Saugus krovinių gabenimas į Angliją su garantija – ką verta žinoti prieš kraunantis?

Ketvirtį amžiaus vežu daiktus per sienas, ir galiu pasakyti – frazė „saugus krovinių gabenimas į Angliją su garantija“ skamba gražiai, bet realybėje visada yra niuansų. Garantija nėra stebuklas, ji neužklijuoja sulūžusios sofos ir neprikelia sudužusio porceliano. Tačiau jei viskas daroma taip, kaip reikia – t.y. tvarkingas pakavimas, tinkama mašina, CMR draudimas ir sąžiningas pokalbis prieš pasirašant sutartį – tada ta garantija turi svorį ir veikia. Atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas klientas, ruošiantis persikraustyti į Londoną, Birmingamą ar kur nors Šiaurės Anglijoje. Jokių brošiūrinių frazių – tik tai, kas iš tikrųjų nutinka kelyje.

Pradžia – kainos ir kodėl „pigiai“ dažnai baigiasi brangiai

Kiek realiai kainuoja perkraustyti butą iš Lietuvos į Angliją?

Pilnas namų apyvokos daiktų krovinys iš Vilniaus į Londoną dabar kainuoja dažniausiai nuo 1200 iki 2500 eurų, priklausomai nuo apimties ir aukšto. Jei tai tik keli baldai ir dėžės – mažesnė mašina gali sutalpinti už 700–900 eurų. Bet kai kas nors siūlo vežti už 400 eurus viso trijų kambarių buto daiktus, aš jau darau didelę pauzę. Greičiausiai ten bus paslėpti mokesčiai, arba – blogiausiu atveju – jokios tos garantijos nėra. Kaina susideda iš degalų, vairuotojo darbo, amortizacijos, keltų ir draudimo. Visko šito nemokamai neatliksi, nors kai kurie taip skelbia.

Ar kaina visada yra „nuo durų iki durų“, kaip rašo skelbimuose?

Ne. Deja, skelbime parašyta „iki durų“, o realybėje tai reiškia „iki jūsų laiptinės durų Londone, o iš jūsų laiptinės durų Vilniuje“. Mes bandome aiškinti iš anksto, bet būna nesusipratimų. Pamenu situaciją Peterborou – klientas gyveno devintame aukšte, liftas buvo per mažas sofai, teko tempti laiptais. Tai kainavo papildomai, nes reikėjo antro žmogaus. Jei norite tiksliai žinoti, ko tikėtis, papasakokite apie savo namus išsamiai. Kitaip vėliau bus nemalonūs siurprizai, o jų galima lengvai išvengti.

Kodėl vieni vežėjai siūlo kainą du kartus mažesnę už kitus?

O čia atsidengia nepatogios tiesos. Kai kurios įmonės, ar net individualūs vyrukai, tiesiog neturi CMR draudimo, naudoja senus automobilius be euro standartų, arba – kas blogiausia – tos „garantijos“ popierius vertas tiek, kiek popierius tualete. Buvo atvejis, kai kaunietis susirado vežėją per skelbimą, išvyko su visomis savo puodų kolekcijomis, o vairuotojas, norėdamas sutaupyti laiką, pasirinko labai prastą kelią per Alpes. Daiktai atkeliavo, bet trečdalis porceliano – traškios samanėlės. Sutaupė šimtą eurų, prarado daugiau nei tūkstantį vertingų prisiminimų.

Ar galiu mokėti tik gavęs daiktus Anglijoje, ar reikia avanso?

Mes dažniausiai darome taip: 30 procentų prieš pakrovimą, likutis atsiskaitymo metu, daiktams pasiekus paskirties vietą. Tai sąžininga abiem pusėms. Yra įmonių, kurios ima 100 procentų iš anksto – su rimta kompanija tai dar acceptable, bet jei mokate viską iš karto nežinomiems žmonėms iš skelbimo, rizikuojate. Aš asmeniškai matau, kad depozitas apsaugo ir mus, ir klientą. Jei kažkas nesumoka, o daiktai jau beveik Doverio tilte, situacija įtempta. Ai, kalbant apie Doverį – ten eilės kartais baisios, ypač penktadieniais.

