Reguliarūs reisai į UK garantuoja punktualumą ir patikimumą

Įsivaizduokite – sėdite prie kompiuterio Londone arba Vilniuje, rankos nusitrenkuoja nuo paieškos, o galvoje sukasi vienas klausimas: kaip pervežti visus namus per Lamanšą taip, kad daiktai atvyktų sveiki ir laiku. Aš šioje srityje jau... na, gal dvidešimt treji metai, jei gerai suskaičiavau, ir galiu pasakyti – reguliarūs reisai į UK iš tiesų keičia taisykles. Ne todėl, kad tai kažkokia magija, o todėl, kad kai važiuoji kelis kartus per mėnesį į tą patį Mančesterio priemiestį, žinai kiekvieną greitį, dokumento langelį ir kurios stotelės kavinėje kava dar skani. Bet yra ir niuansų. Apie juos ir pakalbėsim.

Pradžiai – apie tuos reguliarius reisus

Ar reguliarūs reisai į UK tikrai geriau nei vienkartinis pervežimas?

Žinot, prieš dvidešimt metų mes irgi darydavome vienkartinius reisus – paimdavome, veždavome, grįždavome. Bet kai pradėjome važiuoti kiekvieną savaitę, supratome, kad klientas gauna visai ką kita. Mašinos prižiūrėtos, vairuotojai žino muitininkus vardu, o dokumentai parengti dar prieš atvažiuojant. Vienkartiniai reisai kartais būna ir pigesni, bet ten daugiau spėliojimo. Lyginant su reguliariu maršrutu, skirtumas kaip tarp taksi ir autobuso, kurio grafikas aiškus – autobusas nenuvažiuos į šalikelę vien dėlto, kad vairuotojui pasirodė, jog ten trumpiau. Nors... būna ir tarp kitko išimčių, aišku.

Kaip dažnai jūs važiuojate į Londoną ir atgal?

Mes dabar važiuojame du kartus per savaitę – antradieniais ir penktadieniais. Kartais trečiadienį dar pasiunčiame papildomą mašiną, jei prisikaupia. Reguliarūs reisai į UK mūsų atveju reiškia, kad net jei klientui netinka artimiausia data, jam nereikia laukti trijų savaičių. Užtenka pasislinkti keliom dienom. Kai dirbdavau tik pagal vienkartinius užsakymus, žmonės laukdavo po mėnesį. Dabar dažniausiai per savaitę surandam langą. Be to, mūsų vairuotojai nebevažiuoja pavargę po šešių mėnesių pertraukos – jie žino kelią kaip savo penkis pirštus.

Kainos, datos ir kaip ten viskas susidėlio

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas iš Kauno į Birmingemą?

Iš Kauno į Birmingemą, jei kalbame apie dviejų kambarių butą, dažniausiai gaunasi tarp 900 ir 1400 eurų. Tai priklauso nuo to, ar patys supakuojat, ar mes supakuojam, ar reikia liftų, ar laiptai iki ketvirto aukšto. Pamenu, vasarą vežiau vienam studentui – jis turėjo tik lovą, stalą ir dėžių kalną. Sumokėjo kokią 600, nes tilpo į likusį kampą fūroje. O buvo ir toks atvejis, kai šeima vežėsi fortepijoną – ten jau kita kalba. Reguliarūs reisai į UK leidžia kainą padaryti lankstesnę, nes kuras pasidalinamas tarp kelių klientų. Bet šimto eurų tiksliai dabar nepasakysiu – reikia žiūrėt konkrečiai ir atsakingai.

Kodėl vienos įmonės prašo 800, o kitos 2500 eurų?

