Vežame 24 metus
+370 606 04300

+4456 0156 4237

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Angliją ir iš Anglijos krovinius ir siuntas, perkraustymo paslaugos

Saugus ir greitas siuntinių gabenimas į Angliją – ką reikia žinoti realybėje

Vežame kiekvieną dieną

Saugus ir greitas siuntinių gabenimas į Angliją – ką reikia žinoti realybėje,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Saugus ir greitas siuntinių gabenimas į Angliją – ką reikia žinoti realybėje  vežam nuo durų iki durų

Paimame iš visos Anglijos

Saugus ir greitas siuntinių gabenimas į Angliją – ką reikia žinoti realybėje, surenkam ir pristatom visoje Anglijos

Pristatome visoje Anglijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Saugus ir greitas siuntinių gabenimas į Angliją – ką reikia žinoti realybėje, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Angliją:

  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, šiandien
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, rytoj
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, poryt
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, užporyt
iš Anglijos:
  • • Lapkričio 17 dieną, antradienį, šiandien
  • • Lapkričio 18 dieną, trečiadienį, rytoj
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, poryt
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Anglijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - visa Anglija..
  • Krovinius vežame į Angliją

    Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Siuntas vežame į Angliją

    Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Automobilių pervežimas.

    Lietuva → Anglija kaina nuo 700€/700£

    Anglija → Lietuva kaina nuo 800€/800£

    Motociklų pervežimas.

    Lietuva → Anglija kaina nuo 200€/200£

    Anglija → Lietuva kaina nuo 250€/250£

    Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
    Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£

    Saugus ir greitas siuntinių gabenimas į Angliją – ką reikia žinoti realybėje

    Dvidešimt ketveri metai tarptautinių perkraustymų – per tiek laiko pamatai viską. Siuntinių gabenimas į Angliją atrodo kaip bazinis dalykas: suvynioji, perdai, gauni. Bet po Brexit viskas apsunko, o pigūs pasiūlymai internete dažnai baigiasi ašaromis. Čia bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda nuolat: kiek kainuoja, kaip supakuoti, ko tikėtis muitinėje ir kodėl kartais verta tiesiog nusipirkti naują dviratį Londone. Jei ruošiatės siųsti daiktus į Londoną, Birmingamą ar atokų kaimelį Škotijoje – skaitykite.

    Kainos ir kaip neišsirinkti katastrofos

    Kiek dabar kainuoja siuntinių gabenimas į Angliją?

    Žiūrėkite, tikslaus skaičiaus kaip iš delno neištrauksiu, nes kiekvienas atvejis skiriasi. Vienos dėžės siuntimas gali kainuoti nuo šimto iki dviejų šimtų eurų, priklausomai nuo svorio ir gabaritų. Jei vežate daugiau – pusę kambario baldų – gali išeiti penki šeši šimtai ar net daugiau. Paprastai skaičiuojama arba pagal kilogramus, arba pagal užimamą vietą kemione. Sezoniškumas ir kurso svyraviai irgi padaro savo. Aš dažnai sakau: jei kaina skamba per gražiai, kad būtų tiesa – greičiausiai nėra tiesos.

    Ar tikrai geriausia rinktis pigiausią įmonę, kurią radau Facebook grupėje?

    Aš čia būsiu visiškai atviras. Tas skelbimas „viskas į Angliją – devyniasdešimt devyni eurai“ dažnai veda į bedugnę. Buvo atvejis prieš porą metų: moteris sumokėjo avansą vaikinui su gražia pavarde, o jis išjungė telefoną. Dingo ir pinigai, ir viltis. Patikimos įmonės turi registracijos numerius, realius ofisus ir nebendrauja vien tik per Messengerį. Pinigų taupymas ant saugumo yra brangiausias taupymas. Jei pasiūlymas žemesnis už rinkos vidurkį tris kartus – neikite ten. Rinkitės saugų siuntinių gabenimą į Angliją, o ne ruletę.

    Koks skirtumas tarp kurjerio ir perkraustymų įmonės?