Ar man reikės mokėti daugiau, jei mano namuose nėra lifto?

Taip, absoliučiai. Fizinis darbas kainuoja. Jei reikia tempti dėžes iš penkto aukšto be lifto, tai jau yra papildoma paslauga. (O, palauk, rašiau penktas, o turėjau omeny ketvirtas? Ne, tikrai penktas – bet kuriuo atveju be lifto viskas sudėtingiau.) Būna, klientai pamiršta paminėti, kad jų laiptinė siaura kaip senovės pilyje, ir vidury pakrovimo suprantame, kad sofos neįnešime be lango išėmimo. Tada vėluojame, visi pikti. Taigi – pasakykite apie laiptus iš anksto. Taupysite laiką, nervus ir piniginius nuostolius.

Kuo skiriasi garantija nuo pažado, kurį tenka vykdyti realiai

Ką gi reiškia „saugus gabenimas su garantija“ praktikoje?

Tai reiškia, kad jei krovinys buvo mūsų priežiūroje ir dėl mūsų kaltės apgadintas ar prarastas, mes atlyginame žalą arba taisome. Bet čia svarbus kabliukas: turi būti įrodyta, kad ta žala atsirado transporto metu, o ne jau buvo prieš tai. Kartais klientai patys to nežino. Buvo toks atvejis su televizoriumi, kuris techniškai veikė išėmus iš dėžės, bet vidinėje plokštėje jau buvo mikroįtrūkimai. Po kelių šimtų kilometrų jis neišsilaikė. Mes bandėme aiškinti, garantija padengia aiškius fizinius pažeidimus, bet ne vidines paslaptis, kurias nustatyti prieš tai nebuvo įmanoma.

Ar garantija galioja, jei pats supakavau visus daiktus?

Galioja, bet su dideliais apribojimais. Jei dėžė vizualiai nesugadinta, o viduje sudužo lėkštė, kurią jūs patys suvyniojote į laikraštį, įrodyti kaltę beveik neįmanoma. Todėl mes rekomenduojame, kad trapius daiktus supakuotume mes, arba bent jau naudotumėte kokybišką burbulinę plėvelę. Nes tikrai būna: žmogus taupo penkis eurus ant pakavimo medžiagų, o paskui gauna šimto eurų nuostolį. Aš kartais paklausiu kliento: „ar jūs tikrai norite rizikuoti ta vaza, kurią paveldėjote nuo močiutės?“ Dažniausiai atsakymas pasidaro aiškus.

Koks skirtumas tarp draudimo ir vežėjo garantijos?

Garantija – tai vežėjo įsipareigojimas, kurį suteikia pagal sutartį. Draudimas – tai atskira paslauga, paprastai kainuojanti apie vieną-du procentus nuo deklaruojamos krovinio vertės. Štai pavyzdys: klientas vežė sofą verte penki tūkstančiai eurų. Pagal CMR konvenciją, vežėjo atsakomybė ribota – galbūt mokėsime tik pagal svorį, tarkime, kelis šimtus eurų. Bet jei yra atskiras draudimas, gaunate visą sumą. Skirtumas milžiniškas. Todėl brangiems daiktams aš visada sakau – draustis būtina, garantija tikrai neužtenka, kad jaustumeisi ramiai visą kelią iki Notingamo ar kitos vietos.

Kaip aš įrodysiu, kad daiktas buvo sveikas prieš kelionę?

