Saugus daiktų pervežimas Anglijoje mikroautobusais – ką per 22 metus supratau

Dar 2003-iaisiais pirmą kartą sėdau į mikroautobusą, pilną dėžių, ir galvojau – kas čia sudėtinga? Sustabdžius staigiau M1 greitkelyje, supratau, kad saugus daiktų pervežimas Anglijoje mikroautobusais nėra tik važiavimas nuo taško A iki taško B. Tai fizika, logistika ir šiek tiek nervų. Per du dešimtmečius mačiau visko: ir kaip profesionalai apsaugo porcelianą nuo kelio vibracijos, ir kaip sofa iškrenta pro nepritvirtintas duris Hampšyro kaime. Tiesiog atsakysiu į klausimus, kuriuos nuolat girdžiu nuo klientų, kai jiems reikia perkraustymo viduje JK. Kartais klausimai kvaili, kartais – labai protingi. Aš ne dievas, bet žinau, kur mikroautobuso grindys prakiurusiausios.

Apie mašiną prieš kelionę

Ar mikroautobusas apskritai tinkamas pervežti baldus iš Londono į Mančesterį?

Na taip, bet priklauso. Vienas mano bičiulis sako, kad mikroautobusas – tik didelis automobilis, bet jis klysta. Standartinis Ford Transit ar Mercedes Sprinter turi pakankamai vietos sofai, lovai ir keturioms didelėms dėžėms. Tik reikia neužmiršti, kad ilgų atstumų metu krovinys turi būti tvirtinamas kitaip nei važiuojant penkiolika minučių po Londoną. Man patinka ilgesnės bazės mikroautobusai – jie stabilesni greitkelyje. Nuo Mančesterio iki Londono – kokie 320 km, jei gerai pamenu. Tai nėra už kampo, taigi kampe užkišta lenta gali tapti kūjo principu ir subraižyti jūsų šaldytuvą prie pat galo.

Kiek kartų reikia apžiūrėti mašiną prieš kelionę, kad nekiltų problemų?

Aš paprastai apžiūriu du kartus. Pirmą – kai atvažiuoju prie kliento, ir antrą – kai daiktai jau pakrauti, durys uždarytos, bet dar neįsijungiau variklio. Klientai kartais žiūri keistai, kodėl žiūriu į padangas dukart, bet po tos istorijos Birmingame, kai nepastebėjau pradurktos padangos, ir teko stovėti Northampton servise (ar Stevenage, jau nebepamenu tiksliai, bet servise tikrai teko), aš tapau paranojiškas. Geriau pamatyti kuo daugiau prieš, nei raudonėti vėliau. Padangos, stabdžiai, ar nebėga koks skystis – baziniai dalykai, bet dėl tokių smulkmenų dažniausiai ir nutinka gedimai. Deja, ne visi vežėjai tai daro, nes skuba.

Ar reikia specialaus leidimo vežti daiktus Anglijoje – kaip ten su tuo?

Jei tai tavo asmeniniai daiktai ir samdai mikroautobusą, tau asmeniškai leidimo nereikia – atsakingas vežėjas. Bet vežėjas turi turėti operator licenciją, jei veža už atlygį, ir žinoma – draudimą. Čia aš kartais pasimesiu detalėse, nes taisyklės keičiasi, ypač po Brexit, kai daug kas supainiojo su Europos leidimais. Kiek žinoma, viduje Anglijos galioja JK vidaus reikalavimai. Svarbu, kad mašina būtų registruota kaip krovininė ar kombinuotoji, jei neši didesnį svorį. Policija retai tikrina tokius reisus, bet jei patikrins ir nebus tvarkos... geriau neturėti problemų. Aš popierius laikau tvarkingus, nes tingiu aiškintis šalikelėje.

Pakrovimas – čia dažniausiai pridirbama

Kodėl mano sofa vis tiek susibraižė, nors vairuotojas sakė, kad viskas bus gerai?

