Saugus ir draustas trapių daiktų transportavimas į Angliją

Jau dvidešimt ketverius metus tempiu daiktus į visas puses, o perkraustymas į Angliją – mano kasdienybė. Trapieji kroviniai yra ta vieta, kur net aš, matęs visko, suspėju išsigąsti. Nes paprastai viskas būna gerai tol, kol kažkas nusprendžia, kad porceliano komplektas gali keliauti suvyniotas į vakarykščius laikraščius. Saugus ir draustas trapių daiktų transportavimas į Angliją nėra raketų mokslas, bet turi taisykles. Kad nereikėtų verkti prieš Londono dangų, papasakosiu atvirai – kaip yra, kiek kainuoja ir kur slepiasi šposai.

Pirmas žingsnis – prieš prasidedant

Ar galiu pats supakuoti daiktus ir tada tiesiog išsikviesti jus, kad pervežtumėt į Angliją?

Gali, bet aš čia iškart pasakysiu – didžioji dalis problemų prasideda nuo to. Prieš kelis mėnesius vežiau vienai šeimai į Česterį. Jie patys supakavo krištolines taures į laikraščius ir pirkinių maišus. Rezultatas – dėžė atsidarė vilkike ties Kente, o viduje viskas pavirto stiklo salotomis. Draudimas, deja, tokiais atvejais nepadeda, nes tai buvo savarankiškas pakavimas. Taigi taip, galite patys, bet jei perkraustymų į Angliją metu norite ramybės – geriau leiskite skirti daugiau valandų pakavimui. Tada garantuoju, kad ir aš miegu geriau.

Kiek laiko iš anksto reikia pradėti ruoštis trapių daiktų gabenimui?

Idealiausia – dvi savaitės, jei mes viską darome. Viena savaite irgi įmanoma, bet jau pradedu nervintis. Būna, kad paskambina trečiadienį, o penktadienį reikia būti Londone. Kartais suspėjam, kartais ne. Ypač jei reikia specialių kronšteinių veidrodžiui arba medinių konteinerių. Nes gaminti tokias medžiagas per naktis – brangu ir pavojinga. Geriau paskambinkit anksčiau, bent savaitei praėjus, aš susidėliosiu maršrutus, o jūs naktimis nemiegosite kitaip nei ramiai.

Ar dabar, kai Brexit praėjo, reikia kokių nors popierių vežant savo namų daiktus į Angliją?

Hm, čia jau tiksliai nepamenu visų naujausių formuluočių, nes taisyklės keičiasi dažniau nei mano maršrutai. Anksčiau buvo paprasta – užpildai deklaraciją, kad tai asmeniniai daiktai, ir važiuoji. Dabar (na, ne popierių, o dokumentų) reikia pasitikslinti, ar nebeliko muito lengvatos visiškai naujiems daiktams. Jei perkraustomės ir daiktai naudoti – paprastai viskas gerai, sienos neužsidaro. Bet jei vežate meno kūrinį parduoti – kita kalba. Pasitikrinkite su muitinės agentu, aš specifinėse biurokratijose dabar greitai pasiklystu.

Ar tikrai saugus trapių daiktų transportavimas į Angliją turi kainuoti tiek daug? Atrodo brangoka.

Nežinau, ką lygini. Jei su draugu, kuris turi furgoną – taip, brangiau. Jei lygini su tuo, kiek kainuoja penkių šimtų eurų vertės vaza, kurią reikės pirkti iš naujo – tada transportas pigus. Aš mačiau žmonių, kurie sutaupė šimtą eurų ant pakavimo, o po to prarado tūkstantį. Ne pasakoju pasaką – realiai nutiko praėjusiais metais Birmingeme. Taip, pilnas perkraustymas kainuoja, bet kai didelė dalis tos kainos yra miegas naktį – sumokama kartą ir pamiršta.

O jei aš net nežinau, kas mano būste laikytina trapiu daiktu?

