Reguliarus siuntų pervežimas į Angliją kasdien – patikima

Jau dvidešimt treji metai kaip tranzuoju tą kelią tarp Vilniaus ir Londono. Ne tranzuoju – važiuoju, žodžiu, jūs supratote. Reguliarus siuntų pervežimas į Angliją kasdien skamba kaip šūkis, bet realybė tokia: mašinos yra, vairuotojai irgi, bet svarbiausia – kas krauna, kur krauna ir ar neiškraipo maršruto dėl vienos dėžės su kačių ėdalu Kėdainiuose. Aš esu matęs visko. Ir gerų istorijų, kai siunta pasiekia Nirkaną per dvi dienas, ir blogų, kai dėžė padūsta kažkur prie Calais muitinės. Šitame pokalbyje – atsakymai į viską, ką žmonės manęs klausia vakare prie alaus, ryte prie kavos ir tada, kai skambina panikoje, nes nespėja terminas.

Kasdieniai reisai – kaip čia viskas sukasi?

Ką reiškia „reguliarus siuntų pervežimas į Angliją kasdien“?

Tai reiškia, kad mes turime suplanuotą maršrutą, kuris vyksta kiekvieną darbo dieną. Ne visada iš to paties miesto, ne visada tokiu pačiu laiku, bet mašina išvažiuoja. Aš dirbu su partneriais Londone ir Mančesteryje, tai mūsų siuntos kasdien surenkamos ir kasdien išvežamos. Bet žinai, kartais būna šventės, arba vairuotojas pameta raktus – kasdienis nereiškia, kad Dievas pažadėjo. Realiai tai sistema, kai nereikia laukti savaitės, kol sukomplektuos mašiną. Oi, klastingas žodis – prikraus. Čia turėjau galvoje „sukomplektuos". Šiaip, kai klientas mato, kad išvykimas yra kasdien, jis jaučiasi saugiau. Nors pinigų tai jam nesutaupo.

Ar mašinos tikrai važiuoja kiekvieną dieną, net ir pirmadieniais?

Ai, klausyk. Mašinos važiuoja, bet švenčių dienomis ne. Pirmadieniais važiuoja, bet kartais pirmadienis būna toks sulaužytas po savaitgalio, kad vairuotojai atrodo kaip zombiai. Aš turėjau atvejį prieš ketverius metus, kai vienas mūsų vairuotojų prisnūdo prie Doverio uosto. Ne vairuodamas, stovėdamas eilėje. Bet pirmadienis buvo. Tai techniškai kasdien, bet praktiškai reikia žiūrėti kalendorių. Dar atkreipiu dėmesį: jei rinkdamiesi pervežėją matote tik „kasdienis reisas" be datos – klauskite konkrečiai. Nes kartais „kasdienis" yra tik tada, kai surenkama pilna mašina, o tai gali būti ir trys kartus į savaitę. Patikima? Taip. Absoliutu? Neišsidirbinėkime.

Kiek trunka kelionė nuo durų iki durų?

Tai priklauso nuo... oi, ne, nenoriu taip pradėti. Paprastai sakau – skaičiuokite tris dienas. Iš Vilniaus į Londoną mašina važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Prancūziją, priklauso nuo to, kuriuo koridoriumi einam tą savaitę. Būna ir per dvi, kai pasiseka su keltu ir muitine. Būna ir keturios, jei Dovere ar Dunkerke stoja rūkas. Vieną kartą siunta strigo penkias dienas, nes vilkiko generatorius sugedo. Laimei, tai reta. Bet jei jums sako, kad garantuotai dvi dienos – tai arba oro uostas, arba melas. Reguliarus siuntų pervežimas į Angliją kasdien padeda, bet jis nėra raketa.

Ar galiu stebėti, kur mano siunta yra?

