Reguliarus siuntų pristatymas į Angliją: kaip iš tikrųjų veikia patogus grafikas?

Sveikas. Matau, renkiesi daiktus į dėžes ir galvojai apie Londoną, Birmingemą ar gal kokį Mančesterį. Daug metų žiūriu, kaip žmonės kraustosi, siunčia dėžes artimiesiems, o kartais net pirktas prekes iš Lietuvos internetinių parduotuvių. Po dvidešimt keturių metų šitame kelyje galiu pasakyt – reguliarus siuntų pristatymas į Angliją su patogiu grafiku yra ne koks reklaminis žodis. Tai realybė, tik reikia žinoti porą dalykų, kurių manęs niekas neklausė, kol pats nesupdydavau dėžių į furgoną kas savaitę. Jei nori suprasti, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be to saldaus brošiūrinio balasto – sėskis. Pasakosiu kaip žmogui, ne auditorijai.

Iš pradžių – apie tą „patogų grafiką“

Ar kas savaitę tikrai važiuoja, ar čia tik marketingui parašyta?

Marketingui parašyta? Žinok, aš irgi skepticizmo turiu dėl interneto. Bet šitoje srityje reguliarus siuntų pristatymas į Angliją reiškiasi realiai furgoną, kuris prasidėda Vilniuje arba Kaune ir baigiasi Londone. Kartais antradieniais, kartais ketvirtadieniais, pagal tą savaitės ritmą. Būna savaičių, kai mašina pilna prieš pirmadienį, būna – kai pristatymas tik savaitgalį. Grafikas patogus būtent todėl, kad nestovi vietoj. Kas savaitė kažkas važiuoja, nors gal ne ta pačia diena. Per dvidešimt metų mačiau, kai kuriems klientams tai netgi atrodo per daug gerai, kad būtų tiesa. Bet taip yra dėl to, kad susidaro srautas – emigrantų, studentų, šeimų. Kai srautas pastovus, važiuoja pastoviai.

Kada man paduoti daiktus, kad spėčiau į šios savaitės reisą?

Geriau ankščiau negu vėliau. Ai, žinai ką? Idealiai – pirmadienį arba antradienį, tada tikrai spėsi į vidurio savaitės išvažiavimą. Jeigu neša trečiadienio vakarą, jau rizikuoji, nes furgonas dažnai užpildomas prieš pat išvažiavimą. Būna, kad žmonės atneša ketvirtadienį ryte ir galvoja, kad „dar spėsiu“ – kartais spėja, kartais lieka į kitą savaitę. Patogus grafikas neveikia taip, kad tu paspaudi mygtuką ir jis atsiranda. Reikia plano. Aš savo klientams dažniausiai sakau – atiduok daiktus dviem dienom anksčiau, nei galvojai. Tada ramu. Juk Anglija nėra už kampo, ir maršrutą reikia susidėlioti pagal visas paėmimo vietas – nuo Panevėžio iki pat Pikadilio.

Ruošiantis siųsti – ką verta žinoti

Kiek dienų iš tikrųjų keliauja siunta iš Kauno iki Londono?

Realiai – keturios, penkios dienos. Aš visada sakau – skaičiuok penkias. Jeigu pirmadienį pakrovėm Kaune, kitą pirmadienį dažniausiai jau pristatom Londone ar kitur pietų Anglijoj. Šiaurėje – gal dar diena ilgiau. Būna ir greičiau, kai vėjas palankus ir Doverio uostas neužslogęs. O būna, kad Prancūzijos pasienyje eilė arba žmoniškai vairuotojas pavargsta ten kur vilkikai stovi. Tada realiai savaitė. Nesišauk dėl to, kad pora dienų. Tai normalu tarptautiniuose pervežimuose. Patogus grafikas dar nereiškia teleportacijos. Deja. Kartais manęs klausia, ar negaliu pasiūlyt trijų dienų. Galiu, bet tada kaina visai kitokia, ir tu jau nebešnekame apie reguliarų, o express variantą.

Ar galiu siųst ir maišuose, ar būtinai dėžės?