Taip, tai šitas klausimas mane lydi jau du dešimtmečius. Pigiausią pasiūlymą kartais rašo žmogus su seniu Sprinteriu be jokio draudimo. Jis pasiima jūsų daiktus, sukrauna ant viršaus svetimų baldų ir važiuoja. Brangesnės įmonės turi draudimą, licencijas, savo terminalus, sekimo sistemas. Aš neagituoju rinktis brangiausio, bet jei skirtumas triskart, reikia klausti ką gaunate. Pamenu, prieš trejus metus vienas klientas skambino iš Lutono – surado "pigiausią pervežimą" už 500, o paskui vilkikas dingo dviem savaitėms. Radus fūrą su GPS ir tvarkingom CMR, jau ramiau miegi. Pigūs daiktai neretai kainuoja brangiai.

Ar reikia mokėti viską iš anksto?

Ne, neprivaloma. Mes paprastai imame trisdešimt procentų užstatą, o likutį – kai daiktai jau pakrauti ir važiuoja. Buvo laikas, kai kai kurios įmonės norėdavo visos sumos prieš dvi savaites (oi, pataisysiu, ne visos, bet didžiosios dalies). Aš to nerekomenduočiau. Normalu, jei prašo simbolinio užstato, kad žmogus neatsisakytų paskutinę minutę. Jei verslininkas reikalauja 100 procentų prieš net nepamačius daiktų – tai man signalas stabdyti ir pažiūrėti atidžiau. Reguliarūs reisai į UK kurie dirba metai iš metų, paprastai neturi problemų su išsimokėjimais prieš ir po. Tokia praktika išsivystė iš bendro pasitikėjimo.

Ką daryti jei aš nerandu tinkamos datos?

Aš suprantu, kartais reikia keltis būtent rugpjūčio pirmąją, o tą dieną visos mašinos pilnos. Čia reguliarūs reisai parodo savo pranašumą – jei netinka antradienis, mes galime pasiūlyti ketvirtadienį arba sekančios savaitės pradžią. Ne taip kaip seniau, kai reikėdavo laukti kol surinks pilną krovinį. Be to, mes turime partnerių tinklą Vokietijoje ir Olandijoje. Kai tenka, perduodame per jų terminalus. Taip, daiktai pavažiuoja ilgiau kelias dienas, bet ne savaitėmis. Svarbiausia – nepaniakuoti. Tenka matyti klientus, kurie paskui atsiprašinėja, kad rėkavo telefonu dėl datos. Juk visi žmonės.

Kas dedasi kelyje ir sandėlyje

Ar mano daiktai bus sukrauti drauge su svetimais?

Taip, dažniausiai taip ir būna, jei neužsisakote pilnos fūros. Bet žinokit, aš mačiau tokių "genijų", kurie sukrauna keturis butus į vieną mašiną nieko nepažymėję. Mes darom kitaip – kiekvienas klientas turi savo vietą, sąrašą, lipdukus. Kartais fūroje būna du, maksimum trys užsakymai. Daiktai nesusivelia tarpusavyje. Tik... na, būna dienų kai krovinys toks margas, kad viduje atrodo kaip didžiulis sendaikčių turgus. Bet tvarkingas turgus, jei galima taip pavadinti. Kiekviena dėžė fiksuojama. Jei kas nors pametama, mes žinome kurioje stotelėje tai galėjo nutikti ir kur reikia ieškoti pirmiausia.

Kiek laiko daiktai važiuoja iki Mančesterio?

Iš Vilniaus arba Kauno iki Mančesterio su reguliariais reisais dažniausiai 3–4 dienos. Pirmą dieną pakrauna, antrą – važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, tada jau Olandija, keltautė, Velsas arba Anglija. Kartais per naktį stojame tam pagal ETKAS poilsio reikalavimus. Buvo savaitė, kai Doverio uoste eilės dėl patikrų – tada užtrukome penkias dienas. Klientė iš Mančesterio skambino kasdien. Aš jai pasakiau tiesą – fūra stovi, mes nieko nepadarysim, bet daiktai saugūs. Reguliarūs reisai yra patikimi, bet ne jachta motorinė – oro sąlygos ir pasienis visada turi savo nuomonę, kurią privalome gerbti.

Kas bus jei vilkikas suges kelyje?