Galima, bet ne visada taip preciziškai kaip Amazonas. Mes duodame kontaktinį telefoną, kartais WhatsApp nuorodą, kur vairuotojas parašo „esu prie Liuksemburgo". Didesnės įmonės turi GPS, bet aš dirbu su vidutinio dydžio parku ir ten tiesiog skambini vairuotojui. Jis atsako, jei nepavargęs. Buvęs klientas kartą paskambino man naktį, norėjo sužinoti, kur dėžė. Aš jam paaiškinau, kad vairuotojas miega, o pats tuo metu buvau prieš veidrodį dariausi kaklaraištį – įsivaizduokite. Stebėjimas yra, bet tai žmogiškas, ne satelitinis procesas. Tiesą sakant, aš pats kartais paskambinu vairuotojui ir pasižiūriu, ar dar gyvas.

Kainos, dydžiai ir kas įskaičiuota

Kiek maždaug kainuoja dėžės siuntimas į Londoną?

Standartinė dėžė, sakykim iki 30 kilogramų, kainuoja nuo 35 iki 55 eurų. Jei siunčiate iš provincijos, gali brangiau, nes reikia komplektuoti į vietinį autobusiuką. Aš turėjau klientą iš Rokiškio, tai jam kainavo daugiau negu vilniečiui, nes iš ten nereikalingai toli į pagrindinį terminalą. Kaina priklauso ir nuo to, ar turime tuščios vietos mašinoje. Kartais, jei laisvės yra, galima ir pigiau sutalpinti. Bet jei kas nors žada 15 eurų už pilną dėžę – arba svoris vos du kilogramai, arba kažkas ne taip. Patikimas siuntų pervežimas į Angliją kasdien turi savo sąnaudas, degalai nėra pigūs.

Ar būna paslėptų mokesčių?

Būna. Ne pas mane, bet rinkoje – taip. Yra kompanijų, kurios prisideda „kuro priemoką", „terminalo mokestį", „ankstyvo atsiėmimo rinkliavą". Aš pats to nedarau, nes man nepatinka, kai man taip daro paslaugų teikėjai. Kartą klientas atsiuntė man sąskaitą iš kitos įmonės – ten buvo eilutė „administracinis mokestis 12 eurų". Už ką? Kad spausdino lapą? (čia pataisymas: už dokumentų tvarkymą turbūt, bet vis tiek). Kai klausiate kainos, klauskite konkrečiai: ar tai galutinė suma? Ar reikės dar ką mokėti gavėjui? Gavėjas Anglijoje neturėtų mokėti nieko, jei viskas apmokėta iš anksto. Tikėkitės, kad sąžiningi pervežėjai sako tiesą apie siuntų gabenimo kainas.

Kas jei mano siunta didesnė nei standartinė?

Čia reikia matuoti. Aš asmeniškai vežu iki keturių palečių, o jei daugiau – ieškau didesnio vilkiko. Jūsų šaldytuvas ar sofa bus brangiau, nes užima daug vietos. Apskritai, jei ne tik dėžės, o pats persikraustymas į Angliją, tada kalbam jau apie pilnus krovinius. Kartais žmonės pataiso: „o man tai tik viena spinta". Spinta yra didelė. Aš turiu taisyklę: jei netelpa į standartinę mašinos eilę, tai krovininis transportas. Kaina auga ne tiesiai proporcingai, bet staigiau, nes reikia kitos mašinos. O dėl konkrečios sumos... žinot, čia jau reikia skambinti. Aš ne visada turiu galvoje visas užmiestyje esančias naktines tarifų lenteles.

Ar pervežate ir baldus, ar tik mažesnes siuntas?