Pasiimk viniagaliuką arba nago galą ir pamakaluok daiktą. Jei jis skamba skardžiai, kaip puodukas prie ausų – trapias. Jei tūfu – kaip storas kilimas – jau nebe. Bet šiaip pasitikėk intuicija. Stiklinės durys, porcelianas, plonos medžio faneros stalviršiai. Vieną kartą klientė dievagojosi, kad ketaus keptuvė trapi. Nėra. Bet aš vis tiek apvyniojau, nes laiminga klientė – laimingas gyvenimas, kaip sako. O jei abejoji – geriau apsaugok nei klausk vėliau.

Pakavimas – daugiausia bėdų kyla čia

Kokių pakavimo medžiagų reikia, kad porcelianas neištiktų bėdos kelyje?

Neužtenka laikraščių. Reikia bangelių plėvelės – dviejų ar trijų sluoksnių, putų profilių, kampų apsaugų ir dvigubo gofruoto kartono. Aš jau renkuosi profesionalius sprendimus pagal daiktą. Arbatinukui – vokas ir putos. Taurėms – celofaniniais pertvaromis padalinta dėžė. Tik niekada nenaudokite vieno sluoksnio popieriaus. Pamenu, kaip vežiau servizą į Braitoną su gera bangele. Pavyko, bet tik todėl, kad dėžių nebuvo mažiau nei šešios vienetui. Taip, tai erdvė, bet veikia.

Ar galiu naudoti senas dėžes iš prekybos centro, kuriose anksčiau buvo maišeliai ar vaisiai?

Bananų dėžės. Atsimenu atvejį prieš metus. Klientas sutaupė, panaudojo dėžes iš parduotuvės – vienos sienelės, dugne kažkas sudrėkę. Pakeliui pro Doverį dugnas atšipo ir pusė stalo serviro pavirto šiukšlių konteineryje. Likusi pusė buvo laiminga. Tiesiog tos kartoninės dežės nėra skirtos svoriui ir smūgiams kelionės metu. Pirkit normalias arba paprašykit, kad aš atvežčiau. Kainuos, bet galvos nepilsit. O dabar bananus valgykit, o ne į juos kraudami servizus vežkit.

Ką daryti su dideliu televizoriumi ar veidrodžiu – ar pakanka apsivynioti antklode?

Ne. TV be originalios dėžės yra kaip vaikas be striukės žiemą – atrodo šilta, bet po pusvalandžio bėda. Reikia specialios plokščio ekrano dėžės su putų įdėklais. Veidrodžiai – putos, kartono kampai, o dar geriau – medinis krepšys. Vieną kartą vežiau 55 colių ekraną į Lidsą suvyniotą į antklodę. Išgyveno, nes šalia nieko netupdžiau ant viršaus (turiu galvoje, kad specialiai palikau tarpą), bet sėkmė nėra strategija. Nežaiskit rusiškos ruletės su technika – Londone ją sunkiau pakeisti pigiau.

Ar labai svarbu žymėti dėžes lipdukais "Trapi"? Ar vairuotojas žiūri į tai?

Svarbu, bet nepamirškite rodyklių "Į viršų". Lipdukas "fragile" padeda, bet kai vilkikas pilnas, o paletės kraunamos šakėmis, kartais lipdukas atsisuka į sienelę. Markeriški raudoni užrašai ant viršaus ir šonų – geriau. Ir svarbiausia – dėkite tas dėžes taip, kad jos nebūtų apačioje po sofa. Aš tai vadinu strategija. Nuo lipdukų niekas nenumirs, bet nuo blogos padėties furgone daiktai – taip. O jei ant sofos dar užkrauna spinta... na, suprantat.

Ar reikia išrinkti stalčius iš komodos prieš dedant į furgoną vežti į Angliją?

Taip ir ne tik išrinkti, bet ir prilipinti duris. Užpernai vežiau komodą į Notingamą. Klientas sakė "o kam, juk užsirakina". Pakeliui rezonansas, stalčius iššoko, stiklinės durys atsidarė ir dūžo į kitą dėžę. Abi dėžės sugadintos. Būtų užtekę juostos. Dabar aš visada tikrinu, net jei klientas piktinasi. Geriau pykstą ant manęs penkias minutes, nei ant savęs po dviejų dienų Anglijoje. Toks jau šitas darbas – nemandagus, reikalingas.