Klasikinis klausimas. Atsakymas paprastas: arba sofa buvo prastai apsukta, arba kažkas sunkaus buvo padėta šalia be jokių tarpų. Kartais patys klientai užkrauna metalinį dviračio rėmą ant sofos, nes "ten dar liko vietos", o paskui stebisi. Aš važiavau iš Stiveneidžo, kai vidury nakties atradau, kad žmonės buvo priguldę uždarytą spyną tiesiai ant miego kampe. Skeveldros visur. Saugus daiktų pervežimas Anglijoje mikroautobusais neveikia pagal principą "metam ir važiuojam". Reikia tarpiklių, antklodžių, burbulinės plėvelės. Ir svarbiausia – reikia pasakyti vairuotojui, kad sofa nauja ir balta. Net geriausias vairuotojas neužmirs, jei nežino visos istorijos.

Kaip turi būti tvirtinamas krovinys – ar užtenka rankšluosčių?

Rankšluosčiai? Tinka, jei saugai duoną, o ne spintą. Krovinys tvirtinamas diržais su terkšlėmis, kitaip vadinamomis ratchet straps. Mes turime kelis komplektus: trumpus ilgiems daiktams ir ilgesnius standartinėms dėžėms. Sunkesnis daiktas turi stovėti taip, kad svorio centras būtų kuo arčiau grindų ir galinės sienelės. Kartais matau, kaip pradedantys vežėjai tiesiog remia spintą į šoną ir galvoja, kad sienelė ją laikys. Nelaikys. Girgždės, braškės, o paskui – įbrėžimas. Ir žinai ką? Klientas pamatys pirmas. Mes stengiamės, kad taip neatsitiktų, nes atsiliepimai internete kartais būna žiauresni už patį faktą.

Ką daryti, jei daiktai per dideli ir durys neužsidaro?

Tada reikia arba didesnės mašinos, arba dviejų reisų. Aš ne kartą sakiau klientui, kad jo trijų metrų sofa netilps į standartinį Transitą. Būna nepatogu, žmonės kartais pyksta tada, lyg aš būčiau sugalvojęs mikroautobuso matmenis. Realybė tokia: jei durys lieka praviros daugiau nei keliasdešimt centimetrų, draudimas gali tapti negaliojančiu, o policija gali sustabdyti. Mačiau kolegą Liverpulyje, kuris bandė tempti virve atidarytas galines duris. Absurdas totalus. Taip daryti negalima. Geriau iškart pasiūlyti Luton tipo mikroautobusą su keltuvu – ten aukštis didesnis, nors kaina ir šokteli. Saugumas svarbiau nei sutaupyti trisdešimt svarų.

Ar galiu padėti krovėjams, ar tik trukdau po kojomis?

Priklauso nuo tavo jėgos ir nuo to, ar moki klausyti. Aš neneigiu pagalbos, ypač kai nešame kilimą ir akivaizdžiai reikia rankų. Bet buvo atvejų, kai klientas pasiėmė dėžę ne taip, kaip reikia, ir aš vos nesugadinau nugaros bandydamas ją pataisyti. Be to, jei susižeidi padėdamas – lieka tokia pilka zona teisiškai. Yra įmonių, kurios apskritai neleidžia klientams liesti krovinio dėl draudimo sąlygų. Aš sako taip: jei nori padėti – klausk pirmiau, neskubėk, ir nesiimk to, ko nepakelsi. Gal geriau atnešk man arbatos – nuo to visi bus laimingesni. Šiaip nepamenu, kad kas būtų atsinešęs, bet vis tiek smagu, kai pasiūlo.

Kai važiuoji pats drauge su daiktais

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais – sutaupyčiau bilieto?

Taip, absoliučiai. Daugelis taip ir daro, ypač keliaujant iš Londono į Braitoną ar kitus pietinius miestus. Keleivinėje dalyje vietos nedaug, bet jei esi lankstus ir nesitikėsi verslo klasės komforto – draugauk. Turėjau klientą, kuris visą kelią nuo Edinburgo iki Jorkšyro sėdėjo ant savo lagamino ir gėrė arbatą iš termoso. Man patinka, kai žmogus važiuoja drauge, nes kartais padeda naviguoti – JK keliuose GPS kartais apsigalvoja, ypač kaimo vietovėse. Tik nepamiršk, kad oro pagalvės nebegali veikti normaliai, jei priekinė lentyna užversta iki lubų. Tai viena išto priežasčių, kodėl aš klausiu apie daiktų kiekį dar pirmu skambučiu.