Techniškai – gali. Praktiškai – neprimesčiau. Maišai plyšta, daiktai išbyra, ypač jei ten šlapias oras kelyje. Dėžės yra tūrinis vienetas, jas galima sudėt viena ant kitos, ir jos apsaugo. Aš mačiau žmonių, kurie supakuoja viską į tuos didelius sporto salės maišus. Atrodo, sutaupė. Bet kai maišas nutempiamas per aikštelę ir palei asfaltą nutrintas, tavo megztinis jau nebe pirmo jaunystės. Naudok dvigubas dėžes, gerai užsienkite lipnia juosta. Jei kas nors pametė – lengviai suratą. Su maišu – velniai žino kur padėjo. Yra tokių „gudruolių“, kurie bando siųst irikečių maišuose. Kartais pareina Anglijoj kaip kepta jūros lydeka – suglamžyti.

Ką rašyti ant dėžių, kad neiškryptų kelyje?

Žinok, čia svarbiau negu atrodo. Ne tik adresas. Rašyk savo vardą, telefoną Anglijoj ir gabenimo adresą. Dar geriau – žymėk kiekvieną dėžę numeriu (pvz., 1 iš 5). Būna, kad vežėjas sumeta dvi siuntas, ypač kai visos dėžės atrodo vienodos – rudos, skryninės. Kartais tenka žmoniškai pripažint, kad vairuotojai pavargę ir per techniškai nežiūri. Aš savo klientams dar rekomenduoju užrašyti kas viduje, šone: „drabužiai“. Ne tikslus sąrašas, o tiesiog kategorija. Tada, jei muitininkui kils įtarimų, greičiau atidarys tą vieną dėžę, visų negrabaliogs. Dar vienas dalykas – rašykite savo vardą ir kaip siuntėjo, ir kaip gavėjo duomenis. Mažiau painiavos sandėlyje. Žinau, atrodo kaip darželis, bet patikėkit, beveik kas antras skambutis būna apie ketvirtą dėžę.

Ar mano draugės dovana – muilas ir kremas – praeis muitinę?

Muilas ir kremas… čia aš nesu tikras šimtu procentų, kad per muitinę praeis be klausimų. Po visų tų pokyčių, žinai, Brexit ir taisyklės keičiasi. Jei tai yra prekybiniam kiekiui panašus rinkinys – gali kilti problemų. Skirta asmens dovanai, nedideliam kiekiui – dažniausiai eina. Bet tu geriau nepakuok po vieną sluoksnį – muitininkai mėgsta patikrinti kvepalus ir skysčius. Būna, kad įtaria ne tai, kas yra, o tiesiog dėl to, kad pakuotė atrodo… įtartinai graži. Rimtai. Tai jei siunčiatės iš Lietuvos, geriau rašyti, kad tai asmeniniai naudojimui skirti daiktai. Ne dovanų parduotuvės siunta. Kartais klientai stebisi, kodėl atidarinėja. Tai ne dėl to, kad blogai, o dėl to, kad Anglijos muitinė vis dar labai atsargi su pirkiniais iš Europos.

Kelias per muitinę ir kiti nepatogumai

Ar tikrai tikrina kiekvieną siuntą, ar tik kai ką?

Ne, jie neturi tam laiko. Būtų neįmanoma atidaryti kiekvieną dėžę iš tūkstančių. Tikrina imtinai, pagal rizikos algoritmą. Kartais dėl tarpininko pavardės, kartais dėl svorio neatitikimo, o kartais – visai atsitiktinai, kaip loterija. Būna blogų dienų, kai muitininkai kažką girdėję ir tikrina daugiau. Kai kuriems atrodo, kad jei nedarysiu nieko blogai, neatidarys. Taip, statistiškai neatidarys. Bet jeigu tamposi dešimt dėžių su antkainiu turiniu – rizika auga. Paprastai, jei siunta tvarkingai užrašyta, neperkrauta – praeisi kaip peilis per sviestą. Na, beveik taip. Žinau, kad internete pilna pasakų apie kiekvieną paketą. Bet taip nėra. Tiesiog yra parinkimo sistema, ir mes jos nematom.

Kodėl kartais pasitaiko, kad „prigrūda“ daiktų ir baudžia?

O čia jau apie blogas įmones. Aš tai matęs ne kartą. Būna tokių „vežėjų“, kurie surenka dešimt siuntų į mažą mikroautobusą, o tada dar prigrūda viršaus. Muitininkai atidaro – vien tik dėžės, pilnos daiktų be jokio sąrašo, be išmanymo. Tada baudžia ne todėl, kad tu blogai padarei, o todėl, kad kažkoks svieto lygintojas nusprendė pelnytis iš tavęs per tūrių. Reguliarus siuntų pristatymas į Angliją su patogiu grafiku galimas tik tada, kai vežėjas pats tvarkingas. Jei jis su stichija važiuoja, tu nukentėsi. Geriau mokėk truputį daugiau, bet žinok, kad tavo siunta ne guli ant kelių kitų dėžių.

