Perkraustymo iš Londono kaina: kas lemia galutinę sumą ir kodėl verta būti atsargiam

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, turiu pripažinti, rinka pasikeitė nepažiūrimai. Viena yra pastovi – klientus visada daugiausia domina pinigai. Kai susiduriate su galimybe sugrįžti į Lietuvą arba tiesiog perkelti gyvenimą kitur, pirmas klausimas visada apie kainą. Perkraustymo iš Londono kaina nėra fiksuotas skaičius, kurį galima pasakyti iš karto. Tai kompleksinis dalykas, priklausantis ne tik nuo tūrio, bet ir nuo to, kaip gerai suprantate procesą, ir nuo to, su kuo turite darbą. Dažnai žmonės, bijodami permokėti, renka pigiausius variantus ir paskui gailisi, kai jų baldai atkeliauja sulaužyti, o vairuotojas dingsta be žinios.

Šiandien noriu papasakoti tiesiškai, be jokio „marketinginio“ šlifavimo, kaip susiformuoja kaina, kas į ją įeina ir kodėl kartais tas pigus pasiūlymas tampa brangiausia klaida. Niekas nesako, kad turiite mokėti milžiniškas sumas, bet turite žinoti, už ką mokate. Rašau taip, kaip papasakčiau draugui ar geros pažįstamai prie alaus stalo – tiesiog, aiškiai ir su visais niuansais.

Pagrindiniai dalykai, lemiantys kainą

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Londono?

Vidutinės kainos šiandien labai svyruoja, todėl sunku pavadinti vieną skaičių. Jei turite mažą 1 ar 2 kambarių butą ir tik reikia pervežti kelis dėžutes su asmeninėmis daiktais, galite susirasti variantų už 300–500 eurų. Tačiau jei kalbame apie pilną namų ūkį, su sofais, spintomis ir virtuvės technika, tai suma svyruoja nuo 1500 iki 3000 eurų. Perkraustymo iš Londono kaina labai priklauso nuo to, ar tai dalinis krovinių pervežimas (kai keliaujate kartu su kitais klientais), ar išskirtinis reisas. Tikrai nesiūlau ieškoti pigiausio variantą „eBay“ stiliuje, nes ten dažniausiai pasitaiko „vargšų“ vairuotojų be draudimo.

Ar brangiau vežti iš centro nei nuo priemiesčio?

Taip, tikrai. Londono centras, ypač zonas, kuriose taikomi mokesčiai už užterštumą (ULEZ), gali padaryti savo. Jei sunkvežimis turi važiuoti pro miesto centrą, jam reikia specialių leidimų, kurie kainuoja pinigus. Be to, jei gyvenate vietoje, kur sunku privažiuoti dideliu sunkvežimiu (narrow streets), gali tekti samdyti mažesnę transporto priemonę, kuri apkrauna daiktus ir veža juos į didesnį sunkvežimį, esantį už miesto ribų. Tai vadinama „shunting“ ir tai papildomai brangina perkraustymo iš Londono kainą. Verta apgalvoti, ar ne verta patys nuvežti daiktus iki artimiausios saugios aikštelės.

Kaip kainą įtakoja kiekis (kubatura)?

Mes visada vertiname pagal kubinius metrus (m3). Nėra svarbu, kiek sveria sofa (beveik), svarbu, kiek vietos ji užima sunkvežimyje. Jei užpildote 10 m3 – tai viena kaina, jei 20 m3 – kita. Kartais klientai sako: „Aš turiu tik 10 dėžių“, bet tos dėžės būna milžiniškos arba jose sukrautas sunkus metalas. Tuo tarpu kiti klientai sako, kad jokių daiktų nėra, o paskui pasirodo, kad jie turi pilną virtuvę ir visus kambario baldus. Perkraustymo iš Londono kaina apskaičiuojama tada, kai matome, ką tiksliai reikia vežti. Dirbame „akį į akį“ (naudojant vaizdo ryšį), kad išvengtume nesusipratimų.

Ar sezonas įtakoja kainą?

Žinoma, kaip ir viskas kitame pasaulyje. Vasarą, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai visi grįžta iš atostogų arba vaikams prasideda mokslo metai, kainos šokteli. Tada sunkvežimių trūksta. Žiemos mėnesiais, sausį ar vasarį, galima derėtis labiau. Jei galite pasirinkti perkraustymo datą, būtų protinga vengti švenčių ir savaitgalių. Darbuotojai taip pat nori ilsėtis, o darbas užsienio reisuose savaitgaliais yra brangesnis. Taigi, jei klausiate, kada pigiausia – rinkites savaitės vidurį ir ne vasarą.

Ar reikia mokėti už pakavimą?