    Kurjeris paima nedidelę siuntą ir per kelias dienas pristato. Perkraustytojai surenka didesnius krovinius, krauna į kemioną ir važiuoja per Europą. (O, ne, atleiskit, ne per kelias dienas, o per porą dienų – kurjeris skris gal per naktį, kemionas važiuos ilgiau.) Skirtumas toks: kurjerinis vokas netilps jūsų šaldytuvo, o kemionas neskubės kaip pašto balandis. Jei siunčiate knygas – rinkitės kurjerį. Jei sofa, spinta, dviratis – tik krovinių pervežėjas. Dažnai žmonės šito neskiria ir stebisi kaina.

    Pakavimas – dažnai pamirštama kančia

    Kaip supakuoti daiktus, kad jie atvyktų sveiki?

    Esu matęs, kaip žmonės deda porcelianą į maišus nuo bulvių, tada stebisi. Taisyklė viena: dėžė turi būti pilna, bet neperpildyta. Kiekvienas daiktas – į popierių, tada į oro pagalves. Kartono sluoksnis turėtų būti dvigubas, ypač jei jūs pakuojate stiklą. Tarą tarp daiktų darykite iš rankšluosčių ar pledų. Vienas klientas praėjusiais metais sudėjo statulėles be tarpų – atvyko puiki mozaika. Neišmoksite per vieną kartą, bet bent jau juostos netaupykite. Daugiau juostos = mažiau ašarų.

    Ar pakavimo popierius toks svarbus, ar užtenka senų laikraščių?

    Laikraščiai neblogai sugeria smūgius, bet spauda lieka ant balto porceliano. Jei jums tai nesvarbu – naudokite. Bet aš siūlau baltą pakavimo popierių be rašalo. Burbulinę plėvelę galite panaudoti dukart, jei iš pradžių nenuplėšėte bailiai. (O, tiesa, dar vienas dalykas – nebandykite daiktų apvynioti tik maistine plėvele, mačiau ir tokių. Ji nesulaiko smūgių.) Švelnūs daiktai – dažna klaida. Tiek kiek skiriate dėmesio pakavimui, tiek mažiau problemų kitame gale.

    Ar reikia ženklinti dėžes angliškai?

    Lietuviškai parašytą etiketę supras vežėjas, bet jau sandėlyje Anglijoje dirbantis vaikinas gali ir nesuprasti „atsargiai, stiklas“. Aš rekomenduoju: lipdukas „FRAGILE“ ir „TOP“ angliškai yra minimumas. Šalia galite pridėti ir lietuvišką užrašą patiems. Jei bandote rašyti ranka su išsiliejusiu rašalu – na, suprantate, bus tragedija. Yra klientų, kurie numeruoja dėžes, o sąrašą laiko telefone. Rizikinga, jei telefonas išsikraus arba pamiršite, kas slepiasi po numeriu dvylika. Parašykite ant dėžės turinio esmę.

    Brexit ir popieriai – kas pasikeitė

    Kokių dokumentų reikia siunčiant siuntinį į Angliją po Brexit?

    Popieriai dabar rimtesni nei prieš dešimt metų. Reikalingas sąrašas su daiktų aprašymu anglų kalba – kiekis, vertė, paskirtis. Jei siunčiate asmeninius daiktus, reikia pagrįsti, kad tai jūsų buities aplamdyta, o ne prekyba. Vežėjas tvarko CMR ir transporto dokumentus, bet sąrašą pildote jūs. Būdami sąžiningi. Jei įrašysite „dovanos“ o viduje – dvidešimt nežymėtų telefonų, muitininkas linksmas nebus. Kartais reikia papildomų įrodymų apie gyvenamąją vietą. Visada pasitarkite su vežėju prieš pildant – taisyklės keičiasi.

    Ar asmens daiktams taikomi muito mokesčiai?

    Čia būsiu atviras – iki galo nesu šimtu procentų įsitikinęs dėl kiekvienos smulkmenos, nes taisyklės keičiasi dažniau nei oras Londone. Kiek suprantu, naudoti asmeniniai daiktai, neviršijantys tam tikros vertės, dažniausiai praeina be papildomų mokesčių. Bet jei siunčiate kažką naujo, dar nekartonizuoto – gali kilti klausimų. Yra reljefas persikraustantiems, bet ten atskira procedūra. Svarbu: muitinė nežino jūsų ketinimų, jei popieriuje taip neparašyta. Pildykite atsakingai. Jei abejojate – kreipkitės į muitinės tarpininką, o ne į horoskopus.