Kuri vieta mikroautobuse saugesnė – šalia vairuotojo ar prie krovinio?

Šalia vairuotojo, nebent esi pritvirtintas diržu prie galinės sienelės, o taip niekas nedaro. Sėdėdamas priekyje turi oro pagalvę, ABS, visą civilizaciją. Gale, ypač jei daiktai prastai sudėti, avarijos atveju gali nukentėti nuo judančio svorio. Mačiau atvejį, kai stiklo dėžė nebuvo pritvirtinta ir avarijos metu... gerai, tai buvo per daug baisu, nenoriu per daug detalizuoti. Tiesiog sėdėk priekyje. Be to, ten šilčiau, nes Anglijoje mikroautobusai retai turi galinę šildymo sistemą ir žiemą gali būti smarkiai kitaip nei priekyje. Kartais klientai nori "prižiūrėti" krovinį ir sėda ant dėžių. Nedarom to. Tikrai bloga mintis.

Ar galiu pasiimti augintinį, kai vežuosi spintą į Bristolį?

Žinoma, jei jis drausmingas. Aš mėgstu šunis, bet kai jie pradeda lakstyti po kabiną stengdamiesi sužinoti, kas dedasi gale, tai tampa pavojinga. Turėjau klientą, kuris vežėsi į Bristoli trigubą inkarą – nuostabus šuo, bet visą kelią veržėsi pro sėdynes. Svarbu, kad gyvūnas būtų narve ar bent jau pernešimo krepšyje kelionės metu. Ne ant kelių, ne laisvai po kojomis. Be to, ne visi mikroautobusai turi veikiančius kondicionierius, o karštis ir šunys – bloga kombinacija. Jei važiuoji vasarą, stabtelk dažniau vandeniui. Aš pats visada vežuosi dubenėlį, jei žinau, kad bus augintinis – mažos detalės, bet gyvūnas jaučiasi geriau.

Ką vežti negalima, nors atrodo, kad galima?

Dažniausiai – dažai, lakai, dujų balionai, degios medžiagos. Žmonės kartais nutyli, kad garaže buvo dvi statinės benzino. Atmenu istoriją su vežėju iš Notingamo, kuris slėpė aerozolius po sofa. Sustojus degalinėje, kvapas viską išdavė. Jei mikroautobusas užsidegtų, draudimas nieko nekompensuotų, o mes abu sėdėtume ant asfalto be nieko. Venčiau ir labai brangių papuošalų be sąrašų – jei dingsta, įrodinėk, kad jie ten buvo. Aš paprašau klientų pasirašyti inventorizacijos lapą. Jei atsisako – man pasidaro įtartina. Geriau žinoti, kas kur yra.

Jungtinės Karalystės keliai nėra iš košės

Ar saugu vežti daiktus mikroautobusu žiemą Škotijoje?

Saugų – jei pasiruošęs. Škotija yra atskira planeta kalbant apie orus. Aš važiavau per Glencoe žiemą prieš kelerius metus (na, gal ne Glencoe, o per kaimą netoli ten, bet vėjas buvo vienas kitas) ir tai buvo lyg važiavimas per ledinę vonią. Keliai slydūs, gūsinga, ir mikroautobusas jaučiasi kaip laivas audroje. Svarbiausia – žieminės padangos arba grandinės. Ir lėtas važiavimas. Aukštikalnėse gali užklupti sniegas net balandį, taip jau yra. Aš turiu taisyklę: verčiau pavėlinti pervežimą dviem valandomis, nei rizikuoti, kad krovinys pasuks aštuntą posūkį. Gyvybė svarbiau nei terminas.

Kiek trunka saugus pervežimas iš Birmingamo į Lydso – ar tikrai 2 valandos?

Teoriškai taip, jei M1 kelyje nėra kamščių ir centro nereikia lankyti. Praktiškai aš skaičiuoju tris su puse, jei kalbame apie pilną pakrovimą ir iškrovimą. Žmonės dažnai painioja vairavimo laiką su bendru pervežimo laiku. Reikia atsižvelgti, ar Birmingamo centre liftas veikia, ar teks neštis per aukštą. Būna, kad kiemai tokie įtartini, jog reikia ieškoti parkavimo. Tai nėra Google Maps matematika. Aš pats vėlavai į Lydso, nes klientas pasakė, kad "viskas paruošta", o paskui paaiškėjo, kad dėžės dar nesužymėtos. Valanda dingo kaip į vandenį. Planuok daugiau laiko, ypač penktadieniais.

