Reikalingas mikroautobusas kroviniams į Angliją skubiai vežti?

Žinai, būna skambučių dešimtą vakaro, kai žmogus beveik šūkauja: „Mums reikia mikroautobuso kroviniams į Angliją, o gal net ir panašaus, ir dar vakar reikėjo!“ Tada tenka aiškinti, kad vakar jau nebepavyks, bet rytoj ar poryt – dar realu. Dirbu šitoje srityje jau per dvidešimt metų. Skubūs pervežimai į Londoną, Mančesterį, Birmingemą – taip, vežam. Tik noriu iš karto pasakyti: „skubiai“ nereiškia „judu kaip Formulė 1“. Kai kurie galvoja, kad mikroautobusas kroviniams į Angliją gali nulėkti per naktį be taisyklių. Ne, stabdom prie kavos, muitinės ir proto. Šitame tekste bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man uždodavo gyvai. Ne viską žinau iki centimetro, bet ką tikrai žinau – pasakysiu.

Kai skuba – ką iš tiesų galima padaryti?

Ar tikrai galima rasti mikroautobusą kroviniams į Angliją skubiai?

Na, saz... sezono metu (ne sazono, o sezono, vis tas pats) – sunkiau. Realiai per pusdienį rasti realu, bet ne garantuotai. Buvo atvejis: skambutis trečią nakties, radom tik septintą ryto. Vairuotojai irgi žmonės, nemiega su racijomis. Jei turi bent kelias valandas – šansai dideli. Jei reikia per pusvalandį – tuomet jau nebėra apie ką kalbėt, ten jau nebe pervežimas.

Kiek iš anksto reikia skambinti, jei reikia vežimo rytoj?

Kuo anksčiau, tuo ramiau. Skubus krovinių pervežimas į Angliją įmanomas ir su dienos notice, bet kaina kyla kaip mielės šiltam vandeny. Sakau dažniausiai: skambink bent prieš dvi paras, nors uztenka ir paros. Buvo situacija: skambino sekmadienį, reikėjo pirmadieniui. Radome, bet brango trečdaliu. Jei dar net nesusipakavęs – gal geriau poryt varymas, kad nesusimestum batų po sofa paskutinę minutę.

Kas, jei mano krovinys nėra standartinės dėžės – o kažkoks metalinis rėl. Ar imat?

Imam, bet turiu žinoti, kas viduje. Metalinis rėl, deklaruotas neteisingai – muitinė gali paklausti. Teko vežt į Mančesterį, kur klientas sakė „paprasčiausias stalas“, o stalas svėrė kaip traktorius. Mikroautobusas kroviniams į Angliją turi svorio ribas. Geriausiai nufotografuok ir atsiųsk prieš skambindamas. Būna, atvažiuoja mašina, o daiktas netelpa tarp bortų. Stovi abudu kaip ant ledo.

Vežate tik į Londoną ar ir į mažesnius miestus?

Ne tik Londoną. Braitonas, Liverpulis, Rodlis (Rodley? Rodlėj? vis viena) – važiuojam. Tik jei ne sostinė, o kampelis, maršrutas ilgėja, kaina irgi. Buvo piktas klientas iš Redingo: kodėl brangiau? Aiškinu: vairuotojas ne telepatauja, atgal tuščias arba ieško kito krovinio. Skubus pervežimas į provinciją reikalauja daugiau laiko planavimo nei į Londono centrą.

Kainos – kodėl vieni pigiau, kiti brangiau?

Kiek dabar kainuoja mikroautobusas kroviniams į Angliją?

Kaip ir viskas – priklauso. Eilinis pervežimas iš Kauno į Londoną nuo keturių šimtų eurų, skubus – šeši šimtai ir daugiau. Kartais klientai sako: „Pas kaimyną pigiau“. Klausiu: o kaimynas turi CMR draudimą ar tik balioną noro? Surask pigiau nei trys šimtai – gerai pagalvok, ką slepia nuolaida. Aš per daug mačiau, kad tikėčiau stebuklais.

Ar skubus varymas visada brangesnis už planuotą?

Dažniausiai taip, nors būna, kai vairuotojas jau toje pusėje su laisva vieta – tada kaina gali sutapti. Bet jei tavo dėl reikia keist maršrutą, kyla. Klientas kartą pyko, kodėl penkiasdešimt eurų brangiau. Aiškinu: mašina Vilniuje, krovinys Šiauliuose, o laikas spaudžia. Vairuotojas važiuoja tuščias paimti. Skubi reikia resursų. Resursai kainuoja.