Pervežam ir baldus, jei jie neiškrenta pro duris. Štai praėjusį mėnesį vežėme komodą iš Kauno į Birmingemą. Ji buvo gerai supakuota, bet vis tiek aš išsiunčiau tris nuotraukas klientui, kad matytų – stovėjo vertikaliai, kaip prašiau. Baldai yra kita kategorija. Čia nebe siuntų pervežimas į Angliją kasdien, o jau krovininis. Bet mes tai derinam. Reikia tik žinoti išmatavimus. Ir svorį. Ir ar reikia liftelio Anglijos pusėje. Kartais klientai sako „maža komodelė", o atvažiavus pasirodo, kad reikia trijų vyrų. Tai taip, pervežame, bet be stebuklų – matmenis žinokit nuoširdžiai.

Pakavimas ir pasiruošimas – čia visi klysta

Ar turiu pats supakuoti, ar jūs atvažiuosite ir supakuosite?

Jei siunčiate dėžę – pakuokite patys, tai sutaupys dešimt eurų. Bet jei reikia padėti supakuoti visą butą prieš persikraustymą į Angliją, tada mes atvažiuojame su medžiaga. Aš visada sakau: dėžė turi būti tokia, kad aš galėčiau ant jos atsisėsti ir neiškristų dugnas. Tai rimtas patarimas, aš taip patikrinu. Kartą atsiuntėme dėžę, kurią klientas surišo virvėmis. Virvės nutrūko Lenkijoje. Praradome tris lempas ir visą orą iš kliento pasitikėjimo. Jūsų darbas – padaryti tvirtą pagrindą. Mūsų darbas – saugiai pervežti. Supakuojam mes tik tada, kai sutartis numato pilną aptarnavimą.

Kokia pakavimo medžiaga tinka tarptautiniams pervežimams?

Kartono dėžės, burbulinė plėvelė, o jei elektronika – putplasčio kampai. Nenaudokite maišelių iš parduotuvių. Aš kartą mačiau, kaip senolis supakavo radiatorių į laikraščius. Laikraščiai suplyšo, radiatorius subraižytas. Kietas daiktas turi būti kietoje dėžėje. Burbulinė plėvelė yra šventas dalykas, bet jos nereikia suvynioti aplink drabužius – ten užtenka maišo. Žodžiu, taisyklė paprasta: jei dėžę galima mesti žemyn iš metro laiptų ir nieko neatsitiktų – gerai supakuota. Mes nežaidžiam ledo ritulio su jūsų daiktais, bet kelyje įvyksta. Aš pats savo daiktus vynioju į vadinamąją plėvelę, tos rudos spalvos.

Ar tikrai reikia rašyti turinio sąrašą?

Reikia. Ir ne šiaip sau, o normaliai, su vertėm. Muitinės žmonės skaito. Jūs negalite rašyti „įvairūs daiktai", nes tada jie turi teisę atidaryti. Ir atidarys. Aš matęs, kaip dėl blogo sąrašo siunta strigo Herforde tris dienas. Klientas pyko ant mūsų, bet kaltas buvo pats – parašė „krėslas, knygos". Kokia knyga? Koks krėslo serialo numeris? Gerai, perdedu, bet iš esmės – jei rašote sąrašą, rašykite aiškiai. Tai padeda ir draudimui. Jei siunčiate dėžę į Angliją kasdien, sąrašas yra privalomas dokumentas, ne rekomendacija. Aš žinau, kad rašyti sąrašus nuobodu, bet jūs norite, kad siunta pasiektų tikslą?

Muitai, dokumentai ir draudimas

Ar siunčiant į Angliją reikia muitinės dokumentų?

Reikia. Nors Anglija dabar nebe ES, bet procesai sureguliuoti. Jūsų siunta nebus apmuitinėta kaip naujas daiktas pardavimui, jei tai asmeniniai daiktai ir jie ne visiškai nauji. Reikia paruošti packing list, kartais invoice proformą. Aš turiu du agentus, kurie tvarko dokumentus, bet klientas turi pateikti teisingą informaciją. Buvo atvejis, kai vyras siuntė dviratį ir parašė kainą 1500 eurų. Muitininkai pagalvojo, kad prekyba. Reikėjo aiškintis savaitę. Dėl asmeninių daiktų rašykite tikrąją vertę, bet neprekinį pavidalą. Šiaip, aš dar iki galo nesuprantu visų šitų post-Brexit taisyklių kiekvieną mėnesį – jos šiek tiek keičiasi. Konsultuojuosi su muitininke Inga.