Nuotraukos. Labai daug nuotraukų. Padarytos prieš pakrovimą, gerai matosi serialiniai numeriai, įbrėžimai arba jų nebuvimas. Be to, pasirašomas krovinio patikrinimo aktas. Jei atvežus matote pažeidimą, rašykite į CMR dokumentą „gauta su pažeidimu“ – kitaip vėliau bus žodis prieš žodį, ir be įrodymų jūsų pozicija silpna. Buvo situacija Birmingame: klientas pasirašė, kad viskas tvarkinga, o radęs brūkšnį ant spintos vėlai vakare paskambino. Deja, be užrašo dokumente, mūsų rankos buvo surištos. Faktas – neparankus, bet toks yra gyvenimas.

Ar visi, kas rašo „garantija“, ją tikrai turi?

Deja, ne. Yra įmonių, kurios tai rašo tik dėl rinkodaros. Tikrųjų garantijų jie neturi, nes neturi net civilinės atsakomybės draudimo. Aš asmeniškai esu matęs atvejų, kai kažkoks „vežėjas“ iš Kauno išsinuomodavo furgoną, paimdavo avansą ir neturėdavo jokio draudimo. Jei kas nors nutikdavo kelyje, klientas gaudavo pažadą „padarysiu kitą savaitę“, kuris, žinoma, niekada netapdavo realybe. Aš ne visada esu tikras, ar tie žmonės apskritai turi licencijas tarptautiniams vežimams – retas klientas to klausia, o juk turėtų.

Kelias ir kas vyksta tų kelių dienų metu

Kokiais maršrutais dažniausiai varo daiktai į Angliją?

Standartinis maršrutas: iš Lietuvos per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Nyderlandus, tada į Prancūziją, keltas iš Kalė į Doverį arba traukinys po Lamanšu. Po Brexit muitinės tikrinimai daugiau nei anksčiau, todėl planuojame papildomą pusdienį rezervui. Prisimenu vieną kartą, kai keltas buvo atšauktas dėl audros – klientas laukė savo daiktų Londone, o mes buvome įstrigę Dunkerke. Tokių dalykų nevisada gali numatyti, nors dirbi dvidešimt metų. Geras vairuotojas tuomet skambina, paaiškina situaciją, o ne dingsta be žinios dviem dienoms.

Ar mano daiktai keliaus toje pačioje mašinoje nuo pradžių iki galo?

Jei tai pilnas krovinys – taip, paprastai taip. Jei dalinis krovinys, gali būti, kad furgone bus kitų klientų daiktai, o kartais net perkraunama sandėlyje kur nors Belgijoje. Mes stengiamės to vengti, nes kiekvienas perkrovimas didina riziką. Bet kai kurios kompanijos taip dirba dėl ekonomikos. Klientas to nežino, kol nepaklausia tiesiai šviesiai. O, beje, kalbant apie kavą – vairuotojai geria jos labai daug. Kartą mūsiškis išpylė puodelį ant dokumentų. Laimei, jie buvo aplankale, bet vis tiek nemaloni situacija.

Kiek laiko trunka krovinių gabenimas į Angliją su garantija?

Express reisas su paskirties furgonu – maždaug dvi-trys dienos. Grupinis krovinys – nuo penkių iki dešimties dienų, priklauso, kaip greitai surenkame kitus krovinius. Jei jums žada, kad visas trijų kambarių buto turinys pasieks Edinburgą per 48 valandas už tris šimtus eurų – neikite į tą pokalbį. Arba eikite, bet žinokite, kad bus apgavystė. Greitis kainuoja, o kainuoja nemažai. Vairuotojai privalo ilsėtis, keltai vėluoja, o greitkeliuose eismas užstringa. Tai ne galimybių menas, tai tiesiog logistika.

Kaip žinoti, ar vairuotojas tikrai atvyks sutartu metu?