Draudimas ir atsakomybė – kas jei kas nors dūšta?

Ar jūsų transportas yra apdraustas, jei sugenda mano kavos aparatas?

Transporto draudimas yra, bet stebėkitės. Yra CMR, kuris dengia pagal svorį. Jei jūsų kavos aparatas sveria dešimt kilogramų ir kainuoja tūkstantį eurų – CMR atiduos gal kokius trisdešimt eurų. Buvęs atvejis – espreso aparatas į Mančesterį. Pakeliui sugadinta dėžė, viduje įtrūkęs katilas. CMR davė trisdešimt eurų už dešimties kilogramų siuntą. Klientas pasiuto teisėtai. Todėl brangiems trapiems daiktams reikia visaverčio krovinio draudimo. Rimtai. Pasakykite draudimo brokeriui, kad tai ne šiaip siunta kelionei.

O jei aš pats supakavau, o jūs tik vežėte – mano draudimas galioja?

Dažniausiai ne. Kai dėžėje parašyta PBO – packed by owner – draudikai automatiškai nuleidžia rankas. Jie sako: neįrodysi, kad žala kilo ne dėl prasto pakavimo. Logiška. Todėl jei renkatės saugų ir draustą trapių daiktų transportavimą į Angliją, palikite pakavimą tiems, kurie tai daro kasdien. Brangiau? Taip. Bet kokia alternatyva? Sutaupyti keturiasdešimt eurų ir gauti nulį sugadinus penkis šimtus? Tai jau ne taupymas, o ruletė ne jūsų naudai.

Ar verta papildomai drausti seną vazą, kuri, kaip sako mama, verta dviejų tūkstančių?

Jei mama taip sako – drauskite. Bet pirmiau nufotografuokite iš visų pusių, paruoškite vertės įrodymą. Paprastas krovinio draudimas dažnai turi limitų. Antikvariniai ar meno kūriniai reikalauja atskiro įvertinimo. Ypač jei tai spalvota keramika ar art deco stiklas. Aš ne ekspertas (nors kai ką jau atskiriu), bet žinau, kad vežant į Angliją per Eurotunelį ar keltą pakeliui būna vibracijos. Geriau permokėti dešimt eurų už draudimą nei raudoti prieš motiną vėliau. Patikėkit.

Ką daryti, jei dėžė atvykusi į Angliją atrodo suplėšyta, o viduje lempa sudužusi?

Nepasirašykite. Yra viena taisyklė, kurią žino tik protingi žmonės: prieš pasirašant važtaraštį apžiūrėkite. Jei kas negerai – fiksuokite. Nuotraukos, užrašai, vairuotojas kaip liudininkas. Praėjusį rudenį Bristolyje klientas pasirašė "gauta tvarkingai", o po dviejų valandų atidarė dėžę su šukėmis. Draudimas atmetė pretenziją. Nesakau, kad taip bus visada, bet be atsakomybės gavimo įrodymų jūs neturite nieko. Būna nepatogu vairuotojui, bet reikia. Kitaip liksite su maišu stiklų.

Kas vyksta kelyje ir furgone?

Ar vairuotojai apskritai žino, kad veža trapius daiktus, ar jiems "viskas vienodai"?

Mūsiškiai žino, nes aš personalui perduodu sąrašą. Bet pasakosiu – rinkoje yra tokių, kuriems tai "tik dar viena dėžė". Ir tada kelias yra kaip buldozeriui – viskas ritasi. Todėl klauskite, ar furgone yra amortizacija, sieniniai bortai, tvirtinimo diržai. Jei vairuotojas tik numeta daiktus ir važiuoja – bėda. Geri vairuotojai nesmūgiuoja per bordiūrus ir nestato svorio ant kampų. O blogieji... na, apie blogas įmones geriau nekalbėsiu garsiai, bet jų yra daugiau nei norėtumėte.

Ar daiktai keliauja tiesiai iš Lietuvos į mano naują namą Anglijoje, ar kažkur pergrūdinami?