Ar aš pats galiu užpildyt popierius, ar privalau per tarpininką?

Na, tu gali bandyt. Yra HMRC svetainė, ten viskas lyg ir parašyta. Bet aš nuoširdžiai pasakysiu – šitoje vietoje aš nežinau visų niuansų taip gerai, kaip mano bendradarbė Ieva, kuri su popieriais gyvena. Ji sakė, kad dabar po 2024 metų (o gal jau 2025 – ne, palauk, čia dar reikia patikslinti) atsirado papildomų reikalavimų prekėms, kurios anksčiau eidavo laisvai. Tai gali pildyti PRS formas, CN22, bet jei nežinai kodų – gali pridaryti klaidų. Aš asmeniškai siūlyčiau per specialistus. Ne todėl, kad pats neišmanai, o todėl, kad jei suklysi – siunta gali strigti savaitėmis. Tai neprotinga.

Kai siunta jau važiuoja

Kaip žinoti, kad mano daiktai tikrai išleisti iš Lietuvos?

Labai paprastai – gausi numerį. Šiuolaikinėje logistikoje, net ir pas mus tarptautinių pervežimų srityje, viskas turi kodą. Jei tau nebuvo duotas joks numeris ir vežėjas pasakė „ne, pas mus taip nėra“ – bėk. Rimtai. Bėk nuo jo. Normalus reguliarus siuntų pristatymas į Angliją visada turi suteikt bent jau vidinį kelio numerį, kuriuo gali pasitiktinti. Kartais tai SMS žinute ateina, kartais el. paštu. Būna, kad ir paskambina tiesiog: „Ei, tavo dėžės jau pakeliui.“ Bet numeris yra pagrindas. Be numerio tu tik tiki žodžiu. O aš per dvidešimt metų išmokau – žodis gali būti gražus, bet trackinimas yra faktas.

Ar važiuoja vienu furgonu, ar bus perkrauta kitur?

Taip ir ne. Iš Lietuvos dažniausiai važiuoja didelis auto-traukinys arba furgonas iki Lenkijos, o ten perkelia į kitą mašiną, kuri eina per Europą. Kartais vienas ir tas pats vairuotojas važiuoja iki pat Doverio, bet retai iki pat Londono gatvės, nebent tai mažas mikroautobusas dviem trims klientams. Didesnės siuntos perkeliamos konteineryje. Tiesą pasakius, pervežimų industrijoje tai vadinama „paskutinės mylios“ problema. Tu galvoji, kad tavo dėžės stebuklingai neatidarytos nukeliauja iš Kauno tiesiai ant slenksčio Birmingeme. Realybė – jos mato tris keturis vairuotojus. Ir tai normalu, jei kiekvienas žino, ką paima.

Ką reiškia, kai sako „tranzitas per Prancūziją“ – ar tai ilgai?

Tai tiesiog faktas. Iš Lietuvos nėra tiltas į Angliją, nebent dar neprigirdau apie tokį projektą. Vadinasi, arba keltas per Lamanšą, arba traukinys po Eurotuneliu. Abiem atvejais reikia pravažiuoti Prancūziją ir dažnai Belgiją. Tranzitas reiškia, kad per tą šalį tik pravažiuojama, neužsibūnama. Būna, kad stoja vairuotojai pailsėt prie kokių Reimso ar Lilės. Ten ne muitinė, o tik degalinė. Laikas tranzituje priklauso nuo greičio ir kamščių. Paprastai nuo sienos kirtimo Prancūzijoje iki Doverio – kelios valandos. Bet jei vilkikai protestuoja arba oras blogas – gali prisidėti pusdienis. Nieko čia baisaus.

Pristatymas Anglijoje – tikroji pusė

Ar pristatys tiesiai į butą ketvirtame aukšte be lifto?