Mes duodame ne valandą, o intervalą – pvz., tarp aštuonių ir dešimties ryto – nes kelyje visko pasitaiko. Praeitą mėnesį prie Kelno buvo kelių remonto darbai, pridėjo keturias valandas praktikoje. Rimti vežėjai paskambina prieš atvažiuodami. Jei įmonė sako „bus rytoj kažkuriuo metu“ ir nekelia ragelio nuo šiandien ryto – tai jau blogas ženklas. Būna, kad vairuotojas pavargsta, kad stringa pasienyje, bet informuoti klientą – pareiga. Jei to nėra, garantija tuščias garsas.

Pakavimas, draudimas ir smulkmenos, kurios tampa katastrofomis

Ar privalau pats supakuoti, ar darbuotojai tai padarys?

Galite patys, bet mes tikrai siūlome paleisti į darbą profesionalus trapiai įrangai. Knygos į mažas dėžes, ne daugiau dvidešimties kilogramų. Kartą klientas supakavo visus prieskonius į vieną maišą – per kelionę jis prakiuro, kmynai ir kario milteliai pateko ant jo kostiumų. Kvapas išsilaikė visą mėnesį, nors bakalėjos daiktai buvo nuostolingi ne finansiškai, o estetiškai. Jeigu daiktai buvo tvarkingai supakuotas, tokio dalyko galima buvo išvengti. Geriausia plėvelė ir naujos dėžės, ypač tarptautiniams perkraustymams toli nuo namų.

Ką daryti, atsiėmus daiktus Anglijoje, radus gedimą?

Rašykite į važtaraštį arba CMR. „Gauta su pažeidimu.“ Jei pasirašote „gauta tvarkingai“, o po to, kai vairuotojas išvažiuoja, randate brūkšnį – mums beveik neįmanoma padėti. Taip nutiko su stalu Birmingame – klientas nenorėjo vilkinti žmogaus, pasirašė, o vakare paskambino. Suprantu, pavargote, norite įsikraustyti, bet tie keli papildomi minutės patikrinimui gali sutaupyti daug nemalonių diskusijų. Dar vienas patarimas: fotografuokite pažeidimą iškart, prieš iškraunant viską iš furgono. Įrodymai turi būti švieži, kitaip liks tik prielaidos.

Ar reikia atskiro draudimo, jei jau yra garantija?

Brangiems daiktams – taip. Standartinė vežėjo atsakomybė pagal CMR yra apie dvylika eurų už kilogramą. Jūsų kompiuteris sveria du kilogramus? Teoriškai tai dvidešimt keturi eurai. Jei kompiuterio vertė du tūkstančiai – čia jau baisi skylė taisyklėse. Atskiro draudimo kaina nekanda, o ramybė verta kiekvieno cento. Buvęs atvejis vežant paveikslus – vienas nukentėjo tik truputį, apgadintas rėmas, o vertė buvo septyni tūkstančiai. Kas be draudimo? Sielvartas. Kas su draudimu? Atstatymas per kelias savaites ir nieko nereikia įrodinėti.

Kokių daiktų geriau nevežti kartu su krovinuku?

Dažų, dujų balionų, degių skysčių – nieko sprogstančio ar pavojingo. Dar po Brexit Anglijos muitinė ėmė griežčiau tikrinti maisto produktus. Neseniai klientas bandė atsivežti namų gamybos vyną – muitininkai išpylė. (Ta prasme, ne visą, o tik kelis butelius, bet ir tai nemalonus momentas.) Taip pat augalai reikalauja veterinarinių sertifikatų. Žmonės galvoja, kad tai tik keli daiktai, bet pažeidus taisykles gresia baudos, o kartais ir konfiskavimas. Geriau palikite maistą draugams, o vyną – atsiminimui, ne lagamine.

Kaip paruošti buitinę techniką tokiai kelionei?

