Reguliarus pervežimas į UK – kas savaitę be rūpesčių

Sveikas. Jeigu skaitai tai, galvoji apie daiktų siuntimą arba perkraustymą į Angliją. O gal ten jau gyveni ir reikia kažko iš Lietuvos. Aš jau gal dvylika metų vežioju baldus, dėžes, kartais ir augalus – tuos retai, nes muitinė nemėgsta – į įvairius Jungtinės Karalystės kampelius. Ir kas savaitę mes turim maršrutą. Reguliarus pervežimas į UK – taip, tikrai kas savaitę. Ne kas antrą, ne kai susirenka užsakymų, o kiekvieną savaitę. Daugelis klientų galvoja, kad tai sudėtinga arba skausmingai brangu. Bet realiai... jei žinai kelias taisykles, viskas vyksta be didesnio galvos skausmo. Tiesiog reikia žinoti, nuo ko pradėti.

Pirmi dalykai, kuriuos verta žinoti

Kada geriausia užsakyti pervežimą į UK, jei aš dar net nežinau tikslios datos?

Žinai, čia visi laukia paskutinės minutės, o paskui panikuoja. Kuo anksčiau, tuo ramiau. Mes planuojam kas savaitę vykstančius reisus kelias savaites į priekį. Jei skambinsi prieš tris dienas, gali būti laisvų vietų, o gali ir ne. Kartais man rodos, kad žmonės galvoja, jog mes turim begalinę bagažinę – ne, vietų skaičius ribotas. Užsakyk bent prieš savaitę, tada turėsim laiko suderinti paėmimą ir patikrinti dokumentus. Paprasčiau viskam.

Ar galiu vežtis maistą, pavyzdžiui, sūrį iš Lietuvos?

Maistas... hm. Iš tikrųjų aš ne šimtu procentų tikras dėl šviežių produktų, bet konservuoti dalykai dažniausiai praeina, jei gerai supakuoti. O šviežias sūris? Muitinė gali kabintis. Buvo atvejis – klientė vežėsi rūkytą lašišą folijoje. Muitininkas pažiūrėjo, pakraipė galvą, bet praleido, nes asmeniniam vartojimui. Bet nežaisčiau su taisyklėmis. Kitaip tariant – klausyk muitinės, o ne mano. Aš ne dėl to atsakingas. Geriau jau vežkis drabužius ir indus.

Kokia yra didžiausia klaida, kurią žmonės daro ruošdamiesi perkraustymui į Angliją?

Oho, pasiruošk. Didžiausias nusivylimas – knygos. Viena dėžė su enciklopedijomis sveria keturiasdešimt kilogramų, o atrodo mažytė. Tada vaikinai neša, keikiasi, visi pykstasi. Antra klaida – rinktis pigiausią skelbima internete. Buvo – „pervežimas į Londoną už du šimtus“. Atvažiavo kažkoks mikriukas, pusseserės draugas, viskas subražyta. Tikroji kaina niekada nesispjauna už gražaus šūkio. Dar vienas dalykas – kai dėžės prastai užklijuotos. Nepatogu, bet tiesa.

Ar reikia manęs asmeniškai būti, kai paimami daiktai?

Nebūtina, bet pageidautina. Jei daiktai paimami iš tėvų kaimo netoli Panevėžio, gali būt ten tėtis ar mama. Svarbu, kad kas nors parodytų, kas trapi, o kas ne. Kartais klientas sako „imkit viską, kas rūsyje“, o ten liko senelės margučiai, kurių jis nori pasaugot. Gerai, kad žmogus vietoj. Jei negali – suderinam raktus, bet tada atsakomybė perduodama. Aš asmeniškai renkuosi, kai savininkas šalia. Mažiau nesusipratimų.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie nebūtų sudaužyti per važiavimą į Londoną?

