Saugus daiktų pristatymas mikroautobusu į Angliją

Kai reikia pervežti baldus, dėžes ir visą gyvenimo bagažą iš Lietuvos į Angliją, dauguma pirmiausia galvoja apie kainą. O aš, po dviejų dešimčių metų tarptautiniuose perkraustymuose, pasakyčiau – pirmiausia reikia galvoti, kaip daiktai atvyks sveiki. Mikroautobusas čia yra aukso vidurys: ne per didelis, kad pristatytum siaurutėse Londono gatvėse, ir ne per mažas standartinėms dviejų kambarių buto daiktams. Vis dėlto saugus daiktų pristatymas mikroautobusu į Angliją priklauso nuo dešimčių smulkmenų, apie kurias skelbimuose nepaskaitysi. Papasakosiu, kaip tas procesas atrodo iš vidaus, be saldainių popierėlio, vienam žmogui, kuris svarsto patikėti savo turtą furgonui.

Pirma – apie transportą ir ką pasirinkti

Kuo skiriasi paprastas mikroautobusas nuo krovinio furgono, kai reikia pervežti baldus į Angliją?

Žmonės painioja keleivinį multivaną su tikru furgonu. Nuimtos sėdynės iš „Viano“ nereiškia saugaus perkraustymo. Kroviniai mikroautobusai turi atskirtą skyrių, sutvirtintas grindis ir tvirtinimo bėgelius. Su keleiviniu automobiliu vežant sofą per Eurotunelį, muitinė gali užduoti papildomų klausimų. Geriau raskite normalų „Transit“ ar „Sprinter“, net jei kaina aukštesnė. Svorio paskirstymas turi būti teisingas, netinkamai apkrautą mikroautobusą kalnuotais Prancūzijos keliais vairuoti pavojinga.

Ar gali vienas mikroautobusas nugabenti visas mano buto daiktus iš Kauno į Birmingamą saugiai?

Tai priklauso nuo buto dydžio. Vieno kambario butui vietos užteks. Tačiau jei trys kambariai – greičiausiai reikės dviejų reisų arba didesnio furgono. Per 20 metų tarptautinių perkraustymų mačiau daugybę tokios situacijų, kai klientas sakydavo „viskas tilps“, o sofa neidavo pro duris į mikroautobusą. Tada prasideda bandymas atsisakyti kėdžių prie konteinerio. Saugiam pervežimui svarbu ne tik tilpimas, bet ir daiktų tvirtinimas viduje – kitaip kelyje jie virsta tetriu.

Kiek svarbu, kad vairuotojas mokėtų angliškai ir pažinotų vietines taisykles Anglijoje?

Be anglų kalbos pasienyje ilgai užtruksite. GPS nepadės, kai pasienietis klausia, ką vežate. Buvo atvejis, kai vairuotojas kalbėjo vos kelis žodžius angliškai – patikra prasitęsė valandomis. Ne dėl blogo krovinio, tiesiog paaiškinti negalėjo. O Jungtinėje Karalystėje, ypač Londone, yra raudonieji žiedai ir LEZ zonos. Saugus pristatymas nėra tik vairavimas – tai ir navigacija siaurose gatvėse, kur dviratininkai išnyra iš visur. Kalba čia būna stebuklinga pagalba.

Ar mikroautobusui geriau važiuoti per Eurotunelį, o gal keltu į Britaniją?

Abu variantai gyvi. Tunelis greitesnis – per pusvalandį po vandeniu jau Folkestone. Bet brangesnis aukštesniems automobiliams. Keltas pigesnis, tačiau priklausote nuo oro. Kartą vėjas atšaukė du reisus – daiktai užsistigo Kalyje dieną. Ne visi mikroautobusai telpa į keltą pagal aukštį. Man patogiau tuneliu, kai vežu delikačius krovinius. Nors kai sninga Prancūzijoje, kartais keltai stabilesni. Kiekvienas maršrutas turi savo kainą – svarbu planuoti iš anksto.