Tai labai dažnas klausimas. Galite pakruosti patys – nusipirkti dėžių, folijos, burbulų ir viską padaryti. Tai taupo pinigus. Tačiau jei neturite laiko arba bijote, kad sugadinate brangius daiktus (pvz., LCD televizorių ar tėvų servizetą), mes galime tai padaryti už jus. Už profesionalų pakavimą reikia sumokėti atskirai, tai paprastai sudaro apie 10–15 proc. nuo galutinės sumos. Bet tada turite ramybę, kad, jei kažkas sulūžo pervežimo metu, draudimo kompanija sumokės kompensaciją, nes daiktai buvo pakrauti profesionaliai.

Brexit, muitinė ir dokumentai

Ar Brexit pakeitė situaciją?

O kaip gi nepakeitė... Anksčiau tai buvo paprasta – užkrovė, važiavo. Dabar tai košmaras, jeigu nepasiruošiate. Nuo 2021 metų Jungtinė Karalystė nebesančia ES, todėl kiekvienas krovinys turi eiti per muitinę. Tai reiškia dokumentus, deklaracijas ir galimas uždelstimas. Mums, vežėjams, tai sukuria daugiau administracinio darbo, kuris taip pat įtraukiamas į kainą. Jei kas nors jums sako, kad „ne, jokioBrexit įtakos nėra“, tuomet tikrai apgaudinėja. Muitinės procedūros kainuoja, ir tai nebevengiama.

Kas yra „Transfer of Residence“ (TOR) leidimas?

Tai pagrindinis dalykas, kuris gali jums padėti nemokėti muito ir PVM. Jei gyvenote Jungtinėje Karalystėje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar perkeliate savo buitinę techniką bei baldus į Lietuvą galutinai gyventi, galite kreiptis dėl TOR01 numerio. Jis leidžia atvežti daiktus be mokesčių. Be šio numerio, muitinė gali apskaičiuoti PVM ir muito mokestį nuo daiktų vertės. Procesas gana paprastas, bet reikia laiko, todėl verta tai padaryti iš anksto. Mes dažnai padedame klientams užpildyti tas formas, nes ten būna daug „angliškų“ patarimų.

Ką daryti su transporto priemone?

Automobilių išvežimas tapo brangesnis. Jei automobilis yra jūsų nuosavybė ilgiau nei 6 mėnesius ir jums daugiau nei 12 mėnesių, galite jį atvežti be muito. Tačiau reikia įrodymų – draudimo polisų kopijų iš praeities, MOT sertifikatų ir panašiai. Jeigu nusprendžiate vežti automobilį atskirai, ne sunkvežimiui, tai kainuos daugiau, bet gali būti greičiau. O jei įstatėte jį į sunkvežimį kartu su baldais, atsiminkite – turi būti tuščias bakas (saugumo sumetimais) ir negalima vežti jokių daiktų viduje (išskyrus gal originalius ratus, bet tai reikia aptarti su vairuotoju).

Ar galiu vežti maistą ir cigaretes?

Čia būkite labai atsargūs. Dėl taisyklių, susijusių su gyvūnų ir augalų sveatos apsauga, dauguma maisto produktų (mėsa, sūris, pieno produktai) yra draudžiami. Muitinės pareigūnai Doveriuje arba „Eurotunelyje“ tikrina labai griežtai. Jei ras neleistiną obuolį ar dešrelę, gali baudžiauti arba priversti viską išmesti. Cigaretes ir alkoholį galima vežti tik nustatytais kiekiais (asmeniniam poreikiui), ne prekybai. Jei būsite pagauti su prekybiniu kiekiu, konfiskuos visą krovinį, o ne tik tabaką. Negerai.

Kas nutinka, jei dokumentai neteisingi?

Tada sunkvežimis stovi sienoje. Stovi ir laukia. Ir laukimas kainuoja. Vairuotojui reikia mokėti už stovėjimą (jei jis ne kaltas), o jei kaltas klientas, kad pateikė neteisingą sąrašą, tuomet visi išlaidos krenta ant kliento pečių. Esu matęs atvejų, kai žmonės bandydami sutaupyti ir nenurodydami brangių daiktų deklaracijoje, patekdavo į didžiulius vargus. Geriau būti sąžiningas ir parašyti „naudotas kompiuteris, 200 eurų“, negu slėpti. Muitinė turi sistemas, kurios „mato“ daugiau, nei jums gal atrodo.

Logistika, terminai ir problemos

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Standartiškai, jei nieko neįvyksta (nėra avarijų, didelių spūstių ar problemų su muitine), tai 3–5 darbo dienos. Kartais, jei vairuotojas surenka kelis klientus (rinkinis krovinys), gali užeiti ir ilgiau. Bet paprastai į Londoną važiuojama greitai, o atgal su kroviniu – šiek tiek lėčiau dėl patikros. Atsimenu vieną atvejį, kai klientas skambino kiekvieną valandą ir klausdavo „kur jūs?“, o vairuotojas tiesiog negalėjo pravažiuoti pro Kalė dėl migrantų krizės ir policijos procedūrų. Reikia kantrybės.

