kad siuntiniai tiesiog išbyrė iš vilkiko durų magistralėje?

Vieną kartą pakelyje į Folkstoną. Ne pas mus, o pas kitą vežėją prie maitinimo punkto. Duris neuždarė gerai, o viduje – dėžės su senais leidiniais. Pusė jų išsibarstė per duobę. Vėjas išplėšė. Žmonės sustojo. Greitkelis. Naktinis vaizdas kaip filme. Dar stebėjausi, kad niekas nepateko po ratais, nes greitis ten nemažas. Ir va čia bėda – jei tai būtų buvę mano klientas be draudimo, ką tuomet? Papildomas draudimas čia būtų padaręs skirtumą tarp kompensacijos ir ašarų.

Kiek realu, kad daiktai apmirksta kelyje per tiltą ar uoste?

Keltuose vandenų nelaisto į vidų, bet subliuškęs konteineris... taip, buvo. Kartais vilkikas sėdi uoste per liūtį, o sandarinimas prastas. Kartais kiauras stogas – retas atvejis, bet pasitaiko. Jūsų sofa nekenčia drėgmės. Aš asmeniškai vežiau kartą pianiną, ir jis liko su stebuklinga žaluma apdengtas... (ne, žalumo ten nebuvo, tiesiog drėgmės dėmės atsirado ant medžio). Faktas tas, kad draudimas dengia ir tokią žalą, jei įrodote, kad tai ne jūsų kaltė, o transporto priemonės. Nors kartais įrodyti sudėtinga, jei nespėjote nufotografuoti.

Kaip supakuoti ir kaip pasirinkti vežėją

Ką pirmiausia reikia supakuoti, jeigu noriu, kad draudimas galiotų be problemų?

Elektroniką, stiklus, meno dirbinius. Tai pirmi kandidatai į žalą. Naudokite dvigubas dėžes, burbulinę plėvelę, o ne laikraščius – juk žinot, kad spauda palieka žymes? Draudikai mėgsta matyti, kad pasistengėte. Jei sudėsite porcelianą į maišus be apsaugos, galite kalti save patys. Fotografuokite kiekvieną daiktą prieš pakuodami. Ir dar vieną patarimą – nepriklijuokite popieriaus etikečių tiesiai ant baldo, nes liks klijai. Aš kartą taip padariau, ir klientas pyko dėl spintos. Dėl to ir pastaba, nes smulkmenos virsta barniais.

Ar galiu pakuoti į maišus ir jeigu taip, ar draudimas mane padengs?

Maišai... geri maišai – ne problema. Bet parduotuvių plastikiniai maišeliai? Ne. Jie plėšiasi. Dėtuvės su raišteliais – geriau. Bet draudimo požiūriu, jeigu daiktas sugadintas, bet maišas buvo tvirtas, gali kilti klausimų dėl pakuotės atitikimo. Aš sakyčiau – supakuokite taip, lyg visi logistikos darbuotojai būtų pikti ir nekantrūs. Nes kai kuriuose sandėliuose jie skuba. Papildomas draudimas dengia mechaninę žalą, bet nepateisina aplaidumo. Ir dar – parašykite ant visko savo pavardę. Būna, maišus paima ne pagal adresą.

Kaip atpažinti vežėją, kuris tikrai tvarkingai veža, o ne tik gražiai kalba?

Žiūrėkite ne į svetainę, o į vilkiką. Jei jie atvažiuoja su seno modelio sunkvežimiu, kur durys surūdijusios – sprukite. Tvarkingas vežėjas parodys jums savo CMR draudimą, pakrovimo aktą, fotografuos daiktus prieš pakeldami. Apie papildomą draudimą jie žinos, net jei ir nesiūlo patys. Aš žinau daug istorijų apie „profesionalius“ vežėjus, kurie po to palieka daiktus palei muitinę, nes neturi leidimų. Realiai patikrinkite, ar jie vykdo veiklą legaliai. Vienas kolega man sakė: jei kaina per maža, kažkas tikrai pigiai pakabinta. Ir jis teisus. Buvau.

Ar verta pačiam važiuoti su daiktais ir prižiūrėti, ar tai visiškai neįmanoma?

Yra toks mitas, kad sėdėjimas salone apsaugos kokį nors servizą. Neapsaugos. Jūs neįeisite į krovinių skyrių važiuojant. Be to, keltas ir taip perpildytas, vieta žmogui pervežimui brangi. Geriau samdykite patikimą pervežėją su saugaus krovinių gabenimo į Angliją su papildomu draudimu praktika ir naudokite tą kelionės pinigą draudimui. Na, gal norite palaikyti vairuotojui kompaniją per Prancūziją? Tada jo reikalas. nors jei norite, galit. Be to, daiktai juk neprašo pagalbos kelyje, jie prašo pagalbos prieškelyje. Bet tiesą pasakius, asmeniškai aš per daug pavargstu po dešimties valandų mašinoje.