Antra – kaip supakuoti, kad nesigailėtum

Kokia pati didžiausia klaida, kurią žmonės daro ruošdami daiktus kelionei į Angliją?

Didžiausia klaida – naudoti tik šiukšlių maišus. Atrodo pigu, bet kai lyja, jie subyra. O jei muitinėje reikia atidaryti – po to nesutvarkysi taip, kad išliktų saugu. Antroji bėda – nerašyti ant dėžių. Atvykstate į Mančesterį vėlai, norite patalynės, atidarai dešimt dėžių per klaidą. Rašykite „virtuvė“ ir „miegamasis“. Stiklas ir indai keliauja dvigubose dėžėse. Vienkartinės popierinės dėžės drėgmėje pasiduoda kaip šlapi laikraščiai.

Ar galiu taupyti ir naudoti senas dėžes, ar verta pirkti specialias perkraustymo dėžes?

Senos bananų dėžės iš turgaus – nemokamos, bet bevertės. Sudėkite sunkius daiktus ir viršutinė dėžė ims lįsti žemyn. Kartą klientas supakavo indus senais batų dėžteliais. Stebuklingai išgyveno, bet tik todėl, kad vairuotojas važiavo kaip su kiaušiniais, o ne dėl protingo pakavimo. Perkant dėžes, rinkitės dvigubas sienas. Drabužiams tiks ir senos, bet indams, stiklui ir elektronikai verta investuoti. Tai kaip su padangomis žiemą: galima sutaupyti, bet paskui kaina būna visai kitokia.

Kaip saugiai suvynioti stiklą, kad ištvertų mikroautobuso siūbavimą iki Londono?

Stiklas bijo vibracijos ir kontakto. Burbulinę plėvelę dėkite trijų sluoksnių, o paskui kartoninius apsaugelius ant kampų. Jei veidrodis didelis – medinis rėmas aplink. Matydavau žmonių, kurie suvynioja tik antklode ir sako „čia gi furgonas, o ne tankas“. Bet mikroautobuso pakaba nėra orinė. Kanalo kelyje duobės perduoda kiekvieną smūgį. Ant stiklo užklijuokite juostą kryžiumi – jei įskils, gabalai nenukris. Vairuotojas nėra magas. Jei supakuota blogai, atvažiuos blogai.

Ar reikia tvirtinti daiktus viduje, ar užtenka, kad jie yra sukrauti?

Privaloma tvirtinti. Profesionaliame mikroautobuse yra bėgeliai ir krovininiai diržai. Jei jų nėra – tai signalas, kad transportas ne perkraustymams. Kartą Belgijoje neatlaikęs inercijos spinta atsidarė ir subraižė televizorių. Tvarkingas tvirtinimas būtų išgelbėjęs. Jei vežėjas atvažiavo be diržų ir sako „bus gerai“, tiesiog atsisakykite. Laisvai padėta dėžė avarinio stabdymo metu virsta nekontroliuojamu svoriu ir gali pražudyti daiktus bei sužaloti žmogų.

Trečia – kainos, maršrutai ir ką slepia pigūs skelbimai

Kiek dabar kainuoja saugus daiktų pristatymas mikroautobusu į Angliją, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Bristoli?

Aš tiksliai nežinau rytojaus kainos, bet šiuo metu full load iki Bristolio kainuoja tūkstantį–pusantro tūkstančio eurų. Vasarą kyla, žiemą galima pigiau. Būna ir 800 eurų pasiūlymų, bet tai dažnai bendras krovinys arba neaiškus veikėjas. Kuras iki JK nemažai kainuoja, o jei furgonas grįžta tuščias – sumą dengiate jūs. Taip, galima derėtis su lankstiomis datomis. Bet jei kaina žemiau rinkos, klauskite, kas nėra parašyta sąskaitoje.

Kodėl vienas vežėjas prašo 700, o kitas 1800 eurų už tą patį krovinį?