Per dvidešimt metų mačiau visko. Prisimenu, prieš gal pusantrų metų sugedo vilkikas netoli Lilio Prancūzijoje. Vairuotojas visas prakaituotas paskambino. Kadangi mes turime reguliarius reisus, mes turime ir pagalbos sutartis visoje Europoje. Mašiną suremontavo per pusdienį. Kiti vilkikai toliau važiavo, o kliento daiktai tiesiog persėdo į kitą mūsų fūrą, kuri buvo už kelių valandų kelio. Jei tai būtų vienkartinis reisas su samdomu vežėju – galimybė, kad dabar dar būtume ieškodami meistro. Taigi, sistemos čia veikia kaip laikrodis. Na, ne visada idealus laikrodis, bet tikrai veikia ir tuo galima pasitikėti.

Ar galiu pats atvažiuoti į jūsų terminalą ir ten jau sudėti daiktus?

Žinoma, galima. Mes turime terminalą netoli Vilniaus ir dar vieną Kauno apylinkėse. Jūs atsivežate, mes pasveriame, patikriname sąrašą, užkrauname. Tai netgi šiek tiek pigiau gaunasi, nes nereikia mūsų furgono iki namų veltui varytis. Tik reikia suderinti laiką. Kartais žmonės atvažiuoja anksčiau, paskui pykstasi, kad sandėlis dar neuždaręs. Darbo laikas iki šeštos, bet aš ir pats kartais užtrunku iki septynių, tai jei paskambinsite iš anksto, palauksiu. Taip pat nepamirškite – jei patys kraunate, mes neatsakome ar dėžė pakankamai tvirta. Nors paprastai viskas būna tvarkinga ir ramu.

Dokumentai, muitai ir tie nepatogūs dalykai

Ar po Brexito dar reikia kažkokių popierių vežant daiktus?

Po 2021 metų viskas pasikeitė. Dabar reikia muitinės deklaracijų net ir asmeniniams daiktams. Bet jei daiktai naudoti, asmeniniai, ir jūs persikraustote, dažniausiai taikomas atleidimas nuo muito. Tačiau popierių – taip, reikia. Mes tai tvarkome. Jūs pateikiate sąrašą, mes suvedame į sistemas (oi, ne į "sistemas" kaip robotas, tiesiog suformuojame muitinės deklaracijas – bet jūs supratote ką turiu omenyje). Būna painu, kai žmonės nori vežtis naujus baldus ir teigia, kad tai "sendaiktis". Muitininkai nėra kvaili. Aš mačiau, kaip atidarinėjo dėžes su plastiko apsauga ant sofų. Tuomet problemos.

Ar galiu vežtis dviratį ir ar reikia mokėti muitą?

Dviratis kaip asmeninis daiktas – be problemų, jokio muito. Bet jei tai brangus kalnų dviratis vertas kelių tūkstančių, muitininkai gali paklausti ar jis tikrai senas. Čia jau jūsų sąžinės reikalas. Aš pervežęs dviračių įvairiausių – nuo senų "Vairų" iki elektrinių trekų. Elektriniams kartais reikia dokumentų dėl baterijų. Ne visai... na, tiksliau sakant, ne kiekviena baterija praleidžiama laisvai. Renkantis reguliarius reisus į UK, jūs gaunate ir žmogų, kuris pasakys ar vertą tą dviratį taip rūpestingai vynioti, ar užteks paprasto apkloto. Patirtis čia sutaupo ne tik pinigus, bet ir kvailus važiavimus atgal.

Kas nutinka jei muitininkai nusprendžia tikrinti visą krovinį?

Nutinka, ir gana reguliariai, jei atvirai. Būna atsitiktinių patikrų. Fūra įvažiuoja į rentgeno zoną arba atidaro duris. Tada stabdomas visas procesas. Jeigu tvarkingai supakuota ir sąrašuose viskas aišku – tikrinama pusdienį, dieną. Jeigu chaosas – gali užtrukti ilgiau. Pamenu, prieš dvejus metus vienas klientas įmetė į dėžę savo spirito degtukų kolekciją. Aš to nežinojau. Muitininkai radę – valandą aiškinomės. Reguliarūs reisai į UK su tvarkingu logistikos partneriu sumažina tikimybę, kad tos patikros baigsis blogai, nes dokumentai parengti pagal taisykles, ne iš akies.