Ar galiu sumažinti kainą, jei pats padedu krautis ir pakuoti?

Tiesiogiai – ne. Ar turi vairuotojo teises ir raktą? Ne. Tada kainą mažina paruošimas. Jei viskas supakuota, sužymėta, stovi prie laiptinės – vairuotojas sutaupo valandą. Valanda laiko = pinigas. Buvo klientė, kuri rulonais suko rankšluosčius. Vairuotojas apsidžiaugė. Jei meta daiktus maišan ir viliasi „kažkaip“ – papildomai mokėsi. Užlaikymas kelyje brangiau nei pagalba.

Ar mokėti reikia iš anksto ar kai atvažiuoja?

Skubiuose varymuose dažnai imam avansą – bent trisdešimt procentų. Būna paskambina, atšaukia, o mikroautobusas kroviniams į Angliją jau pakeliui. Kas tada? Vairuotojas važiuoja per Lenkiją su vėjo malūnais žvalgytis? Faktūra lieka mūsų. Yra bendrovių be avanso, bet aš jų labai nepasitikiu ypač skubiuose reikaluose. Atsiskaitymas grynaisiais pristačius – OK, bet fiksuojam popieriuje. Žodinė sutartis su svetimu vežėju – kaip žaidimas lažybomis.

Popieriai, muitai ir Breksito palikimas

Ar asmeniniams daiktams dar reikia muitinio dokumento į Angliją?

Reikia. Po Breksito asmeniniams daiktams – packing list, kartais CN22. Klientai galvoja: „Man stalas iš senelių“. Teisingai, bet muitininkai tikrina. Mes rengiam popierius, sąrašas turi eiti iš tavęs. Buvo: trisdešimt dėžių į Bristolį. Klausiu, kas viduje. „Useless things“. Muitinėje – keturi šimtai cigarečių. Mašina nepateko, klientas – į blogų istorijų sąrašą.

Kas nutinka, jei dokumente rašau sofą, o viduje fotelis?

Tarkim, ne tragedija, jei panašūs daiktai. Bet muitininkas gali užlaikyti paklausimui. O laikas skubiuose pervežimuose į Angliją – viskas. Kartą Kent'e sėdėjo keturias valandas dėl adreso klaidos. Klientas suplakė dvi Londono gatves. Mikroautobusas stovėjo be reikalo. Rašyk tiksliai. Jei nežinai – „naudoti buities daiktai“. Ne XVIII a. antikvaras, jei IKEA. Mažiau puošniai – daugiau tiesos.

Ar muitas tik Anglijoje, ar kelyje kas tikrina?

Kontrolė vyksta uostuose ar Eurotunelio zonoje. Prancūzijoje, Olandijoje – karšti taškai. Su mikroautobusu rečiau nei su vilkikais, bet pasitaiko. Anglija – griežčiausia. Kartą Doveryje patikrino nuo slenksčio iki lubų: seni megztiniai ir dviračio ratas. Praleido, bet vairuotojas vėlavo dviem valandom. Planuok ne tik muitą, bet ir atsitiktines tikras. Tai ne tavo kaltė, bet tavo laikas nutekės lygiai taip pat.

Vežu dovaną sesei – ar tikrai muitininkai vogs?

Vogs – per stipriai. Nevogia, tikrina pagal taisykles. Dovana iki trisdešimt devynių svarų... o gal keturiasdešimt penkių? (nepamenu tiksliai, geriau pasitikrink). Naujas iPhone – jau ne dovana, o prekė. Muitas prisidės. Buvo: dviratis seseriai į Birmingemą, pirktas už penkis šimtus, su instrukcijomis. Nebe dovana. Sumokėjo. Mikroautobusas kroviniams į Angliją perveža, bet nekeičia muitinės taisyklių. Rašyk tiesą, sutaupysi nervų.

Mašina, vairuotojas ir „o kas jei...“

Ar tikrai atvažiuos mikroautobusas, o ne pūkstantis furgonas?

Jei sakėm – turėtų būt. Bet jei sugedo, kartais ima kitą furgoną. Mes pranešam iš karto. Ne visos kontoros taip daro – kai kurios perša kriaušę kaip obuolį. Buvo istorija: dvylikos kubų užsakyta, atvažiavo devynių, nes vairuotojas sumaišė... (oi, tiesiog suveliau – atleisk). Svarbu, kad talpa atitiktų tavo krovinį. Furgonas su langais nėra krovininis mikroautobusas. Paklausk kubatūros prieš sutikdamas.