Rule number one. Netaupyk ant burbulinės plėvelės. Žinau, kad brangu, bet važiuojam per kelias šalis, keliai kartais prasti. Viską sudėk taip, kad viduje nebūtų tuštumų – jei tarp daiktų oras, bus bumsai. Naudok mažesnes dėžes sunkiems daiktams. Ir nepamiršk – ant viršaus rašyk „TRAPI“. Nors mes atsargūs, bet kai mašina pilna, visko pasitaiko. Kartais žmonės apvynioja seną striukę ir galvoja, kad tai pakankama apsauga vazai. Ne. Ne pakankama.

Kainos, laikas ir kiti skaičiai

Kiek maždaug kainuoja pilnas perkraustymas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę?

„Kiek kainuoja“ – girdžiu kasdien. Viskas priklauso nuo kiekio. Jei tai dviejų kambarių butas – maždaug nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio eurų. (Ne, iš tikrųjų dviejų gali ir mažiau, jei daiktų nedaug, o aš kažkodėl galvojau apie tris.) Jei siunti penkias dėžes – gali ir du šimtai. Kaina keičiasi pagal datą, savaitgalį ar darbo dieną. Rašyk, pasakyčiau tiksliau. Sutartis visada prieš tai, kad nesibaigtum kaip tie pigūs skelbimai.

Kiek laiko daiktai keliauja iš Vilniaus iki Mančesterio?

Teoriškai – savaitė. Praktiškai – keturias-penkias dienas. Važiuojam per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tada į keltą. Kartais eilės keltuose, kartais avarija M6 greitkelyje. Neseniai buvom užstrigę trims valandoms. Bet dažniausiai – savaitė nuo paėmimo iki pristatymo. Jeigu skubi – yra skubus variantas, bet jau kitos kainos. Kam skubėti, jei reguliarus pervežimas į UK kas savaitę leidžia planuoti iš anksto?

Ar kaina skiriasi, jei vežuosi ne į Londoną, o į mažesnį miestelį Šiaurės Anglijoje?

Taip. Nežinau kodėl, bet visi galvoja, kad Londonas yra pasaulio kraštas, o į Edinburgą ar Kardifą nuvažiuos per pusdienį. Iš tikrųjų Londonas mums – patogiausias taškas, ten dažniausiai pagrindinis iškrovimas. Jei reikia varyti į Cumbrią ar Welsą – skaičiuojam papildomus degalus, mokesčius ir vairuotojo laiką. Mes vežam visur, bet kaina didesnė nei į Londono centrą. Kartais klientai to nesupranta. Aš irgi mieliau važiuočiau į centrą, bet ne visi ten gyvena. Tokia realybė.

Ar galima sumokėti grynaisiais prieš pristatant daiktus?

Grynieji... Dirbam sąžiningai, bet atvirai – nenorim grynųjų pristatymo metu. Būna, klientas sako „turiu tik tris šimtus, kitą dalį duosiu rytoj“ – ir prasideda. Geriau pavedimas arba dalinis avansas prieš paėmimą, dalis po pristatymo. Tai mums saugiau, ir jums aiškiau. Mačiau atvejų, kai kitos įmonės pasiimdavo viską grynaisiais, o paskui dingdavo be žinios. Sutartis ir banko kvitas yra tavo draugai. Nepyk, bet su grynaisiais žaidžiam nebe.

Koks yra pats patogiausias laikas pristatyti baldus, jei aš dirbu dieną?

Savaitgaliai dažnai užimti, nes visi nori tada. Jei dirbi nuo aštuonių iki penkių – mes galim atvažiuoti vakare, po pagrindinių iškrovimų. Dar geriau – anksti šeštadienį rytą. Bet jei esi Kornvalyje, o mes tą savaitę pagrindinius siuntas vežam į Braitoną, gali tekti palaukti kitos savaitės. Nors reguliarus pervežimas į UK vyksta kas septynias dienas, vidinės pristatymo valandos priklauso nuo logistikos. Būna sekmadieniais, bet reta. Derinam individualiai.