    Kelias ir laikas – kiek realybėje?

    Kiek iš tikrųjų trunka siuntinių gabenimas iš Lietuvos į Angliją?

    Jei kas sako „rytoj bus“, meluoja arba naudoja teleportą. Kemionui reikia keturių–šešių dienų, jei pasiseka. Maršrutas: Lietuva, Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Doveris, keltas, vėl kelias. Pavasarį ir vasarą eilės uoste trumpesnės, bet žiemą, kai snieguota per Europą, vairuotojai lėtina. Jei krovinys renkamas iš kelių adresų – pridėkite dieną. Buvo laikas, kai Doverio eilėje strigome dvi dienas. Jūsų daiktai saugūs, tik greitai nejudės. Neplanuokite gyvenimo be rezervo. Aš visada sakau: jei reikia per gimtadienį – siųskite prieš savaitę.

    Ar galiu sekti savo siuntinį realiu laiku?

    Kemionas nėra DPD siuntinys. Sekimas čia kitoks: matai „pakrauta“, „išvyko“, o tada tyla iki kito sandėlio. Nesijaudinkite. Vairuotojas vairuoja, o nespaudinėja programėlių kas valandą. Kartais pats skambinu klientui paaiškinti: „žinokite, jūsų daiktai jau važiuoja, tiesiog dar nepasiekė taško“. Po dešimties dienų galite kelti triukšmą. Iki tol – kantrybės. Yra vežėjų, kurie siūlo GPS, bet tai prabanga, ne standartas. Svarbiausia – turėti vežėjo kontaktą ir žinoti, kad realybėje viskas vyksta lėčiau nei e. parduotuvės užsakymas.

    Kas nutinka, jei vairuotojas užstrinka kelyje?

    Keliai neidealūs, o Doveris – mano nemėgstamiausia vieta. Kartais dėl muitų, kartais dėl lietaus ar pernelyg didelio kemionų kiekio. Mes informuojame klientą, kai žinome vėlavimą. Bet kartais pats vairuotojas nežino, kiek lauks. Jis sėdi kabinoje, geria kavą ir stebi eilę. Jūsų daiktai – saugūs, tik lėčiau judantys. Papildomai mokėti neturėtumėte – jei vežėjas sąžiningas. Jei ima pinigus už „stovėjimą eilėje“ – čia jau raudona vėliava. Buvęs atvejis, kai klientas įtūžo, kad vairuotojas nepasistūmėjo per naktį. Na kaip pasistūmėsi, jei eilės kilometro.

    Kai nutinka bėdos – jų nepagražinsiu

    Ką daryti, jei atsiuntė ne mano dėžę?

    Atidarai, o ten svetimi batai. Nutinka, kai sandėlyje suveliami adresai. Jei taip – fotografuokite iš karto, nelieskite per daug ir skambinkite vežėjui. Dažniausiai randamas tas žmogus, kuris gavo jūsų dėžes, ir sukeičiama. Bet žinokite – ne visada. Kartais tas asmuo jau išsisklaidė po Londoną ir surasti nebegalima. Todėl aš visada raginu prieš atiduodant nufotografuoti etiketes. Tegul lieka įrodymai. Nebijokite reikalauti, tai jūsų teisė. Būna, kad įmonės delsia atsakyti – tada rašykite laiškus, skambinkite kasdien. Tyloje neprapult.

    Ar atgausiu pinigus, jei daiktai sulūžo dėl blogo pakavimo?