Realybė, kurios niekas nepaglosto

Ar buvę atvejų kai daiktai nukeliauja ne ten?

Buvę, neneigsiu. Ypač kai fūroje keli klientai ir visi priemiesčiai panašūs – Kensingtonas, Kingstonas, Kenterberis... Vairuotojai pavargę, kartais suvelia adresą. Bet su reguliariais reisais mes dabar naudojam GPS sekimo sistemas ir prieš kiekvieną iškrovimą skambiname klientui. Ta klaida kurią prisimenu – sofos nuvyko ne į Grimsby, o į... kaip ten... Scunthorpe? Taip, kažkurį tai kaimyninį miestelį. Vairuotojas supainiojo gatves. Pervežėme kitą dieną nemokamai, aišku. Dabar kiekvienas adresas dvigubai tikrinamas. Kartais net tris kartus, jei kvailas pavadinimas. Bet tai retai. Labai retai.

Ką daryti jei suradau įmonę kuri prašo visą sumą pavedimu į sąskaitą prieš dvi savaites?

Pabėkit. Arba bent jau labai atidžiai patikrinkit. Aš žinau keletą istorijų – vienam žmogui iš Braitono taip nuskendo du tūkstančiai. Pervežėjas pradingo kaip į vandenį. Normali įmonė, kuri važinėja reguliariai, turi patikrinamą istoriją, fizinį adresą, vykdo sutartis. Pilnas mokėjimas iš anksto be jokios užstato sistemos – tai raudona vėliava didžiulė. Aš asmeniškai tokių pinigų neimčiau prieš pamatęs daiktus. Net jei pats esate pasiruošęs mokėti – geriau rinkitės tą, kuris sutinka su 30/70 ar 50/50 schema. Nepagailėkit savęs. Atsiprašau už grubų žodį "pabėkit", bet taip yra ir nieko čia nepakeisi.

Ar tikrai visi pervežėjai turi licencijas vežti į Jungtinę Karalystę?

Ne. Ne visi. Yra pilna žmonių, kurie turi seną mikroautobusą ir Google Translate pagalba pasidarę svetainę. Tarptautiniam pervežimui reikia CMR draudimo, vežėjo licencijos, ES leidimų. Po Brexito dar ir papildomų dokumentų prireikia. Žmogus be licencijos gali važiuoti kaip turistas, bet jei sugauna verslinę veiklą – jūsų daiktai gali užstrigti muitinėje kaip įrodymai. Aš negaliu pasakyti, kad 100 procentų žinau visas naujausias taisykles, nes jos kasmet keičiasi, bet mūsų teisininkas atnaujina viską. Jūsų tikslas – paprašyti pažymos kopijos prieš sudarant sutartį. Ir patikrinti ar adresas tikras.

Kodėl mano kolegai vežė daiktus 4 savaites, nors žadėjo savaitę?

Todėl, kad jis rinkosi pigiausią variantą, o tas variantas surinkinėjo krovinį kaip kokį smėlio bokštą – po truputį iš visų kampų. Fūra važiavo ne tiesiai į Birmingemą, o per Paryžių, Briuselį, dar kažkur, kol prisipildė. Reguliarūs reisai į UK turi fiksuotą grafiką. Jei mes pažadame trečiadienį – dažniausiai ir atvažiuojame trečiadienį. Kartais savaitgalį, jei eilės pasienyje. Bet ne po mėnesio. Jūsų kolega turbūt nepaklausė, ar fūra važiuoja tiesiai. O gal ir paklausė, bet jam pamelavo. Taip būna deja. Ypač kai žmogus pirmą kartą pervežinėjasi ir neturi su kuo palyginti.