Originalios dėžės – idealas. Jų neturint, reikia storos burbulinės plėvelės ir kartono kampučių. Šaldytuvai būtinai atitirpinti, nuvalyti ir išdžiovinti. Kartą klientas taip nedavė – viduje likęs ledas kelionės metu atitirpo, drėgmė pateko į kitos šeimos dėžes. Niecos nežuvo, bet štai jums reali situacija: mano krovinys, mano atsakomybė, bet kliento pasiruošimas prastas. Rezultatas – nemalonu visiems. Aš tą dieną buvau piktas, nes nuo to kenčia visos pusės, nors formaliai tai nebuvo mūsų klaida.

Dokumentai, muitinė ir tas Brexit, kuris viską aptarė

Kokie popieriai reikalingi siunčiant baldus į Angliją?

Inventoriaus sąrašas – detalus, su verte. CMR važtaraštis. Kartais reikia EORI numerio, ypač jei pervežimas yra komercinis. Jei tai asmeniniai daiktai persikraustymo metu, taikoma Transfer of Residence lengvata, ir muitai netaikomi, bet turi įrodyti, kad daiktai naudoti. Dokumentų dabar dvigubai daugiau nei prieš Brexit. Prisimenu, kai anksčiau pakakdavo sąrašo ant popieriaus lapelio, o dabar muitinėje prašo tvirtinti elektroninius duomenis. Kartais pavargstu nuo to popierizmo pats, bet taip jau yra, ypač kai keliauji iš trečiųjų šalių į sąjungininkų rinką.

Ar kaskart tikrinami kroviniai kelyje?

Ne, tikrinimas atsitiktinis. Bet jei pasirinks jus, o viduje – dešimt naujų nepaženklintų telefonų tarp senų megztinių, tikėkitės nemalonumų. Buvęs atvejis: klientas sakė, kad viskas sena ir naudota, o tikrovėje – nauja elektronika. Muitinė Jungtinėje Karalystėje konfiskavo, dar ir baudą skyrė. Aš tada buvau lygiai tiek įtiktas, kiek ir muitininkai. Nes mes nežinojome, vairuotojas nežinojo, o klientas galvojo, kad „niekas nepastebės“. Pastebi. Ir dar kaip. Nedėkite mūsų į tokias situacijas, nes galas visiems liūdnas.

Ar po Brexit labai pasikeitė taisyklės asmeniniams daiktams?

Taip, griežčiau su maistu, augalais, gyvūninės kilmės gaminiais. Seniau praslysdavo sūriai, dešros, dabar – nebe taip lengvai. Transfer of Residence forma kartais reikalinga pakankamai anksti išsiųsti. Tikrai turiu pripažinti: kai kurios naujausios smulkmės dėl muitinės kodų keičiasi taip greitai, kad nesu šimtu procentų tikras dėl kiekvienos prekės klasifikacijos. Todėl prieš didesnius krovinius visada deriname su mūsų Jungtinės Karalystės agentu. Verčiau pasitikrinti, nei vėliau atsiprašinėti kliento dėl dviejų savaičių delsimo Sandridge muitinėje ar kitur.

Ar man pačiam reikia EORI numerio vežant baldus?

Jei samdote mus kaip profesionalų vežėją – dažniausiai ne, mes turime savo procedūras. Bet jei patys nuomojatės furgoną ar samdote neaiškų vežėją be priežiūros, gali prireikti. Tai toks biurokratinis labirintas, kurį lengviausia išspręsti per patyrusią įmonę. Aš asmeniškai nenorėčiau matyti savo kliento, stovinčio su rausvu veidu muitinėje ir besistengiančio aiškinti, kad tai jo asmeniniai peiliai ir šakutės. Tegu tuo užsiima žmonės, kurie tai daro kasdieną ir žino, kaip susidoroti su muitinės procedūromis po Brexit.

Kaip atpažinti rimtą įmonę ir nepasiklysti pažaduose

Pagal ką suprasti, kad vežėjas – profesionalas, o ne savaitgalio vairuotojas?