    Teisinis galas. Jei pats pakuojate kaip pradedantysis – vežėjas gali nusiplauti rankas. Draudimas irgi ne visada dengia aplaidų pakavimą. Bet jei įrodyta, kad kaltė važiavimo metu – reikalaukite. Matęs atvejį: dėl per stipriai sutemptų diržų suskilo stiklinis stalas – vežėjas atlygino. O štai kai klientė suvyniojo krištolą į paprastą rankšluostį – deja, niekas neatsakė. Jūsų pakavimas yra šarvas. Neatidėkite jo paskutinei minutei ir nepilkit į dėžę vieną daiktą be tvirtinimo. Tada ginčų bus mažiau.

    Kaip atpažinti perkraustymų sukčius prieš mokant avansą?

    Yra toks požymių rinkinys, kuri verčia sunerimti. Pirma – avansas didelis ant popieriaus lapelio. Antra – nėra adreso, tik telefonas, kuriuo atsako kažkas su triukšmu fone. Trečia – kaina perpus mažesnė už rinkos vidurkį. Ketvirta – skuba: „mokėk dabar, kitaip nebus vietos“. Solidžios įmonės kartais neturi super svetainių, bet turi istoriją. Patikrinkite Registrų Centre. Jei kaina kvepia pigia elektronika – tai ne kvepalai, o bėdos. Aš pažįstu gerų mažų vežėjų, bet jie neprašo visko į priekį be sutarties. Tai jums kaip raudona lemputė.

    Ar pasitaiko, kad vežėjas visai neatvažiuoja pasimti daiktų?

    Taip, ir tai pats absurdiškiausias dalykas. Jūs atsikėlate anksti, viską prikrovėte, o sutartą valandą – tuštuma. Skambinate – numeris išjungtas. Arba „esu už kampo“, bet kampas trunka tris valandas. Solidūs vežėjai perspėja apie spūstis, patikslina adresą. O nevykėliai negerbia jūsų laiko. Jei nepervedėte dar – nedarykite to. Jei pervedėte – kreipkitės į banką dėl grąžinimo. Kartais sumos per mažos teismui, bet per didelės jūsų nervams. Rinkitės tuos, kurie turi ką prarasti – reputaciją. Mačiau ir tokių, kurie renka avansus savaitę ir dingsta. Būkite protingi.

    Ypatingi daiktai ir kiti keblumai

    Ar galiu siųsti maisto produktus, pavyzdžiui, lietuvišką duoną?

    Muitinė žiūri į maistą kaip į grėsmę. Kieti produktai, dešros, sūriai – griežtai ribojami arba draudžiami. Duona... be priedų gal ir prasmuks, bet aš nerekomenduočiau. Buvęs atvejis: klientė siuntė šimtą kiaušinių dukrai. Atvyko kaip omletas. (Oi, atleiskit, nenoriu juoktis, bet taip buvo.) Reikia veterinarijos pažymų, specialaus leidimo. Anglija yra atsargesnė dėl maisto importo nei kitos šalys. Aš siūlau: sausainiai, arbata – gerai. Šviežias kugelis dežėje tris dienas – nelabai. Jei norite pamaitinti emigrantą Londone – geriau perpirkite vietoje. Sutaupysite nervų.

    Ką daryti su dideliais daiktais – dviračiu ar spinta?

    Spinta – aišku, vežame. Dviratis – pain in the... na, vargas. Jis užima daug vietos, nors atrodo lengvas. Dažnai kainuoja transportas beveik tiek pat, kiek vertas pats dviratis. Jei tai brangus kalnų dviratis – veškit. Bet paprastą dviratį iš „Depo“ – pagalvokite. Vežėjai prašo nusiimti ratus, atsukti vairą. Tai sutalpinimo klausimas. Buvęs atvejis: klientas suvyniojo dviratį į skaidrią foliją kaip saldainį. Rezultatas – subraižytas rėmas ir nulėžęs perjungėjas. Supakuokite į dėžę arba bent podėrį. Anglijoje dviračiai brangūs, bet ar verta tokia kaina? Apsvarstykite.

    Ar verta drausti siuntinį ir kiek tai kainuoja?