Ar galiu prašyti, kad vairuotojas kalbėtų angliškai?

Gali, bet realybė: daugelis kalba, bet vietiniai akcentai kaime – sunkūs. Kartą skundėsi, kad vairuotojas „nekalbėjo“ – o tiesiog buvo tylus. Paprastam pristatymui mikroautobusas kroviniams į Angliją nereikia diplomato. Reikia žmogaus, kuris atsivers duris ir atiduos daiktus teisingam asmeniui. Kitais klausimais – pats skambink, telefonas kišenėj.

Kas jei krovinys sudaužomas – jūs atsakote?

Taip, jei CMR draudimas galioja. Bet jei supakavai porcelianą laikraščiais iš devynioliktojo amžiaus – kaltė tavo. Atsakom už transportavimą, ne už tavo pakavimo genialumą. Buvo veidrodis į Londoną. Vairuotojas vežė kaip kūdikį. O klientas apvyniojo maistine plėvele, ne apsaugine. Mikroautobusas kroviniams į Angliją nedarys stebuklo blogam paruošimui. Draudimas dengia profesionalias klaidas, ne tavo sąmoningą nebūrumą.

Ar reikia rašyti sutartį, ar užtenka žodžio „rytoj paimsit“?

Žodis be popieriaus vertas tiek, kiek oras. Užsakymo patvirtinimas el. paštu – tavo šarvas. Yra kompanijų, kurios dirba tik telefonu. Viena klientė po dviejų savaičių skambino: kur dėžės? Pasirodo, „rytoj“ kompanija pasiėmė ir pamiršo, nes neturėjo eilės numerio. Nemalonu. Aš fiksuoju viską. Skubus krovinių pervežimas į Angliją taip veikia: be rašto – neaišku, kas kaltas. Pasirašyk, net jei tingi. Negailestingai svarbu.

Kas darosi rinkoje – apie blogus vingius

Ar visos įmonės, siūlančios skubų vežimą mikroautobusu į Angliją, dirba sąžiningai?

Ne. Tai faktas. Yra tokių: paima avansą – dingsta. Parašo mažą kainą – paskui prideda „II aukštas be lifto“. Mikroautobusas kroviniams į Angliją yra paslauga, ne loterija. Jei žada iš Panevėžio į Glazgą per pusdienį – pagalvok. Kartą klientas rado pigiau šimtu. Atvažiavo be CMR, vežė per skirtingas rankas, daiktai atėjo po savaitės. Aš tokių vingių nesiūlau. Nenoriu, kad pavardė figūruotų blogose istorijose. Tu irgi nenori.

Ar tiesa, kad kroviniai pasimeta pakeliui?

Nutinka, dažniausiai per tarpinius perkrovimus. Kai tavo dėžės perkeliamos iš vienos mašinos į kitą. Buvo: krovinys pasimetė Lodzėje, vairuotojas supainiojo etiketes. Suradome po dviejų dienų. Su mikroautobusu tiesiogiai rizika mažesnė – mažiau grandinės. Jei renkiesi „super pigu“ – daiktai maišomi kaip kortos. Mikroautobusas kroviniams į Angliją, važiuojantis be persikrovimo, yra saugesnis. Patikrink, ar mašina važiuoja tiesiogiai, prieš mokėdamas. Tai pinigų ir nervų klausimas.

Ką daryti, jei mikroautobusas vėluoja dviem parom?

Skambink. Ne tik seseriai, bet vežėjui. Normali įmonė pasakys tiesą: gedimas, eilės Kалe... ou Kalė (taip, Kalė, uostas Prancūzijoj). Kartais vairuotojas susirgo. Skubus pervežimas neatsispindi gamtos dėsniams. Buvo atvejis: strigo Olandijoje. Paskambino, informavom, sesuo suprato. Jei vėluoja ir niekas nekelia – blogiausia. Reikalauk kontaktų, žinok kur tavo daiktai. Komunikacija svarbiau už greitį.

Ar būna, kad krovinys išvis neatvyksta?

Būna, retai. Dažniausiai dėl sukčiavimo arba bankroto. Jei rinkaisi skelbimą „super pigiai“ be rekvizitų – rizika. Per dvidešimt metų turėjom porą extreme atvejų. Paprastai atvažiuoja vėlai. Imk CMR ir draudimą. Buvo klientas, vežė šeimos albumus. Verkė ne dėl kainos, o dėl prisiminimų. Mikroautobusas turi būti pasirinktas ne pagal stulpą, o pagal galvą. Atmink tai.