Kaip tai vyksta ir ką vežam

Kas atsitinka su mano daiktais, kai jie išvažiuoja iš Lietuvos?

Krovulys patenka į saugyklą, ten sukomplektuojam maršrutą. Dažnai vežam ne tik tavo daiktus, bet ir kelių klientų – taip visiems pigiau. Tavo dėžės gauna numeraciją, kartais nufotografuojam. Tada keliaujam link sienos. Muitinėje pateikiam dokumentus. Buvo kartą, kad lakštinis metalas sukėlė klausimų, bet paaiškinom, jog garažo įrankiai. Po kelto važiuojam tiesiai į iškrovimo taškus. Tu gauni skambutį prieš kelias valandas iki pristatymo.

Ar pervežate automobilius kartu su baldais į Angliją?

Taip, bet tai jau visai kita istorija. Automobilis užima daug vietos, o dalinis krovinys – tai baldai ir dėžės. Kai vežam mašiną, dažniausiai tai būna atskiras transportas arba speciali vieta ant platformos. Jei nori, kad keliautų vienu reisu – reikia tikslių išmatavimų. Beje, jei auto nepilnai tvarkinga – pvz., neturi galinių durų arba kabinasi stabdžiai – pranešk iš anksto. Buvo atvejis, kai klientas pamiršo pasakyti, kad mašina neužsiveda. Teko stumti. Vaikinai pyko, bet nieko nepadarysi.

Kokių daiktų geriau nevežti, net jei jie telpa į krovinį?

Ginklai, neaiškūs skysčiai, lengvai užsidegantys daiktai. Ir senas vaizdo projektorius, kurio nenaudoji – ne, juokauju, tą gali vežtis. Bet rimtai – aerozoliai, dažai, balionėliai. Vieną kartą klientas įkišo degtukų dėžutę šalia burbulinės plėvelės. Muitininkas atidarė, paklausė, ar mes vežam degias medžiagas. Ne, nevežam. Tiesiog įsitikink, kad nėra skysčių induose, kurie gali atsidaryti. Atmintinė: jei tai ką tik nupirktas stiklo valiklis – palik kaimynui. Nevešim. Rizika per didelė.

Ar galima vežti augalus ar gyvūnus toje pačioje mašinoje su baldais?

Gyvūnai – jokiu būdu ne. Mes nevežam gyvūnų, tam yra specializuotos tarnybos, veterinariniai pažymėjimai ir kitos bėdos. Augalus... na, priklauso. Jei tai du maži vazonėliai su bazilikais – gal ir įleisim, bet didelis fikusas? Ne. Muitinė gali užduoti klausimų dėl dirvožemio, augalų ligų. Be to, mašinoje gali būti karšta arba šalta. Augalas nusibaigs, tu liūsi, mes liūsim. Geriau atiduoti mamai, arba nusivežti lėktuvu patiems. Taip, žinau, kad norisi pasiimti tą didelį kaktusą, bet jis liks saugesnis pas tėvus.

Ką daryti, jei mano daiktų sąrašas pasikeičia paskutinę savaitę?

Būna. Tai gyvenimas. Žmonės apsiperka, arba parduoda, arba sužino, kad fotelis netelpa pro duris. Jei pridėsi vieną-dvi dėžes – tikriausiai sutalpinsim, jei vietų yra. Jei staiga reikia vežti fortepijoną – tada jau problema. Fortepijonas neužsikrauna kaip sofos. Turiu omeny, kad didelių daiktų negalima pridėti be perspėjimo. (Mažai kas apie tai galvoja, o turėtų.) Parašyk arba paskambink kaip galima greičiau. O jei paskutinę dieną atšauki viską – deja, avansas lieka. Mes jau buvom planavę vietą.

Ar jūs padedate iškrauti ir nešti daiktus į butą, ar tik iki durų?