Ar pakavimo lapas ar inventorius tikrai taip svarbus draudimui, ar tai tik biurokratija?

Tai ne biurokratija, tai jūsų šarvas. Kai draudimo bendrovė klausia „o kodėl tuo dėžėje buvo“, o jūs nežinote net kas buvo penktoje dėžėje – viskas. Aš vieną kartą parašiau darbų sąrašą ant ketvirtadienio reklaminio lankstinuko, nes neturėjau popieriaus. Klientui pasirodė juokinga, bet draudikui – ne. Jie nori akto, kad daiktai tikrai buvo. Inventorius su vertėmis yra jūsų įrodymas. Be jo – jūsų žodis prieš jų sąlygų sąrašą. Ir laimėsite retai. Rašykite sąrašus. Net jei nuobodu. Geriau nuobodu nei apverktinai verkti vėliau.

Kainos, dokumentai ir draudimo sąlygos

Kiek kainuoja tas papildomas draudimas paprastam buto pervežimui į Londoną?

Priklauso koks butas. Studija – gal nuo 80 iki 150 eurų. Du kambariai – 150–250. O jei ten keturių kambarių butas su antikvariniais baldais – gali ir 500 brukti. Kaina priklauso nuo bendros vertės. Saugus krovinių gabenimas į Angliją su papildomu draudimu nėra brangesnis nei pora vakarų restorane Londone. Ir būtų keista sutaupyti ten, kur apsaugoja viską, ką sukaupėte gyvenimui. Paskutinis skaičiavimas, kurį dariau klientui iš Kauno, buvo 187 eurai už apie 8000 vertės. Ne tiek daug, tiesiog reikia įskaičiuoti iš anksto.

Ar draudžiama visa suma iš karto, ar galima pasirinkti tam tikrų daiktų sąrašą?

Paprastai draudžiama bendra suma. Pasirinkiminis sąrašas retas ir brangesnis. Jūs nurodote bendrą vertę, o draudiklis dengia iki to limito. Jei kas nors brangaus – meno kūriniai, kolekcijos – reikia atskiro įvertinimo. Aš siūlyčiau viską drausti bendrai, bet itin brangius daiktus fotografuoti atskirai su aprašymu. Kartais klientai nori drausti tik kompiuterį, o sofą palieka likimo valiai. Geriau visavertis draudimas. Nes jei degs mašina, nesudegs tik kompiuteris – degs viskas. Ir gailėsitės dėl tos sofos. Būna ir taip.

Kokie dokumentai reikalingi, jei draudimo reikia ir muitinei, ir vežėjui?

O čia viskas suplakta. Vežėjui reikia pakrovimo aktų, sąskaitos. Draudimui – sąskaitos apie daiktų vertę, inventorius. O muitinei po Brexito reikia customs declaration, EORI numerių, kartais importo mokesčių įrodymų. Saugus krovinių gabenimas į Angliją su papildomu draudimu dabar apima ir muitines, nes daiktai gali apgadinti tikrinimo metu. Tiesą pasakius, su muitinėmis man dabar painu, nes taisyklės keičiasi. Geriau paklauskite brokerio tiesiogiai, aš tik pervežu. Ir fiksuokite viską fotografijomis.

Jeigu aš parduodu būstą Lietuvoje ir vežuosi baldus į Angliją, ar draudimas galioja ir perkraustymo, ir prekybos atveju?

Jei baldai jūsų asmeniniai – perkraustymo draudimas tinka. Jei juos pardavinėjate kaip prekę – jau reikia prekybinio krovinio draudimo. Ir tai yra du skirtingi dalykai. Vieną kartą klientas sakė, kad kraustosi, o iš tikrųjų vežė dvidešimt identiškų stalų parduotuvei Liverpulyje. Draudimo kompanija atsisakė mokėti, kai sugedo keturi, nes tai buvo komercinis krovinys. Sąžiningumas čia svarbus. Jei perkraustotės – viena. Jei verslas – kita. Nemeluokit dėl to, nes patikrinus dokumentus viskas išaiškėja. O tada likti be pinigų – dvigubai skaudu.

Kada draudimas neapmoka žalos – kokios yra tos paslėptos išimtys?

Jei patys supjaustėte daiktą pakuodami – ne. Jei nepasakėte apie brangenybes – ne. Jei naudojote nelegalų vežėją – dažniausiai ne. Jei žala – vabzdžių ar pelių darbas, o ne transportavimo metu. Dar yra tema „normalus nusidėvėjimas“ – jei jūsų šaldytuvui dvidešimt metų ir jis sutrinko dar truputį, tai ne žala, tai senatvė. Aš žinau, kad skamba piktai, bet draudikai nėra labdariai. Jie verslininkai. Skaudu, kai žmogus mano, kad apdraustas viskas, o paaiškėja, kad kas antras punktas išskirtas. Skaitote tas sąlygas. Rimtai. Skaitote.