Ar saugu vežtis vertingus daiktus – meno kūrinius, antikvarą?

Saugiau nei vežtis su bet kuo, bet reikia specialaus draudimo. Mūsų standartinė atsakomybė ribota. Kartais klientai nesupranta – jie mano, kad jei paveikslas vertas 10 000, o mes vežame už 800, tai mes automatiškai padengiam viską. Ne taip veikia. Yra draudimo sutartys atskiros. Pamenu, vežėm senovišką komodą iš Klaipėdos į Oksfordą. Specialiai pastatėme ją viduryje, apmuturiavome. Atvažiavo idealiai. Bet jei nebūtume žinoję, kad medis jautrus temperatūros svyravimams – gal būtų plyšę. Reguliarūs reisai padeda ir dėlto, kad vairuotojai žino – ten reikia švelniai, ne kaip statybines medžiagas ar plytas aplink.

Praktiški dalykai prieš išvykstant

Kaip supakuoti daiktus jei važiuoja konteineriu?

Konteineris – atskira kalba. Drėgmė ten problematiška, net jei vadinasi sausas. Mes visada patariame naudoti dvigubas dėžes, o ant baldų – ne plėvelę, nes tai tampa mini šiltnamiu, o specialius audinius. Vieną kartą klientas supakavo viską į viengubas parduotuvių dėžes iš didžiųjų prekybos tinklų. Po trijų dienų konteineryje jos suiro. Kiekvienas persikraustymas unikalus, bet kurjeriai man sako, kad taisyklė viena – jei dėžė nepatvari, ji sulūš. Tada daiktai laksto kaip laisvi elektronai. Geriau investuoti į pakuotes ir juostą, negu paskui pirkti naują servizą.

Ar galiu siųsti tik šaldytuvą ir sofą?

Taip, vadinamas dalinis krovinys. Reguliarūs reisai į UK tiesiog pritaikomi – mes pasiimame jūsų baldus, sukrauname su kitais daiktais, jei yra vietos. Šaldytuvas turi būti atitirpdytas, nusausintas. Pamenu, iš Panevėžio į Liverpulį vežiau sofą ir šaldytuvą. Sofos vardas nebuvo aktualus, svarbu kad nebūtų šlapių ar kvepiančių maistu daiktų. Kartais žmonės palieka šaldymo kameroje ledų – po trijų dienų konteineryje tai ne Ledų rūmai, o vandens baseinas. Užsakovas pats kaltas, o mums tenka aiškintis su kitais klientais dėl nemalonaus kvapo. Nesąžininga mums atrodo.

Ką daryti su augalais? Ar galima vežti?

Ne, augalų vežti į Jungtinę Karalystę negalima. Tai griežtai draudžia fitosanitarinės taisyklės. Vieną kartą moteris bandė prasmukti su orchidėja paslėpta tarp rūbų. Muitininkai rado. Buvo negerų žodžių, tardymas, o gėlė... na, liko pasienyje. Aš pats nesu botanikas, bet žinau, kad žemė, augalai, net sėklos – viskas kontroliuojama. Geriau padovanokite kaimynei tą fikusą. Turite didelę kolekciją? Parduokit arba palikit. Reguliarūs reisai į UK nepadės apeiti biologinių draudimų. Tai ne mūsų valia – tai valstybių susitarimai. Ir labai teisingi, beje, nenoriu įsivaizduoti kokių vabalų galima atgabenti.

Ar reikia drausti krovinį atskirai?

Standartinis draudimas yra, bet ribotas. Jei turite brangią elektroniką, antikvarą – reikia papildomo draudimo. Tai nėra brangu, dažniausiai keli procentai nuo vertės. Bet jei nedrausite – paskui bus daug ašarų. Buvo atvejis, kai važiavome banguotu keliu, fūra atšoko nuo duobės ir dėl to supleškėjo keletas stiklinių lentynų. Standartinis draudimas to nepadengė pilnai, nes klientas nedeklaravo vertės. Aš tada jaučiausi blogai, bet prieš tai perspėjau raštu. Draudimas – tai ne verslo spąstai, o jūsų ramybė. Rimtai. Nesusigadinkite sau gyvenimo dėl kelių dešimt eurų antkainio.