Mes ne tik vežam, bet ir nešam. Tai yra pilnas perkraustymas, ne pašto siunta. Vairuotojai padeda išnešti iki kambario. Aišku, jei tai dvidešimt aukštas be lifto – reikia aptarti iš anksto. Nes mes ne alpinistai. Kartais klientai galvoja, kad jei sumokėjo už pervežimą, mes bėgsim laiptais. Mes bėgam tik tada, kai reikia operatyviai iškrauti dėl aikštelės laiko. Kitaip – tvarkingai, ramiai. Jeigu reikia surinkti baldus – tai jau kita paslauga, bet pagalbą iškraunant visada teikiam. Nepergyvenk dėl to.

Kas nutinka blogai ir kaip elgtis

O jeigu muitinė sulaiko mano daiktus – ar aš lieku be nieko?

Sulaikymas retas, bet įmanomas. Dažniausiai dėl dokumentų klaidos arba draudžiamų daiktų. Tuomet muitinė rašo savo aktus, mes kontaktuojam su jumis ir bandom išsiaiškinti. Daiktai nepasimeta – jie lieka saugomi. Bet laikas brangsta. Todėl prieš kroviniui išvažiuojant mes patikrinam sąrašą. Tiksliau, aš bandau patikrinti, bet jeigu klientas paslepia, kad veža senovinius šautuvus kaip „senuosius laikrodžius“ – aš nemagiją dirbu. Tiesiog atsakyk sąžiningai, kai klausiam, kas viduje. Tada problemų bus mažiau.

Kas bus, jei pristatymo dieną aš negaliu būti vietoje?

Skambink kaip galima greičiau. Mes galim palaukti pusvalandį, valandą, bet ne dieną. Daiktai grįžta į saugyklą artimiausiame UK taške, o paskui reikia derinti pakartotinį pristatymą. Tai kainuoja papildomai. Buvo situacija, kai klientas buvo išėjęs į darbo pokalbį, pamiršo telefoną namie, o mes buvom prie jo durų Lesterio aikštėje (ne, palauk, tai buvo kitas klientas, tąsyk Braitone). Vieną kartą kažkur tai buvo. Kitaip tariant – būk prieinamas. Jei žinai, kad nepasiimsi – pasirūpink, kad būtų kas kitas su raktu. Tai nėra šantažas, tiesiog logistika.

Ar daiktai dažnai dūžta vežant į Jungtinę Karalystę?

Aš norėčiau pasakyti, kad niekada. Bet meluočiau. Būna, ypač kai klientas supakuoja „iš meilės“, o ne iš supratimo. Buvo toks atvejis – didelis veidrodis, debesuotas, gražus. Klientas apvyniojo popieriumi. Tik popieriumi. Po kelių tūkstančių kilometrų jis atkeliavo į Braitoną kaip dėlionė. Mes jį priėmėm, fiksuojam žalą, jei mūsų kaltė – kompensuojam. O jei blogai supakuota paties kliento... tada atsiprašom, bet rankų plaunam. Pakuotė yra tavo draugas. Nepyk, bet taip yra. Tiesa, per pastaruosius metus rimtų incidentų buvo gal du iš šimto reisų. Tai nėra blogas rodiklis.

Kodėl kai kurios įmonės žada pervežimą per dvi dienas, o jūs – per savaitę?

Oi. Šitas klausimas... Tai yra senas triukas. „Pervežimas į Londoną per 48 valandas“ skamba gražiai, kol supranti, kad jie vien tik surenka tavo daiktus ir tie. Realiai krovinys gali savaitę keliauti aplinkui po Europą, kol susirinks pilnas. Mes nežaidžiam su tokiais pažadais. Jeigu kažkas sako, kad iš Vilniaus į Edinburgą per dvi dienas – klausk, ar jie turi privatų reaktinį lėktuvą. Reguliarus pervežimas į UK kas savaitę reiškia, kad tavo daiktai išvažiuoja laiku, bet neatliekame stebuklų. Greitai ir pigiai – pasirink vieną iš dviejų.

Ką reiškia „dalinis krovinys“ ir ar tai saugu?