Kaip elgtis, jei mašiną sustabdo policija M1 greitkelyje?

Policija Anglijoje gana mandagi, jei pats mandagus. Išlipk ramiai, parodyk dokumentus, paaiškink, kad perveži asmeninius daiktus. Jei prašo atidaryti galines duris – atidaryk. Aš per karjerą buvau sustabdytas gal keturis kartus. Dažniausiai tikrina svorį arba padangų profilį. Kartą Braitone patikrino, ar nenešu kažko nelegalaus, radus indais ir senais žurnalais, nusijuokė. Nesibark, nedaryk staigių judesių. Jei tavo vežėjas neturi dokumentų – būsi bėdoj. Deja, daug kas važinėja be jokios licencijos. Aš vengiu tokių situacijų, nes mano nervai jau ir taip nebe tie jauni.

Ar reikia mokėti congestion charge Londone, kai veži asmeninius daiktus?

Reikia, jei įvažiuoji į C zoną tinkamu metu, nepriklausomai nuo to, ar veši auksą, ar senus batus. Mikroautobusas nėra lengvasis automobilis, todėl kai kurios lengvatos negalioja. ULEZ mokestis irgi aktualus – senesni dyzeliniai mikroautobusai Londone apmokestinami ganėtinai. Aš pats važiuoju į sostinę tik tada, kai būtina, ir stengiuosi pakrauti iki 9 ryto, arba po 6 vakaro, kai sraikai kitokie. Kai kurie klientai to nežino ir piktinasi, kad sąskaitoje yra papildomi £27.50. Aš įskaičiuoju iš anksto, jei žinau, kad kirsime centrą. Sutaupo nemalonius siurprizus, nors sąskaita atrodo didesnė.

Popieriai, draudimai ir atsakomybė

Ar mano daiktai apdrausti, jei mikroautobusas pateko į avariją?

Turėtų būti, jei vežėjas turi krovinio draudimą. Bet čia yra didelis "jei". Yra daugybė pusiau legalių pašlaižių, kurie važinėja su privačiomis mašinomis ir jokio draudimo kroviniui neturi. Jei patekai į avariją su tokiu – skausminga patirtis. Patikrinti paprasta: paprašyk vežėjo parodyti Goods in Transit insurance dokumentą prieš pervesdamas pinigus. Aš visuomet rodžiau, nors pradžioje to nedariau – tiesiog mačiau, kad žmonėms tai suteikia ramybės. Žinoma, draudimas turi limitus. Jei veži senelės porcelianą, kurį vertina pusę milijono, standartinis draudimas gali netikti. Turi pranešti iš anksto.

Kas atsakingas, jei vežimo metu sugedo šaldytuvas – vairuotojas ar aš?

Ašaros akyse, bet faktas toks: jei šaldytuvas buvo veikiantis prieš pakrovimą ir sugedo nuo transportavimo staigaus judesio – tada kalta mūsų pusė. Bet jei jis senas ir pats byrėjo – ne. Problema ta, kad įrodyti, kada įvyko gedimas, beveik neįmanoma, nebent yra išankstinė apžiūros aktas. Aš stengiuosi nufotografuoti kiekvieną buitinį prietaisą prieš keliant. Kartais klientai žiūri keistai, lyg aš juos įžeidinėčiau, bet po tos istorijos Leicesteryje, kai veikiantis šaldytuvas po kelionės nebeįsijungė, ir mes ginčijomės tris savaites... dabar fotografuoju viską. Net grindis. Jei technika atrodo jau pažeista prieš pakrovimą – pasakau atvirai. Sutaupo nervų abiem.

Ar reikia rašyti sutartį, kai pervežimas tik iš kaimo į kaimą?