Žinok, čia vienas iš tų nemalonių klausimų. Techniškai – durų iki durų pristatymas reiškiasi iki buto durų. Bet jei ketvirtas aukštas be lifto ir dėžė sveria trisdešimt kilogramų – vairuotojas vienas nepakels. Būna, kad jis pasako: „Aš vairuotojas, ne kraustytojas.“ Ir tada stovi dviese prie durų ir žiūri vienas į kitą. Aš matęs situaciją, kai Londone klientė tikėjosi, padės ant stalo, o vairuotojas paliko prie laiptinės ir išvažiavo. Nes buvo numatytas laikas, o ji pavėlavo penkiolika minučių. Tai jei turi sunkių dėžių – jokių stebuklų. Pasisakyk iš anksto. Gal kartais galima sumokėt papildomai dviem vyrukam, bet ne visada.

Ar galiu pasirinkti vakaro valandą, kai grįžtu iš darbo?

Vakaro valanda… hmm. Keista, bet kai kurie mūsų klientai tikrai gauna pristatymus po šešių vakaro. Anglijoje ypač. Nes ten vairuotojai suskaičiuoja maršrutą pagal eismo srautus. Jei tu gyveni Londone ir eini iš darbo tiesiai iš metro – galime derintis. Bet tai ne taksas. Negaliu pasakyti, kad antradienį lygiai 19 valandą ir 15 minučių skambutis į duris. Realus patogus grafikas veikia dienos rėmuose: rytas, popietė arba vakaras. Kai suprantame, kad esi darbe, rašome iš vakaro žinutę: „Rytoj tarp dviejų ir šešių – ar bus kas namie?“ Jei ne – pasiūlom sandėliuką arba kito ryto laiko. Sutarimas, ne komanda.

Ką daryti, jei pristatymo dieną išsikviečiau atsitiktinai į darbą?

Gyvenimas. Nutinka. Geriausia – paskambinti mums arba vairuotojui kuo anksčiau. Kuo arčiau laiko, tuo sunkiau keisti maršrutą, nes Anglijos keliuose laikas yra piktas. Būna atvejų, kai žmogus palieka raktus kaimynei. Senukuoju variantu – padėti garaže sandėliuke. Bet jei gyveni daugiabutyje ir nieko neturi – tada beda. Aš asmeniškai laikau tokias situacijas normaliom. Kartais parašau klientui: „Jei nebūsi, paliksime pirmos laisvos aikštelės kampe.“ Juokauju. Ne, tikrai nepaleidžiam siuntų be dokumento. Bet jei žinai, kad nesugebėsi – persikelk į kitą savaitę. Geriau palaukt negu gaudyti furgoną po visą Londoną.

Ar pristato ir savaitgaliais, ar tik darbo dienomis?

Dažniausiai ne. Savaitgaliai Anglijoje pristatymams logistikos pasaulyje yra tamsusis miškas. Vairuotojai irgi nori seebreeze arba pub'e pasėdėt. Šeštadienį retai kas dirba, o sekmadienį – beveik niekas, neb kuri nors skubi express paslauga. Reguliarus siuntų pristatymas su patogiu grafiku veikia darbo dienomis, nes logistikos centrai dirba pirmadienį iki penktadienio. Bet žinai, būna išimčių. Jeigu klientas labai prašo šeštadienį ir moka extra – kai kurie privaūs vežėjai sugeba prisiderint. Bet tai ne taisyklė, tai išskirtinumas. Planuokis įprastai – į darbo dienas. Tada viskas ramiau. Aš asmeniškai pirmadieniais mėgstu važiuot į bazę, kai ten dar tylu.

Kai ne viskas pagal planą

O jei atvažiavus paaiškėja, kad aš gavau ne savo dėžes?

Oi, tai buvo pikta savaitė. Buvo toks atvejas pernai – klientui Atanui atvežė tris dėžes iš Lietuvos, bet vienos viduje guli visiškai ne jo daiktai. Ikea lemputės, o jis galvojo, kad mama siuntė sūdytus lašinius. Paaiškėjo, kad magistraliniame terminale labeliai sumaišėsi dėl lietaus – jie atšalo. Realybė tokia – taip nutinka, kai vežėjas važiuoja be tvarkos. Nesvarbu, koks gražus grafikas, jei sandėlyje chaosas. Gerai, kad Antanas tikrino pakuotę prieš pasirašydamas. Parašė ant lapo „neatitinka turinys“. Mes tada ieškojom jo lašinių per visą sistemą tris dienas, rado pas pensininkę iš Klaipėdos. Būna visko.

Kodėl kai kurie vežėjai žada du kartus pigiau – čia įmanoma?