Idealu – tiesiogiai. Realybėje – jei mažas krovinys, dažnai renkame grupaže. Tada gali būti perskirstymo terminalas Olandijoje. Aš asmeniškai mėgstu mažiau persikrovimų, bet kartais logistika... (na, čia jau nežinau tikslaus termino, tiesiog perorganizavimas) būna neišvengiamas. Paklauskite maršruto. Jei perkraustymas į Angliją vykdomas su pilnu furgonu – viena kabina be kitų rankų. Jei dalinis – rizika didėja. Ne kardinaliai, bet tarkime penkiomis procentais. Tiesiogiai visada ramiau.

Ar mano trapias daiktas bus vienoje mašinoje su kitų žmonių daiktais?

Dažnai taip, jei ne visas furgonas jūsų. Jei klausiate apie grupažą – taip, bus. Tačiau tvarkingos įmonės skiria erdves, naudoja oro pagalves, paletes. Kartais būna, kad nesąžiningi vežėjai sudeda viską į krūvą. Prieš dvejus metus mačiau, kaip stiklo dėžė su etikete "top" atsidūrė po trimačiu sofos blokeliu. Vairuotojas skubėjo. Paklauskit kaip bus tvirtinama. Jei atsakymas miglotas – rinkitės kitur. Jūsų vazos nusipelno geresnės kaimynystės nei kažkieno dviratis.

Kainos – kiek ir kodėl?

Kiek maždaug kainuoja saugus trapių daiktų transportavimas į Angliją, tarkime, į Londoną?

Neatsakysiu tiesiogiai, nes tai melas šimtų eurų ribose. Kelios dėžės porceliano – gal keturi šeši šimtai su pakavimu. O jei meno kolekcija į pilį netoli Londono – keli tūkstantai. Kaina priklauso nuo apimties, maršruto, ar reikia liftų, laiptų. Bet jei matai kainą žemesnę nei rinkos vidurkis – klausk, kur nuskriausta. Dažnai nėra draudimo arba viskas vyksta ant lempučių, be jokių sutarčių. Pigiausias pasiūlymas dažnai yra brangiausias pamokas. Skambinkit, apskaičiuosiu individualiai.

Kodėl pakavimo paslauga kainuoja brangiau, nei jei pats nusipirkčiau plėvelės turguje?

Jūs mokate ne už plėvelę – ją perku dideliais kiekiais pigiau nei jūs parduotuvėje. Mokate už rankas, kurios žino, kad taurės eina vertikaliai. Už valandą darbo. Plius rizika tampa mūsų. Jei pats supakuosite – bėda jūsų. Jei aš – bėda mano. Štai kur ta kaina slepiasi. Ne folijoje, o galvoje. Suprantu, kad norisi sutaupyti, bet taupyti ant to, kas saugo tūkstantinę vazą, yra keista strategija. Paskutinis dalykas, kurį noriu matyti, yra skambutis po dviejų dienų.

Ar pasitaiko paslėptų mokesčių, apie kuriuos nepasako įmonės iki paskutinės minutės?

Normalesnėse įmonėse – ne. Bet aš girdėjau visko. Kuro antkainis, staiga reikalingas "muitinės tarpininkavimas", paaiškėjęs, kad furgonas negali įvažiuoti į centrą ir reikia pernešimo. Aš stengiuosi viską pasakyti iš anksto. Tačiau klientas kartais nepasako, kad butas be lifto penktame aukšte. Tada kaina kinta. Būna ir atvirkščiai. Geriausia – sąžiningas pokalbis telefonu. Aš ne pats geriausias pardavėjas pasaulyje, bet meluoti nemoku. Jei ką nors pamiršiu paminėti, paklauskit. Geriau dabar nei vėliau.

Kai daiktai ne tokie kaip visi

Ar galima transportuoti seną pianiną į Angliją? Juk viduje mechanizmai trapesni.