Rašyti popierinę sutartį – nebūtinai, bet aš visada siūlau bent jau sutartinį el. laišką arba WhatsApp žinutę su aprašymu, kaina ir data. Kodėl? Nes kaimuose žmonės kartais linkę užmiršti, ką sutarė, ypač jei tarpininkas buvo dėdė iš kaimynystės. Turėjau situaciją Kornvalyje, kai manęs klausė, ar į kainą įskaičiuotas sugrįžimas atgal. Buvom sutarę, kad ne, bet jis, matyt, kalbėjo su daugybe žmonių ir sumaišė pokalbius. Raštiškas įrašas – tavo draugas. Jei tai tavo svainis ir juo pasitiki aklačiai – tavo reikalas. Aš pats savo žodžio laikausi, bet nemėgstu situacijų, kai lieki kaip melagis dėl svetimos atminties.

Keblūs momentai, kurių niekas neklausia, o turėtų

Kiek kainuoja saugus daiktų pervežimas Anglijoje – iš ko susideda kaina?

Čia kaip restorane – priklauso nuo patiekalo. Vidutiniškai viduje Anglijos už pilną perkraustymą mikroautobusu sumokėsi nuo £400 iki £900, priklausomai nuo atstumo, aukštų be lifto ir daiktų kiekio. Aš skaičiuoju pagal valandas kelyje bei kurą. Londone ULEZ mokestis prideda £12.50 per dieną, o jei tenka laukti kliento pusvalandį – irgi laikas. Yra vežėjų, kurie ima £200, bet neatvažiuoja laiku arba be jokių diržų. Tada sutaupi pinigų, bet prarandi nervus. Aš nesu pigiausias rinkoje, bet mano mašinos turi tiek antklodes, tiek ratchet diržus, tiek draudimą. Ir aš atsakau į žinutes net vakare, kai jau norėčiau miegoti, bet žmonės jaudinasi dėl savo baldų.

Kodėl vieni vežėjai prašo 300, o kiti 800 svarų už tą patį?

Nes "tas pats" retai būna lygiai tas pats. Pigus vežėjas gali turėti seną rūdijantį mikroautobusą be draudimo ir važinėti nelegaliai. Brangesnis gali turėti keltuvą, dešimtmetį patirties ir draudimą iki £50,000. Aš pats pažįstu du vaikinus Birmingamo apylinkėse, kurie veža pigiai, nes neturi operator licencijos ir nemoka mokesčių. Viena išto priežasčių, kodėl jie gali sau leisti imti £250. Rizika tada guli ant tavo pečių. Aš nesiūlau to daryti, bet jei biudžetas – keliaujančio studento, galbūt rizikuosi. Tik nepasakyk, kad aš to rekomendavau. Aš jau per daug metų pradirbęs, kad taip rizikuočiau.

Kaip atpažinti, kad vairuotojas neprofesionalas, prieš jam patikint savo daiktus?

Pirmas ženklas – kai viską siūlo sutvarkyti "per petį" ir be popierių. Antras – jei mikroautobusas atvažiuoja su įdubomis ant šonų, vos besisukančiomis valytuvų gumomis. Trečias – kai neturi ratchet diržų ir siūlo "uždėsim antklodę ir bus ok". Nebus. Profesionalas paklaus, kas per daiktai, pasakys tikslų laiką, o ne "kažkur apie vidurdienį", ir atsiųs sąskaitos projektą iš anksto. Jei vairuotojas atrodo taip, lyg pats nežinotų, kur yra tavo gatvė, kol neatidarė žemėlapio penkis kartus – bėk. Aš pats kartais pasiklausiu adreso dukart, bet tik tam, kad įsitikinčiau, nes Yatton kaime GPS kartais praveda. Bet skirtumas tarp manęs ir jo – aš ieškau informacijos, o jis – kelio.

Ar tikrai visada reikia mokėti už krovėjus, ar galiu padėti pats?

Gali pats, jei fizika leidžia ir jei vežėjas sutinka. Yra tokių pervežimų, kur klientas pats krauna, mes tik vežam – driver only paslauga ir pigesnė. Bet realybė tokia: dauguma žmonių, kurie galvoja, kad "mes lengvai su draugu sutvarkysim", po valandos mirksi prakaituoti ir pyksta vienas ant kito. Sofos Anglijoje dažnai didesnės nei Lietuvos standartai, durų angos siauresnės. Aš Redinge mačiau, kaip du draugai bandė išnešti kampą – prarado kantrybę per dešimt minučių. Aš tada padėjau, bet primušiau pirštą. Geriau mokėti krovėjui. Be to, profesionalus krovėjas žino, kaip pasukti stalą laiptų aikštelėje taip, kad nenubrauktų tapetų. Tu to nežinai ir nereikia.