Blogos patirtys ir kaip ginčytis

Ar teko asmeniškai matyti, kaip klientas neteko visko dėl chaltūros ir be draudimo?

Taip. Prieš septynerius metus. Jauna pora, Vilnius–Londonas. Sutrumpinsiu. Susitarė su vaikinu, kuris turėjo „draugą su fūra“. Kaina maža, pinigai į rankas. Draugas pametė pusę daiktų kažkur prie Olandijos sienos. Be jokių dokumentų. Be jokio draudimo. Pora liko su lagaminais ir ašaromis. Aš buvau tik stebėtojas. Jie bandė kreiptis į policiją, bet be CMR, be sutarties, be nieko. Nei duomenų, nei vežėjo duomenų. Tų pinigų neužteko net patalynei atnaujinti. Aš prisimenu jų veidus. Negaliu užmiršti ir nenoriu, kad taip nutiktų dar kam nors.

Ką daryti, jeigu vežėjas sako, kad atsakingas, bet draudimas neveikia, nes sutartis neaiški?

Čia maras. Vežėjas sako „aš atsakysiu“, bet kai CMR apriboja atsakomybę iki kelių eurų už kilogramą, jo atsakomybė – simbolinė. Tada jis aiškina, kad jūsų daiktas jau buvo sudužęs. Pradėkite nuo visko fiksavimo: nuotraukos, el. laiškai, žinutės. Jei yra papildomas draudimas, kreipkitės tiesiai į draudiką, o ne į vežėją. Vežėjas gali užtraukti mokėjimą mėnesiais. O jei jis fiktyvus – paskui pabėgs. Sunkiausia, kai sutartis parašyta be aiškių sąlygų. Tada teisininkai valgo jūsų likusius pinigus. O jų ir taip mažai.

Kaip susiginčyti su draudimo kompanija, jeigu jie atmeta prašymą dėl kažkokios smulkmenos?

Nepasiduokite pirmuoju laišku. Draudikai žaidžia žaidimą „o gal pasiduos“. Surinkite daugiau įrodymų nei manote, kad reikia. Nuotraukos, sąskaitos, nepriklausomų vertintojų nuomonės. Aš rašydavau laiškus po tris kartus, kol pradėdavo skaityti. Kartais pakeliau balsą telefonu, nors tai nepadeda. Tada svarbu turėti teisinį pagrindą sutartyje. Jeigu neturite – vargiai. Man kartais atrodo, kad nežinau, ar čia geras patarimas, bet iš gyvenimo taip išeina. Geriau turėti viską iš anksto, o ne kariauti vėliau.

Ar yra tokių daiktų, kurių apskritai nedraudžia joks papildomas draudimas pervežimo metu?

Taip. Grynieji pinigai, vertybiniai popieriai, brangakmeniai be sertifikatų, kartais alkoholis, ginklai. Ir dar – pavojingos medžiagos, jei nepranešta. Bet yra ir keistesnių dalykų. Vieną kartą klientas vežė savo katę – gyvą – su papildomu draudimu baldams. Aišku, kad draudimas negaliojo. Katė buvo su mumis kabinoje. Dar – augalai. Jie gali nudžiūti, bet tai ne transporto žala, tai biologija. Ir brangūs kolekciniai daiktai, kurių neįvertinote prieš veždami. Jei atvešite milijoninę skulptūrą ir nepasakysite – jie atsuks. Jie visada atsuks. Ir bus teisūs pagal sutartį. Jie gudrūs.

Koks paskutinis patarimas žmogui, kuris svarsto apie perkraustymą į Angiją dabar?

Dabar, kai Brexitai, kainos, karštinės... Reiškia, viskas juda greičiau. Saugus krovinių gabenimas į Angliją su papildomu draudimu – tai ne popierius, o ramybės užstatas. Aš nesu šventasis, kartais pavalgau sumuštinį vilkike prie jūros. Bet kai klientas Bristolyje rašo, kad daiktai sveiki – žinau, kad dariau teisingai. Drauskite. Klausykitės. Ir nepakuokite porceliano į seno laikraščio numerius. Perkuos ir gailėsitės. Aš per dvidešimt keturis metus daug ko pasigailėjau, bet ne to, kad rekomendavau gerą draudimą. Ne, to tikrai ne.

Išvada

Saugus krovinių gabenimas į Angliją su papildomu draudimu nėra prabanga – tai sąmoningas pasirinkimas, kurį priima tie, kurie jau suprato, kad kelias iki Londono ar Kardifo turi daugiau nei vieną sankryžą. Per dvidešimt keturis metus aš išmokau, kad pasitikėjimas turi būti grįstas ne gražiomis akimis, o aiškiais dokumentais. Papildomas draudimas kainuoja centus, palyginti su tuo, ką galite prarasti. Nepatikėkite, kad visada bus gerai. Pasiruoškite, kad bus blogai. Ir tada, kai viskas bus gerai, džiaugsitės dvigubai. Aš taip gyvenu. Ir kol kas veikia.