700 eurų reiškia dalinį krovinį arba studentą be draudimo. 1800 – viskas įskaičiuota. Blogos įmonės mėgsta žaidimą „lengvas pažadas, sunkus atsiskaitymas“. Pradeda nuo 700, paskui prisideda degalų priemoka ir laiptų mokestis. Kuras Doverio–Bristolio maršrute ir amortizacija nemažai kainuoja. Jei kaina kvepia per gerai – taip ir yra. Aš mačiau žmonių, kurie patikėjo pigiau, o pasiėmė dvigubai brangiau nervų su aplamdytomis staltiesėmis.

Greičiau pasieksime Britaniją per Prancūziją, o gal per Nyderlandų keltus?

Standartas – Kalė–Doveris. Bet jei tikslas šiaurinė Anglija, kartais logiškiau plaukti iš Nyderlandų į Hulą. Automobiliu iki Kalės trumpiau, bet kelte iš Hulko iškart būsite šiaurėje. Prancūzijos kelyje pasitaiko blokados. Nyderlandų maršrutas ramesnis, bet brangesnis ir jūrai jautresnis. Aš renkuosi Kalę–Doverį pietų Englijai, o į Škotiją galvoju apie šiaurinį maršrutą. Kiekvienas kelias turi savo kainą. Jei skubate į Londoną – nenusivilkite per Hulą, nes pralėksite dieną be reikalo.

Kiek realiai trunka pristatymas mikroautobusu, kai nėra idealių sąlygų?

Skelbimuose rašo 2–3 dienos. Realybė: pirmą dieną krovimas, tada važiuojama, naktį keltas ar tunelis, paskui dar kelios valandos. Muitinė gali pridėti pusdienį. Jei furgonas dūsta – pridedama para. Kartą taip atsitiko dėl alternatoriaus. Oras prie Kanalo stabdo keltus. Tai realiai 2–4 dienos. Nežadaikite nuomininkui Bristolyje tikslios valandos. Palikite langą. Kartais viskas pralekia puikiai, o kartais gamta nusprendžia kitaip.

Ar sutaupyčiau, jei sutikčiau pasiimti daiktus ties M25 žiedu, o ne namų duris Londone?

Taip, Londone congestion charge ir siauros gatvės pabrangina pristatymą. Kai kurie klientai sutinka pasiimti prie M25 serviso ir sutaupo šimtą ar du. Bet paskui reikia vietinio vežėjo į butą. Skaičiuokite bendrą sumą. Kartais taip pigiau, o kartais painiau. Saugus pristatymas nereiškia, kad furgonas bristų į centrą. Racionalūs susitarimai abiem pusėms lengvesni. Svarbiausia – nepameskite daiktų perduodami iš vieno automobilio į kitą sandėlyje.

Ketvirta – dokumentai, muitai ir keistenybės po Brexit

Ar asmeniniai daiktai vis dar įleidžiami į Angliją be muito, kaip senais laikais?

Nebe, anksčiau tai buvo ES vidaus pervežimas. Dabar, po Brexit, jei persikraustote gyventi, reikia Transfer of Residence (ToR) numerio. Kitaip muitinė gali taikyti VAT ir muitus. Buvo atvejis: klientas siuntė sofą motinai be jokių dokumentų. Doveryje tris dienas stovėjo. Tai brangiau kainavo nervų nei papildoma para. Dabar popieriai svarbiau nei pakuotė. Kažkaip liūdnai skamba, bet taip yra. Pasiruoškite dokumentus prieš paskutinę dieną, o ne kitą rytą po kėlimo.

Koks popierius būtinai turi keliauti su mikroautobusu?