Ką daryti, jei vairuotojas pavėlavo 5 valandomis – normalu ar ne?

Ne, penkios valandos – tai jau ne vėlavimas, o katastrofa. Viena ar dvi valandos – dar gali būti, dėl kamščių, bet jei žmogus vėluoja be skambučio ir be žinutės, tai negerai. Tokiu atveju turi teisę klausti, kas vyksta. Aš pats stengiuosi pranešti net jei vėluoju dvidešimt minučių, nes žmonės laukia, kai kurie išeina iš darbų specialiai. Žinau kompaniją, kuri sistemingai vėluoja, nes perkabina per daug užsakymų per vieną dieną, tikėdamasi, kad klientai palauks. Tai nesąžininga. Jei tavo vairuotojas dingo – skambink ir rašyk. Jei atvažiavo penkias valandas vėliau nepateisinęs – reikalauk nuolaidos. Neleisk savęs šluoti iš kojų. Tavo laikas irgi pinigai.

Ar mikroautobusas gali patekti į mano kiemą, jei ten siaura gatvelė Braitone?

Braitone gatvelės... kai kurios tokios siauros, kad net dviratis turi prisitraukti veidrodėlius. Aš turiu ilgesnį Sprinterį ir kartais tenka palikti mašiną gatvės gale ir neštis daiktus. Tai vargina, bet saugiau negu remti tvorą. Jei kiemas yra apskritai – gerai. Bet jei ten ažūriniai vartai ar stačias šlaitas, reikia pasakyti iš anksto. Turėjau situaciją, kai klientas sakė "užvažiuokite iki durų", o ten trys laipteliai ir aštrus posūkis. Susibraižiau buferį. Dabar klausiu apie kiemą dar pirmu skambučiu. Geriau atrodyti kvailai klausinėjant, nei graudu vėliau mokėti remontui. Kai kurie vežėjai visai neklausia ir tiesiog bando prigrūsti. Tada gauni subraižytą mašiną ir stresą sau.

Koks skirtumas tarp Luton van ir standard panel van saugumo požiūriu?

Luton van turi atskirą viršutinę dalį virš kabinos – ten dedi lengvesnes dėžes, bet turi žinoti, kad kuo aukščiau svorio centras, tuo labiau svyruoja kelyje. Standartinis panel van yra žemesnis ir valdomas kaip paprastas automobilis. Saugumo požiūriu panel van geresnis važiuojant greitkeliu arba vingiuotais keliais, nes ne taip siūbuoja ant važiuoklės. Bet Luton tilps daugiau. Aš renkuosi Luton tik tada, kai tikrai reikia – pavyzdžiui, vežant dviejų aukštų namo baldus iš Glosterio. Kasdieniam saugiam pervežimui Angijoje mikroautobusais man pakanka ilgo Transit ar Sprinter. Svarbiausia ne mašinos forma, o tai, kas viduje – diržai, antklodės ir galvos turinys. Be to, Luton ant vėjo jautresnis, ypač tuneliuose.

Išvada

Žinojau, kad parašysiu per ilgai, kai pradėjau, bet tikrai norėjau, kad suprastum – saugus daiktų pervežimas Anglijoje mikroautobusais yra ne apie metalą ir ratukus. Tai apie žmones, kurie supakuoja, pritvirtina ir nuveža tavo gyvenimą iš vieno taško į kitą. Aš per 22 metus dariau klaidų, mokiausi ir dabar stengiuosi, kad tavo sofa atvyktų tokia pat balta, kokia buvo. Jei įsiminsite vieną dalyką – tegu tai bus: nepirkite paslaugos vien pagal kainą. Sutaupyta suma dažnai išeina dvigubai brangiau, kai tenka dažyti subraižytą kampą. Rinkitės tuos, kurie klausia, fotografuoja ir turi ką parodyti. Sėkmės kelyje.