Paskutiniai klausimai kurie neduoda ramybės

Kas jei aš pakeičiu adresą atvykus į UK?

Nutinka. Jūs parduodate butą Londone, o paskui nusprendžiate gyventi Birmingeme. Jeigu fūra dar neįvažiavusi į paskutinį miestą – dažniausiai galima perskirti. Bet jei jau iškrodoma ir paskui reikia vežti per visą šalį – tai bus papildomai. Reguliarūs reisai į UK leidžia mums lanksčiau suktis, nes mes turime partnerius visoje teritorijoje. Ne visada pigiau nei vietinis pervežėjas, bet žinome ką veikiame. Svarbu informuoti kuo galima anksčiau. Paskutinę minutę – sudėtinga. Yra toks posakis mūsų darbe: "Geras planas šiandien geresnis už tobulą planą rytoj." Nors aš nežinau ar tai aš sugalvojau, ar perskaičiau ant puodelio.

Ar galima mokėti dalimis – prieš krovimą ir pristatymą?

Tai standartas pas mus. Užstatas – kai sutariame, likutis – kai matote daiktus sveikus savo kieme. Jei kas nors reikalauja 100 procentų į priekį – aš atvirai sakyčiau, pagalvokite. Yra rimtų įmonių, kurios taip dirba, bet jos turi storą istoriją. O jei randatės su kažkuo Facebook'e be svetainės, be adreso – rizikuojat. Mes daliname sumą, nes taip sąžininga abiem pusėms. Jūs jau norėsite gauti garantijų? Lygiai taip pat ir mes norime žinoti, kad esate rimtas klientas. Užstatas tai ir įrodo. Būna, kad žmonės atšaukia, bet su užstatu taip nutinka rečiau. Taip veikia pasitikėjimas.

Kodėl verta rinktis būtent reguliarius reisus į UK?

Aš nežadu sakyti, kad tai vienintelis teisingas būdas. Bet po tiek metų galiu pažiūrėti jums į akis ir pasakyti – tai labiausiai nuspėjama. Jūs žinote datą, žinote, kad vairuotojai nėra pasamdyti per agentūrą vakar, žinote, kad muitinės dokumentai tvarkingi. Taupote laiką, nervus, o dažnai ir pinigus. Pamenu pirmąjį savo reguliarų reisą – 2003-iųjų pavasarį. Tada dar važiuodavome kita trasa pro Olandiją (oi, ne, dabar dažniau pro Olandiją, anksčiau tiesiogiai per Doverį būdavo daugiau). Atvykome lygiai tada, kai žadėjome. Viskas. Ar reguliarūs reisai į UK garantuoja punktualumą ir patikimumą? Na, šimto procentų garantijų niekas neduoda. Bet tai artimiausias dalykas prie to, ką aš vadinu ramybe.

Išvada

Reguliarūs reisai į UK – tai ne tik frazė svetainėms. Tai praktiškas sprendimas, kai reikia perkraustyti gyvenimą per Lamanšą. Aš mačiau pervežimų verslą keičiantis tris dešimtmečius, ir galiu pasakyti: grafikai, pažįstami veidai pasienyje bei tvarkinga logistika iš tiesų padaro kelionę paprastesnę. Ar visa visada idealu? Ne. Ar geriau nei pasikliauti atsitiktiniu vežėju? Absoliučiai. Jeigu planuojate persikraustymą, tikrai verta klausti apie regularumą. Kartais tai tiesiogiai neparašyta pasiūlyme, o paklausus – paaiškėja, kad taip, jie važiuoja, bet kartą per mėnesį. O reguliarūs reisai – kiekvieną savaitę. Tokie, kuriuos galite pagrįstai planuotis.