Kas atsitinka, jei muitinė paprašo atidaryti dėžę?

Tada vairuotojas atidaro. Jis turi teisę, o jūs čia plonai – jūs toli. Jei dėžė supakuota be galimybės atidaryti be sunaikinimo, ji bus atidaryta su peiliu. Aš tai vadinu „muitinės makiažu". Todėl nereikia lipni juosta apgulti viso kartono sluoksniais. Palikite galimybę atplėšti. Be to, jei viduje yra tas sąrašas, muitinės darbuotojai greičiau dirba. Aš mačiau dėžę, kuri buvo apvyniota dešimt sluoksnių lipnia juosta – vargšas vairuotojas praleido pusvalandį. Atidarys, patikrins, vėl uždės savo lipduką. Jūsų siunta pavėluos dieną. Tai normalu. Reguliarūs reisai į Angliją kasdien šiek tiek suminkština tą vėlavimą, nes kitą dieną vėl važiuoja, bet vis tiek nemalonu.

Ar mano siunta apdrausta?

Žinot, čia toks klausimas... Teoriškai taip, bet praktiškai reikia skaityti sutartį. Aš siūlau papildomą draudimą, kainuoja apie du procentus nuo vertės. Standartinė atsakomybė dažniausiai yra iki kilogramo vertės, o tai juokingai mažai. Buvo atvejis, kai sulūžo porcelianinė lėlė. Vertė 300 eurų, o atlyginta pagal kilogramą – 23 eurai. Klientė verkšleno. Aš nenoriu, kad taip būtų, bet transporto įmonės nėra bankai. Aš pats visada rekomenduoju apdrausti tinkamai, ypač jei vežate elektroniką. Ar mano siunta yra apdrausta pagal nutylėjimą? Daugiausiai taip, bet minimaliai. Geriau paklauskite prieš pristatant dėžę.

Ką daryti, jei siunta sugadinama?

Pirmiausia – fotografuokite viską prieš pasirašant, nes pasirašius sąskaitą su užrašu „tvarkinga" viskas, krovinys perimtas sveikas. Todėl atidarykite prieš kurjerį: jei matote smūgį, įbrėžimą ar drėgmę – rašykite aktą. Be to, reikia pateikti pakavimo nuotraukas bei prekių sąskaitas. Aš padedu tvarkyti dokumentus, bet draudimą administruoja partneriai Londone, o procesas kartais užtrunka tris savaites. Jei pakuotė atrodo sveika, o viduje daiktas sulūžęs – tai jau pakavimo problema, ne transporto. Čia bylos laimi skirtingai: aš esu matęs, kaip laimima, ir kaip liekama ant ledo.

Realybė: vėlavimai, problemos ir kaip jų išvengti

Ar pasitaiko vėlavimų su kasdieniais reisais?

Žinoma, kasdieninis nereiškia be vėlavimų – tai reiškia, kad sistema lanksti ir turi atsarginių variantų. Jei vakar vilkikas vėlavo dėl eilės Kalais, šiandien išvažiuoja kitas, bet jūsų siunta, buvusi vakariniame, pavėluoja bent dieną. Buvo tokia situacija prieš kelis metus žiemą: sniegas Olandijoje, uždarytas kelias, mašina parvažiavo dviem dienom vėliau, o klientas paskambino tris kartus ir aš jau galvojau, kaip jį nuraminti. Aš suprantu jį, bet aš ten sniego nekūriau, todėl kasdienis pervežimas iš Lietuvos į Angliją suteikia alternatyvą, bet ne stebuklingą apsaugą nuo gamtos. Geriau tiesiog turėti tris dienas rezervo: jei ateina per dvi – šaunu, jei per tris – irgi gerai, tai realybė.