Ar saugu duoti raktus vairuotojui?

Tai klausimas, kurį girdžiu retai, bet verta paminti. Jei naudojate „Man and Van“ tipo paslaugas (tai kai vairuotojas su mažu furgonu), dažnai jis padės jums supakuoti ir užkrauti. Kartais reikia, kad jis paimtų raktus iš jūsų, kad užrakintų duris išėjus. 99 proc. atvejų tai saugu, nes tai jų duona. Bet visada patariu pasilikti papildomą raktų kopiją sau. Yra buvę keletą nepavykusių istorijų, kai neatsakingi asmenys prarado raktus, o tada teko keisti spynas durims – tai papildomi neprognozuojami nuostoliai.

Kas dėl draudimo?

Draudimas yra privalomas. Kiekvienas garbingas pervežėjas turi jį turėti. Bet perskaitykite smulkmenas. Yra draudimas, kuris apima tik „transporto priemonės sugadinimą“ (pvz., jei sunkvežimis užsidegs), bet neapima „daiktų sugadinimo“ (pvz., jei vairuotojui nukris ant jūsų vazos). Už pilną draudimą reikia papildomai sumokėti, bet manau, tai verta. Ypač jei vežate brangią elektroniką ar meno kūrinius. Pasakyčiau, kad taupyti ant draudimo yra blogiausia ekonomika.

Ar galima sekti savo krovinių?

Daugelis šiuolaikinių firmų siūlo GPS stebėjimą. Mes stengiamės tai daryti, nors kai kurie seni „vilkai“ vairuotojai vis dar mėgsta išjungti telefoną arba GPS, kai ilsisi. Bet paprastai galite sužinoti, kur yra jūsų daiktai. Tai suteikia ramybės, ypač kai perkraustote iš Londono kainą matote pirmą kartą ir bijote, kad kas nors negerai. Jei firmos atstovas nesako, kur yra krovinys, tai pirmasis „red flag“ (signalas).

Kas vyksta, jei sunkvežimis sugenda?

Techninės priemonės kartais gedasi. Tai gyvenimas. Jei tai įvyksta, įmonė turi turėti planą „B“. Pavyzdžiui, turi būti galimybė perkrauti daiktus į kitą sunkvežimį. Jei įmonė maža ir neturi partnerių, jūsų daiktai gali stovėti pakelėje šaltą naktį. Už tokias situations atsako įmonė. Būtinai klauskite, ką darys avarinėje situacijoje, prieš pasirašydami sutartį. Esu matęs, kaip seni „Scania“ ar „Volvo“ varikliai užsidega, ir tai nieko gero.

Smulkios problemos ir patarimai

Ar verta vežti senus baldus?

Tai klausimas ne tiek apie kainą, kiek apie protą. Kartai žmonės nori išvežti senas, jau suplyšusias MDF spintas, kurios Londone beveik nieko nevertos. Pervežimas tokių daiktų (ypač jei jos sunkios ir didelės) gali kainuoti tiek pat, kiek nusipirkti naujas Lietuvoje. Paskaitykite „Olio“ ar „Facebook“ skelbimus Lietuvoje – daiktai čia pigesni. Perkraustymo iš Londono kaina dažnai būna logiška tik tada, kai vežate brangius baldus, suvenyrus ar daiktus su emocine verte.

Ką daryti su pavojingais atliekomis?

Dažnai palikite rūsyje ar garaže dažų likučius, tirpiklius, benziną piesto pjūklui. Tokius daiktus vežti draudžiama arba labai brangu (reikia specialių leidimų). Geriau juos atiduoti kaimynams Londone arba nuvežti į specialią atliekų surinkimo vietą. Negalima tiesiog mesti į dėžę tarp drabužių. Vienas klientas taip padarė ir dažai išsiliejo ant viso krovinijo... labai nemaloni situacija (ir kvapas).

Ar galima veži augalus?

Galima, bet tai sudėtinga. Turi būti specialus fitosanitarijos pasas, kuris patvirtina, kad augalas neserga. Be to, žiema augalai gali užšalti sunkvežimyje, jei jis nešildomas. O vasarą gali perdegti. Jei turite brangų palmių, geriau jas duoti kam nors išlaikyti arba vežti asmeniniu automobiliu. Dideliame krove augalai dažnai sužūva dėl streso ir temperatūros pokyčių.

Kas yra „wait and load“ paslauga?