Sudarykite sąrašą su apytikslėmis naudotų daiktų vertėmis. Jei samdate įmonę – sutartis ir CMR. Vairuotojo pasas, registracija. Jei taikote ToR – patvirtinimas. Kartą pareikalavo matyti, kur seną laikrodį įsigijau – teko rodyti nuotraukas iš namų. Nežinau, ar tai standartas, ar nuobodi diena Doveryje. Bet packing list ir rūpestis – minimumas. O jei vežate motociklą – papildomi leidimai. Popierius gelbsti nuo ilgų pokalbių su muitininkais, ypač kai jie įtariai žiūri į jūsų furgoną.

Ar tikrins kiekvieną dėžę pasienyje, ar tik atidarys duris?

Paprastai tikrina imtinai – kelios dėžės atsitiktine tvarka. Jei šuo reaguoja ar dokumentai suvelti – pilnas iškrovimas. Esu matęs abu variantus Doveryje. Kartą vienas obuolys krepšyje privertė mokėti baudą, nes maistas draudžiamas. Personaliniai daiktai – taip, bet maisto taisyklės griežtos. Dažniausiai ne tikrina kiekvienos dėžės, jei viskas tvarkinga, tačiau būkite pasiruošę blogiausiam. Slėpti dešrą tarp drabužių – kvaila. Patikra reali, o ne fiktyvi.

Ką daryti, jei pasienietis sako, kad negaliu įsivežti augalų ar maisto?

Jūs negalite laimėti šios diskusijos. Jei draudžiama – atiduokite arba jie sunaikins. Turėjau klientę su trimis orchidėjomis. Mėgino aiškinti, kad tai prisiminimai. Muitininkas buvo malonus, bet atėmė. JK turi biosaugos taisyklių dėl dirvos. Augalus palikite mamai Vilniuje. Alkoholio kiekiai irgi riboti. Asmeniniai daiktai nereiškia „viskas, ko noriu“. Tai skaudu, bet geriau žinoti prieš. Bandymas ginčytis tik prailgins jūsų stovėjimą šaltame Doverio hangare.

Penkta – draudimas, saugumas ir kaip atpažinti mėgėjus

Ar visos įmonės draudžia daiktus, ar mažieji veikėjai tik viliasi, kad nenutiks?

Ne, tikrai ne visos. Daugelis mažų vežėjų turi tik automobilio draudimą. Krovinio draudimas (GIT) kainuoja papildomai, tad kai kurie praleidžia. „Atsakingai vežame į Angliją“ skelbime – dar ne draudimas. Paklauskite policininko, ar jis priims atsakomybę vietoj poliso. Reikalingas dokumentas su apdrausta suma. Jei mikroautobusas sudegs, antikvarinis stalas neatgims be kompensacijos. Dėl to verta rinktis brangesnį variantą. Mažos įmonės dažnai gražiai šneka, bet ant popieriaus – tuščia.

Kaip atskirti profesionalų vežėją nuo pirmą kartą į Londoną važiuojančio mėgėjo?

Paklauskite specifinių dalykų. Kaip planuoja keltą? Kokiomis juostomis fiksuos spintą? Ar žino, kas yra CMR? Jei klausia „o ką, reikėsiu keltą rezervuoti?“ – bėkite. Profesionalas žino mikroautobuso gabaritus, paklaus apie laiptus, parkingą. Pradedantysis cituoja kainą prieš pamatęs sąrašą. Po Brexit muitinės formalumai reikalauja patirties. Pasitikėkite pilvu: jei pokalbis slidžiuoja, ir pats važiavimas gali slidžiuoti. Netinkamai paruošta kelionė baigiasi skaudžiau nei nepatogus telefono pokalbis.

Ar reikia sutarties, kai draugas pažįsta vežėją ir jis duoda pigiau?

Visada. Draugiški ryšiai nutrūksta, kai daiktai dingsta dviem savaitėm. Tada nei draugas, nei pusbrolis nepadės. Sutartis su data, kaina, atsakomybe ir draudimo numeriu – minimali apsauga. Jei vežėjas atsisako pasirašyti popierėlį – nenori atsakomybės. Žinau, skamba biurokratiškai, bet tarptautiniai perkraustymai be dokumento tampa pažadu į niekur. Jūsų baldai verti daugiau nei skubaus pigumo pagunda. O pažįstamo rekomendacija nepadengia subraižyto stalo kampo.