    Aha. Daugelis sako „kam mokėti, juk nieko nenutiks“. Tada nutinka. Draudimas – vienas–trys procentai nuo vertės. Keturi tūkstančiai eurų daiktų, keturiasdešimt šimtas eurų draudimui. Skamba kaštai? Taip. Bet mačiau, kaip kolegos kemionas degė autostradoje. Visa strėlė su baldais – dūmai. Kas buvo apdraudę – gavo kompensacijas. Kurie ne – verkė tyliai. Gyvenimas yra gyvenimas. Jei siunčiate sentimentinę vertę – senelius fotoknygas, vaikų piešinius – drauskite be abejonių. Nesigailėsite. Pinigus uždirbsite, o daiktus ne visada atgausite. Tiesiog faktas.

    Pristatymas Anglijoje – kas laukia kitoje pusėje

    Ar pristato tiesiai prie buto durų Londone?

    Londonas – žvėris. Sunkvežimiai centro rajonuose beveik nevažiuoja dėl LEZ zonų, baudų, siaurų gatvių. Paprastai pristato į sandėlį Ealinge, Croydone ar panašiai, o paskui mašinuku atvažiuoja pas jus. Jeigu gyvenate name už miesto – kemionas privažiuos arčiau. Būkite pasiruošę: ne visi skambina prieš atvažiuodami. Kartais parašo „šiandien tarp dviejų ir šešių“. Jūs sėdite kaip ant adatų. Aš visai suprantu, kodėl erzina. „Durų iki durų“ dažnai reiškia „iki laiptinės durų“, o ne į butą. Jei norite įnešimo – tai jau pagalba su mokesčiu. Klauskite iš anksto.

    Kaip yra su pristatymu į mažesnius miestus – Bristolį, Liverpulį?

    Mažesni miestai nėra problema. Bristolis, Liverpulis, Notingamas – ten važiuojama tiesiogiai, kartais net greičiau nei Londono centre. Problema prasideda kaimuose ir atokiose vietose, ypač Velse. Yra tokių kelių, kur fūra netelpa, nors labai norėtų. Tada reikia mažesnio transporteriuko – o tai jūsų sąskaita arba susitarimas. Anglija nėra milžiniška, logistika veikia. Svarbu suderinti, ar reikia kelti į antrą aukštą. Jei laiptinėje lifto nėra – papildomas mokestis. Beje, atsiminkite: angliški pašto kodai tikslūs, neprirašykite savo nuo galvos. Kartais jie suveda jus į kitą gatvę.

    O jei gyvenu Škotijos aukštikalnėse – ar sunkvežimis ten prisistatys?

    Škotija... buvau ten du kartus, lyjo abu. O aukštikalnės – Highlandai, atoki vietovė. Fūra su lietuviškais numeriais jūsų namelio link nenuvažiuos. Ten žvyrkeliai, siauri pravažiavimai. Vežėjai tai žino ir perspėja. Jūs turėsite atvykti į artimiausią miestelį arba papildomai mokėti už vietinį pervežimą. Tai normalu, nepulkite ant lietuvio. Jis ir taip nuvažiavo tūkstantį mylių. Susitarkite dėl susitikimo taško tiksliai – ten ryšys ne visada geras. Aš pats mėgstu susitarti prie kokių nors degalinių. Matosi, patogu ir vairuotojui, ir vietiniams.

    Mokėjimai – saugokite save

    Ar reikia mokėti visus pinigus iš anksto, ar galima dalimis?

    Standartas – avansas prieš pakrovimą, likutis prieš pristatymą arba gavus daiktus. Dažnai tai pusė–pusė arba trisdešimt–septyniasdešimt. Jei prašo šimtas procentų dar prieš išvažiuojant – pagalvokite. Aš pats nepervedu visų pinigų iš anksto niekam gyvenime. Tapkite ne draugu, o klientu. Naudokite banko pavedimą, ne grynuosius ranka – lieka pėdsakas. Yra buvę, kai žmogus sumokėjo draugui, kuris „pažįsta vežėją“. Draugas pradingo. Pinigai – tolyn. Taip kad pavedimas, sutartis ir aiškios datos. Jei vežėjas spaudžia skubėti – atsistokite į poziciją. Kantrybė čia saugo daugiau nei automatas.

    Ar privaloma rašyti sutartį, ar užtenka žodinio susitarimo?