Galima, bet tai jau superžvaigždė, nebe standartinis krovinys. Pianinas sveria toną, o viduje stygų mechanizmas bijo drėgmės ir smūgių. Reikia pianino batų, keturių vyrų, o kartais ir kranuotojo pro langą. Aš kukliai prisipažinsiu: smulkius daiktus vežu ramia sąžine, o pianiną – tik su subrangovais, kurie specializuojasi. Nepiliečiau rizikos dėl savęs. Jei norite apsidrausti pianiną – pasakykite draudikui tikslų modelį. Kitaip gausite atlyginimą už stalinį skaičiuotuvą, kas būtų apmaudu.

Kaip transportuoti aliejinę tapybą su dideliu rėmu – drobė nesutrūkinės?

Drobė neturėtų, jei nebus spaudžiama iš nugaros. Pirmiausia – stiklo popierius tiesiai ant dažų, ne maistinė plėvelė, kuri gali prilimp. Tada bangelės, kampuočiai, veidrodžių dėžė ar medinis rėmas. Temperatūros pokyčiai? Per standartinę savaitę Lietuvos–Jungtinės Karalystės maršrutu paprastai nėra pražūtingi. Jei tai Van Gogas – skriskite lėktuvu. Bet paprastam paveikslui pakavimo metu svarbiausia vengti tiesioginio spaudimo ir drėgmės. Aš ne dailininkas, bet per dvidešimt ketverius metus supakavau šimtus drobių.

Ar kompiuterio monitorius laikytinas trapiu daiktu kelionėje į JK?

Be abejo. Ypač išlenktieji – jų ekranai įtempiami ir bijo taškinių smūgių. Spausdintuvai atsparesni, bet išimkite kasetes. Vieną kartą vežiau spausdintuvą į Redingą, klientas paliko tonerį viduje. Pakeliui... na, kolegos juokėsi savaitę. Pilna dėžė mėlynų dulkių, kurios nepavojingos, bet daiktas tapo netinkamas naudoti nebūdamas nei įbrėžtas. Taigi ne viskas trapi, bet gali sugadintis kitaip. Monitorius – visada į vertikalią poziciją ir originaliojoj dėžėje, jei dar turite. Jei ne – speciali ekrano dėžė.

Ką daryti su keliomis stiklinėmis lempomis – juk jos taip lengvai subyra?

Atsukti lemputes, pakuoti atskirai, gaubtus – taip pat atskirai. Abazurus reikia apvynioti specialiai, nes jie ploni. Gaubtai į didelę dėžę su pertvaromis. Kartą vežiau dešimt krištolinių gaubtų į Sari. Užsakiau medinį konteinerį su putomis – atvyko neįskilę. Klientė net apsiverkė iš laimės. Aš irgi džiaugiausi, nors rankos drebėjo kai pakrovėm. Kartais atrodo per daug, bet kai išpakuoji Anglijoje viską sveiką – tada supranti, kad per daug neegzistuoja šitame versle. Tik skaičiai ir ramybė.

Ar verta gabenti augalą keraminiame inde? Juk vazonas irgi trapias?

Problema ne vazonas, o muitas. JK griežtai žiūri į dirvožemį ir augalus. O keramika dar ir sveria. Aš paprastai patariu: augalą padovanokite kaimynei, vazoną – apvyniokite ir vežkite. Bet vazonas privalo būti be žemių liekanų. Muitinė gali konfiskuoti. Buvęs atvejis: klientas slėpė citrinmedį didžiuliame inde. Olandijos uoste rado. Vazoną atidavė, augalą – ne. Vazonas atkeliavo į Noridžą sveikas, o jaunas medelis liko muitinės globoje. Sad, bet true.

Tie, kurie sako, kad perkraustymas paprastas – melagiai arba laimingi žmonės su vienu krepšiu. Pervežant trapius daiktus į Angliją svarbiausia suprasti: ne mašina visa, o tai, kas nutiks prieš važiuojant ir pakeliui. Jei perskaitėte iki čia – jau protingesni už pusę klientų. Skambinkit, paklauskit, abejokite. Geriau klausyti manęs penkias minutes nei raudoti vėliau penkis mėnesius. Saugus ir draustas trapių daiktų transportavimas į Angliją įmanomas, bet prasideda nuo jūsų sprendimo rinktis rimtai.