Ką daryti, jei atvykęs vežėjas neturi tvirtinimo diržų ir ramina, kad „neišsiskraidys“?

„Neišsiskraidys“ nėra metodas. Jei furgone nėra diržų, nedėkite daiktų. Geranoriškumas nestabilizuos sofos posūkiuose. Profesionalūs mikroautobusai turi E-juostas ir bėgelius. Prieš pakraudami, padarykite nuotraukas. Kartais vežėjai atvažiuoja su furgonu, pilnu senų savo asmeninių daiktų. Jūsų krovinys tampa statiniais tarp jų. Rinkitės specialistus, turinčius ne tik automobilį, bet ir kultūrą, kaip elgtis su svetimu turtu. Gero vežėjo braižas matosi jau pirmojo pokalbio metu.

Šešta – jau kelyje arba kai planai byra

Kaip elgtis, jei mikroautobusas sugedsta kelyje iš Lietuvos į Angliją?

Geros įmonės turi partnerių tinklą ir techninę pagalbą. Blogi skambina jums su panika. Klausimas: kas nutinka daiktams, kai vairuotojas nueina miegoti, o furgonas stovi pakelyje? Ar yra sekimo sistema? Paklauskite apie gedimo scenarijų dar prieš mokėdamas. Kartais gedimas užtrunka dvi dienas, kol atveža detalę. Jūsų dėžės gali šilti saulėje ar šlampa. Saugus pristatymas reikalauja ne tik gero vairuotojo, bet ir gero techninio parko. Automobiliui sugedus, jūsų skubumas netampa prioritetu serviso eilėje.

Ar kompiuterį ir svarbius dokumentus dėti į tą patį mikroautobusą su baldais?

Atskyrite. Kompiuteriai neturi gulėti po keturių aukštų knygų stirta. Temperatūros krovininėje kinta, drėgmė pasitaiko. Kietojo disko duomenys svarbesni už dėžę. Dokumentams – debesų kopijos ir rankinė. Jei keliaujate su furgonu, perduokite brangenybes į saloną. Jei dėsite po sofa viršuje – spaudimas didelis. Sofos rėmas gali lūžti persisvėręs, o tai likviduos visa po ja. Bent vieną dėžę su elektronika pažymėkite „NESTUMTI“. Kai kurie daiktai tiesiog neturėtų keliauti mikroautobuso krovinių skyriuje.

Ką daryti, jei pristatymo metu vėlų vakarą Londone lyja kaip iš kibirų?

JK orai – klasika. Kartais neįmanoma sustoti prie pat durų dėl geltonų linijų. Tada nešimas per 30 metrų. Šlapios dėžės praranda stiprumą, todėl turėkite polietileną. Kartą Redinge per audrą nešiojome dėžes – mano kaltė, nepasižiūrėjau, ar tentas sandarus. Sofos kampas šlapias. (Nors išdžiuvo po poros dienų, bet vis tiek nesmagu). Jei labai lyja, galima tartis dėl kitos dienos, bet Londone tai gali reikšti papildomą congestion mokestį ir vairuotojo kantrybės išbandymą. Palikite lankstumo.

Taigi, saugus daiktų pristatymas mikroautobusu į Angliją nėra raketų mokslas, bet ir ne „pas mane draugas važiavo“. Reikia žmogaus, kuris žino maršrutus, supakuoja pagal taisykles ir turi draudimą. Nepasikliaukite vien skelbimų antraštėmis – paklauskite nemalonių klausimų. Jūsų daiktai to verti. Aš per dvidešimt metų mačiau visko, ir gero, ir blogo, bet žinau vieną: kai viskas apgalvota, kelionė iki Londono pralekia kaip skrajūnas. Sėkmės kraustantis.