Dalinis krovinys – tai kai tavo keturios dėžės stovi šalia kito žmogaus sofos. Mes viską suderinam taip, kad daiktai nesimaišytų, nepaspaudžiami. Kiekvienas turim savo zoną. Tai saugu, jei daroma profesionaliai. Kartais žmonės bijo, kad kas nors pavogs jų kompiuterį. Aš gal irgi bijočiau, jei nežinočiau sistemos. Bet mes vežam jau daug metų, turim draudimą, sąskaitas, statusą. Tai nėra kažkieno pusbrolis su furgonu iš skelbimų. Dalinis krovinys leidžia sumokėti mažiau, o mes optimaliai išnaudojam vietą. Aktus sudeginam? Ne, šeip sau. Viskas fiksuojama.

Ar galiu kartu važiuoti su savo daiktais iki Anglijos?

Deja, ne. Mūsų furgonai skirti kroviniams, o keleiviams reikia licencijų, kurių mes neturim. Be to, patogumo nėra – sėdėti ant dėžės tarp sofų nėra saugu. Aš suprantu, kad norisi sutaupyti skrydžio bilietą, bet čia ne autobusas. Jei nori keliauti pigiai – pažiūrėk į Ryanair arba BlaBlaCar. Mes esam vežėjai, ne keleivių pervežimo firma. Nors, tiesa, kartais žmonės klausia, ar galim paimti kaimyną. Ne, negalim. Tokie jau Europos įstatymai ir mūsų draudimas. Atsiprašom, bet taip yra geriau visiems.

Koks yra pats blogiausias scenarijus, kurį teko patirti per šitą darbą?

Blogiausias? Hmm. Buvo, kai furgonas sugedo kelyje netoli Liuksemburgo, vidury nakties. Liepos mėnesį, karščiai, variklis perkaito. Sėdėjom prie kelio, laukėm techninės pagalbos, o klientas skambinėjo kas pusvalandį. Daiktai buvo saugūs, bet vėlavimas – dvidešimt keturios valandos. Visi kiti pristatymai nukrito tarsi kortų namelis. Teko skambinti, atsiprašinėti, pertvarkyti. Ai, dar buvo atvejis, kai vienas vaikinas norėjo vežtis... kaip čia dabar mandagiai pasakyt... gyvą šuns šėryklą su šuniuku viduje. Ne. Absoliučiai ne. Tai buvo „ne“ momento viršūnė. Tokių dalykų nepriimam.

Ar jūs tvarkote muitinės dokumentus, ar aš turiu pats?

Mes tvarkom. Bent jau tuos, kurie liečia krovinį. Bet tu turi pateikti tikslius sąrašus – kas viduje, vertė, paskirtis. Jeigu vežiesi asmeninius daiktus, deklaruojama kitaip nei jei vežtum komercinį krovinį. Čia jau mano kolega Darius padeda – jis geriau išmano popierius. Aš daugiau apie praktinę dalį. Kartais klientas atsiunčia sąrašą Word faile, o reikia Excel. Kartais parašo ant popierėlio nuotrauką. (Ne, juokauju, bet buvo ir taip – nufotografavo užrašus bloknote.) Turim prisitaikyti. Svarbu, kad informacija būtų tiksli. Muitinės pareigūnai uzuodžia melą per kelis kilometrus.

Išvada

Reguliarus pervežimas į UK nėra raketa. Jei ruošiesi iš anksto, sąžiningai pasakai, ką veži, ir nesitiki stebuklų per naktį – viskas įmanoma. Mes kas savaitę važiuojam tais pačiais maršrutais, žinom, kas laukia pasienyje, kur pavalgyti kelyje ir kur blogiausios spūstys. Tau tereikia supakuoti daiktus protingai ir pasirašyti normalią sutartį. Jei turi dar klausimų – rašyk. Atsakysiu, kai tik baigsiu kavą ir sutvarkysiu popierius kitam reisui. Sėkmės kraustantis.