    Žodinis susitarimas gerai skamba prie alaus, bet kai reikia įrodymų – tuomet jūs vieniši kaip pirštas. Sutartis yra būtina. Ne ant popierėlio iš kampo, o normalus dokumentas su sąlygomis, kaina, data ir atsakomybėmis. Kartais mažesni vežėjai sako: „na, kam tie popieriai, mes gi vyrai čia“. Ne, jūs ne vyrai, jūs klientas. Rašyti sutartis saugo abu. Be to, jei kils ginčas – be raštiško įrodymo vartotojų teisių tarnyba net nenorės kalbėtis. Taip kad nebijokite faksimo... oi, atleiskit, įsivaizdavau devyniasdešimtuosius. Elektroninė versija tinka. Svarbu – turi būti pasirašyta.

    Paskutiniai dalykai, kuriuos verta žinoti

    Ar galiu siųsti gyvūnus – katę ar šunį?

    Ne. Atsakymas trumpas, bet žmonės vis klausia. Gyvūnų pervežimas – visai kita sritis, reikalauja veterinarijos pažymų, skiepų, mikroschemų, specialių narvelių. Tai nėra siuntinys, kurį įmeti į dėžę. Aš neabejoju, kad žinote, jog Anglija griežta dėl augintinių įvežimo. Yra specializuotos tarnybos, kurios veža kates ir šunis pagal visus reglamentus. Kreipkitės į jas. Jei kas siūlo įdėti katę tarp dėžių – bėkite. Tai ne tik nelegalu, tai žiauru. Jūsų augintinis nėra lagaminas. Jam reikia oro, stabilios temperatūros ir dokumentų. Rūpinkitės gyvu būtyje tinkamai.

    Ką reiškia „durų iki durų“ paslauga?

    Marketingo šūkis. Paims iš jūsų laiptinės, jei ten tilps, ir pristatys kitame gale prie laiptinės durų. Ne ant stalo, ne į vidų. Jei norite, kad įneštų į butą, pakeltų į aukštą be lifto – tai jau pagalba, ne standartas. Kainuoja papildomai. Aš visada aiškinu: durų iki durų nereiškia „ant lovos ir išpakuota“. Nors norėtųsi. Vyrai paliks dėžes prieangyje, pasirašysite, ir jie važiuos toliau. O tada jūs jau patys nešite ir vyniosite. Tiesiog mažiau nustebsite, jei žinosite iš anksto. Ir dar – ne visi vežėjai tai pabrėžia pardavimo metu. Užduokite šitą klausimą prieš mokėdami.

    Koks svarbiausias dalykas, kurį žmonės pamiršta prieš siuntinių gabenimą į Angliją?

    Jie pamiršta, kad tai ne teleportacija. Mašinos stringa, orai keičiasi, muitininkai turi blogų dienų. Jūs perduodate daiktus žmonėms, kurie važiuoja tūkstančius kilometrų, o ne robotams. Pamiršta pasiklausti apie draudimą. Pamiršta, kad Anglijoje kištukai kitokie, bet čia jau smulkmena. Svarbiausia – kantrybė ir sąžiningas pakavimas. Neieškokite pigiausia kainos – verta alternatyvos, ne sūrio be skylučių. Ir dar – nepamirškite atsarginių raktų, jei siunčiate baldus. Paskambinkite mama, tebunie, kad palaikytų moraliai. Kartais tai svarbiau nei sekimo numeris.

    Išvada

    Siuntinių gabenimas į Angliją nėra raketų mokslas, bet ir ne vaikų žaidimas aikštelėje. Per du dešimtmečius supratau, kad sėkmę lemia trys dalykai: patikimas vežėjas, tvirtos dėžės ir truputis kantrybės. Jei turėsite tai – daiktai pasieks Londoną, Kardifą ar Edinburgą sveiki. Nepamirškite pasitikrinti popierių, o jei kaina atrodo stebuklingai maža – greičiausiai yra priežastis. Sekmės perkeliant gyvenimą – ar tiesiog siunčiant dėžę su megztiniais. Jei prireiks patarimo – žinote, kur mane rasti.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.