Ah, čia reikia atsargiai. Būna, kad kažkas feisbuke pasiūlo pervežimą per du kartus pigiau nei rinkos kaina. Aš neversiu pasakyti, kad jie visi vagys. Bet kai kurie nėra registruoti, neturi draudimo, o jei tavo daiktai guli jų garaže tris mėnesius – neturės kam skųstis. Matęs aš šitą filmą. Reguliarių siuntų pristatymas į Angliją turi savo kainą: degalai, muitinės procedūros, vairuotojo atlyginimas. Jeigu kaina per žema, kažkas pametama. Dažniausiai – saugumas. Arba laikas. Kartais jie surenka dieną prieš išvažiuodami ir tada žiūri, kur prigrūsti. Ne visada blogai, bet rizika tavo. Aš rinkčiausi ramų mieste žinomą vardą negu pigų nuotykį.

Ar verta drausti paprastą siuntą su senais megztiniais?

Megztiniai? Techniškai – drabužiai neturi dideles vertės, bet emocinę turi begalinę. Aš savo klientams visada siūlau bent minimalų draudimą. Ne todėl, kad noriu užsidirbti – komisinių iš to negaunu. Bet mačiau, kaip sugedęs vilkikas su visa siunta sudega ant trasos. Retai, bet baisu. Arba, jei tavo senelio odinė striukė prasmenga sandėlyje – be draudimo nieko neatgausi. Draudimas siuntoms dažnai kainuoja kelis procentus nuo vertės. Pigiau už kavą. Tai kam rizikuot sentimentais? Kita vertus, jei ten tik mūsų mokyklos vadovėliai, kuriuos niekas nepirks, gal ir nereik.

Kainos, terminai ir neparašytos taisyklės

Koks realus skirtumas tarp ekonominio ir express pristatymo?

Ekonominis – tai mūsų standartas. Reiškiasi, kad tavo siunta keliauja su kitomis, pila visas, ir laikas lankstus. Express – kai skambini ir sakai: „man reikia rytoj.“ Tada ieškome atskiro mikroautobuso arba oro siuntimo, o šit reikia mokėt nebe penkiasdešimt, o tris šimtus. Reguliarus siuntų pristatymas į Angliją su patogiu grafiku yra tas auksinis viduriukas. Ne per lėtai, ne per brangiai. Būna, kad klientas galvoja, jog ekonomiškas – reiškia blogiau. Ne, reiškia, kad protingiau suplanuota. Express reikia tik tada, kai ten vaistai arba dokumentai, kuriuos pametei. Drabužiams? Neskubėk. Auksinė taisyklė – jei gali palaukt savaitę – rinkis standartą.

Kodėl pas jus brangiau nei pas tą narvelį iš feisbuko?

Aha, tiesiai į smegenis. Mes nesame pigiausi. Ir nebūsim, jei noriu mokėti vairuotojams normalų atlygį ir turėt draudimą. Kaina atspindi tai, kad daiktai neatiduodami atsitiktiniam bičiuliui su ištuštėjusiu bagažinės skyriumi. Ji atspindi registraciją, mokesčius, jei kas – kompensaciją. Tas „narvelis iš feisbuko“ dažnai neturi net sąskaitos faktūros. Kai jis tavo siuntos nepristato, sako: „na, po savaitės.“ Po to dar savaitė. Aš nenoriu, kad taip būtų. Reguliarus pristatymas į Angliją kainuoja stabiliai, nes turiu palaikyt infrastruktūrą. Ir dar – mano telefonas skamba, jei kas nutinka. Kurio kainos žemo – tavo skambutis dažnai į balą.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu į Londoną, o ne į Edinburgą?

Londonas – lengviausias taikinys. Ten didžiausias srautas, ten mūsų pagrindiniai partners. Siuntimas į Edinburgą ar Glazgą jau brangesnis, nes nuo Doverio iki ten dar trys keturios valandos, kurios nėra pigios. Kuras, laikas, mokesčiai keliuose. Tiesa, pas mus skirtumas ne dvigubas. Penkiolika dvidešimt procentų viršaus, ne daugiau. Nes dirbame su patogiu grafiku, kuris apima visus didesnius miestus, bet Londone galime sukrauti pilną mašiną. Šiaurės Anglijoj – ten poros siuntų privažiavimas. Aš klientui visada pasakau: jei nori sutaupyt, siųsk kur vežėjas važiuoja be posūkių.