Praktika – ką reikia žinot prieš priedurnojant

Ar man pačiam reikia važiuoti kartu su kroviniu?

Nebent esi keleivis. Mikroautobusas kroviniams į Angliją veža daiktus, ne tave. Be keleivio sutaupai – nereikia papildomo draudimo. Klientai galvoja: „Pats prižiūrėsiu“. Realybė: vairuotojas vairuoja, tu miegi. Mažai ką prižiūrėsi tranzite. Buvęs atvejis: klientas važiavo, prisiplojo prie lango, o krovinys vis tiek judėjo. Kai pats veži – atsakai tu. Čia – pasitikėjimo reikalas.

Kaip supakuoti, kad nesusidaužytų daiktai kelyje per Lenkiją?

Bubble wrap, kartonas, lipni juosta. Kelias per Lenkiją – ne visur lygus. Kartais amortizatoriai supyksta ant duobių. Jei dėžėje stiklas liečia stiklą – nelaimė. Nekimšk dėžių iki viršaus – tampa sunkios kaip akmenys, o viduje trupinasi. Mikroautobusas kroviniams į Angliją važiuos apie parą. Per tiek laiko net maži virpesiai daro savo. Dėk minkštus daiktus tarp kietų. Nežinai kaip – Yra Youtube. Aš ne guru, tik dalinuos patirtim.

Ar galima vežti maistą, šaldytuvą ar gyvą augalą?

Šaldytuvas – taip, jei be freono problemų. Maistas – griežtai ribojamas, ypač mėsa. Po Breksito Anglijos inspekcija žiūri kaip vanagas. Augalas – taip, bet fitosanitarinis. Fikusą kartą vežėm, praėjo kaip „namų puošmena“. Jei slepi maistą po drabužiais – rizikuoji. Nežinau visų punktų, bet žinau: maistas muitinėje – raudonas skytrmulis (oi, skudurėlis) buliui. Verčiau išmest seną sūrį nei mokėt baudą. Mikroautobusas neišsprūs nuo taisyklių.

Kiek maždaug važiuoja mikroautobusas kroviniams į Angliją?

Iš Lietuvos iki Londono – apie dvidešimt dvi valandos gryno kelio. Realiai su poilsiu, kava, muitine – para ar pusantros. Greičiausias atvejis, kurį mačiau: aštuoniolika valandų. Bet ten vairuotojui namie bėda buvo, spaudė iš nervų. Nenorėčiau taip. Poilsis kas keturias valandas privalomas. Jei kas žada per pusdienį – meluoja arba nežino geografijos. Planuok pagal vairuotojo žemėlapį, ne Google Maps. Realybė skiriasi nuo ekrano.

Ar galiu pakeisti pristatymo adresą, kai jau išvažiavo?

Gali, jei dar ne Doveris. Po to – problematiška. Užmaršutis kilometrai kainuoja. Kartą skambino iš Doverio: ne Londonas, o Redingas. OK, bet kaina perskaičiuojama. Klientas supyko, aš irgi, bet neišsižiojau. Mikroautobusas kroviniams į Angliją važiuoja pagal skaičiuotą maršrutą. Kiekvienas posūkis = laikas. Kai kurie vežėjai atsisako. Aš priimu, bet anksti ryte pakeitimai pigesni nei vakare prie durų. Logika paprasta: kuras nėra nemokamas.

Kokią garantiją turiu, kad atvažiuos būtent tą dieną, kurią žadat?

Turi mano žodį ir telefoną. Šimtaprocentinės gamtos garantijos nėra: ledas, uždarytas uostas, sloga. Bet jei įmonė profesionali – turi rezervą. Mes turime atsarginį vairuotoją. Ne visi turi. Garantija – įsipareigojimas daryti viską. Buvo, keitėm mašiną vidury Marijampolės, kad tik nenuviltume. Mikroautobusas kroviniams į Angliją turi judėt nesvarbu kas. Tikiuosi, taip bus. O jei ne – gali ant manęs rėkt. Atlaikysiu.

Taigi, jei reikia mikroautobuso kroviniams į Angliją skubiai – skambink, bet ne be minčių. Surask patikimą vežėją, paklausk apie draudimą, parašyk sąrašą kas viduje. Neiškrauk šaldytuvo į dėžes. Skubūs pervežimai veikia, kai abi pusės sąžiningos. Dirbu čia seniai, žinau: laimingas klientas supranta procesą. Ne viskas tobula, bet aišku būti turi. Sėkmės kraunantis. Ir lipnios juostos niekada nebus per daug.