Tai kai vairuotojas atvažiuoja prie jūsų namų, laukia, kol jūs viską užkraunate, ir važiuoja toliau. Tai pigiau nei jei jis padeda krauti. Bet atsiminkite – laikas yra pinigai. Jei jūsų „užkrovimas“ trunka 5 valandas (nes negalite rasti dėžės su svarbiais dokumentais), vairuotojas gali pradėti pildyti papildomų valandų sąskaitą. Būkite pasiruošę. Surašykite viskas dėžės iš anksto.

Ar reikia gerti vairuotojui kavą?

Nebūtina, bet labai padeda užmegzti ryšį. Žmogus, kuris geroje nuotaikoje, gerbiau rūpinsis jūsų daiktais. Tai senas mokytojo metodas. Esu matęs, kaip klientai, kurie elgiasi šaltai, gauna „minimalų“ paslaugos lygį (tiesiog numeta dėžę kieme), o tie, kurie pasiūlo arbatą ar sumuštinį, gauna padėti išnešti netgi tuos daiktus, kurių nebuvo sąraše.

Avarinės situacijos ir blogos patirtys

Kas jei įmonė bankrutuoja kelionės metu?

Tai baisiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Ypatingai su mažomis, neregistruotomis firmomis. Jei sumokėjote iš anksto 100 proc., o įmonės sąskaita užšaldoma, jūs prarandate viską. Visada rekomenduoju mokėti tik įmoką (pvz., 30 proc.) arba mokėti tik tada, kai krovinys atvyksta. Nors tai nepatinka firmoms, tai apsaugo jūsų interesus. Žinoma, jei dirbate su dideliais (pvz., „Agility“ ar kitais gigantais), rizika mažesnė, bet ir jų kainos aukštesnės.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Nedėl to, kad vairuotojai yra vagys, bet dėl to, kad žmonės patys susimeta daiktų. Vienas klientas sakė, kad dingsta auksinės grandinėlės. Pasirodo, jos buvo paliktos mažame „pocket“e seno striukės, kurią jis nusprendė neišvežti. Viskas buvo išmesta į šiukšliadėžę Londone. Būkite tikri, ką išmetate, o ką vežate.

Ką daryti, jei atvyksta sulaužyta sofa?

Skambuokite į draudimą iš karto. Nefotografuokite po savaitės. Fikuokite pažeidimus vairuotojui esant vietoje (jei įmanoma). Jei vairuotojas pasirašo „protokolą“, kad viskas tvarkoje, vėliau gali būti sunku įrodyti, kad lūžimas atsitiko kelionės metu. Ypač dažnai laužasi sofos galai arba nulūžta kojelės nuo lentynų.

Ar verta rinktis „Man with a Van“?

Jei turite tik kelis krepšius ir kelis dėžutes – taip. Tai pigu ir greit. Bet jei turite brangų pianiną – ne. Šie žmonės dažnai neturi nei pakavimo medžiagos, nei įrangos, nei patirties. Jiems svarbiau užbaigti darbą ir gauti pinigus, o ne nešioti 200 kg svarų pianiną antrą aukštą be lifto. Rizikuosite ne tik daiktais, bet ir savo nugarą (jei padėsite).

Ką daryti, jei vairuotojas reikalauja daugiau pinigų prieš duris?

Tai gundymas. Kartais neštingi įmonės (ypač kai kurios iš Rytų Europos) gali laikyti jūsų daiktus „įkaitu“, kol nepapsakote papildomai „grynųjų“. Jei tokia situacija kyla, skambukite policijai (jei esate Lietuvoje arba JK) ir neduokite pinigų, jei nėra rašytinio pagrindo. Tai yra šantažas. Deja, tokių istorijų yra. Visada turėkite pasirašytą sutartį su galutine kaina.

O dėl bakstelėjimo (palantės)?

Tai savaime suprantama, bet dažnai užmirštama. Vairuotojai dirba sunkų darbą, jie toliau nuo šeimos. Jei paslauga gera – bakstelėkite. 10–20 svarų arba eurų nedarys jums didelės žalos, bet vairuotojui sukels šypseną. Kitą kartą, kai skambinsite šiai firmai, jie jums prisimins kaip „gerą klientą“.

Išvada

Apibendrinant, perkraustymo iš Londono kaina nėra tik skaičius sąskaitoje faktūroje. Tai investicija į jūsų ramybę, saugumą ir laiką. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum – pigiausias variantas dažnai pasidaro brangiausias, kai kažkas sugenda arba dingsta. Pasiruoškite dokumentus, pasirūpinkite TOR leidimu (jei galioja) ir, svarbiausia, bendraukite su pervežėju kaip su žmogumi, o ne kaip su roboto aptarnauotoju. Gerai suplanuotas perkraustymas gali vykti be streso, o blogai suplanuotas – tapti košmaru. Sėkmės kelyje namo!