Ką daryti, jei siunta pasiklysta?

Pasiklysta retai, bet būna – paskutinį kartą dėžė buvo sukeista adresu ir nuvažiavo į visai kitą namą Mančesteryje. Gavėjas buvo sąžiningas žmogus ir grąžino, bet aš praleidau dvi dienas stresuodamas. Paprastai siunta nepasiklysta, jei ant jos yra du kontaktai ir aiškus pašto kodas, nes Anglijoje pašto kodas yra šventas dalykas. Jei po trijų dienų niekas nesiima – skambinkite: mes ieškome per terminalus ir partnerius. Dešimt dienų be žinių jau bėda, bet aš asmeniškai tokių atvejų per du dešimtmečius turėjau gal tris keturis – tai galvos skausmas, ne tragedija.

Kodėl vienos įmonės žada pristatymą per dvi dienas, o kitos per penkias?

Marketingas – dviejų dienų žada tik tie, kurie siunčia oru arba meluoja, nes kelyje yra maždaug du tūkstančiai kilometrų ir realiai nuvažiuoti per parą neįmanoma be vienintelio ilgo sustojimo. Kas sako dvi – tikiuosi, jie turi teleporterį, nors jei siunta pakliūna tiesiai į šaldytuvą Olandijoje ir per greitąjį keltą... ne, vis tiek ne. Penkios dienos – jau saugus intervalas su rezervu, o pigūs pervežėjai kartais sako „iki savaitės", nes laukia, kol prisirinks siuntų ir tik tada kažkam paskambina. Aš nekenčiu, kai klientui pažadama pasaka: geriau penkios tikros dienos negu dvi melagingos ir paskui pykstamės telefonu.

Ar tikrai verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Ne, jei siunčiate vertingus daiktus. Pigiau gali būti tik todėl, kad mašina stovi kieme tris dienas, o paskui krauna į trečios eilės autobusiuką – aš esu matęs, kaip pigiausias pervežėjas paprasčiausiai pametė tris dėžes terminale, nes per sudėtinga susekti. Jūs sutaupote trisdešimt eurų, bet prarandate nervus ir penkias dienas. Patikimas siuntų pervežimas į Angliją kasdien turi savo kainą – vairuotojo algą, draudimą, degalus – o jei kaina žemiau savikainos, dažniausiai nemokama jūsų ramybė. Bet jei siunčiate nebūtinus daiktus – rinkitės drąsiai, tik apsidairykite, ar pigus turi normalų telefono numerį.

Kaip atpažinti nepatikimą pervežėją?

Jie neatsako į telefoną po penktos vakaro, neturi fizinio adreso, o svetainėje – tik stock foto be realių nuotraukų. Jie žada viską įskaičiuota, bet sutartyje pilna žvaigždučių. Aš sutikau vaikiną, kuris pats ieškojo užsakymų, o paskui samdė bet kokį vilkiką iš skelbimų portalo – tai ne įmonė, o tarpininkas su mobiliuoju. Patikrinti paprasta: paklauskite, kur yra terminalas Vilniuje arba Kaune, ir paklauskite vairuotojo vardo. Rimti žaidėjai turi mašinų parką, o ne vieną Golfą su priekaba. Reguliarus siuntų gabenimas reikalauja infrastruktūros, o ne tik telefono ir noro.

Smulkmenos, kurioms dauguma neatkreipia dėmesio

Ar galima siųsti maisto produktus į Angliją?

Galima, bet rizikinga: mėsa, pienas, kiaušiniai – ne, muitinė konfiskuos, o sausi produktai – taip, jei tinkamai supakuoti. Aš pats vežiau lietuviškų sausainių dėžę su etiketėmis, kad matytųsi jog ne prekyba. Buvo atvejis, kai klientė siuntė šaldytą grybų sriubą termo dėžėse ir puikiai praėjo, bet tada buvo žiema. Vasarą aš neleisčiau – per Eurotunnelį temperatūra kyla, o termo maišai ne visada atlaiko. Aš nesiimčiau garantuoti dėl šviežių produktų, per daug kintamųjų. Vežkit sausą, kietą, nekvepiantį ir visada praneškite, kas viduje – nieko nenuslėpkite.