Prašykite CMR draudimo kopijos, parodykite transporto nuotraukas, paklauskite, ar bus raštiška sutartis. Rimti žaidėjai tai turi po ranka. Mėgėjai išsisukinėja frazėmis „viskas bus gerai, drauge“. Buvęs atvejis: vyrukas išskyrė tik penkiolika komentarų internete, visi puikūs. Pasirodo, jis pats juos rašė per kelis profilius. Jo furgonas sugedo net nepervažiavęs Kauno, o kliento daiktai supuvo apkiautę ant kelio valandų valandas be jokios pagalbos. Rimtai – patikrinkite bent du nepriklausomus šaltinius prieš rinkdamiesi, kas vyks su jūsų lagaminų gyvenimu.

Ar geriau rinktis lietuvišką įmonę, ar anglišką?

Lietuviška įmonė dažnai turi geresnę kainą maršrute Lietuva-Anglija, nes grįžtantys reisai negali važiuoti tušti. Angliška gali geriau žinoti vietines Londono ar Mančesterio gatves. Mes dirbame taip: lietuviškas furgonas veža iki Londono, o ten vietinis partneris padeda su paskutiniu kilometru, jei reikia. Man atrodo, tai optimalu. Kartais klientai mano, kad angliškas vairuotojas privalo geriau suprasti bet ką – bet krovinio gabenime svarbiausia patirtis, o ne pilietybė ar aksento gražumas. Pigiau ir saugiau dažnai būna su ta įmone, kuri važiuoja šiuo maršrutu kas savaitę.

Ką reiškia, jei įmonė neduoda sutarties?

Bėgkit. Jeigu nėra raštiškos sutarties, nėra jokios garantijos, kad būsite apskritai pastebėti, jei kas nutiks. Praeitais metais kažkokia įmonėlė paėmė penkių žmonių depozitus ir išnyko kaip dūmas. Nėra kontrakto – policija atkiša rankas, nes tai tampa civiliniu ginču, kurio ieškoti be adreso beveik beviltiška. Atsimenu, kaip viena ponia skambino verkdama. Buvo tikrai nesmagu klausytis, nors mes čia niekuo dėti. Raštiška sutartis – tai jūsų šarvas, kai vyksta tarptautiniai pervežimai, kur negalite pabelsti į duris kitą dieną.

Kur rasti tikrų atsiliepimų, jei visi skelbimai gražūs?

Aš rinkčiausi tikras pokalbių grupes internete, forumus, o dar geriau – paprašyčiau telefono numerio buvusio kliento, kuris sutiktų papasakoti. Mus tenkina, kai klausiate – reiškia, rimtai žiūrite. Interneto svetainės atsiliepimai kartais redaguojami, o kai kurie konkurentai net siūlo „susikeisti“ komplimentais. Aš tokiais pasiūlymais nesinaudoju. (Ne, iš tikrųjų man pasiūlė vienas kolega iš kito miesto, aš atsisakiau, nes tai pasirodė neetiška.) Tiesiog paklauskite draugų – geras vardas keliauja greičiau už bet kokį skelbimą ir suteikia didesnę ramybę nei gražus pažadas ekrane.

Išvada

Kelias į naujus namus Anglijoje prasideda ne tuomet, kai furgonas atvažiuoja, o kai pasirenkate, kam patikėti savo daiktus. Saugus krovinių gabenimas į Angliją su garantija nėra mitas – tai realybė, kurią kuri sąžiningas pakavimas, tinkamas draudimas ir atviros derybos su vežėju. Nepirkite pigiausių pažadų, nepasirašykite aklo tikėjimo, o jei abejojate – klauskite. Aš pats džiaugiuosi, kai klientai būna smalsūs. Tai reiškia, kad jie rūpinasi savo daiktais taip pat, kaip ir aš per tuos dvidešimt ketverius metus. Sėkmės persikraustant, ir tegu jūsų sofa atkeliauja sveikiau už jus po visų šių rūpesčių.