Ar gabenate automobilių dalis ar motociklų?

Taip, gabename variklio dalis, dureles – net vieną kartą vežėme pusę motorolerio, juokauju, vežėme visą, tik sumaniai pasakojau. (O ne, pataisau: vežėme surinktą motorolerį, tiesiog galvojau greičiau negu rašiau.) Svarbu, kad dalys būtų nuvalytos nuo alyvos, nes muitinei nepatinka nešvarūs daiktai, o ratus gabenant orą nuleiskite šiek tiek, nes slėgis kinta kelyje ir per karščius gali būti pavojinga. Aš kartą vežiau keturis ratus be nuleidimo, tai jie atrodė kiek pavargę pasiekę Essexą. Smulkmena, bet verta žinoti. Automobilių dalys yra standartinė siunta, jei tilpsta į dėžę arba ant paletės ir, žinoma, jei neviršijate svorio limitų.

Kas, jei aš pats negaliu būti namie pristatymo metu?

Tada nurodykite gavėją – kaimyną, draugą ar šeimos narį, kuris gali perdaryti jums duris. Mūsų vairuotojai skambina prieš atvažiuodami, nors Anglijoj kartais mobilusis ryšys kaprizingas kaip mano močiutės ligos istorija. Vairuotojas paskambina, jei nekeliate – palieka žinutę, o jei niekas neatsidaro, siunta vėl keliauja į saugyklą Londone, o tai brangiau ir ilgiau. Aš patarčiau sutarti dėl konkretaus laiko: mes stengiamės pagal grafiką, bet Londono eismas yra faktas. Vieną kartą pristatymas vėlavo tris valandas, nes guestėje (oi, gatvėje) buvo remontuojama duobė. Nurodykite patikimą gavėją ir viskas bus gerai, neskubinkite kelių minučių.

Ar galima siųsti siuntą atgal – iš Anglijos į Lietuvą tuo pačiu reisu?

Taip, ir tai yra vienas didžiausių privalumų reguliaraus maršruto – vilkikas grįžta ir nevažiuoja tuščias, jei sutartis suderinta. Jei turite daiktų Anglijoje, kurie turi grįžti, pvz., palikote draugės dviratį Bristolyje, mes galime paimti grįžtamosios kelionės metu, tik reikia sutartis suderinti iš anksto, nes grįžtamasis krovinys planuojamas atskirai. Aš turėjau klientą, kuris pirko įrankius iš ebay Londono, mes supakavome ir atgal į Kauną. Puikiai suveikė, nors dėl laiko juostų skambinėjimas buvo juokingas. Kainos grįžtamajam maršrutui kartais mažesnės, nes vilkikas ne tuščias važiuoja, bet ne visada – priklauso nuo savaitės dienos. Trečiadieniais grįžtamas krovinys dažniausiai pilnesnis, tai geriau planuotis į tą pusę, jei jums aktualu sutaupyti.

Taigi, reguliarus siuntų pervežimas į Angliją kasdien – patikima paslauga, jei žinote, ko tikėtis. Tai nėra magija, o transportas su žmonėmis, mašinomis ir oru. Aš per dvidešimt trejus metus supratau, kad pagrindas – sąžiningumas. Nuo manęs iki jūsų, nuo jūsų iki gavėjo. Surašykite sąrašą, supakuokite tvirtai, pasiruoškite kelioms dienoms kelyje ir rinkitės tuos, kurie atsako telefonu net penktadienio vakare. Tada tikrai viskas bus gerai. O jei ne – skambinkite man, pakalbėsime.